UNESCO Pasaulio Paveldas Šiaurės ir Pietų Amerikoje: Nuo Gamtos Stebuklų Iki Kultūros Lobių

UNESCO Pasaulio paveldo sąrašas - tai prestižinis rinkinys vietų, pripažintų dėl savo išskirtinės kultūrinės, istorinės ar gamtinės vertės. Šis sąrašas ne tik skatina turizmą, bet ir suteikia galimybę gauti finansavimą ir specialistų konsultacijas vietų priežiūrai bei tvarkymui. Šiemet sąrašas pasipildė net 34 naujomis vietovėmis, kadangi praėjusiais metais komitetas nesirinko dėl pandemijos. Iš viso UNESCO sąraše yra įrašyta daugiau nei tūkstantis viso pasaulio gamtos ir kultūros paveldo vertybių. Šiaurės ir Pietų Amerika, du didžiuliai žemynai, garsėja savo gamtos stebuklais ir turtinga kultūros istorija, todėl nenuostabu, kad čia gausu UNESCO Pasaulio paveldo objektų.

Gamtos Stebuklai

Šiaurės ir Pietų Amerika pasižymi stulbinančia gamtos įvairove - nuo didingų kanjonų iki atogrąžų miškų, nuo koralinių rifų iki vulkaninių salynų. Daugelis šių vietų yra saugomos kaip UNESCO Pasaulio paveldo objektai.

