Žemaičių blynai: receptas, istorija ir legendos

Žemaičių blynai - vienas populiariausių ir labiausiai žinomų lietuviškų patiekalų, turintis gilias tradicijas ir savitą istoriją. Nors tiksli jo kilmė nėra žinoma, manoma, kad šis patiekalas atsirado Žemaitijoje, kur bulvės buvo auginamos jau nuo XIX amžiaus. Šiame straipsnyje aptarsime žemaičių blynų gaminimo technologiją, jų vietą lietuviškoje kulinarijoje ir įdomius faktus, susijusius su šiuo patiekalu.

Žemaičių blynų receptas ir gaminimo technologija

Žemaičių blynai gaminami iš virtų bulvių tešlos, įdarytos mėsa, varške ar kitais įdarais. Tradiciškai šis patiekalas patiekiamas su spirgučiais, grietine ar padažu.

Ingredientai:

  • 1 kg virtų bulvių
  • 1 kiaušinis
  • Druska pagal skonį
  • Miltai (tiek, kad tešla būtų tinkama kočioti)
  • Įdaras (mėsa, varškė, grybai ar kt.)
  • Aliejus kepimui

Gaminimo eiga:

  1. Virtas bulves atvėsinkite ir sumalkite mėsmale arba sutrinkite bulvių trintuvu.
  2. Į bulvių masę įmuškite kiaušinį, įberkite druskos ir gerai išmaišykite.
  3. Palaipsniui berkite miltus ir minkykite tešlą, kol ji taps elastinga ir nelips prie rankų.
  4. Tešlą iškočiokite ant miltais pabarstyto paviršiaus ir supjaustykite norimo dydžio apskritimais.
  5. Į kiekvieną apskritimą dėkite įdaro ir užspauskite kraštus, suformuodami blyną.
  6. keptuvėje įkaitinkite aliejų ir kepkite blynus iš abiejų pusių, kol jie gražiai apskrus.
  7. Patiekite karštus su spirgučiais, grietine ar padažu.

Žemaičių blynai sovietmečiu: standartizacija ir nostalgija

Sovietmečiu, kaip teigia Džiugas Misevičius savo straipsnyje, Sovietų Sąjungai reokupavus Lietuvą, geležinė uždanga nutraukė kultūros gyvybę palaikančius ryšius su Vakarų šalimis. Sovietmečiu viešojoje sferoje įdiegti griežti ir visuotiniai maisto technologijų bei receptūrų standartai sunaikino kulinarinės kūrybos laisvę ir ja grįstą improvizaciją, kaip natūralius kulinarijos menui būdingus reiškinius. Kuo labiau „brendo“ socializmas, tuo blogesnė padėtis darėsi kulinarinėje sferoje - maisto prekių parduotuvėse stingant elementariausių produktų, namų virtuvės palengva persismelkė „obščepito“ dvasia. Per daugiau nei keturis dešimtmečius sovietinė santvarka daugelio lietuvių sąmonėje sugebėjo įdiegti iškreiptą kulinarinę estetiką - net ir šiandien dar daug kur aiškiai matoma sovietinio „obščepito“ įtaka: įgytiems ir jau „savais“ tapusiems skoniams ir valgymo įpročiams, maisto produktų ir valgių pasirinkimui, jų puošimui ir patiekimui. Tai suprantama, nes nuo vaikystės įprasti vis tie patys maisto produktai, iš jų gaminamų patiekalų skonis ir kvapas lydėjo didelę gyvenimo dalį.

Nepaisant standartizacijos, žemaičių blynai išliko populiariu patiekalu, o daugelis vyresnių žmonių iki šiol prisimena jų skonį iš vaikystės.

"Rasos" restorano indėlis į kulinarinį paveldą

Raseinių centre nuo septinto praėjusio amžiaus dešimtmečio veikiantis „Rasos“ restoranas - bene vienintelis toks išlikęs Lietuvoje. Čia drąsiai galėtų būti sukamos sovietinių laikų kadrų persmelktos kino juostos. Atvykę iš kitų miestų žmonės netenka žado pamatę, kaip gerai išsilaikiusi restorano struktūra. Šį išskirtinumą reikia saugoti.

Taip pat skaitykite: Moliūgų sriubos technologija

"Rasos" restorano meniu kainos atvykusį iš didmiesčio gerokai nustebins. Štai daržovių salotos - vos 0,5 euro, sriuba - 1,5 euro, cepelinai ar žemaičių blynai - 3,2 euro, juoda kava - euras, o vaikystę primenantis kompotas - 0,3 euro. Čia tiekiami ir vėdarai, ir retai kur jau besutinkama saldi vaisių su makaronais sriuba.

"Magdės" pyragas - restorano vizitinė kortelė

Grupė „Rondo“ - ne vienintelis „Rasos“ restorano kūrinys. Šios vietos konditerijos ceche užgimė ir legendinio „Magdės“ pyrago receptas. „Sovietiniais laikais kiekvienas rajono restoranas turėdavo kažkokį savo firminį, po Lietuvą pasklidusį karštą patiekalą - visokie svočios, marčios, jūratės karbonadai, kepsniai ar kotletai. Kiekvienas restoranas turėjo ir savo firminį gėrimą - Raseiniuose tai buvo „Raselė“. Kurti ir firminiai desertai. Taip Raseinių „Rasos“ restorane užgimė žymusis „Magdės“ plokštainis. Sukūrus neužteko, kaip dabar, tiesiog feisbuke paskelbti. Reikėjo surašyti technologinę kortelę, nuvežti į Vilnių, kad patvirtintų. Aišku tik tai, kad prieš vežant į Vilnių ilgai galvoti pavadinimo pyrago kūrėjoms neprireikė - Magdė ir tiek. Tai juk labiausiai su Raseiniais susijęs personažas. Plokštainis greitai paplito visoje Lietuvoje. Ir iki šiol jis sėkmingai kepamas „Rasos“ restorane. Vyresni žmonės paragavę tikina, kad skonis toks pat kaip vaikystėje. Toks sausainis, perteptas uogiene, o viršuje - kakavinis paukščių pienas“, - legendos gimimo istoriją nupasakojo A.Zmitra.

Paprašyta atskleisti receptūrą, ji ėmė pasakoti apie tai, kad ant sviestinės tešlos pagrindo tepamas obuolių džemas ir dedamas zefyrinis, maišytas su sviestiniu, kremas. Jaučiami ryškūs cinamono, kakavos skoniai. Kremo gamybai naudojama želatina, kondensuotas pienas, kiaušinių baltymai.„Iš cukraus ir vandens išverdamas sirupas. Jis maišomas su želatina. Karštas įmaišomas į baltymus. Tuomet pridedami kiti ingredientai“.

Šiuo metu „Rasos“ restorane netgi vykdomos edukacijos „Kavagėris su Raseinių Magdės pyragu“. Jų metu pasakojama apie Raseinių Magdės nuotykius ir legendomis apipintus nutikimus, ragaujamas bei kava užgeriamas legendinis pyragas.

Iškepama Magdės pyrago per dieną po 10-15 kg. Pasak A.Zmitros, Magdė - vienas žinomiausių Raseinių krašto personažų, tai buvo labai įdomi ir spalvinga moteris.

Taip pat skaitykite: Efektyvumo didinimas maisto pramonėje

Raseinių Magdės legenda

„XVIII a. pabaigoje į Raseinius atiteka prancūzaitė Magdalena. Ji atveža prancūzišką madą - skrybėlaites, šalikėlius, sijonus, kvepalus, kosmetiką. Raseiniai tuo metu buvo provincija, nors ir to meto Žemaitijos sostinė, tad įsivaizduokite, kokia buvo aplinkinių reakcija, kai gatvėmis staiga pradėjo vaikščioti išsipusčiusi prancūzaitė. Kai kurie to meto liudininkai rašė, kad tai buvo pirmoji moteris Lietuvoje, vaikščiojusi pagal prancūzišką madą. Ne Vilniuje, ne Kaune, o Raseiniuose! Pirmoji Raseinių istorijoje modistė ir puošeiva. Kaip Maironis rašė (personažą labai išgarsino 1909 m. Maironio išleista poema „Raseinių Magdė“ - aut. past.), „vyrai traukė pažiūrėti į Raseinių Magdę nelygu į Šiluvos atlaidus“. Baisus dalykas, konkurencija su pačia Šiluva“, - nusijuokė Arnas.

Jei kas kitas išsiskirdavo savo išvaizda, Raseiniuose sakydavo: „Ai, ta visai pasirėdžiusi kaip Raseinių Magdė.“ Frazeologizmų, sudarytų su junginiu „Raseinių Magdė“, gausu ir šiandien. Dar vėliau su Magdės personažu lyginta laisvų papročių moteris. Taip Raseinių Magdės personažas iš gražuolės pavirto neaiškios reputacijos moterimi.

Sovietmečiu Magdės personažas įgavo dar kitą atspalvį. Bandau šį naratyvą naikinti - Raseinių Magdė nėra tautiniais rūbais pasirėdžiusi moteris, dainuojanti lietuviškas dainas. Raseinių Magdė - gražuolė prancūzaitė. Daili, laiba, grakšti. Vis bandau tą fenomeną atgaivinti, grąžinti tikrąją istoriją į žmonių atmintį“, - savo tikslą įvardijo Arnas.

Žemaičių blynai šiandien: tradicijos tęstinumas ir naujos interpretacijos

Šiandien žemaičių blynai išlieka vienu populiariausių lietuviškų patiekalų, kurį galima rasti tiek restoranuose, tiek namuose. Daugelis šeimų turi savo firminį receptą, kuris perduodamas iš kartos į kartą.

Be tradicinio recepto, atsiranda ir naujų žemaičių blynų interpretacijų, kuriose naudojami įvairūs įdarai ir padažai. Tai leidžia šiam patiekalui išlikti aktualiam ir patraukliam įvairaus amžiaus žmonėms.

Taip pat skaitykite: Tradiciniai troškintos žuvies receptai

Kritika ir atsiliepimai apie kokybę

Kaip ir kiekvienais metais, taip ir 2021 metais, jūs siuntėte patiekalus pirktus maitinimo įstaigose su savo nusiskundimais, o skaitytojai balsavo rinkdami prasčiausią LT patiekalą. Užsisakai duonos su sūriu. Bijai valgyti? Dujos pabrango, o su jomis ir šildymas brangs. Artėja žiema, galėsite užsandarinti langus. K1. „Atvyko vakarienė į namus. Kopų g. Kaip reikia sukčiauti ir apgaudinėti klientus jus gali pamokinti žvejo dukros. Nesupraskite mano išsireiškimo tiesiogiai. The House pagaminta ir papjaustyta su meile: plunksnuoti sparneliai ir agurkų žievelės. „Paskambinus i restorana. Paaiskinus kokia kiauliena gavau. Pavadinime minima lašiša, o atveža sriubą be lašišos… Tik patrupino į miso jūros dumblių, shitake grybų ir sūrio. Pažiūrėkite į nuotrauką kaip jie tą sriubą pristato savo puslapyje. NORMALU??? Kreipiuosi į tuos kas bent kartą pirkot rūbus ar avalynę internetu. Kaip reaguotumėt jei jums atvežtų suknelę be sagų, kelnes be užtrauktuko, ar batus be padų??? Restoranui turėtų būti gėda patiekti tokius išprievartautus žemaičių blynus klientui, o vėliau teisinantis kaltint patį klientą. Na, aš 100% sutinku su skaitytoja atsiuntusia man šią nuotrauką. „Restoranas „Skonis“ - tai pasaulio kulinarinės tradicijos pagamintos kitaip. Manote, kad jūsų pirktas patiekals galėtų atsidurti 2022m.

tags: #technologinė #kortelė #žemaičių #blynai #receptas

Populiarūs įrašai: