Pietų Korėjos sveikatos draudimo sistema: iššūkiai ir inovacijos
Pietų Korėja, prezidentinė respublika Rytų Azijoje, turinti beveik 50 milijonų gyventojų, ketvirtame dešimtmetyje buvusi viena skurdžiausių šalių Azijoje, šiuo metu yra viena iš Azijos lyderių. Pagal BVP Azijoje ji užima ketvirtą, pasaulyje - tryliktą vietą. Šiandien Pietų Korėjos sveikatos draudimo sistema yra nuolat tobulinama, kad atitiktų augančius visuomenės poreikius. Tačiau sistema susiduria su tam tikrais iššūkiais, tokiais kaip pasitikėjimo ligoninėmis mažėjimas dėl skundų dėl netinkamo elgesio su pacientais.
Korėjiečių mitybos įpročiai
Pietų Korėjos mitybos įpročiai yra visavertiški ir reguliarūs. Korėjiečių mitybos racioną sudaro ryžiai, kiauliena, jautiena, makaronai, tradiciniai marinuoti ridikai, tam tikru būdu paruošti kopūstai (kimchi) ir kitos daržovės, kurių mes Lietuvoje niekada nesame regėję. Žalios jūros gėrybės yra mažiau populiarios, bet jų rasti lengva. Švieži mums įprasti vaisiai Pietų Korėjoje yra santykinai brangūs, nes didžioji dalis jų yra importuojami. Vietiniai kasdien valgo sriubas, į kurias prisideda ryžių (nes kitaip jos yra per aštrios) - iš pradžių skonis kiek keistokas, bet vėliau priprantama ir net pasidaro labai skanu. Kavinėse bei restoranuose, užsisakius pagrindinį patiekalą, yra normalu nemokamai gauti geriamojo vandens bei neribojamą kiekį įvairių užkandžių. Pietų Korėjoje nemažai greito maisto restoranų, bet jie nėra tokie perkrauti ar populiarūs kaip Lietuvoje ar JAV. Kepta vištiena su įvairiais padažais papildo jų greito maisto (mėsainių, picų) racioną. Europietiška virtuvė Korėjoje, kad ir spagečiai ar picos, būna užaštrinta ir lyginant su vietiniu maistu - brangi. Korėjiečiai po vieną nevalgo. Šioje šalyje gajus bendruomeniškumas pasireiškia ir valgymo kultūroje. Vieni patys žmonės nepietauja, nevakarieniauja, retas valgo pusryčius vienas. Valgymas be kompanijos jiems nepriimtinas. Namuose korėjiečiai maisto taip pat negamina, neretai, ypač studentų bendrabučiuose, - net nėra virtuvių. Korėjiečiai valgo tris kartus per dieną, universiteto studentai, gyvenantys bendrabučiuose, yra priversti kiekvieną semestrą susimokėti už maisto planą, į kuri įeina pusryčiai, pietūs bei vakarienė. Įmonė, kurioje praktikavausi, taip pat aprūpindavo savo darbuotojus pietumis.
Higienos įpročiai
Lietuviams įspūdį paliko ir korėjiečių higienos įpročiai. Dažnas rankų plovimas nepasirodė toks keistas, kaip itin dažnas dantų valymas. Dantis jie valo per kiekvieną pertrauką, maždaug kas pusantros valandos. Po kiekvieno valgymo visi draugiškai eina į tualetą dantų valytis. Kai kurių kavinių tualetuose net galima rasti vienkartinių dantų šepetėlių, kramtomosios gumos. Ne mažiau keista taisyklė yra griežtas draudimas baseine vaikščioti su šlepetėmis, dėl moralinių normų moterys baseine dėvi tik vientisus maudymosi kostiumėlius.
Grožio standartai ir plastinės operacijos
Korėjietės labiau mėgsta bekvapę kosmetiką. Nebrangios, geros kokybės korėjietiškos kosmetikos yra labai daug rūšių. Be to, ir vyrai naudoja labai daug kosmetikos. Korėjietė kiekvieną rytą naudoja apie 14 skirtingų kosmetikos priemonių. Korėjiečiai naudoja daug odą balinančios kosmetikos. Anot jų - įdegęs kūnas yra negražus, prasčiokiškas, siejamas su darbu ryžių laukuose. Paplūdimiuose nepamatysi merginos, vilkinčios maudymosi kostiumėlį. Ir merginos, ir vaikinai maudosi vilkėdami XXL dydžio marškinėlius, išsimaudę tepasi apsauginius filtrus ir balinančių medžiagų turinčius kremus ir slepiasi po skėčiais. Net vaikščiodami mieste kai kurie žmonės nuo saulės slepiasi po skėčiu. Didelė dalis merginų, baigusios mokyklą, darosi akių vokų ar nosies formos korekcijos operacijas, norėdamos įgauti baltajai rasei būdingų veido bruožų. Apie 50 proc. studijuoti į didmiesčius atvažiuojančių merginų po mokyklos baigimo būna pasidariusios bent vieną plastinę operaciją.
Alkoholio vartojimas ir socialinės normos
Vienas iš niuansų, kuris įstrigo iš neigiamos pusės apie Pietų Korėją, yra didelis alkoholio vartojimas. Darbo pokalbyje gali būti paklausta, ar vartoji alkoholį, ir jeigu vartoji - tai yra pliusas. Jeigu viršininkas po darbo pakvietė išgerti - darbuotojas negali atsisakyti. Taip pat nemandagu yra išgerti mažiau alkoholio ar gerti jį lėčiau negu viršininkas. Alkoholio vartojimas yra giliai įsišaknijusi tradicija Pietų Korėjoje. Dažniausiai geriami apie 20 proc. stiprumo alkoholiniai gėrimai, kartais jie maišomi su vaisvandeniais ir pan. Tradicinis gėrimas - sodžiu - apie 20 proc. korėjietiška degtinė, kuri yra pardavinėjama pakuotėse po 0,33 litro ir atrodo kaip alus. Tačiau šioje šalyje nepamatysi viešai rūkančios moters. Močiutės autobusų stotelėse į tokias moteris bado pirštais, jas aptarinėja. Prostitucija čia - nelegalus užsiėmimas, tačiau niekas per daug šios problemos sprendimu nesirūpina.
Taip pat skaitykite: Natūralios priemonės kojų ligoms įveikti
Gydymo paslaugos ir sveikatos patikrinimai
Gydymo paslaugos lietuviams Pietų Korėjoje pasirodė geros, ligoninės modernios, tačiau ne visi gydytojai kalba angliškai. Visiems, atvažiuojantiems gyventi į šalį, nuodugniai yra tikrinama sveikata, stengiamasi išvengti ŽIV, hepatito virusų ir kitų infekcinių ligų įvežimo.
Lietuvos ir Pietų Korėjos sveikatos sistemų skirtumai
Pietų Korėjoje galimi du būdai stoti į mediciną. Vienas iš jų - iškart po mokyklos stoti į mediciną, tada studijas tęsti 6 metus ir metus laiko praleisti internatūroje. Lietuvos sistemoje ji yra integruota į esamus 6 metus. Kitas būdas - studijuoti bakalaurą 4 metus, išlaikyti stojimo egzaminą į mediciną ir tęsti 4 metus medicinos studijų ir 1 metus internatūrą. Šiuo metu antrą būdą stengiasi panaikinti geriausi universitetai, nes mano, kad tie, kas įstoja tiesiai po mokyklos, yra gabesni studentai. Po baigimo nėra bendro stojimo į internatūras - kaip Lietuvoje. Dažniausiai internatūrą korėjiečiai renkasi tikslingai: eina į tas ligonines, kuriose norės būti rezidentu. Taip yra todėl, kad Pietų Korėjoje yra 50 mln. gyventojų ir daug ligoninių, jie turi didelį pasirinkimą. Pietų Korėjoje jaučiama didelė pagarba medikams ne tik iš pacientų, bet ir valstybės, ko nepalyginsi su Lietuva. Medikai ten turi aukštą socialinį statusą ir yra vieni turtingiausių žmonių.
