UAB „Biržų duona“: istorija, tradicijos ir inovacijos
UAB „Biržų duona“ - tai ne tik duonos kepykla, bet ir dalis Biržų krašto istorijos bei kultūros. Įkurta dar 1953 metais, ši įmonė puoselėja senąsias duonos kepimo tradicijas, derindama jas su moderniomis technologijomis ir rinkos poreikiais.
Istorijos pradžia ir pavadinimo pokyčiai
1953 m. UAB „Biržų duona“ pradėjo savo veiklą. Tuo metu kepykla buvo vadinama „Biržų pramkombinatu“ ir priklausė Biržų apskrities vartotojų kooperatyvų sąjungai. Tuo laikotarpiu kepykloje veikė 3 žarijinės krosnys, kurias kūreno malkomis ir dyzeliniu kuru. 70-ųjų pabaigoje duonos kepykla jau nepajėgė aprūpinti rajono gyventojų duonos gaminiais, todėl 1977 m. pradėtas statyti naujas kepyklos kompleksas Plento gatvėje, kuris pradėjo veikti 1978 08 01. Asortimentą sudarė 35 gaminiai, o kepykloje jau dirbo 90 darbuotojų. Tuo metu per parą pagaminama 40 tonų produkcijos. Nuo 1995 m. balandžio 3d. Biržų rajono savivaldybėje buvo įregistruotas naujas duonos kepyklos pavadinimas UAB „Biržų duona“.
Logotipas ir šūkis
1999m buvo sukurtas pirmasis įmonės logotipas, kurį nupiešė Biržų dailės mokytojas. Laikui bėgant, jis kito, kol galiausiai buvo išgrynintas iki dabartinio, atspindinčio įmonės vertybes ir tradicijas. Šiandien neatsiejama logotipo dalimi tapo ir visą įmonės augimo kelionę atspindintis šūkis „Tradicija kurti“.
Dabartinis etapas ir privatizavimas
Dabartinis kepyklos etapas prasidėjo 1996-aisiais, kai Biržų konservų fabrike dirbęs inžinierius Viktoras Kurganovas buvo pakviestas jai vadovauti. „Lietkoopsąjungai“ priklausanti valstybinė kepykla tuomet vos alsavo. Įmonės atgimimą siejame su 2001-aisiais, kai ją privatizavo Kurganovų šeima, iki šiol visa širdimi įsiliejus į kepyklos gyvenimą.
Firminių parduotuvių plėtra
Dar Tarybų sąjungos laikais buvo įkurta pirmoji duonos parduotuvė Rotušės gatvėje Biržuose, kurią 2000- aisiais atnaujinome. Nuo tada prasidėjo aktyvi firminių parduotuvių plėtra. Pirmieji skyreliai atsidarė Rokiškyje, Vilniuje, Kaune bei kituose didžiuosiuose ir mažesniuose miesteliuose. Šiuo metu „Biržų duona“ turi apie 20 firminių skyrelių. 2015 m., iš didelės meilės mūsų produkcijai, Vytenis Vilniuje atidarė ir pirmąją Biržų duonos draugų krautuvėlę „Kmyninė“, veikiančią franšizės pagrindu. Šiuo metu turime apie 10 draugų parduotuvių.
Taip pat skaitykite: Asmens duomenų tvarkymas: „Biržų Duona“ lazdelių receptas
Nauji cechai ir asortimento plėtra
2006 m. buvo įrengtas bandelių cechas - kompleksas kuriame gaminamos ne tik bandelės, bet ir pynės, pynutės, saldūs pyrago kepiniai. Sulig nauju cechu trigubai išaugo ir šios pagaminamos produkcijos kiekiai. 2010 m. buvo įrengtas sausainių cechas. Prie Biržų duonos asortimento prisidėjo sausainiai ir plokštainiai. O 2012 m. komercijos direktorius Andrius iš parodos parsivežė macarons bei kaneles.
Apdovanojimai ir investicijos
2010 m. įmonė gavo „Gazelės“ apdovanojimą kaip sparčiausiai auganti įmonė Panevėžio apskrityje. Pirmąjį privatizuotos įmonės veiklos dešimtmetį daugiau buvo investuojama į fabriką - pastatus, įrangą, technologijas. Maždaug nuo 2010 m.
Bendradarbiavimas su dizaineriu
2011 m. pradėtas glaudus bendradarbiavimas su dizaineriu Edvardu Kavarsku, kurio kurti drąsūs ir modernūs pakuočių dizainai pelnė ne vieną apdovanojimą ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Beje, Edvardas prisidėjo ir prie žymiųjų „Grissini“ pakuočių.
