Silkė: nuo varguomenės valgio iki delikateso

Silkė - tai žuvis, kurią galima rasti įvairiuose pasaulio vandenyse, o jos vartojimas turi gilias tradicijas įvairiose kultūrose. Šiandien silkė ne tik vertinama dėl savo maistinių savybių, bet ir dėl savo universalumo kulinarijoje. Aptarkime, kodėl silkė yra tokia vertinga, kokios jos rūšys egzistuoja, kokią naudą ji teikia sveikatai ir kaip ją teisingai pasirinkti bei paruošti.

Silkių įvairovė ir paplitimas

Iš viso ichtiologai žino apie 60 silkių rūšių. Dauguma jų aptinkamos šiauriniuose Atlanto ir Ramiojo vandenyno, Baltijos bei Kaspijos jūrose. Vartotojai dažnai neskiria silkių rūšių ir vadina jas pagal atgabenimo vietą: norvegiška, Kaspijos, olandiška ar Baltijos silkė. Taip pat silkės vertinamos pagal riebumą, kuris įvairiose rūšyse svyruoja nuo 2 iki 33 proc.

Atlantinė silkė (lot. Clupea harengus) yra viena iš gausiausių žuvų rūšių pasaulyje. Jos telkiasi į didelius būrius, ypač Šiaurės Atlante. Šios silkės gali užaugti iki 45 cm ilgio ir sverti daugiau nei pusę kilogramo.

Silkės maistinė vertė

Silkė yra maistiniu požiūriu labai vertinga žuvis. Joje yra nuo 15 iki 19 proc. baltymų, įskaitant nepakeičiamas amino rūgštis, kurių žmogaus organizmas negamina ir gali gauti tik su maistu. Silkė taip pat turtinga polinesočiųjų riebiųjų rūgščių omega-3, kurios šalina iš organizmo kenksmingą cholesterolį ir iki 40 proc. sumažina širdies bei kraujagyslių ligų riziką. Ypač sveika valgyti riebią silkę, nes riebiosios omega-3 rūgštys reikalingos būsimojo vaiko smegenims formuoti. Todėl moterys neturėtų atsisakyti silkės nėštumo metu. Dantis ir kaulus stiprina fosforas, kurio silkėje yra labai daug. Be to, fosforas vaidina svarbų vaidmenį smegenų, širdies, raumenų audinių veikloje. Svarbus jis ir medžiagų apykaitai. Be to, fosforas gerina atmintį. Silkėje yra seleno, labai naudingo mūsų organizmui. Jis du kartus sumažina riziką susirgti skrandžio ar žarnyno vėžiu. Selenas lėtina senėjimo procesą ir, be to, gerina medžiagų apykaitą. Dėl didelio baltymų ir riebiųjų omega-3 rūgščių kiekio silkė puikiai pašalina nuovargį. Ypač efektyvi silkė tuo atveju, jeigu jūs užsiimate intelektualia veikla.

Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė pabrėžia, kad silkė yra omega-3 riebalų rūgštimis turtinga žuvis, naudinga širdies ir kraujagyslių sistemai, bei puikus aukštos kokybės baltymų šaltinis. Silkėje esantys baltymai labai svarbūs raumenų atstatymui, imuninės sistemos palaikymui ir hormonų gamybai. Silkės maistingumas apima ir svarbiausius vitaminus bei mineralus: vitaminą D, B grupės vitaminus, įskaitant B12 ir niaciną, bei seleną. Vitaminas D svarbus kaulų sveikatai, imuninei sistemai ir bendram gyvybingumui, B grupės vitaminai palaiko energijos apykaitą ir nervų sistemą, o selenas pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, apsaugo ląsteles nuo oksidacinės pažaidos ir palaiko imuninę funkciją.

Taip pat skaitykite: Naujas silkės skonis

Silkių ikrai ir pieniai

Visame pasaulyje labiausiai vertinami juodieji ir raudonieji ikrai, tačiau japonai pirmenybę atiduoda silkių ikrams. Juose - iki 14 proc. gerojo cholesterino, iki 44 proc. lecitino. Ši gamtos sukurta „vaistinė“ puikiai stimuliuoja gyvybinius organizmo procesus - kraujyje didėja hemoglobino kiekis, normalizuojasi arterinis spaudimas, vyksta odos regeneracija.

Silkių pieniai - taip pat aukštos kokybės produktas: 100 g pienių energetinė vertė - 100 kcal. Juos rekomenduoja valgyti ligoniams, kuriems reikia atstatyti jėgas, sportininkams ir darbininkams, patiriantiems didelius fizinius krūvius. Pieniuose esantis glicinas stimuliuoja smegenų ląstelių veiklą.

Nauda sveikatai ir atsargumo priemonės

Silkė reguliariai valgantys žmonės rečiau peršąla, rečiau serga infekcinėmis ligomis, geriau mato vyresniame amžiuje ir netgi išvengia akių ligų. Tačiau gydytojai perspėja, kad silkių turėtų privengti arba valgyti jas nedidelėmis porcijomis tie, kas serga inkstų ir kepenų ligomis, opomis, tie, kurių kraujo spaudimas - aukštas, kurie skundžiasi vidurių užkietėjimu.

Silkės pasirinkimas ir paruošimas

Rekomenduojama patiems nusipirkti silkę ir ją išdarinėti, taip išvengiant įvairių maisto priedų. Naudingosios medžiagos geriausiai išsilaiko silkėse iš statinių. Neverta pirkti silkės vakuuminėje pakuotėje ateičiai.

Dr. E. Gavelienė kviečia nenumoti ranka į silkės paruošimo būdą. Dažniausiai ant stalo keliauja marinuota, sūdyta silkė. Natrio, mineralo, sudarančio druskos pagrindą, perteklius nėra sveikatai palankus. Todėl prieš ruošiant silkės patiekalą verta natrio kiekį sumažinti, mirkant silkę vandenyje, arbatžolių arbatoje ar piene. Prie silkės patiekiamos daržovės patiekalo maistingumą tik padidins.

Taip pat skaitykite: Tradiciniai silkės receptai

Silkė Lietuvos virtuvėje ir istorijoje

Lietuviams silkės produktai - ne tik kasdienis maistas, bet ir kiekvienos didesnės šventės atributas. Šia žuvimi gardžiuojamasi visą advento ir gavėnios laikotarpį, ji įvairiausiais pavidalais tiekiama ant Kūčių vakarienės stalo, per Kalėdas, net Naujųjų Metų išvakarėse. Be silkės dažnai neapsieina ir didesnės šventės stalas.

Tačiau prieš maždaug šešis šimtmečius silkė nebuvo vertinama. Karalius Liudvikas IX Šventasis siųsdavo silkę vietoj išmaldos raupsuotiesiems. Viskas pasikeitė tik XIV a. pabaigoje, kai olandų žvejai sugalvojo savo laimikį išdaryti ir sūdyti medinėse statinėse. Tad 1390 m. olandų žvejo Vilhelmo Jakobo BeikeIso į turgų atvežta pirmoji sūdytos silkės statinė sukėlė tikrą šurmulį ir pasaulis tada gavo dar vieną skanų patiekalą.

Lietuvos žydai buvo vieni labiausiai įsitraukusių į silkių prekybą, nes būtent per Lietuvą sūrios šiaurinių jūrų žuvys keliaudavo toliau į Rusijos platybes. Istorijoje teigiama, kad Lietuvos žydai suvalgydavo bent po vieną silkę kasdien. Silkių kapotiniai, gardinti smulkintais svogūnais, obuoliais, džiūvėsiais, actu, grietine ar citrinų sultimis - vienas tradicinių litvakų patiekalų, visuomet užimantis garbingą vietą tarp kitų šventinių valgių.

Silkė su saulėje džiovintais pomidorais receptas

Šventiniam stalui kviečiame praplėsti naminį silkių patiekalų meniu ir vaišes papildyti silke su saulėje džiovintais pomidorais.

Ingredientai:

  • 80 g saulėje džiovintų pomidorų
  • 400 g silkės aliejiniame sūryme
  • 100 g svogūnų
  • 2 v. š. garstyčių
  • 3 v. š. saulėgrąžų aliejaus
  • Žiupsnelis pipirų
  • 1 v. š. balzaminio acto
  • 4 v. š. alyvuogių aliejaus, paimto iš pomidorų sūrymo

Gaminimo eiga:

  1. Svogūną nulupkite, supjaustykite plonai, sudėkite į koštuvą ir užpilkite karštu vandeniu. Leiskite jam atvėsti.
  2. Popieriniu rankšluosčiu nusausinkite silkę nuo aliejaus pertekliaus ir supjaustykite ją dviejų centimetrų pločio gabalėliais.
  3. Saulėje džiovintus pomidorus supjaustykite plonomis juostelėmis, tada perkelkite juosteles į dubenį su svogūnu ir silke.
  4. Puodelyje sumaišykite saulėgrąžų aliejų, pipirus, balzaminį actą ir garstyčias.

Taip pat skaitykite: Marinuota silkė su svogūnais

tags: #silke #virta #piene #kas #tai

Populiarūs įrašai: