Valgomoji Gelteklė: Auginimas, Savybės ir Receptai
Valgomoji gelteklė (Scorzonera hispanica) - tai daugiametė šakniavaisinė daržovė, viena iš pirmųjų pavasario gėrybių. Šis astrinių šeimos augalas, kilęs iš Pietų Europos ir Artimųjų Rytų, vizualiai primena kiaulpienę ilgais, siaurais, nekarpytais lapais ir panašiais geltonais žiedais. Gelteklės šaknies žievė yra juoda, dėl to ji kartais vadinama juoda šaknimi, o vidus - baltas arba gelsvas. Maistui naudojama iki 30 cm ilgio ir 3-4 cm storio šaknis, pasižyminti maloniu skoniu, primenančiu salierą ir riešutą.
Valgomosios gelteklės nauda ir savybės
Gelteklės - skanios, lengvai virškinamos ir kaloringos daržovės. Šaknyse gausu mineralinių medžiagų, tokių kaip kalis, fosforas, kalcis, magnis, geležis, ir vitaminų: C, B, E. Jos taip pat turi rauginių medžiagų, inulino, asparagino ir kitų junginių, kurie suteikia augalui gydomųjų savybių.
Šias šaknis verta įtraukti į mitybą sergant cukriniu diabetu, ateroskleroze, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige. Jos gerina medžiagų apykaitą, širdies darbą ir skatina šlapimo išsiskyrimą. Dėl didelio vitamino E kiekio, gelteklės gali būti naudingos esant potencijos bei vaisingumo sutrikimams. Maistui tinkamiausios yra vienmetės gelteklių šaknys, kurios per pirmuosius metus išaugina 3-4 cm storio cilindro formos šaknis.
Valgomosios gelteklės auginimas
Gelteklės mėgsta sunkesnę, bet gerai įdirbtą, purią, vidutiniškai priesmėlingą arba lengvo priemolio dirvą. Svarbu, kad dirva būtų giliai įdirbta, nes kietoje dirvoje gelteklės šaknys ims šakotis. Vieta parenkama anksti pavasarį. Gelteklių negalima sodinti toje pačioje vietoje po morkų, pomidorų, salierų, špinatų ar bet kokios rūšies kopūstų.
Gelteklių sėklos išlieka daigios 1-2 metus, todėl perkant reikėtų atkreipti dėmesį į galiojimo datą. Sėjama lauke tiesiai į dirvą, ievai sužaliavus (balandžio pabaigoje - gegužės pradžioje), pavasarį. Sėjama eilėmis, tarpai tarp eilių 20-30 cm. Vienoje lysvėje gali būti 2-4 eilės. Sėklos dedamos 2 cm gylyje, 2 cm atstumu viena nuo kitos, užberiamos lengva, bet drėgmę gerai laikančia dirva. Geriausiai tinka durpių, komposto ir smėlio mišinys.
Taip pat skaitykite: Geltonpintės receptai
Paaugusios gelteklės praretinamos kas 8-10 cm. Būtina naikinti piktžoles ir purenti tarpueilius. Gelteklėms svarbu palaikyti drėgną dirvą. Išdygus gelteklėms, kas 10 dienų 2-3 kartus į kvadratinį metrą barstoma 20-30 gramų amonio salietros. Vėliau, iki rugsėjo, kas dvi savaitės tręšiama kalio trąšų tirpalu (20g/1kv.m).
Gelteklės gali būti auginamos kelerius metus, tačiau skaniausios yra pirmametės šaknys. Rudenį, spalio pabaigoje, gelteklės atsargiai iškasamos saugojimui, stengiantis nenulaužti trapių šaknų. Šaknys sudedamos į drėgną smėlį ir laikomos rūsyje. Pavasarį gelteklės išlaiko žalių lapų kuokštelį, todėl kasamos išėjus įšalui. Antraisiais metais gelteklės subrandina žiedus, kuriuos, norint išsaugoti kokybišką šaknį, reikia pašalinti. 2-3 metų senumo šaknys tampa kietesnės ir sumedėja.
Gelteklės žydi liepos mėnesį, dažniausiai ne vienu metu. Žiedynas, kaip ir pienės, jei nespėjama nuskinti, išnešiojamas vėjo. Esant didesnei drėgmei šiltu laikotarpiu, augalai gali susirgti miltlige. Pastebėjus ligos požymius, purškiama 0,5 proc. kalcinuotos sodos tirpalu. Jei gelteklių lapus užpuolė rūdys, rekomenduojama nupurkšti 2 proc. Bordo skysčiu.
Valgomosios gelteklės panaudojimas virtuvėje
Gelteklės naudojamos sriuboms, salotoms, antriems patiekalams: keptos, troškintos ir termiškai neapdorotos. Šaknis apverdama sūriame vandenyje - taip paruošta primena šparagus. Jauni lapai gali būti naudojami salotoms.
Štai keli receptai, kuriuose galite panaudoti geltekles:
Taip pat skaitykite: Kaip kepti blynus su bananais
- Gelteklės ir morkos salotos: Gelteklė ir morkos (santykis 1:1) sutarkuojamos burokine tarka, apšlakstomos citrinos sultimis, apibarstomos druska, įdedamos žalios petražolės ir raudonėlis.
- Salotos "Gelteklė": 2 didelės gelteklių šaknys sutarkuojamos ir apšlakstomos citrinos sultimis, lengvai paskrudinamos. 3 morkos sutarkuojamos grubia trintuve, pusė saliero šaknies supjaustoma smulkiais šiaudeliais, 1 poras - žiedais. Viskas sluoksniuojama: gelteklės, morkos, salieras, poras, majonezas (geriausia su krapais). Puošiama smulkintais graikiškais riešutais (50 g), paskaninama maltais baltaisiais pipirais.
- Gelteklės su obuoliais ir silke: 500 g gelteklių nuskutamos ir supjaustomos plonais griežinėliais, apšlakstomos citrinos rūgštimi ar parūgštintu vandeniu. 3-4 obuoliai nulupami, supjaustomi nedideliais kubeliais ir taip pat apšlakstomi citrinos sultimis arba citrinos rūgštimi parūgštintu vandeniu. Smulkiai supjaustomas svogūnas. Gelteklės, obuoliai ir svogūnai sumaišomi, truputį pasūdomi, paskaninami cukrumi, supilamas majonezas ir išmaišoma. 500 g silkės nulupamos, išimami kaulai, supjaustoma norimo dydžio gabaliukais ir, sudėjus į silkinę, apdedama paruoštomis salotomis. Paviršius apibarstomas susmulkintais krapais.
- Apkeptos gelteklės: Kilogramas gelteklių išverdamos pasūdytame, pasaldintame ir parūgštintame vandenyje. Išgriebus nuvarvinamos, sudedamos į ugniai atsparų indą, užpilamos stikline pieno arba grietinės padažo, apibarstomos stambiai sutarkuotu fermentiniu sūriu (100 g), apšlakstomos 2 šaukštais tirpinto sviesto ir apkeptos orkaitėje. Prieš patiekiant apibarstomos šaukštu susmulkintų petražolių lapelių.
Raugintos gelteklės
Kaip ir daugelį kitų daržovių, geltekles galima rauginti. Tai puikus būdas išsaugoti derlių žiemai ir praturtinti mitybą probiotikais. Rauginimui reikalinga druska, vanduo, prieskoniai (pvz., česnakai, krapai, lauro lapai). Rauginant svarbu užtikrinti tinkamą temperatūrą (kambario temperatūra 20-22°C) ir vengti papildomo cukraus.
Taip pat skaitykite: Vištos kepimo patarimai Kamado Bono kepsninei
tags: #valgomoji #gelteklė #receptai