Utenos krašto reljefas: aukštis virš jūros lygio ir geologiniai ypatumai
Utenos rajonas pasižymi išskirtiniu kraštovaizdžiu, kuriam būdingas kalvotas reljefas, moreninės aukštumos ir įvairūs geologiniai dariniai. Šiame straipsnyje aptariamas Utenos rajono aukštis virš jūros lygio, reljefo formavimosi ypatumai, geologinė sandara ir procesai, nulėmę dabartinį kraštovaizdį. Apžvelgiamos svarbiausios Utenos rajono reljefo formos, jų susidarymo istorija ir įtaka krašto gamtai bei žmogaus veiklai.
Aukštaičių aukštuma ir Sėlių aukštuma
Utenos rajonas yra rytinėje Aukštaičių aukštumos dalyje, kuri dažnai vadinama Sėlių aukštuma. Šis didelis aukštumų lankas susidarė prieš 22-13 tūkst. metų, o kraštas aukštai iškilęs šiaurės rytų Lietuvoje. Aukštumoms būdingi stačiais ir iškiliais šlaitais pasižymintys masyvai, neretai turintys trikampio formą. Sėlių aukštumos dalyje stūkso stambus Rubikių moreninis masyvas.
Moreniniai masyvai ir jų aukštis
Utenos rajone bei Rubikių-Molėtų moreninės aukštumos išsiskiria vaizdingiausiu landšaftu ir aukščiausiomis kalvomis. Moreninės kalvos visada atkreipdavo žmonių dėmesį, ant jų ruošiamos šventės, deginami Joninių laužai. Yra prie Klykių ir prie Žiezdrių, Papirčių laukuose. Žiezdrių piliakalnis siekia 247,0 m aukštį virš jūros lygio, Memiakalnis - 239,2 m, o Nevaišių kalnas - 289,9 m. Tuo tarpu kai kurių kalvų aukštis tesiekia 166 m virš jūros lygio. Pratkūnų moreninis masyvas siekia 240 m aukštį.
Šiauresnė moreninių masyvų eilė yra žemesnė. Suplokštėjęs moreninis masyvas yra Šimonių apylinkėse, į šiaurę nuo Šimonių tesiekia vos 137 m viršum jūros lygio. Prie Pladiškių iškyla 177 ir 184 m viršum jūros lygio.
Plokščiakalvės
Lietuvoje retos kalvos - plokščiakalvės, kurios suteikia ramybės įspūdį. Didžiausios yra Bernotiškio ir Sudalaukio plokščiakalvės, kurių šlaitai statūs, jų polinkio kampai net 30 laipsnių. Paminėtų kalvų užima 0,6-0,8 km2 plotą. Jos ten iškyla 280 m viršum jūros lygio Zvoncų kaimo apylinkėse.
Taip pat skaitykite: Utenos picos meniu apžvalga
Geologiniai procesai ir dariniai
Utenos rajono reljefą formavo ledynmečio Baltijos stadijos ledynas. Baltijos stadijos ledyno buvo išslėgta į protarpą iš substrato. Morena perdengta molių, susiklojusių protarpyje stovinčiame vandenyje. Rajone gausu nuogulų, kurių storis retai pasiekia 10 m.
Ledynmečio įtaka
Ledynai, užkloję Lietuvą, ardė poledyninį paviršių. Ledynų tirpsmo vandenys išplovė uolienas Utenos apylinkėse. Ledyninių vandenų baseino būta Utenos duburyje. Tai pergilinti palaidoti slėniai.
Tarpledynmečio nuosėdos
Pragręžtuose Trumpaliuose, Šiekštyje, Sudeikiuose, Gaigaliuose ir kitur buvo aptiktos šio tarpledynmečio geriausiai išlikusių nuosėdų pjūvis. Rasta humusingų smėlių, molių, dumblų ir gitijos. Tarpledynmečio nuosėdose randama senesnės floros reliktų.
Karstiniai procesai
Krašto neaplenkia ir stichiniai katastrofiniai gamtos reiškiniai. Dėl karstinio proceso - uolienų požeminio ištirpimo paplitimo plotuose pasitaiko sufozinių procesų, t. y. mechaninio išplovimo požemio vandenimis.
Upės ir slėniai
Šventosios upė įsirėžusi į vidurinio devono Upninkų svitos smėlingas nuosėdas. Viršija 100 m. Šitą palaidotą slėnį tiksliai pakartoja dabartinė Šventoji. Slėniai savo dugne yra užpildyti ledyninėmis sąnašomis - morena.
Taip pat skaitykite: Picerijų kainos J. Basanavičiaus gatvėje
Dirvožemis
Dėl molio ir aleurito dirvos turi ypatingą sudėtį. Utenos rajono dirvožemio profilyje daug kur slūgso apie 140 cm gylyje nuo žemės paviršiaus.
Tauragnų seniūnija
Tauragnų seniūnija yra Utenos rajono rytinėje dalyje. Dalis seniūnijos priklauso Aukštaitijos nacionaliniam parkui. Seniūnijos plotas 216 km². Tauragnų herbas - sidabriniame skydo lauke ant žalios skydo papėdės (piliakalnio) juodas tauras su raudonais ragais. 2001 m. gegužės 21 d. herbą Lietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino dekretu Nr.
Tauragnų istorija
Pirmąsyk rašytiniuose šaltiniuose Tauragnai paminėti 1255 m. Oficialiuose Lietuvos dokumentuose jie įrašyti 1387 m. vasario 16 d. Nuo XVII a. pabaigos Tauragnai vadinami miesteliu, jau 1767 m. turėjusiu turgų ir prekymečių privilegiją.
Tauragnų ežeras
Didžiausia Lietuvos ežerų gelmė - 60,5 m - Tauragno ežere buvo išmatuota dar XX a. pirmoje pusėje. 2007 metais atliktais batimetriniais tyrimais nustatyta didesnė Tauragno ežero gelmė, negu išmatuotoji 1933 metais.
Nemeikščių tvenkinys
Nemeikščių tvenkinys - tvenkinys Utenos rajone, 3,5 km į pietryčius nuo Utenos. Susidaręs patvenkus Krašuonos upelį (Šventosios baseinas) 6,9 km nuo jo žiočių. Tvenkinio ilgis iš pietryčių į šiaurės vakarus 2,3 km, plotis iki 0,9 km. Altitudė 127 m. Tvenkinys įrengtas 1982 m., užtvankos debitas 18,5 m³/s, keteros ilgis 640 m, plotis 8 m, aukštis virš jūros lygio 129,2 m. Tvenkinys įrengtas laukų drėkinimo reikmėms.
Taip pat skaitykite: Viskas, ką reikia žinoti apie „Charlie Pizza“ Utenoje
tags: #Utenos #aukštis #virš #jūros #lygio