  • Didysis Barjerinis Rifas (Australija): Nors geografiškai priklauso Okeanijai, šis didžiausias pasaulyje koralinio rifo sistema, besidriekianti virš 2600 kilometrų, yra svarbus jūrinės biologinės įvairovės centras. Dėl savo unikalumo 1981 m. Didysis barjerinis rifas buvo įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Keliauti į Australiją geriausia nuo rugsėjo iki gegužės mėnesio.
  • Amazonės Atogrąžų Miškai: Besidriekiantys per beveik visą Amazonės baseiną Pietų Amerikoje, šie miškai užima apie 5,5 milijonus kvadratinių kilometrų ir išsišakoja per 8 valstybes. Tai - be galo įvairios gyvūnijos prieglobstis ir namai vos kelioms beišlikusioms primityvioms žmonių gentims.
  • Didysis Kanjonas (JAV): Stačiabriauniai tarpekliai, išraižyti Kolorado upės Arizonoje, formavosi daugiau nei du milijardus metų. Šis kvapą gniaužiantis reginys ypač populiarus vasarą, kai lankytojai gali mėgautis žygiais, stovyklavimu, plaukimu plaustais, jodinėjimu ir kitomis pramogomis.
  • Galapagų Salos (Ekvadoras): Nutolusios per 972 km nuo žemyninio Ekvadoro, šios salos tūkstančius metų buvo nepaliestos žmonių. Dėl to salose gausu unikalios gyvūnijos bei augmenijos, dalis kurios nerandama niekur kitur pasaulyje. Šiame vulkaniniame salyne, sudarytame iš 13 salelių, tiesiog knibždėte knibžda vandens ropliai, milžiniški žemės vėžliai bei smagiosios mėlynakojės varnos. Ten taip pat galima pamatyti ruonių bei pingvinų.
  • Iguazu Kriokliai (Argentina/Brazilija): Šniokščiantys tiesiai ant Argentinos-Brazilijos sienos, šie kriokliai dažnai minimi kartu su Niagaros bei Viktorijos kriokliais. Tačiau čia atsiveriantys vaizdai - įspūdingesni, o pasivaikščiojimo takai - geriau suprojektuoti. Igvasu kriokliai - įspūdingomis vandens kaskadomis virstantis gamtos teatras, įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldą. Šį nuolat kintantį tyro, bet pasiutusio vandens ir žalių tropikų paveikslą apžiūrėsite iš abiejų šalių - Argentinos ir Brazilijos - pusių.
  • Banfo Nacionalinis Parkas (Kanada): Snieguotų viršukalnių, tankių spygliuočių miškų ir smaragdinių ežerų šalis. 6641 kvadratinių kilometrų teritorija stebina Uolinių kalnų landšaftais. Didelė jų dalis - žalsvos spalvos. Taip yra dėl to, jog į vandenį patenka priemolio dalelės, kurios ir suteikia ežerams žalsvą atspalvį. Ežerai - ledyninės kilmės, dėl šios priežasties jų kranto linijos yra raižytos. Pakrantėse augantys pušynai, tolumoje spindintys kalnai ir ramiai tyvuliuojantis vanduo sukuria nepaprastą Banfo atmosferą.
  • Josemičio Nacionalinis Parkas (JAV): Tai - vienas populiariausių parkų visoje šalyje, į kurį kasmet atvyksta daugiau nei 3,5 mln. turistų. Bene labiausiai keliautojų pamilta nacionalinio parko vieta - Josemičio slėnis, kuris tęsiasi beveik 12 km. Tai vieta, kurioje auga tankūs miškai, gausu krioklių. Slėnį supa granitinės uolos, iš kurių žymiausia - El Kapitano. Jos aukštis - net 900 metrų! Uola iškilusi virš miškais apaugusių Mersedo upės krantų, o dėl savo statumo yra itin mėgstama alpinistų.
  • Sumidero Kanjonas (Meksika): Tropiniai miškai, didingi slėniai, kalkakmenio kalnai bei rūkuose paskendęs kanjonas - toks yra šis nacionalinis parkas, kuris saugomo gamtos kampelio statusą įgavo ne taip ir seniai - 1980 metais. Centrinis parko objektas, be jokių abejonių yra Sumidero kanjonas. Jis slepiasi Grichalvos upės slėnyje, maždaug 900 metrų aukštyje virš jūros lygio. Kanjono gylis siekia kilometrą!
  • Zajono Nacionalinis Parkas (JAV): Tai saugoma gamtos teritorija, esanti Jutos valstijoje, JAV. Įdomu tai, jog 593 kvadratinių kilometrų plote slepiasi net trys geografinės zonos: Kolorado plokščiakalnis, Didysis Baseinas ir Mohavės dykuma. Pagrindinis parko objektas - Zajono kanjonas, esantis rytinėje teritorijos dalyje. Tarpeklį, kurio gylis vietomis siekia net 1,3 km, išgraužė Skaisčioji upė.
  • Jeloustouno Nacionalinis Parkas (JAV): Vajomingo, Montanos ir Aidaho valstijų teritorijose esantis Jeloustouno nacionalinis parkas - vienas iš žymiausių saugomų gamtos kampelių ne tik JAV, tačiau ir visame pasaulyje. Unikalus gamtos kampelis pasižymi kerinčiu kraštovaizdžiu: tarpekliai, gelsvos spalvos uolienos, vinguriuojanti upė, neapsakomo grožio slėniai, karštieji baseinai, geizeriai - tikrai yra į ką paganyti akis.

Kultūros Paveldas

Šiaurės ir Pietų Amerika taip pat turi turtingą kultūros paveldą, atspindintį vietinių gyventojų, kolonizatorių ir imigrantų istoriją. UNESCO pripažįsta daugybę šių vietų kaip Pasaulio paveldo objektus.

  • Činčoro Kultūros Gyvenvietės ir Mumifikavimo Praktikos (Čilė): Trijose vietose Čilėje galima susipažinti su Pietų Amerikos činčorų kultūra. Būtent čia rasti seniausi žinomi archeologiniai įrodymai apie dirbtinę kūnų mumifikaciją - jie datuojami net keliais tūkstančiais metų anksčiau nei Egipto mumijos. Činčoro mumijos ypač išsiskiria iš visų kitų, nes buvo mumifikuojami visi iki vieno, įskaitant ir vaikus, naujagimius bei embrionus. Tai rodo, kad mumifikacija nebuvo tik turtingųjų privilegija, buvo prieinama visų sluoksnių ir socialinio statuso žmonėms.
  • Atlantidos Bažnyčia (Urugvajus): 1960 m. baigta statyti modernistinė Atlantidos bažnyčia, suprojektuota inžinieriaus Eladio Dieste, iš pirmo žvilgsnio net neprimena maldos namų. Banguojantys skliautai ir riestos sienos šią bažnyčią paverčia viena įdomiausių visame Pietų Amerikos žemyne. Stulbina ir tai, kad jos statyboms buvo naudotos ne kokios nors itin modernios statybinės medžiagos - o paprasčiausios raudonos plytos. Itin pakeri ir cilindro formos varpinė, į kurią veda palei raudonas sienas įrengti laiptai.
  • Roberto Burle Marxo Valda (Brazilija): Ši valda, pavadinta garsaus brazilų kraštovaizdžio architekto Roberto Burle Marxo vardu, yra unikalus gamtos ir meno derinys. Čia galima pamatyti įvairių augalų kolekcijas, skulptūras ir kitus meno kūrinius, harmoningai įsiliejusius į kraštovaizdį.
  • Čankilijo Archeoastronominis Kompleksas (Peru): Šis kompleksas yra senovės observatorija, naudojama Saulės judėjimui stebėti. Tai svarbus inkų civilizacijos palikimas, liudijantis jų pažangias astronomijos žinias.
  • Meksiko miesto Centrinis universiteto miestelis (Meksika): Tai unikalus XX a.
  • Igvasu kriokliai - įspūdingomis vandens kaskadomis virstantis gamtos teatras, įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldą.

Kitos UNESCO Pasaulio Paveldo Vietos

Be jau minėtų vietų, UNESCO Pasaulio paveldo sąraše yra ir kitų įdomių objektų Šiaurės ir Pietų Amerikoje ir už jos ribų:

  • Transirano Geležinkelis (Iranas): Nors ir naujesnis bei trumpesnis geležinkelis, bet demonstruojantis didžius inžinerijos pasiekimus. Bėgiai, nutiesti iš šiaurės į pietus, jungia Kaspijos jūrą su Persų įlanka, kerta du kalnynus, upes, miškus, lygumas, net keturias skirtingas klimato zonas.
  • Kolchidės Drėgnieji Miškai ir Šlapynės (Sakartvelas): Su Juodąja jūra besiribojantis Kolchidės nacionalinis parkas - vienas iš devynių Sakartvele. Čia lepina šiltas klimatas ir yra itin didelis drėgmės kiekis, o įvairios ekosistemos gyvuoja nuo jūros kranto iki 2,5 tūkst. metrų virš jo - senieji lapuočių miškai, šlapynės, pelkės.
  • Bolonijos Portikai (Italija): Raudonasis Italijos miestas tiesiog apsuka galva savo portikų gausa, mieste pradėti statyti dar XII a., jie ramsto pastatus ir dabar. UNESCO išskyrė 12 ansamblių, kurie geriausiai reprezentuoja miesto portikus, po miestą besidriekiančius iš viso 62 km.
  • Nica, Vandens Kurortas Rivjeroje (Prancūzija): Viduržemio jūros pakrantės Prancūzijos miestas Nica dažnam yra vasaros kryptis, bet dar nuo XVIII a. vidurio į šį kurortą žiemoti vykdavo britų aristokratai ir turtingieji. Malonus klimatas ir geografinė vieta - pajūryje, Alpių papėdėje - pavertė šį miestą itin populiariu tarp poilsiautojų.
  • Didieji Europos Spa Miestai: UNESCO sąrašą papildė net 11 Europos miestų, išsidėsčiusių 7-iose šalyse: Badenas prie Vienos (Austrija); Spa (Belgija); Františkovi Laznės (Čekija); Karlovi Varai (Čekija); Marianske Laznės (Čekija); Viši (Prancūzija); Bad Emsas (Vokietija); Baden Badenas (Vokietija); Bad Kisingenas (Vokietija); Montekatini Termė (Italija); Batas Bath (Jungtinė Karalystė). Visuose juose rasite natūralias mineralinio vandens versmes ir pavyzdžius, kokie ir turėtų būti modernūs bei prabangūs SPA kurortai, kurie nepamiršta ir savo istorinių šaknų.

Taip pat skaitykite: Kultūros ir gamtos paveldas Korėjoje

Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje

Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai

tags: #unesco #paveldas #šiaurės #ir #pietų #amerikoje

Populiarūs įrašai: