Kaip virti vandenį virduliu: ar elektrinis, ar dujinis?
Nors didelė dalis namų ūkių turi dujų įvadą, daugumoje jų kavai/arbatai ir kitiems panašiems dalykams naudojami elektriniai virduliai. Privalumų daug: užkaista greitai, automatiškai išsijungia, gali ir pamiršt. Tačiau, ar tikrai sutaupysime naudodami dujas? Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip efektyviau ir ekonomiškiau virti vandenį - elektriniu ar dujiniu virduliu, atsižvelgiant į įvairius aspektus.
Elektrinio virdulio privalumai ir trūkumai
Elektriniai virduliai yra populiarūs dėl kelių priežasčių:
- Greitas užvirimas: Elektriniai virduliai užvirina vandenį greičiau nei dujinės viryklės.
- Patogumas: Jie automatiškai išsijungia, todėl nereikia nuolat stebėti proceso.
- Saugumas: Automatinis išsijungimas sumažina nelaimingų atsitikimų riziką.
Teorinis trūkumas - elektros kaina. Bet tikrai nėra aišku, ar taip jau labai sutaupytumėm naudodami tam dujas ir ar iš viso sutaupytumėm.
Dujinio virdulio privalumai ir trūkumai
Dujiniai virduliai turi savų privalumų ir trūkumų:
- Nepriklausomumas nuo elektros: Dujiniai virduliai veikia net dingus elektrai.
- Potencialiai mažesnė kaina (priklausomai nuo dujų kainos): Kai kuriais atvejais dujos gali būti pigesnės nei elektra.
Tačiau:
Taip pat skaitykite: Raugintų kopūstų sriubos receptas
- Lėtesnis užvirimas: Dujiniai virduliai užtrunka ilgiau, kol užverda vanduo.
- Reikia priežiūros: Būtina stebėti procesą, kad vanduo neišgaruotų ir neužvirtų per daug.
- Saugumo rizika: Dujų nuotėkio pavojus yra didesnis nei naudojant elektrinį virdulį.
Bandymas: elektrinis vs. dujinis virdulys
Vienas entuziastas atliko paprastą bandymą, norėdamas palyginti elektrinio ir dujinio virdulio sąnaudas. Bandymo sąlygos:
- Įranga: nesertifikuota, be techninės patikros.
- Chronometras: nesinchronizuotas, galimos paklaidos iki 5 sekundžių.
Elektrinis virdulys:
- Galingumas: 2 kW.
- Kaitinamas visas dugnas.
Dujinis virdulys:
- Pusė litro vandens užvirinama puodelyje ant dujinės viryklės.
- Puodelis uždengiamas dangčiu.
Rezultatai:
- Elektrinis virdulys: puslitriui vandens užvirti sunaudojama elektros už 2,545 ct.
- Dujinis virdulys: puslitriui vandens užvirti sunaudojama 11 litrų dujų, kas kainuoja 2,981 ct.
Papildomi skaičiavimai:
- Šeimos ūkyje vidutinis dujų suvartojimas yra apie 2 m³.
- Vidutinė dujų kaina mėnesiui yra 7,37 Lt.
- Realistiškas scenarijus: puslitris vandens užverdamas 4 kartus per dieną, 120 kartų per mėnesį.
- Elektros sąnaudos 120 užvirimų: 3,054 Lt.
Išvada: Šis eksperimentas parodė, kad virinti vandenį dujomis neapsimoka. Vien jau atsižvelgiant į tai, kad sugaištama kur kas daugiau laiko, iškyla nepatogumų, jei vandenį užvirėte ir pamiršote.
Energijos taupymo patarimai naudojant virdulį
Energetikos ekspertas Mantas Kavaliauskas pataria:
- Virti tik tiek vandens, kiek reikia: Rekomenduojama virdulyje virti tik tiek vandens, kiek jo iš tiesų reikia, o ne pripilti pilną virdulį - tai leis sunaudoti iki 75 proc. mažiau elektros energijos. Tačiau nerekomenduojama elektriniame virdulyje virti mažiau vandens nei ant jo pažymėta minimali riba, kad nesugadintumėte jo kaitinimo elemento.
- Reguliariai valyti virdulį: Virdulį būtina reguliariai nukalkinti, nes net 1 mm storio kalkių sluoksnis, padengęs virdulio kaitinimo elementą, padidina elektros energijos suvartojimą vandeniui užvirinti apie 10 proc. Kalkių šalinimui galima naudoti specialias priemones arba pasitelkti aplinkai nekenksmingą būdą, naudojant citrinos rūgštį.
Kaip pasirinkti tinkamą virdulį
Renkantis virdulį, svarbu atsižvelgti į kelis aspektus:
- Talpa: Virdulio talpą reikėtų rinktis atsižvelgiant į naudotojų skaičių. Jeigu yra poreikis vienu metu paruošti 6-7 arbatos puodelius, verta rinktis mažiausiai 1,7 l talpos įrenginį.
- Galingumas: Dažniausiai pasitaikantis virdulių galingumas yra nuo 600 iki 3100 W.
- Medžiaga:
- Plastikiniai virduliai yra lengvesni ir pigesni.
- Nerūdijančio plieno virduliai yra sunkesni, bet pasižymi šiuolaikišku dizainu.
- Stiklinio korpuso virduliai pasižymi mažiausiu svoriu ir lengvesniu valymu.
- Keramikinio korpuso virduliai yra kone sveikiausia medžiaga vandeniui virti.
- Filtrai: Siekiant sumažinti nuosėdų ir kitų vandenyje atsirandančių dalelyčių kiekį, virduliuose montuojami filtrai.
- Nailono tinklelis apsaugo nuo didesnių nešvarumų.
- Nerūdijančio plieno tinklelis sulaiko didžiąją dalį nešvarumų.
- Saugos funkcijos: Apsauga nuo įjungimo be vandens ir automatinis išjungimas užvirus yra būtinos funkcijos.
- Temperatūros reguliavimas: Jeigu mėgstate įvairias arbatas, verta investuoti į virdulį su temperatūros reguliavimu.
Arbatinuko istorija: nuo Kinijos iki šių dienų
Kai tik Rytuose išpopuliarėjo arbata, neįmantrus indas jai ruošti tapo svarbia arbatos gėrimo ritualo dalimi, suvienijančia šeimos narius, suteikiančia namams šilumos ir jaukumo. Tokį vaidmenį arbatinukas atlieka ir šiandien.
Taip pat skaitykite: Kaip virti koldūnus teisingai?
- Kinijos indėlis: Arbatinukas atsirado Kinijoje maždaug IV a. Iš pradžių apvalainus molio indus naudojo vynui šildyti, vėliau pastebėta, kad arbata tokiame inde užplikoma kur kas geriau negu puodelyje.
- Medžiagos: Arbatinukus gamino iš molio, ketaus, porceliano, stiklo, jaspio arba nefrito.
- Formos: Kinai skyrė aštuonių formų arbatinukus, iš jų populiariausiu laikytas Si Ši.
- Arbata Europoje: XVII a. olandų pirkliai atvežė arbatą į Europą. Vakaruose arbatinukus gamino iš vario arba alavo, vėliau - iš ketaus.
- Švilpukas: 1921 m. Džozefas Blokas prie virdulio snapelio pritaisė švilpuką.
- Elektriniai virduliai: Maždaug XX a. viduryje elektriniai virduliai ėmė stumti arbatinukus, kaitinamus ant ugnies. Pirmą elektrinį virdulį dar XIX a. pabaigoje sumeistravo amerikiečių kompanijos „Carpenter electric“ inžinieriai.
Taip pat skaitykite: Virtų grybų laikymo patarimai
tags: #kaip #virti #teną #vandeliui