Tradiciniai Žemaičių Patiekalai: Desertai ir Receptai

Šiandieninėje kulinarijos įvairovėje, kai susiduriame su įvairiausių šalių virtuvėmis ir improvizacijomis, vis dažniau norisi atrasti autentiškus mūsų krašto skonius. Tad keliaukime į senovės Žemaitiją ir susipažinkime su jos kulinariniu paveldu, kurio patiekalus galima pasigaminti net ir ant modernios viryklės.

Žemaičių Virtuvės Ypatumai

Žemaičių virtuvė išsiskiria savo paprastumu, natūralumu ir giliomis tradicijomis. Patiekalams dažnai naudojami vietiniai produktai, o skonis pabrėžiamas kmynais. Prie daugelio patiekalų patiekiamos bulvės su lupenomis, o riebūs padažai gaminami tiek kaip priedas, tiek kaip patiekalo užpilas. Žemaitijos krašte itin svarbus sezoniškumas - vasarą valgoma tai, kas užauga darže, o žiemą - sotesni ir riebesni patiekalai.

Karalius Kugelis: Plokštainis

Kaip patys žemaičiai pasakytų, bulvių kugelis (plokštainis) yra pirštų laižymo vertas skanumėlis. O kad jis būtų toks skanus, į plokštainį pilama rauginto pieno, dedama grietinės arba grybų. Tai sotus ir gardus patiekalas, puikiai tinkantis tiek kasdieniam stalui, tiek šventėms.

Cibulynė: Gaivi Šaltibarščių Alternatyva

Žemaičių mėgiama cibulynė yra šaltsriubė, gaminama iš vandens, silkės, svogūnų ir prieskonių. Viskas valgoma su bulvėmis, virtomis su lupenomis. Vietiniai pasakoja, kad silkę pirmiausia reikia įvynioti į šlapią popierių ir pakepinti ant žarijų. Tai patiekalui suteikia savitą skonį. Kai kurios šeimininkės vietoj vandens ima pasukas. Silkę išskrosti, nuplauti, nusausinti, suvynioti į popierių ir kepti ant anglių. Iškepus popierių nuimti ir silkę mediniu šaukštu sutrinti moliniame dubenyje. Kartu sutrinti ir bulves (jas reikia išvirti su lupenomis ir nulupti). Užpilti šaltu virintu vandeniu, sudėti griežinėliais supjaustytus svogūnus, įberti pipirų, druskos, supilti burokėlių rasalą. Valgyti su bulvėmis, virtomis su lupenomis.

Kastinys: Sviesto ir Grietinės Magija

Kitas žemaičių virtuvės skanėstas - kastinys. Tai valgis iš grietinės bei sviesto su prieskoniais. Šaukštą grietinės ir šaukštelį sviesto sukti mediniu šaukštu moliniame inde. Susidarius „kruopelytėms”, sukti įstačius į kitą indą su karštu vandeniu (neperšildyti!). Iškėlus iš vandens vėl dėti šaukštą grietinės ir šildant sukti. Taip kartoti kol bus sudėta visa grietinė. Baigiant sukti masė turi būti vientisa, balsvos spalvos. Pradėjus masei tirštėti sudėti kmynus. Bus kastinys su kmynais. Vietoje kmynų įdėjus kvapiųjų pipirų, bus kastinys su pipirais. Be pipirų ir kmynų, žemaičiai dar vartoja česnako sultis, mėtas. Aguonas, svogūnų laiškus. Kastinys dažniausiai valgomas su karštomis bulvėmis, išvirtomis su lupenomis, tačiau jį galima ragauti ir su kiaušiniais, duona ar košėmis. Sukant liesą arba kasdienį kastinį, be jau minėtos grietinės ir sviesto bei prieskonių, dar naudojamas ir rūgęs pienas (nuo 1,5 iki 0,5 l). Kasdienį arba liesą kastinį sukame taip pat, kaip ir šventinį, tik šiuo atveju reikia būti atidesniam, kad patiekalas nebūtų persuktas ir peršildytas. Pradedama sukti kaip ir šventinį.

Taip pat skaitykite: Macų kukuliai: žingsnis po žingsnio receptas

Spirgynė su Kanapėmis ar Sėmenimis: Sodrus Skonis

Nemažiau įdomus patiekalas yra spirgynė su kanapėmis ar sėmenimis. Paprastai išvalytos sėmenys pakepinamos keptuvėje, sutrinamos iki vientisos masės, pridėdama pipirų, smulkiai sukapoto svogūno, druskos. Sėmenis gerai išvalyti ir pakepinti keptuvėje, kol jie apskrus. Dar karštus gerai sugrūsti, kad pasidarytų vientisa masė. Po to sėmenis sudėti į molinį dubenį, pridėti pipirų, smulkiai sukapotą svogūną, druskos pagal skonį. Vietoje sėmenų kai kada naudojamos kanapių sėklos. Patiekalas valgomas su karštomis bulvėmis, išvirtomis su lupenomis (nuluptos bulvės mirkomos į spirgynę).

Lašiniuočiai: Neįprastas Skonis

Tikrai nustebins taip vadinamas lašiniuotis, kokį mes esame įpratę (bent jau iš pavadinimo) matyti parduotuvių lentynose. Jis gaminamas iš rupiai sumaltų kvietinių miltų tešlos, įdaromos rūkytais lašinukais. Daromi paplotėlius, dėti į vidų įdaro, kraštus suspausti ir užraityti. Lašiniuočiai būna kumščio dydžio. Į stalą lašiniuočius patiekiami karštus su padažu. Į stalą lašiniuočiai patiekiami su padažu (riebaluose su pienu pakepinti miltai). Šis patiekalas šiek tiek panašu į cepelinus.

Didžkukuliai: Įdarų Įvairovė

Stebina ir didžkukulių įdarų įvairovė. Įdarui gali būti naudojamas rūkytas kumpis, grybai, silkė, rauginti kopūstai, varškė, morkos ar obuoliai. Didžkukulius galima daryti iš žalių ir virtų bulvių. Gaminant iš žalių bulvių, jas reikia nuskusti, sutarkuoti ir išspausti. Dalį bulvių išvirti ir sugrūsti. Imti dvi dalis tarkuotų išspaustų bulvių, vieną dalį karštų sugrūstų bulvių, druskos pagal skonį ir visa tai išminkyti. Padaryti nestorus blynelius, į vidų dėti įdaro, kraštus užspausti ir dėti į verdantį pasūdytą vandenį. Didžkukulius paduoti į stalą karštus, užpiltus su mirkalu. Lašinukus supjaustome smulkiais kubeliais ir sudedame į keptuvę. Lašinukams pradėjus gelsti, į keptuvę sudėti smulkiai supjaustytus svogūnus ir juos pakepinti kartu su lašinukais. Po to svogūnus su spirgais supilti į molinį dubenėlį, paliekant keptuvėje dalį riebalų. Į juos sudėti miltus ir keptuvėje esantį turinį gerai išmaišyti. Kai miltai pradės gelti, į keptuvę supilti pieną, įdėti druskos, prieskonių ir susidariusią masę maišyti kol ji užvirs. Tada sudėti grietinę, dar kiek pakaitinti ir supilti į molinį dubenį, kuriame yra paspirginti lašinukai bei svogūnai.

Kiti Žemaičių Virtuvės Patiekalai:

  • Su džiovintais obuoliais troškinta jautiena
  • Aluje su slyvomis troškinta veršiena
  • Lioka (žąsies kraujas, sparneliai, skrandžiai, kojos, kaklas, bulvės, vanduo)
  • Kepta medumi įtrinta antis, įdaryta lazdyno riešutais
  • Troškinti kopūstai su kiaulės kojomis
  • Aluje virtas vėžys arba karpis
  • Kruopiniai vėdarai (miežinės kruopos, kraujas, tarkuotos bulvės, mėtos, spirgai)
  • Pusmarškonė košė (bulvės, miltai, lašiniai, grietinė, pienas/vanduo). Nuskustas bei išvirtas bulves nusunkti ir sugrūsti. Užpilti atvirintą karštą pieną ar to paties vandens, kuriame virė bulvės. Berti miltus (smulkiai ar rupiai maltus ruginius, kvietinius) ir maišant virti. Gaminant mirkalą, lašinius smulkiai supjaustyti ir paspirginti. Košė sudedama į molinius dubenėlius. Užsigeriama kefyru, rūgusiu pienu, pasaldintu vandeniu.
  • Šiupinys (sriuba iš kopūstų, bulvių, išmirkytų žirnių, pupų, kanapių). Į norimą vandens kiekį dėti šviežių smulkiai supjaustytų kopūstų, bulvių, išmirkytų žirnių, pupų, kanapių (produktų kiekis nustatomas pagal norimą sriubos tirštumą) ir virti. Baigiant virti pagal skonį berti druskos, prieskonių. Lašinius paspirginti, įpjauti svogūno, pakepinti, supilti į sriubą ir užbalinti grietine. Pupas, žirnius, pupeles ir kruopas išmirkyti. Į puodą pilti apie 3 l vandens, sudėti išmirkytas ankštines daržoves bei kruopas, gabalais supjaustytą mėsą ir viską virti, retkarčiais pamaišant. Kiek pavirinus sudėti gabalais supjaustytas bulves. Baigiant virti įberti prieskonių bei druskos. Truputį pavirinti.
  • Rasalynė (silkė, svogūnai, virtos bulvės, vandens, burokėlių rasalas). Plonais ruoželiais supjaustytus burokėlius ir kubeliais supjaustytą truputį padžiovintą sūrį sudėti į išrūgas.
  • Vasarbarščiai (išrūgos, virti burokėliai, sūris su kmynais, grietinė)
  • Grietinėje troškinta višta su bruknėmis
  • Žemaitiška vyšnių gira
  • Žemaičių midus (medus, vanduo, apyniai, mielės, duonos plutelė). Medų išmaišyti vandenyje ir laikyti šiltoje vietoje 24 val., dažnai pamaišant. Po to perkošti. Supilti į katilą ir virinti tol, kol liks pusė iš pradžių supilto skysčio. Vėl pripilti tiek vandens, kiek buvo iš pradžių, įdėti apynių, surištų į marlę, prispausti juos su plyta (raudona) ir virinti tiek, kad liktų pusė skysčio. Atvėsinti iki 2-3 laipsnių temperatūros, įdėti mieles, užteptas ant duonos plutelės, ir laikyti kambario temperatūroje kol mielės pradės rūgti. Kai atsiradusios putos pajuoduos, midų perkošti pro marlę, supilti į ąžuolinę statinaitę ir stipriai užkimšti.
  • Morkų kava (džiovintos morkos, grietinėlė, vanduo, cukrus)
  • Morkų arbata (morkos, vanduo, cukrus)
  • Duona su spirgais (į tešlos vidų dedami susmulkinti lašinukai ir viskas kepama orkaitėje ant ajerų arba klevo lapų).

Žemaičių Desertai: Saldūs Akcentai

Nors žemaičių virtuvė nėra itin garsi desertų įvairove, tačiau jie turi keletą įdomių ir tradicinių saldėsių.

Žemaičių Blynai: Rūgštelės Skonis

Žemaičių blynai - tai ne tik patiekalas, bet tikras kulinarinis paveldas, kuris šimtmečius puošė mūsų protėvių stalus. Šie stori, kvapnūs blynai skiriasi nuo įprastų plonųjų blynų savo konsistencija ir ruošimo būdu. Tikri žemaičių blynai ruošiami iš rūgštaus tešlos, kuri fermentuojama keletą valandų ar net per naktį. Šis procesas suteikia blynams charakteringą rūgštelį skonį ir puikų tekstūrą. Senovės žemaičiai naudojo tik tuos produktus, kuriuos turėjo po ranka. Pagrindinis ingredientas - rugių miltai, kurie buvo daug populiaresni nei šiandien. Jie suteikia blynams tamsesnę spalvą ir savitą skonį. Rūgštasis pienas arba varškės išrūgos - dar vienas svarbus komponentas. Mūsų senelės dažnai naudodavo išrūgas, likusias po varškės gaminimo. Jos suteikia blynams rūgštelį skonį ir padeda tešlai geriau kilti. Kiaušiniai turėtų būti šviežiausi - geriausia iš kaimo. Jie ne tik riša tešlą, bet ir suteikia blynams gražų auksinį atspalvį.

Taip pat skaitykite: Blynų receptas

Receptas:

  • 2 stiklinės rugių miltų (arba 1,5 st. kviečių + 0,5 st.
  • Pirmiausia sumaišykite miltus su druska didelėje dubenyje.
  • Atskirai išplakite kiaušinius su cukrumi, kol masė taps šviesesne.
  • Po truputį pilkite rūgštų pieną, nuolat maišydami.
  • Tešla turėtų būti šiek tiek storesnė nei įprastiems blynams - panaši į grietinėlės konsistenciją.
  • Uždenkite dubenį švariu rankšluosčiu ir palikite šiltoje vietoje 3-4 valandoms.
  • Kai tešla pradės burbuliuoti ir pakils, pridėkite sodą, ištirpintą šaukšte šilto vandens.
  • Keptuvę gerai įkaitinkite ir ištepkite riebalais.
  • Žemaičių blynai kepami ant vidutinės ugnies - per stipri ugnis juos sudegintų iš išorės, o vidus liktų žalias.
  • Kepkite 2-3 minutes vienoje pusėje, kol paviršius pradės stingti ir atsiras burbuliukų.
  • Tada atsargiai apverskite ir kepkite dar 2 minutes.

Senovės žemaičiai šiuos blynus dažniausiai valgydavo su grietine ir medumi. Tai buvo ne tik skanus, bet ir maistingas patiekalas, kuris galėjo pavaduoti pilnavertį valgį. Žiemos metu populiarus buvo variantas su rūgščia grietine ir džiovintais obuoliais. Šventinėmis progomis žemaičių blynai būdavo puošiami ypač iškilmingai.

Nors tradicinis receptas yra puikus, šiandien galime jį šiek tiek modifikuoti, neprarandant autentiškumo. Pavyzdžiui, vietoj cukraus galite naudoti medų - jį pridėkite kartu su kiaušiniais. Tiems, kas mėgsta aromatingesnius blynus, galima pridėti šiek tiek cinamono arba vanilės. Jei neturite laiko laukti, kol tešla fermentuosis, galite naudoti kepimo miltelius vietoj sodos. Pridėkite 1 šaukštelį kepimo miltelių ir iš karto kepkite. Žemaičių blynai puikiai išlieka šviežūs 2-3 dienas, jei juos laikote šaldytuve. Prieš valgant galite šiek tiek pašildyti keptuvėje arba mikrobangų krosnelėje. Galite ir užšaldyti iškeptus blynus. Sudėkite juos į maišelį, perkloję pergamentiniu popieriumi, kad nesuliptų. Užšaldyti blynai išlieka geri iki 3 mėnesių.

Žemaičių blynų gaminimas - tai ne tik kulinarinis, bet ir kultūrinis patyrimas. Šie blynai ne tik skanesni už greitai pagamintus, bet ir maistingesni. Fermentacijos procesas padaro miltus lengviau virškinamus, o rūgštasis pienas praturtina patiekalą probiotikais. Gamindami žemaičių blynus pagal senovės receptą, mes ne tik patenkiname savo skonį, bet ir perduodame tradiciją toliau.

Žemaičių Blynai su Virta Mėsa: Sotus Patiekalas

Žemaičių blynai su virta mėsa - tai tikras lietuvių virtuvės perlas, kuris šimtmečiais puošė mūsų protėvių stalus. Šie sotūs, aromatingi blynai ne tik pavaišins šeimą, bet ir perduos autentišką Žemaitijos krašto skonį. Žemaičių blynai su virta mėsa atsirado dar tais laikais, kai šeimininkės turėjo išmintingai naudoti kiekvieną maisto produktą. Likusią nuo vakarienės virtą mėsą susmulkindavo, sumaišydavo su svogūnais ir įvyniodavo į plonų blynų tešlą. Žemaitijoje šie blynai buvo ypač populiarūs žiemos metu, kai reikėjo sotesnių patiekalų. Juos gamindavo šventėms, svečių priėmimams ar tiesiog kaip šeimos vakarienę.

Sėkmingo patiekalo pagrindas - kokybiški produktai. Mėsai geriausia rinktis jautienos ir kiaulienos mišinį arba vien jautieną. Svarbu, kad mėsa būtų šviežia, be perteklinio riebumo. Geros blynų tešlos paslaptis - tinkama konsistencija ir gerai išmaišyti ingredientai. Pradėkite nuo kiaušinių - išplakite juos šakute dideliame dubenyje, pridėkite druskos ir cukraus. Palaipsniui pilkite pieną, nuolat maišydami. Kai skystis taps vienalytis, pradėkite berti miltus - geriausia juos iš anksto persijoti. Miltus berkite po truputį, energingai maišydami, kad nesusidarytų gumulėlių. Galiausiai įpilkite ištirpusį sviestą - jis padės blynams neprilipti prie keptuvės ir suteiks malonų skonį. Tešla turėtų būti šiek tiek skystesnė nei paprastų blynų - ji turi lengvai tekėti po keptuvę.

Taip pat skaitykite: Pyragai: rusiška tradicija

Kol tešla “poilsiauja”, paruoškite įdarą. Virtą mėsą susmulkinkite - galite naudoti mėsmalę arba smulkiai supjaustyti peiliu. Svogūnus nulupkite ir smulkiai supjaustykite. Įkaitinkite keptuvę su sviestu ir pakepinkite svogūnus, kol jie taps skaidrūs ir šiek tiek paruduos. Pridėkite smulkintą mėsą prie svogūnų ir kepkite dar 3-4 minutes, kad ingredientai susimaišytų ir mėsa šiek tiek paruduotų. Paskaninkite druska, pipirais, pridėkite smulkintų žolelių.

Dabar prasideda pats įdomiausias etapas. Įkaitinkite plonų blynų keptuvę - ji turėtų būti vidutiniškai karšta. Per karštoje keptuvėje blynai degs, per šaltoje - bus guminiai. Šiek tiek patepkite keptuvę sviestu arba aliejumi. Užpilkite tešlos tiek, kad ji plonu sluoksniu padengtų visą keptuvės dugną. Atsargiai apverskite blyną ir kepkite dar minutę. Gatavą blyną išdėkite ant lėkštės.

Ant kiekvieno blyno vidurio uždėkite 2-3 šaukštus mėsos įdaro. Nesistenkite užpildyti per daug - blynai gali praplėšti. Pirmiausia užlankstykite blyno šonus, tada - apačią ir viršų. Turėtų susidaryti taisyklingas stačiakampis “vokelis”. Žemaičių blynai su virta mėsa puikiai tinka kaip savarankiškas patiekalas pietums ar vakarienei. Juos galima patiekti su grietine, marinuotais agurkėliais arba šviežių žolelių padažu. Jei gaminsite didesnį kiekį, blynai puikiai laikosi šaldytuve 2-3 dienas. Pašildyti galite mikrobangų krosnelėje arba keptuvėje. Eksperimentuokite su įdaru - galite pridėti tarkuotų morkų, kietai virtų kiaušinių ar net šiek tiek sūrio.

Žemaičių blynai su virta mėsa - tai ne tik patiekalas, bet ir ryšys su mūsų kulinarinėmis šaknimis. Ruošdami šį receptą, perduodame savo vaikams ir anūkams ne tik skonį, bet ir istoriją, tradicijas, meilę virtuvei. Neskubėkite gamindami šį patiekalą. Mėgaukitės procesu, leiskite sau pajusti tą ramybę, kurią teikia tradicinis maisto gaminimas. Ir nepamirškite - geriausi blynai gimsta su meile ir kantrybe.

Kiti Žemaičių Saldumynai:

  • Meškos kakutis (Reikės: kanapių, duonos, obuolių. Gaminimas: Kanapes nuplauti, gerai išdžiovinti ir sugrūsti. Iš akies dėti duonos minkštimo, supjaustytų obuolių, cukraus. Sumaišyti ir dar pagrūsti grūstuvėje, kol pasidarys košė. Daryti mažus kukuliukus. Tokį patiekalą valgydavo per Kūčias.)
  • Čiulkis (Reikės: kanapių, svogūno galvos, duonos minkštimo, žiupsnelio druskos. Gaminimas: Kanapes paskrudinti keptuvėje. Dar karštas sugrūsti medine grūstuve, įdėti supjaustytą svogūną, duonos minkštimą, pasūdyti ir viską kartu sugrūsti. Kad gražiau atrodytų, galima rankomis padaryti rutuliukus arba valgyti taip. Tinka Kūčių stalui.)

