Kur skaniai papietauti Alytuje: apžvalga ir atsiliepimai
Planuojate papietauti Alytuje ir ieškote geriausios vietos? Šiame straipsnyje apžvelgsime keletą populiarių kavinių ir restoranų, atkreipdami dėmesį į jų stipriąsias ir silpnąsias puses, kad galėtumėte išsirinkti tinkamiausią vietą savo pietums.
„Šašlykinė“ Alytuje: ar verta užsukti?
Jeigu perskaičius žodį „šašlykai“, jums pradėjo rinktis seilės ar tiesiog pagalvojote, kaip jų pasiilgote, ši apžvalga jums turėtų patikti. Kelias iš Kauno į Druskininkus veda pro Alytų. Tad logiška, kad grįžtant iš Druskininkų vėl teko pervažiuoti per Alytų. Tad tai ir buvo apsilankymo kavinėje „Šašlykinė“ priežastis.
Visada lankydamasis nepažįstamame mieste, esu dėkingas šiuolaikinėms technologijoms, o būtent navigacijai, kurios dėka atvažiavęs į svetimą miestą pasijunti lyg namie. Tad žinodami tikslų adresą, išmaniojo prietaiso vedami, mes nesunkiai randame vietą, kurią ne vienas skaitytojas man buvo rekomendavęs aplankyti.
Įdomus kavinės interjeras, nišomis atskiri vieni nuo kitų stalai kiek sumažino jaukumo jausmą, kurio manau tikėjosi projekto įgyvendintojai. Bet tai tik maža detalė, kuri tikrai nesutrukdys mums papietauti. Kaip ir priklauso apsilankius „Šašlykinėje“, pažintį su meniu pradedame nuo šašlykų pasiūlos. Pasirinkti gali patiekalą su 100g. arba su 200g. mėsos. Kas bent kartą laukė svečių ir planavo juos vaišinti šašlykais pritars man, kad 100 g. šašlyko juokingas kiekis. Aš pirkdamas mėsą, skaičiuoju žmogui apie 300 g. ir nemažiau. Tad žinoma, mes renkamės normalias porcijas. Taip pat užsisakome sriubos, o desertui - „Napoleono“ torto.
Pirma, kas krenta į akis sulaukus sriubos, tai indai, kuriuose ji patiekta. Jie niekaip nedera prie šio interjero. Nežinau šios vietos istorijos, bet peršasi mintis, kad ši vieta atsinaujino interjerą, o indai liko tie patys. Mano valgyta „Chašlamos“ sriuba nustebino su į ją įmestu dideliu jautienos gabalu. Suprantu, kad tradiciškai verdant šią sriubą dedami būtent tokio dydžio mėsos gabalai, bet nuo to man ją valgant nebuvo lengviau. Dienos sriuboje buvo gausu daržovių bei pievagrybių. Persimetėme juokais, kad ji galėtų net konkuruoti su kai kurių lankytų vietų virtuvės šefų siūlomomis, kaip tą vietą reprezentuojančiomis.
Taip pat skaitykite: Traškūs marinuoti agurkai
Kai sriubas ant stalo pakeitė šašlykai pirma kas vėl krito į akis, tai lėkštės, jos vėl priminė praeities vaiduoklius, kurie sunkiai talpino juose sudėtą maistą. Lėkštės atrodė per mažos ir tai, pradėjus valgyti, dar labiau pasimatė. Patiekalai vis bandė „išlipti“ iš lėkščių. Gal jie nebūtų lipę lauk, jei ne tas didelis kiekis ryžių.
Įeidamas į salę mačiau kaip vyriškis baigęs valgyti pastūmė į šoną lėkštę su likusiais ryžiais, tada pamaniau, kad jie neskanūs, jei klientas jų nesuvalgė. Bet kai baigėme valgyti ir aš pažvelgiau į mūsų lėkštes, kuriose taip pat buvo likę ryžiai, pagalvojau, kad dažnai grąžinami ryžiai, turėtų paprotinti savininkus jų nedėti tiek daug. Ryžių buvo daugiau nei mėsos, tad šašlykų aprašymą ir pradėjau nuo jų, o ne nuo pagrindinio šiame patiekale - mėsos.
O ji tikrai buvo skani. Pirmas įspūdis pažvelgus į avienos šašlyką, kad jis perkeptas, bet valgant ta mintis greitai išgaravo. Tiek avienos, tiek vištienos šašlykai buvo sultingi. Gal norėjosi kiek didesnių avienos gabaliukų, bet prisiminus, kad avienos mėsos išeiga mano patiekale tik 200 g. Po skanių šašlykų sulaukėme deserto. Žodžiu, prisiminiau senus laikus, kai analogišką „Napoleono“ tortą valgydavau pas savo močiutę, jos pačios gamintą.
Dabar rašydamas straipsnį ir žvelgdamas į turimas nuotraukas, bei „prasukęs“ kelis kartus galvoje apsilankymo „Šašlykinėje“ vaizdus, suvokiu, kad tie 5 nagučiai skirti su dideliu avansu ir tikimybe, kad tai ką aš paminėjau keistino bus pataisyta. Nemanau, kad tai ką paminėjau bado akis tik man vienam, manau apie tai užsimena ne vienas lankytojas. Viskas su ta „Šašlykine“ būtų gerai, jei patiekalai būtų patiekiami estetiškiau.
Apibendrinant:
- Interjeras: Įdomus, bet nišos sumažina jaukumą.
- Maistas: Šašlykai skanūs, tačiau patiekiami neestetiškai. Didelis kiekis ryžių.
- Indai: Neatitinka interjero.
- Aptarnavimas: Greitas.
- Vertinimas: 4 iš 5 (su dideliu avansu).
„Dzūkų svetainė“: jauki vieta su dzūkišku skoniu
Tad atvykę į Alytų užsukame į „Dzūkų svetainę“. Fasadas nedvelkė tokiu jaukumu, kokį pajutome užsukę į vidų. Nuostabiai išnaudota visa erdvė - jauku ir miela. Randame staliuką, o atneštas meniu nesulaukia mūsų dėmesio, nes vis dar žvalgomės ir dalinamės įspūdžiais. Atrodo, paprastos, bet tokios mielos interjero detalės. Į barą įsiliejęs medžio kamienas, senovinių automobilių nuotraukos ant sienos ir dar daug visko. Bet laikas dėmesį skirti meniu.
Taip pat skaitykite: Kur Palangoje skaniausi desertai?
O susipažindami su vietine pasiūla priėjome išvados: jei kainos mažesniuose miestuose ir miesteliuose taip stipriai skirsis nuo kainų didmiesčių kavinėse, neilgai trukus atsiras nauja mada - prie keliaujančių į Lenkiją pigesnių maisto produktų prisidės keliaujančių savaitgalį papietauti iš Vilniaus ar Kauno į mažesnį miestelį. Kadangi kavinėse lankausi dažniau nei kiti, galiu drąsiai teigti: „Dzūkų svetainėje“ kainos ženkliai skiriasi nuo didmiesčių kavinių kainų. Jau įsivaizduoju, kaip kas nors purkštaus, neva patalpų nuoma, darbuotojų algos didmiesčiuose didesnės. Drįsiu nesutikti. Bet nenorėdamas nustumti „Dzūkų svetainės“ į antrą planą, maisto kavinėse kainų skirtumus tarp miestų paliksiu atskirai apžvalgai.
Tad renkamės, užsisakome ir tuo pačiu klausomės, kaip virtuvėje garsiai diskutuoja dzūkų panos. Nežinau, ar tai suteikia kavinei žavesio, bet suvokimo, kad virtuvėje yra gyvybės, tikrai prideda. Patiekalų pasirinkimas toks platus, kad tai labiau apsunkina pasirinkimą nei padeda greičiau apsispręsti. Norisi ir picos, ir kepsnio, ir mėsainio. Jei reiktų išvardinti visą pasiūlytą patiekalų gausą, man būtų lengviau išvardinti, ko čia nėra.
Pirmosios mūsų teismui atkeliauja lėkštės su aitriosios paprikos sriuba ir silkė su baravykais. Silkei buvo ryškiai grybų pagailėta. Aišku, jei lankyčiausi pas suvalkietį, neturėčiau priekaištų, bet kai lankaisi pas dzūkus, kurie tituluoja save Lietuvos grybų karaliais, tikrai norėtųsi, kad tai atsispindėtų ir lėkštėje. Užtat sriuboje nepagailėta nieko - nei sūrio, nei faršo, nei aitriųjų paprikų. Puiki tiršta aitriųjų paprikų sriuba.
Žodžiu, pirmieji įspūdžiai leido paneigti abejones, kurios mus aplankė vartant meniu - prisipažinsiu, abejojome, ar tokios patiekalų kainos leis tikėtis gero maisto. O antrieji patiekalai tas abejones galutinai paneigė. Tikrai dvejojau, ar galima patiekti skanų jautienos kepsnį už 6,20 euro. Bet jiems pavyko mane tuo įtikinti.
Valgydamas kepsnį mačiau, kad ir Katinienė negali atsidžiaugti cepelinais. Atrodo, kas tie cepelinai - tarkiai ir malta mėsa, dar spirgai ant viršaus. Bet ne visiems pavyksta pagaminti cepelino vardo vertus kukulius. Kai kas persistengia su mėsa arba sumala velniai žino ką, arba mėsą sumala iki vientisos masės, kuri tiktų nebent pieniškų dešrelių gamybai. Kiti nesuvokia, kokie turi būti cepelinų tarkiai.
Taip pat skaitykite: Receptai skaniems pyragams
Katinienė tikrai neleis man sumeluoti, nes ji tikra cepelinų žinovė - retai kada kavinėse galima gauti skanius dičkukulius. Pasitaiko ir tokių kuriozų, kai baras skelbiasi kad cepelinai jų firminis patiekalas, o cepelinus patiekia tragiškus. Na bet šiame bare, kurio meniu toks gausus ir jie net neakcentuoja, kad bulviniai patiekalai jų „arkliukas“, cepelinai išties skanūs.
Aišku, nebūčiau Riebus katinas, jei prie ko nors neprisikabinčiau. Tad radau ir čia prie ko prikibti - tai spirgučiai. Jų mano akiai buvo mažokai. Katinienės įveiktas vienas cepelinas su spirgučiais ir grietine jau viršijo visą jos dienos kalorijų normą, tad antras didžkukulis buvo perleistas man. Tad patvirtinu, kad tiek mėsa, tiek tarkiai buvo geri.
Kažkada mane kainomis nustebino Prienuose įsikūrusi picerija „Tango pizza“, o dabar Alytaus „Dzūkų svetainė“. Nevardinau nei picų, nei kepsnių kainų, bet jos ženkliai skiriasi nuo didmiesčių.
Apibendrinant:
- Interjeras: Jaukus, mielas, su dzūkišku akcentu.
- Maistas: Platus pasirinkimas, skanūs cepelinai ir kepsnys. Galima patobulinti silkę su baravykais (daugiau grybų).
- Kainos: Ženkliai mažesnės nei didmiesčiuose.
- Aptarnavimas: Girdisi gyvybė virtuvėje.
- Vertinimas: Aukštas, gera vertė už pinigus.
„Sushi City“ Alytuje: greitas maistas japonų stiliumi
„Sushi City” - greitojo maisto japonų restoranai Vilniuje, Kaune, Elektrėnuose ir Alytuje. Mažiau ryžių - daugiau žuvies! Paprastai naudojama internetinė parduotuvė ir app. Lengva užsakyti ir atsiskaityti. Mūsų meniu sudaro ne tik skirtingos sushi rūšys, bet ir įvairios sriubos, salotos, užkandžiai, desertai. Ulonų g.
Apibendrinant:
- Maistas: Japonų virtuvė, didelis pasirinkimas sušių, sriubų, salotų ir užkandžių.
- Patogumas: Lengva užsisakyti per internetinę parduotuvę ar programėlę.
- Greitis: Greitas maistas.
Kavinė „Flamingo“ (Vilniuje): ar verta dėmesio pietų pertraukai?
Nors ši kavinė yra Vilniuje, jos apžvalga gali būti naudinga, jei ieškote panašaus tipo įstaigos ir Alytuje.
Tinklaraščio „Pietų pertrauka“ kūrėja Roberta Venclovienė jau ketvirtus metus vadovaujasi taisykle - kasdien pietauti skirtingose maitinimo vietose, o savo įžvalgomis dalijasi su DELFI Maistas skaitytojais. Kavinė „Flamingo“ Žvėryne - rajone, kur dirbu, dar yra kelios mano neaplankytos vietos, tad vieną iš jų nusprendžiau aplankyti, kai darbo grafikas neleido pietums ištrūkti kur nors toliau. Ir gerai, nes kitu atveju vėl būčiau nukėlusi apsilankymą jau seniai veikiančioje kavinėje „Flamingo“.
Pietų čia atvykau apie 12.30 val. ir sutikau keturis žmones: du lankytojus, vieną padavėją ir vieną su manimi rusiškai kalbėjusį virėją. Pabrėžiu asmenų kiekį, nes tokioje didelėje erdvėje (trys salės ir žiemos sodas) gali žaisti slėpynių ir ilgai truks, iki kada atrasite savo pietų draugą. Taigi čia papietauti privačiai tikrai pavyks. Tiesa, dar pamiršau ir lauko terasą, kurioje gali susėsti dar daugiau kompanijų.
Specialaus dienos pietų komplekto ši vieta neturi, bet turi gana platų bendrą meniu, kuriame - nuo salotų iki karbonadų, krevečių ar šašlykų. Taip, jie čia pat kepa ir šašlykus, tad susigundžiau būtent jų ir paragauti. Vištienos šašlykų porcija (keturi dideli gabaliukai) su salotų garnyru kainavo 6 EUR, papildomai man pasiūlė indelį adžikos padažo, už kurį sumokėjau 1 EUR! Būtent šio priedo kaina mane nustebino, nes adžika baigėsi bevalgant antrąjį šašlyko gabalėlį.
Dar prieš užsisakydama šį mėsos patiekalą, aš paklausiau, ar jį šildys jau iškeptą anksčiau, ar keps tik dabar. Sulaukiau atsakymo, kad kepa tik tada, kada užsakoma, tad pasitikėdama ir užsisakiau jų giriamą šašlyką. Tiesa, kad kepa vietoje, galėjau įsitikinti pati, nes jie tą daro visiems matomoje vietoje ant atviros ugnies. Pirmasis vaizdas - visko daug, išskyrus padažą (negailėkit ir įdėkit jo daugiau). Pats patiekalas nebuvo pateiktas kaip nors ypatingai, tiesiog tvarkingai baltoje lėkštėje. Salotos šviežios, svogūnų nevalgiau, o pats vištienos šašlykas sultingas ir ką tik nuo iešmo. Soti, bet kartu ir pakankamai nuobodi mano pietų pertrauka.
Jeigu šašlykas būtų šildomas arba jie turėtų iš anksto pasigaminę dienos pietų patiekalus, tai čia viskas, žinoma, vyktų labai greitai. Dabar, kada užsisakiau patiekalą iš meniu, normalu, kad man teko jo palaukti - pasirinkto maisto sulaukiau po 15 minučių. Iš viso mano pietūs čia truko apie 45 minutes.
Įdomybės prasideda lauke, kur šalia įėjimo pūpso moters ir vaiko skulptūra. Klausiau aptarnavusios merginos apie ją, bet, deja, ji atsakė, kad čia skulptūra be istorijos ir tiek. Nežinau, ar taip yra iš tikrųjų, bet jeigu taip - sukurkite legendą patys! Kaip ir minėjau, kavinės erdvė tikrai didelė ir pagrindinės erdvės gana tamsios (išskyrus žiemos sodą). Interjere pasigedau kokių nors detalių, kurios atskleistų ar paryškintų šios vietos pavadinimą - „Flamingo“. Be šio paukščio iškabos, daugiau detalių ir nėra, tad taip gana nyku ir ilgesniam pasisėdėjimui nerekomenduočiau. Dar viena įdomybė, kad čia pat veikia ir mažas viešbutukas, turintis keletą labai jau ekonominės klasės kambarių.
Apibendrinant:
- Interjeras: Didelė erdvė, bet tamsu ir nyku. Trūksta detalių, susijusių su pavadinimu „Flamingo“.
- Maistas: Šašlykai skanūs, bet porcija nuobodi. Mažas padažo kiekis.
- Aptarnavimas: Šašlykai kepami vietoje, bet reikia palaukti.
- Vertinimas: Šašlykai skanūs, bet aplinka neskatina sugrįžti.
Kitos maitinimo įstaigos Druskininkuose: įkvėpimas kelionei
Jei planuojate ne tik papietauti Alytuje, bet ir keliauti po Lietuvą, verta atkreipti dėmesį į apžvelgtas maitinimo įstaigas Druskininkuose:
- Vyninė „Sicilia“: Jaukus interjeras, paslaugus personalas, skanus maistas, neblogos porcijos.
- Restoranas „Toli Toli“: Švieži, natūralūs produktai, Artimųjų Rytų kvapai, augalinės kilmės produktai, jauki aplinka.
- Kavinė „Senasis Nemunas“: Paprasta, gera ir nebrangi vieta su tradiciniais lietuviškais patiekalais.
- Restoranas „Velvetti“: Aukštos klasės restoranas, patekęs į 30 geriausių Lietuvos restoranų sąrašą 2017 metais.
- Baras-restoranas „Elingas“: Įsikūręs Vijūnėlės parke, Viduržemio jūros tipo restoranas su besikeičiančiais patiekalais.
- Restoranas MOSSO: Subtilus interjeras, rūšinė kava, itališki desertai, gurmaniški užkandžiai, selekciniai gėrimai.
tags: #skaniausi #dienos #pietūs #Alytus #atsiliepimai