Picos kilmė ir paplitimas Lietuvoje
Pica - vienas populiariausių patiekalų pasaulyje, ne išimtis ir Lietuva. Nors picos gimtinė yra Italija, šis patiekalas rado savo vietą ir lietuvių virtuvėje, įgaudamas savitų bruožų. Straipsnyje aptarsime picos kilmę, jos raidą Italijoje ir paplitimą Lietuvoje, atkreipiant dėmesį į lietuviškos picos ypatumus.
Picos ištakos ir raida Italijoje
Žodis „pizza“ kildinamas iš senosios vokiečių kalbos žodžio, reiškiančio „kasnį“ arba „mažą gabalėlį“. Tačiau šiuolaikinės picos istorija prasidėjo Italijoje, Neapolyje. Būtent neapoliečiai XIX amžiuje sugalvojo ant paplotėlio uždėti pomidorų padažo, mocarelos ir pagardinti baziliku. Neapolio pica greitai išpopuliarėjo ir tapo neatsiejama miesto kultūros dalimi.
Italijoje pica nėra tik maistas, tai - kultūros reiškinys. Italai didžiuojasi savo picų įvairove, o kiekvienas regionas turi savų receptų ir tradicijų. Bene žinomiausia itališka pica yra „Margherita“, pavadinta karalienės Margaritos vardu. Ši pica simbolizuoja Italijos vėliavos spalvas: raudoną (pomidorų padažas), baltą (mocarela) ir žalią (bazilikas). Taip pat populiarios „Marinara“ (su pomidorų padažu, raudonėliais ir česnakais), neapolietiška pica su buivolių pieno sūriu, „Capricciosa“ (su kumpiu ir grybais) ir „Quattro stagioni“ (keturių metų laikų) picos.
Italijoje pica ilgą laiką buvo laikoma varguolių maistu, tačiau vėliau tapo populiariu patiekalu tarp visų visuomenės sluoksnių. Italai mėgsta picą valgyti rankomis, nesivargindami su įrankiais. Svarbu, kad pica būtų lengvai virškinama, o jos padas - ne storesnis nei 3 mm per vidurį. Tikra itališka pica kepama malkomis kūrenamoje krosnyje.
Picos atkeliavimas į Lietuvą ir lietuviški ypatumai
Pica Lietuvoje išpopuliarėjo XX amžiaus pabaigoje ir greitai tapo mėgstamu patiekalu tarp jaunimo ir šeimų. Šiuo metu Kaune veikiančios picerijos siūlo valgiaraščius, kuriuose galima rasti šimtus skirtingų picų rūšių. Tačiau lietuviška pica skiriasi nuo itališkosios. Lietuviai mėgsta ant picos dėti daugiau ingredientų, dažnai pasirenka riebesnius priedus, tokius kaip mėsa, vištiena, kiaušiniai, bananai ar ananasai. Taip pat lietuviškos picos dažnai patiekiamos su įvairiais padažais, kurių italai paprastai nenaudoja.
Taip pat skaitykite: Kultūros pavyzdžiai
Kaune gyvenantis italas S. Lanza stebisi lietuvių pomėgiu riebioms picoms su gausybe padažų. Jis paaiškina, kad lietuviškos picos dažnai būna sausos dėl kieto vandens, kitokių miltų ir šviežių sūrių trūkumo, todėl padažai padeda jas padaryti skalsesnes. Tačiau italas pabrėžia, kad itališka pica neturėtų būti riebi, o svarbiausias kriterijus - lengvumo jausmas ją suvalgius.
Nepaisant skirtumų, pica Lietuvoje tapo neatsiejama jaunimo kultūros ir bendravimo dalimi. Tai - patogus ir greitas maistas, tinkantis įvairioms progoms. Lietuviai mėgsta picą valgyti šeimos rate, su draugais ar užsisakyti į namus.
Pica - globalus patiekalas
Pica jau seniai peržengė Italijos ribas ir tapo globaliu patiekalu. Kiekvieną dieną milijardai žmonių visame pasaulyje gamina arba užsisako picas į namus. Pica gali būti maža arba didelė ir su beveik bet kokiu užpilu. Daugelis tautų savo valgiaraščiuose turi mielinės tešlos papločius, o jei ant jų paviršiaus būdavo dedama daržovių, mėsos ir kitų ingredientų gabalėlių, tokius kulinarinius darbus irgi būtų galima pavadinti pica.
Taip pat skaitykite: Elektronikos apžvalga Pietų Korėjoje
Taip pat skaitykite: Reikšmės paieškos
tags: #pica #kilmė #lietuvių #kalba