„Grissini“ lazdelės
Itališkų duonos lazdelių idėja kilo nuo mėsmalės, tiksliau, sausainių, kuriuos kepdavo močiutės ir mamos, per mėsmalę išsukusios tešlą. Kai sugalvojome, kad išsuktos tešlos juostelės gali būti ir apvalios, ir nesaldžios, su technologais skridome į Italiją pasidomėti, kaip kepamos itališkos duonos lazdelės. 2014 m. „Grissini“ pakuotė Milane vykusiame tarptautiniame dizaino konkurse laimėjo „Red Dot“ apdovanojimą.
Naujas duonos kepimo cechas ir tradicijų išsaugojimas
2013 m. įkurtas naujas duonos kepimo cechas. Pristatytos papildomos patalpos, kurių plotas daugiau nei 1000 kvadratinių metrų. Taip galėjome modernizuoti gamybą, sumontavome naujas krosnis, valdomas roboto. Bet išlaikydami savo vertybes, neatisakėme ir tradicinės duonos kepimo technologijos. Iš esmės duonos kepimo procesas nelabai ir skiriasi nuo to, koks jis buvo prieš šimtus metų. Biržų duona - viena iš nedaugelio pramoninių kepyklų Lietuvoje, kurioje duona kepama pagal senuosius receptus - gaminami plikiniai, į tešlą maišomas natūralus, pačių užsiaugintas raugas (jų turime net 4 rūšis), tešla fermentuojama, kepaliukai formuojami rankomis, o duona kepama ant akmeninio pagrindo.
Taip pat skaitykite: Tradicinė Biržų duona: gamybos paslaptys
Bėgimas „Biržų km“ ir „Sucré kepinių namai“
Nuo 2014 m. pirmasis rugpjūčio šeštadienis Biržams tapo draugiškiausia diena! Tai ta diena, kai visi biržiečiai ir miesto svečiai išbėga į duona kvepiančias Biržų gatves, kai miesto šventė nepalieka nė vieno namuose, o trombonų garsai ir besilabinančios šypsenos nepalieka abejingų ir visus kviečia stoti prie „Biržų km” starto linijos bei susipažinti su Šiaurės Lietuva bėgimo ritmu. 2014 metais suorganizavome pirmąjį bėgimą Biržuose. Prie starto linijos stojo kiek daugiau nei 400 dalyvių. Tradiciją tęsiamia kiekvienais metais ir džiaugiamės, jog bėgimas pritraukia vis daugiau svečių ne tik iš visos Lietuvos, bet žmonės specialiai važiuoja ir iš užsienio, kad dalyvautų mūsų bėgime. 2014 m. atidarėme ir pirmąją savo kavinukę - kepyklėlę: Sucré kepinių namus. Pravėrus kepinių namų duris atrasi saldžią užuovėją - gabalėlį palaimos, puodelį šilumos bei lauktuvių į namus. Jaukios ir šviesios erdvės, žaisminga elegancija, šviežiai skrudinta kava, išskirtiniai desertai bei tradiciniai duonos gaminiai. Sucré kepuraitė paryžietiška, bet šaknys giliai įsileidusios į Biržų žemę.
Energijos taupymo sistema
2015 m. įmonėje buvo įdiegta šiluminės energijos taupymo sistema. Įdiegta pažangi technologija užtikrina mažesnį gamtinių dujų sunaudojimą, tad į aplinką išskiriamas mažesnis kiekis aplinką teršiančių dalelių. „Tausojami gamtiniai ištekliai ir atsinaujinanti energija - visų socialiai atsakingų įmonių prioritetas. Tai neturi būti tik skambūs žodžiai, todėl įmonėje ėmėmės pertvarkos įdiegdami naują modernią šiluminės energijos taupymo technologiją. Dėl naujosios technologijos karštas oras ir garai, atlikę savo tiesioginę funkciją kepimo krosnyse, atiduoda likusią šiluminę energiją, kuri kaupiama akumuliacinėse talpose karšto vandens pavidalu. Karštas vanduo naudojamas tiek tiesiogiai gamybai - ruošiant tešlos plikinius, tiek ir su gamyba susijusiems procesams - taros plovimui, darbuotojų buitinėms patalpoms.
Produkcijos sandėlys ir platus asortimentas
2018 m. atnaujintas pagamintos produkcijos sandėlys. Įdiegta moderni sistema, kurios pagalba galime atrinkti produkciją 1300 parduotuvių kiekvieną parą. Tai be galo svarbu, ypatingai, kai gaminių krepšelį sudaro virš 200 įvairių rūšių gaminių, o pardavimo kanalai varijuoja nuo firminių skyrių iki didžiųjų prekybos tinklų. Nors įmonė šiandien trečia Lietuvoje tarp šviežios duonos kepėjų, vis dar nenustojame kūrę naujus skonius, neatsisakome rankų darbo produkcijos, stengiamės išpildyti visus, net ir individualius klientų užsakymus bei stačia galva neriame į kūrybiškus ambicingus projektus. Kiekvienas užsakymas, kiekvienas klientas yra svarbus. Kiekviena idėja yra vertinga.
Begliutenis cechas ir sertifikatas
Savo itin platų gaminių krepšelį, pritaikytą labai skirtingiems vartotojų segmentams, 2019 m. dar labiau praplėtėme. Stebėdami tarptautinę rinką ir gyvendindami į sveiką mitybą orientuotą strateginę kryptį, kepykloje atidarėme begliutenį cechą. Gaminių be glitimo asortimentas Biržų duonoje nuolatos auga: duona, sausainiai, bandelės ir netgi kūčiukai. 2019 m. pasiekėme mums labai svarbaus tikslo ir nuo šiol galime puoštis tarptautiniu „FSSC 22000” maisto saugos sertifikavimo ženklu. „FSSC 22000“ yra patvirtinta kaip standartinė Visuotinės maisto saugos iniciatyva (GFSI) ir yra priimama didžiųjų Europos maisto produktų mažmenininkų.
Saulės jėgainė ir rugio instaliacija
2020 m. pavasario laukėme kaip niekada - kiekvienas saulės spindulys mums reiškė naują etapą. Tvarios verslo idėjos vedami šalia kepyklos įrengėme 450 kW saulės jėgainę, kuri pagamins apie 30% metinio įmonės elektros energijos poreikio. Jėgainė išsiskiria tuo, kad jos saulės moduliai sumontuoti taip, jog galėtų sekti ne tik saulės judėjimą horizonte - iš rytų į vakarus, bet ir keisti savo padėtį priklausomai nuo saulės pakilimo aukščio virš horizonto. Saulės elektrinės atidarymo renginio metu taip pat pristatėme unikalią menininkės Agnės Kišonaitės rugio instaliaciją, kurią smalsuoliai geriausiai galėjo apžiūrėti skriedami danguje.
Taip pat skaitykite: Tradicijos ir inovacijos „Biržų duonos“ gamyboje
Internetinė parduotuvė ir bitynas
2021 m. įkurta internetinė parduotuvė suteikė galimybę klientams užsisakyti gardumynų tiesiai į namus iš bet kurio šalies kampelio. Ši internetinė parduotuvė ypatingai padeda patenkinti nišinės mitybos klientų norus, kadangi produktai atitinkantys spec. 2021 m. Įkūrėme bityną šalia Biržų duonos saulės jėgainės. Savo kepyklos pievoje apgyvendinome 15 bičių šeimų. Aviliai įkurdinti tarp saulės jėgainės kolektorių, esančių laukuose greta kepyklos. Bityną įrengti padėjo ir juo iki šiol rūpinasi mūsų krašto smulkieji verslininkai, broliai Ignas ir Vilius iš įmonės „Brolių medus“.
„Zero waste“ daržas
2022 m. Kepyklos kieme įrengėme patį tikriausią zero waste Biržų duonos daržą! Šios idėjos įgyvendinimui susirinko Biržų duonos kolegos iš visos Lietuvos. Negana to, dar ir poilsio zonos baldelius šalia sumeistravome.
Paroda „Istorija, kuria dalintis gera“
Prieš įeinant į parodų salę, vos tik pravėrus muziejaus duris, pirmiausia pasitinka duonos kvapas - parodos erdvės tikrai neįmanoma sumaišyti su kitomis ekspozicijomis. Dideli duonos kepalai - vieni iš pagrindinių parodos eksponatų, kuriančių ir vaizdą, ir kvapą, ir įvaizdį. Ar esate ragavę visą šiuo metu siūlomą „Biržų duonos“ produkciją, padės susigaudyti didžiulis plakatas, kuriame išvysite šios dienos kepyklos gaminius. Saldusis „Biržų duonos“ maketas (N. Kurganovės kūrinys) yra parodos centrinė ašis. Jame labai gerai atsispindi tai, kas šiais metais, praėjus 70 metų nuo veiklos pradžios, yra „Biržų duona“ - tai ne tik kepykla, bet ir saulės elektrinė, bitynas.
Duonos kepimo tradicijos Biržų krašte
Biržų krašte duona kepama nuo seniausių laikų, o Radvilų įkurtoje Biržų kunigaikštystėje su dar keliais amatininkų cechais, atsirado ir duonkepystės amatas. Nebuvo nė vieno laikotarpio, kai žmogus apsiėjo be duonos, tad duonkepiai visuomet kūrė savo vietovės legendą, pasakojimą ir istoriją. Pirmoji kepykla, „Biržų duonos“ pirmtakė, buvo pastatyta dabartinėje Dvaro gatvėje, pastatas išlikęs, o 1978 metais persikėlė į dabartines patalpas Plento gatvėje. Nuo 1995 metų kepykla žinoma UAB „Biržų duonos“ vardu.
Viktoro Kurganovo indėlis
V. Kurganovas prie kepyklos vairo stojo 1996 metais, tuo metu ji priklausė taip vadinamai „Lietkoopsąjungai“ ir vos alsavo. „Niekas arba mažai kas tikėjo, kad Kurganovams pavyks. Grįžtant į tą laikotarpį, kai pradėjau vadovauti kepyklai 1996 metais, pamenu, kad nė viena kepykla, priklausiusi „Lietkoopsąjungai“, kurios buvo visuose rajonuose, neišgyveno. Kai mūsų šeima įsigijo kepyklą, sūnus Andrius pradėjo joje dirbti iškart po pirmojo studijų kurso, tad vieną iš mūsų sėkmės akcentų laikau tai, kad „Biržų duona“ yra šeimos verslas. Be abejo, sėkmę kuria visi kepykloje dirbantys žmonės, o pačioje pradžioje mums padėjo tai, kad įsigijome kepyklą „su vardu“, jau žinomą kaip skanios duonos gamintoją. Kai dar dirbau vadinamoje konservų gamykloje, vis žiūrėdavau į šalia esančios kepyklos pastatą ir galvodavau, koks jis gražus. Gyvenime, matyt, kartais užtenka tik pagalvoti, o paskui viskas susidėlioja taip, kaip reikia“, - pasakojo V. Kurganovas. Jo sūnus Andrius antrino tėčiui: „Darbuotojai yra pati didžiausia sėkmė ir dovana mums, įmonės savininkams. Išgyventi šiais konkurencijos laikais padeda lankstumas ir kūrybiškumas.
Apdovanojimai ir pripažinimas
Nuo 2001 metų „Biržų duona“ yra pelniusi ne vieną respublikinį ir tarptautinį apdovanojimą už gaminių kokybę, už tvarumą ir inovacijas, gaminių pakuočių dizainą.
Finansiniai rodikliai ir darbuotojai
2024 metais įmonės pavadinimas išsiskiria rinkoje savo stipriais finansiniais rodikliais: įmonės pajamos sudarė 25,4 mln. eurų, o grynasis pelnas siekė 1,6 mln. eurų. Vidutiniškai dirbo 429 darbuotojai, o darbuotojų skaičius per metus išaugo 10,3%. Vidutinis darbo užmokestis šioje įmonėje siekė 1543 eurus, o atlyginimų augimas per metus sudarė 15,7%.
Iššūkiai ir ateities perspektyvos
Duonos kepimo pramonė Lietuvoje yra konkurencinga, todėl "Biržų duona" susiduria su įvairiais iššūkiais. Vienas iš jų - didelių prekybos tinklų spaudimas, kurie siūlo pigesnę, nors dažnai ir mažiau kokybišką duoną. Kitas iššūkis - besikeičiantys vartotojų įpročiai ir poreikiai. Vis daugiau žmonių renkasi sveikesnę, ekologiškesnę duoną, pagamintą iš natūralių ingredientų. "Biržų duona", puoselėdama tradicijas ir naudodama kokybiškus javus, turi potencialą patenkinti šiuos poreikius. Tačiau svarbu nuolat investuoti į technologijas, plėsti asortimentą ir ieškoti naujų rinkodaros būdų, siekiant išlaikyti konkurencingumą.
Duona kaip kultūros dalis
Duona Lietuvoje visada buvo svarbi ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip kultūros dalis. Ji simbolizuoja šeimą, gerovę ir tradicijas. "Biržų duona", būdama viena seniausių kepyklų regione, atlieka svarbų vaidmenį puoselėjant šias tradicijas. Įmonė ne tik gamina duoną, bet ir prisideda prie regiono identiteto formavimo, palaikydama vietos ūkininkus ir bendruomenes. "Biržų duona" yra daugiau nei tik verslas - tai dalis Biržų krašto istorijos ir kultūros.
tags: #uab #birzu #duona #istorija