Korėjiečiams paaiškinus esamą Lietuvos sveikatos sistemą - viskas tapo suprantama. Mokant Privalomąjį sveikatos draudimą (PSD), mes turime nemokamą mediciną, kuri ir sukelia problemas gydytojams. Lietuvoje medicina yra nemokama, išskyrus Lietuvos medikus. Pietų Korėja moka 6,46 proc. privalomąjį valstybės draudimą, kaip mūsų PSD, tačiau su šiuo draudimu 30 proc. gydymo išlaidų pacientas apmoka pats (10 proc. esant sunkioms ligoms iš sąrašo pvz. onkologinėms). Net esant skubiai pagalbai mokama 30 proc. gydymo išlaidų. Todėl dauguma korėjiečių turi privatų draudimą ir moka maždaug po 20 eurų kiekvieną mėnesį, o draudimas apmoka likutį. Sunkių operacijų įkainiai yra labai dideli, siekiantys dešimtis ir šimtus tūkstančių, kaip pavyzdžiui, esant onkologinėms rekonstrukcinėms operacijoms. Todėl 10 proc. likutis pacientams vis tiek išlieka didelis, dėl to yra papildomas draudimas esant onkologinėms ligoms. Tokiu atveju mokama 20 eurų per mėnesį ir vienkartinis mokestis nustačius onkologinę ligą - apie 30 000 Eur. Korėjiečiai yra patenkinti savo sistema. Esminis skirtumas, kad jų sistema nėra orientuota į šeimos gydytoją. Tokia specialybė yra, bet ji nėra populiari. Kadangi jie turi nesuskaičiuojamą kiekį privačių ligoninių, kurios visos apmokamos iš valstybinio sveikatos draudimo, nėra didelių eilių. Pacientams nereikia laukti eilėse pas šeimos gydytoją, kad galėtų pasakyti apie skaudančią akį ir gautų siuntimą pas oftalmologą, pas kurį laukti eilėje vėl teks mėnesį. Pacientai registruojasi pas bet kurį specialistą, bet kurioje ligoninėje, išskyrus universitetinę, kuriai būtinas siuntimas iš specialisto. Lietuvos sistema apkrauna šeimos gydytoją, ir kelia pačias didžiausias problemas, dėl kurių kažkodėl visada kaltinami medikai. Pacientų pasipiktinimas visada išliejamas ant gydytojų, lyg mes galėtume kažką pakeisti. Svertaus sveikatos sistemą reikėtų perorganizuoti, ji nėra naudinga nei pacientui, nei gydytojui. Šiuo metu ją ant savo pečių laiko medikai, bet, manau, visuomenė seniai pastebėjo, kad sveikatos sistema byra, ir turėtų būti keičiamas požiūris. Vienintelis likęs džiaugsmas yra pacientams, kurie sulaukė savo gydymo, jog jis yra apmokamas valstybės. Operacijos, siejamos su estetika, Pietų Korėjoje nėra apmokamos draudimo. Ortognatinė operacija pacientui kainuoja maždaug 18 000 Eur. Profesorius turi po 2 operacijas per dieną, 4 dienas per savaitę. Tvarka ligoninėje panaši į šiuo metu esamą tvarką mūsų veido ir žandikaulių chirurgijos skyriuje. Asistuodavau profesoriui, operacijos metu išsamiai buvo mokoma. Personalas ypatingai malonus ir paslaugus, bendravome, taip pat leisdavome laisvalaikį, šventėme gimtadienius visi kartu. Visada buvau pagarbiai vadinama doctor Ina. Lietuvoje, mūsų sveikatos sistemoje, rezidentai vadinami studentais, resistentais, bet ne gydytojais. Tas mėnesis buvo atokvėpis nuo nuolatinio negatyvo tvyrančio Lietuvos sveikatos sistemoje.
"Vaiduoklio operacijos" skandalas ir įstatymų pakeitimai
Pastaruosius metus Pietų Korėjos sveikatos sistemą krečia vienas skandalas po kito. Nors Pietų Korėja pasaulyje garsėja aukšto lygio medicina, pasitikėjimą ligoninėmis mažina ne vienus metus gaunami skundai esą gydytojai netinkamai elgiasi su sąmonės netekusiais pacientais. „Vaiduoklio operacija“ (angl. „ghost surgery“) - terminas, sutinkamas didžiojoje dalyje nusiskundimų. Siekdami sustabdyti tokią praktiką, įstatymų leidėjai pakoregavo įstatymą, nurodydami, kad visose operacinėse, kuriose žmonės gydomi taikant bendrąją nejautrą, būtų įrengtos kameros. Medicinos bendruomenė tikina, kad chirurgų stebėjimas siekiant atgrasyti nuo netinkamo elgesio gali pakirsti pasitikėjimą gydytojais, pažeisti pacientų privatumą. Per pastaruosius aštuonerius metus dėl „vaiduoklio operacijų“ mirė maždaug 5 pacientai. Tarp jų - Seulo koledžo studentas Kwon Dae-hee, kuris mirė nukraujavęs po žandikaulio operacijos. Vaikino motina Lee Na-geum, gavusi filmuotą medžiagą ir nuodugniai ją peržiūrėjusi, rado įrodymų, jog operacija nepavyko, nes dalį jos atliko slaugytojos padėjėjos. Kitaip nei pasaulio šalys Pietų Korėja prie vaizdo kamerų yra pripratusi. Iki 2020 m. vyriausybė, siekdama atgrasyti visuomenę nuo nusikaltimų, viešose erdvėse jų buvo įrengusi 1,3 mln. Kamerų poreikis ligoninėse išaugo, kai vienas po kito ėmė plaukti nusiskundimai, jog gydytojai pacientams atlikdavo „vaiduoklio operacijas“ ar net naudojo seksualinę prievartą. Pasak teisės ekspertų, „vaiduoklio operacijos“ plastinės chirurgijos klinikose Pietų Korėjoje paplito po 2010 m., kai vyriausybė ėmė medicinos turizmą propaguoti kaip ekonomikos variklį. „Vaiduoklio operacijos“ išplito ligoninėse, kur dažniausiai atliekamos stuburo operacijos. Šios intervencijos tarp paklausiausiųjų dėl senėjančių šalies gyventojų. Šalyje trūksta gydytojų: tūkstančiui žmonių tenka tik 2,5 gydytojo specialybę turinčių asmenų.
Praėjusių metų gegužę iš Incheon 21-ojo amžiaus ligoninės buvo nutekinta vaizdo medžiaga, kurioje matyti, kaip slaugytojos padėjėjas atlieka pjūvius ir siuvimus. Advokatas Choi Jeong-kyu, atstovavęs medicinos aplaidumo aukoms, pasakoja, kad filmuotą medžiagą gavo iš klinikoje dirbusio asmens, kuris slapta viską įrašė. C.Jeong-kyu perdavė ją žiniasklaidai. Po to, kai pasirodė vaizdo įrašas, prokurorai pateikė ieškinį klinikai. Penki gydytojai bei trys slaugytojų padėjėjai buvo suimti rugpjūčio mėnesį. Šių metų vasarį teismas juos pripažino kaltais dėl nelicencijuotos medicininės praktikos ir sukčiavimo. Per pastaruosius penkerius metus teismą pasiekė šimtas bylų, kuriose buvo užfiksuotos „vaiduoklio operacijos“. Sveikatos apsaugos ministerija ir Pietų Korėjos plastikos chirurgų draugija apskaičiavo, kad 2008-2014 m. maždaug 100 tūkst. „Dėl Pietų Korėjos gydytojų finansinių paskatų „vaiduoklio operacijos“ tapo viliojamai pelningos. Sveikatos draudimo sistema, kurioje taikomas apmokėjimas už paslaugos modelį, paskatino medikus rinktis daug išteklių reikalaujančius pacientų gydymo būdus. Tačiau kai kurios medicinos įstaigos jau aplenkė įstatymą. Kookmin ligoninė esanti Gyeonggi provincijoje dar 2020 m. įrengė stebėjimo kameras. Jos neseniai užfiksavo peties operaciją, kurią stebėjo lankytojai išdavus leidimą. Gydytojo nugara buvo nukreipta į kamerą, tačiau filmuotoje medžiagoje aiškiai matyti, kas kokias užduotis atlieka.
Taip pat skaitykite: Sprendimai moterų ginekologinėms problemoms
Pagyvenusių žmonių priežiūra ir demencijos valdymas
Dėl įvairių priežasčių Pietų Korėjoje sparčiai daugėjant pagyvenusių žmonių kilo didelių socialinių ir ekonominių iššūkių. 2020 m. vyresni žmonės sudarė 15,8 proc. šalies populiacijos (plg. pasaulio vidurkis - 9,3 proc.). Atitinkamai daugėja ir demenciją turinčių pagyvenusių žmonių - 2020 m. 10,2 proc. vyresnio amžiaus žmonių turėjo demenciją. Prognozuojama, kad 2040 m. jų bus 12 proc., o 2050 m. Matydama tokią tendenciją Pietų Korėjos vyriausybė 2008 m. paskelbė „Karą prieš demenciją“. Demencija įvardyta visuomenės sveikatos prioritetu, tais pačiais metais pristatytas pirmasis Nacionalinis demencijos planas. 2012 m. buvo priimtas Demencijos valdymo aktas, įkurtas Nacionalinis demencijos institutas, tapęs demencijos politikos koordinacijos centru, taip pat paskelbtas antrasis Nacionalinis demencijos planas. 2013 m. didžiausiuose miestuose įkurti regionų demencijos centrai. Po poros metų atnaujintame trečiajame Nacionaliname demencijos plane numatyta veiksmų programa, apimanti 5-erių metų laikotarpį. 2017 m. paskelbta Nacionalinė demencijos iniciatyva, imtas kurti vietinių demencijos centrų tinklas. 2018 m. pradėta demencijai draugiškų ligoninių tinklo plėtra. 2021 m. pradžioje paskelbtas ketvirtasis Nacionalinis demencijos planas. Iškeltas tikslas kurti saugią aplinką demenciją turintiems žmonėms, jų artimiesiems ir bendruomenėms. Per 13 metų Pietų Korėjoje sukurta demencijos valdymo sistemos infrastruktūra, apimanti nacionalinį, regioninį ir savivaldybių lygį. Šiuo metu šalyje veikia 17 regioninių ir 256 vietiniai demencijos centrai. Vietiniai centrai vadinami Demencijos „Ansim“ centrais. „Ansim“ centruose, kuriuose dirba nuo 20 iki 25 darbuotojų, rūpinamasi ankstyva demencijos diagnostika, duomenų registracija nacionalinėje duomenų bazėje ANSYS, taip pat čia atliekama demenciją turinčių žmonių priežiūros poreikių analizė, užsiimama artimųjų švietimu. Nuo pat pandemijos pradžios stengiamasi, kad nenukentėtų demenciją turinčių žmonių sveikata ir gyvenimo kokybė. Sukurta įvairių virtualių mokymo ir laisvalaikio programų, veikia nuotoliniai pagyvenusių žmonių darželiai, vadinami „sidabriniais darželiais“ (angl.
Studijos Pietų Korėjoje
Pirmiausia turite įstoti į pasirinktą Japonijos universitetą, kuriame norite studijuoti. Kreipkitės į Pietų Korėjos ambasadą Lietuvoje dėl D-2 studento vizos universitetinėms studijoms. Prisijunkite prie Nacionalinės sveikatos draudimo korporacijos (NHIC) sveikatos draudimo sistemos, kuri kainuoja apie 33 eurus per mėnesį. Pasitikrinkite, ar mokate korėjiečių kalbą, kaip reikalauja mokymo įstaiga arba universitetas, atlikdami korėjiečių kalbos mokėjimo testą (TOPIK). Jei studijos vyksta anglų kalba, pateikite išlaikytų egzaminų, pavyzdžiui, TOEFL, IELTS, pažymėjimus. Turite turėti galiojantį Lietuvos Respublikos pasą. Įrodykite, kad turite finansinių galimybių padengti minimalias išlaidas šalyje, įskaitant mokestį už mokslą, apgyvendinimo ir pragyvenimo išlaidas.
Technologijos ir Inovacijos: Korėja žinoma dėl savo pažangios technologijos ir inovacijų. Studijuoti šalyje, kur technologijos ir tyrimai yra prioritetiniai, gali būti naudinga, ypač tiems, kurie domisi inžinerija ir informacinių technologijų srityse. Gausi korėjiečių kultūra, jungianti tradiciją ir modernumą, studentams siūlo unikalų patyrimą. Nuo tradicinių festivalių iki gyvosios šiuolaikinės kultūros scenos, yra daug ko tyrinėti ir mėgautis. Studijuoti Korėjoje suteikia galimybę išmokti korėjiečių kalbą, kuri gali būti naudinga tiek akademinėje, tiek profesinėje srityje, ypač atsižvelgiant į Korėjos vis didėjančią pasaulinę įtaką. Korėja turi dinamišką darbo rinką ir siūlo galimybes įvairiose pramonės šakose. Studijos šalyje gali atverti duris bendradarbiauti su korėjiečių ir tarptautinėmis įmonėmis. Daugelis Korėjos universitetų siūlo kultūrinio maino programas, leidžiančias studentams bendrauti ir dalintis patirtimi su bendraminčiais iš viso pasaulio. Gyventi ir studijuoti kultūriškai įvairiame aplinkos kontekste gali prisidėti prie asmeninio studento vystymosi, plėtoti jo horizontus, skatinti prisitaikymą ir gerinti tarpkultūrines komunikacijos įgūdžius. Korėjos vyriausybė siūlo įvairias stipendijų programas ir finansinės paramos galimybes tarptautiniams studentams, kas gali padaryti studijas Korėjoje prieinamesnėmis. Korėjos universitetai turi pažangias ir modernias edukacines įstaigas, suteikiančias palankią mokymosi ir tyrimų aplinką. Korėja strategiškai įsikūrusi Azijoje, kas palengvina keliavimą po kitas regiono šalis ir dalyvavimą tarptautinėse veiklose bei renginiuose.
Patarimai keliaujantiems į Pietų Korėją
Planuojant kelionę į Pietų Korėją savarankiškai, svarbu tiksliai žinoti visus svarbiausius aspektus - nuo dokumentų iki maršruto sudarymo ir biudžeto paskirstymo. Lietuvos piliečiams trumpalaikė (iki 90 dienų) vizos Pietų Korėjai nėra reikalinga, jei kelionės tikslas - turizmas, verslo susitikimai ar trumpalaikės studijos. Nuo 2021 m. reikalinga elektroninė kelionės leidimo sistema K-ETA (Korea Electronic Travel Authorization). Didžiausias srautas Pietų Korėjoje yra pavasarį (balandis-gegužė) sakurų žydėjimo laikotarpiu ir rudenį (rugsėjis-spalis) dėl šiltų orų ir spalvingų peizažų. Pigiau apsistoti hosteliuose arba guesthouse, kurių kainos prasideda nuo maždaug 15-20 EUR už naktį. Rekomenduojama naudoti patikimus tarptautinius platformas, pvz., „Booking.com“, „Agoda“ ar „Airbnb“. Autobusai ir metro veikia labai efektyviai. Ypatingai patogus ir greitas yra KTX (Korea Train Express), susiejantis pagrindinius miestus. Ilgųjų reisų autobusai yra dažnas pasirinkimas norint keliauti į mažesnius miestelius ar apylinkes. Automobilio nuoma galima, tačiau patartina tik pažengusiems vairuotojams, nes eismo sąlygos ir kultūra skiriasi nuo Lietuvos. Kelionės draudimas yra privalomas, apimantis medicinines išlaidas ir nelaimingų atsitikimų atvejus. Kai kurių vaistų įvežimas į Pietų Korėją yra reglamentuotas ar draudžiamas. Pagalbos numeriai: 112 - policija, 119 - greitoji pagalba.
Vaistai kelionėje
Kadangi užsienyje praleidžiame daugiau nei pusę gyvenimo, esu susidūręs su įvairiais negalavimais daugybėje šalių. Tradicinė rekomendaciją gydant daugybę ligų - ilsėtis. Tačiau kelionės aktyvios, tad tai kartais neįmanoma. Visgi, susirgęs tempus apmažinu: kas svarbiausia - vis tiek padarau, bet, pavyzdžiui grįžtu į viešbutį keliom valandom anksčiau. Todėl visuomet vežiuojuosi į keliones visus sau reikalingus vaistus. Kaip rodo patirtis, užsienyje vaistų vaistinėje gauti, iškilus reikalui, nebūtinai lengva. Skiriasi, kurie vaistai receptiniai - kas pas mus parduodama be recepto nebūtinai bus ir ten. Bet, dar svarbiau, skiriasi patys vaistų pavadinimai ir net sudėtys: daugybė vaistų pavadinimų, parduodami Lietuvoje, ir yra parduodami tik Lietuvoje ir aplinkiniame regione (Baltijos šalyse, Lenkijoje ir pan.). Gali atrodyti: „Tai juk tiesiog paprašysiu vaistinėje vaistų nuo to ir to, ir duos“. Gali suveikti (jei bus nereceptiniai), bet irgi ne visur, nes pasaulyje daug šalių, kur vyrauja visokia mokslu neįrodyta tradicinė medicina, kuri man, kiek bandžiau, niekada neveikė.
Taip pat skaitykite: Natūralus kojų ligų gydymas
Kada kreiptis į gydytoją kelionėje?
Pagal simptomus gali būti liga, kuri yra pavojinga gyvybei ar ilgalaikei sveikatai, jei tinkamai negydoma - ir reikia tyrimų nustatyti tai ligai arba receptinių vaistų (pvz. apendicito simptomai; įkando galimai pasiutęs šuo; galimai encefalitu užkrėsta erkė). Simptomai trukdo keliauti ir turimi (ar kiti nereceptiniai) vaistai nepadeda (pvz. didelis danties skausmas). Dėl sveikatos patirsite nuostolių (pvz. negalėjote skristi lėktuvu, pirkote brangius vaistus) ir reikės tai įrodyti draudimo kompanijai. Jeigu reikalas gana konkretus važiuoti pas speacializuotą gydytoją (pvz. Pietų Korėjoje žmonai prasidėjo pilvo skausmai. Iš pradžių į ligoninę važiuoti nenorėjo, bet skausmai stiprėjo. Kitą dieną autobuso stotelėje nualpo. Įtarė apendicitą. Miestelis gana atokus ir sunkiai pasiekiamas, automobilio „po ranka“ neturėjome. Taigi, iškvietėme greitąją, nuvežė į ligoninę, kur padarė tyrimus, išrašė vaistų.
Kaip susikalbėti su gydytoju užsienyje?
Labai svarbu su daktarais susikalbėti - idant pasakytumėte simptomus ir kita. Laimė, daugybėje šalių tarptautinė kalba anglų ir rasis ją mokančių daktarų. Jei ir jūs mokate angliškai puikiai - puiku. Visgi, tikrai ne visose šalyse net ir angliškai mokančių daktarų yra daug. Galima paprašyti, kad daktarą iškviestų viešbutis. Jei apsistojate tarptautiniame viešbutyje (kuris priima turistų grupes), jie dažnai turi daktarus, su kuriais bendradarbiauja. Galima rinktis privačią, tarptautinę ligoninę - tokios, skirtos turistams, dažnai būna įvairiose turistinėse vietose, nors vien iš pavadinimo sunkiai pasakysi, ar ji tikrai tokia. Vertėjas - pavyzdžiui, pažįstamą vietinį. Tai - geriausias sprendimas, bet ne visiems įmanomas. Atsarginis variantas - naudotis automatine vertykle telefone - pvz. Google Translate. Jei vertimas į/iš anglų kalbos - veikia geriau, nei tikitės.
Medicininių paslaugų kainos ir draudimas
Nebūdamas šalies pilietis ar gyventojas, už visas medicinines paslaugas greičiausiai turėsite mokėti - nesvarbu, ar eitumėte į valstybines (vietiniams nemokamas), ar privačias klinikas. Išimtis - Europos Sąjunga, kur medicina valstybinėse klinikose gali būti nemokama su Europos sveikatos draudimo kortele. Medicininių paslaugų kainos skiriasi labiau nei kieno nors kito pasaulyje! Kainos ne tik priklauso nuo šalies, bet ir labai skiriasi šalies viduje - nelygu į kokį daktarą ar ligoninę kreipsies. Atvykus iš Lietuvos gali atrodyti neįprasta, kad, kritiniu atveju, dar reikia domėtis kainomis - bet, gavus kai kurių ligoninių sąskaitas, net ir apyrimtė liga gali pasirodyti visai nieko. Kai kuriose šalyse, ypač privačiose ligoninėse, įprasta „brukti“ beveik nereikalingas procedūras labai panašiai, kaip Lietuvoje elgiasi bankai ar mobiliojo ryšio telefonų bendrovės, siūlydamos įvairias papildomas paslaugas.
Ar turite draudimą? Jei turite kreditinę kortelę, gali būti, į jos sąlygas įeina ir kelionių draudimas. Be to, Lietuvos piliečiai turi „valstybinį“ draudimą gydytis kitose ES šalyse. O gal jus apdraudęs darbdavys (pvz. komandiruotės)? Paskaitykite draudimo sąlygas. Kiekvienas draudimas apima ne viską. Turint draudimą labai svarbu rinkti visus įrodymus - sąskaitas, čekius ir kita. Jei jų neduoda - visur prašyti. Taip pat, vos „įvykus draudiminiam įvykiui“ (jums susirgus) - pranešti draudimo įmonei. Tiesa, įprasta tvarka, kad susirgęs užsienyje už gydymą turėsite susimokėti pats, o jau tada atsiimti iš draudimo.
tags: #sveikatos #draudimo #sistema #Pietų #Korėjoje