Gėrimai: Gaiva ir Tradicijos

  • Žemaitiška vyšnių gira. Obuolius užpilti verdančiu vandeniu ir, palaikius 12 val., perkošti. Subėrus cukrų skystimą pakaitinti, sudėti iškildytas mieles ir pastatyti, kad parūgtų. Girą supilstyti į butelius, labai sandariai uždaryti ir laikyti šaltoje patalpoje. Iš tokios giros senovėje žemaičiai gamindavo sriubą.
  • Morkų kava (džiovintos morkos, grietinėlė, vanduo, cukrus)
  • Morkų arbata (morkos, vanduo, cukrus)
  • Žemaičių midus (medus, vanduo, apyniai, mielės, duonos plutelė). Medų išmaišyti vandenyje ir laikyti šiltoje vietoje 24 val., dažnai pamaišant. Po to perkošti. Supilti į katilą ir virinti tol, kol liks pusė iš pradžių supilto skysčio. Vėl pripilti tiek vandens, kiek buvo iš pradžių, įdėti apynių, surištų į marlę, prispausti juos su plyta (raudona) ir virinti tiek, kad liktų pusė skysčio. Atvėsinti iki 2-3 laipsnių temperatūros, įdėti mieles, užteptas ant duonos plutelės, ir laikyti kambario temperatūroje kol mielės pradės rūgti. Kai atsiradusios putos pajuoduos, midų perkošti pro marlę, supilti į ąžuolinę statinaitę ir stipriai užkimšti.
  • Išrūgų šampanas (Reikės: 6 l pieno išrūgų, 6 l vandens, 1 kg cukraus, 10-30 g mielių, razinų. Gaminimas: Pieno išrūgas (labiau tinka liesos išrūgos iš nugriebto pieno) su vandeniu užkaitinti iki virimo, nugraibyti putas ir ataušinus kelis kartus perkošti. Supilti cukrų, sudėti mieles, išmaišyti ir šiltai laikyti 8 val. Išpilstyti į butelius, į juos įdėti po 3-4 razinas ir užkimšti. Po paros jau galima gerti. Tai vasaros gėrimas, raugiamas lauko darbams.)

Žemaitiška Mėtų Arbata: Gaivus Gėrimas

Na, žemaitis dar pridurtų, kad viskas „i skane, i pige, i majadne“. Norite žemaitiškos mėtų arbatos? Prašom. Mėtas užpilkite verdančiu vandeniu ir truputį pavirinkite. Perkošus, arbatą supilstykite į molinius puodelius, įmeskite gabalėlį cukraus ir gardžiuokitės. Žemaičiai sako, kad šią arbatą ypač tinka gerti po vėdarų.

Šilalės Krašto Kulinarijos Paveldas

Šilalės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorės Astutės Noreikienės ir vyriausiosios bibliotekininkės Stefos Minutaitės iniciatyva buvo surinkti tradiciniai Šilalės krašto patiekalai. Šioje knygoje, kuri parašyta dviem „kalbomis“ - bendrine lietuvių ir žemaičių tarme, sugulę tradiciniai Šilalės krašto patiekalai. „Mūsų žiniomis, ši knyga - pirmasis bandymas aprėpti mūsų kulinarinį paveldą, - pristatydama knygą kalba viena iš bendraautorių S. Minutaitė. - Tais metais - 2013 m. buvo Tarmių metai, ir mes ieškojome, ką šia proga galėtų padaryti mūsų viešoji biblioteka. Tuomet ir kilo idėja surinkti senuosius savo krašto receptus ir taip juos išsaugoti ateities kartoms.“ Anot pašnekovės, rinkti receptus nebuvo labai sudėtinga, nes bibliotekininkės daugiau mažiau pažįsta savo žmones, žinojo, ką galima aplankyti. Žinoma, reikėjo mokėti prie žmogaus „prieiti“, kad jis sutiktų pasidalinti savo šeimos receptais. „Negalėjome tiesiog pasibelsti ir sakyti - pasakykit kokių receptų. Kalbinome, prašėme, kad jie papasakotų, kokius patiekalus jie prisimena iš vaikystės, ir pan. Reikėjo skubėti - vien per tuos 7-8 mėnesius, kol rengėme knygą, netekome dviejų senųjų šeimininkių. Todėl džiaugiuosi, kad mes spėjome laiku susigriebti ir tai padaryti“, - pasakoja ji.

S. Minutaitė prisipažįsta, kad ją ir kitas bibliotekos darbuotojas pribloškė, kai sužinojo, kad Šilalės krašte labai daug patiekalų būdavo gaminama iš kanapių. „Na, žinojom kanapių spirgynę - kanapės pasmulkinamos, pakepamos, dedama svogūnų, druskos. Bet pasirodo, mūsų rajone buvo spaudžiamas ir kanapių aliejus, daromas kanapių pienas, iš jo - kanapių varškė, iš kurios virdavo cepelinus, tiesa, vadindavo juos pyragiukais“, - pasakoja pašnekovė ir pasidalija antraštėje paminėtų patiekalų receptais, kuriems pagaminti taip pat reikia kanapių.

tags: #tradiciniai #žemaičių #patiekalai #desertai #receptai

Populiarūs įrašai: