Šiaurės, Centrinės ir Pietų Amerikos žaidimų sportas: ar Lietuvai atsiveria naujos galimybės?
Į 2028 m. Los Andželo olimpines žaidynes įtrauktos penkios naujos sporto šakos: beisbolas ir softbolas, lakrosas, skvošas, kriketas ir „flag“ futbolas. Ką tai reiškia Lietuvai? Kokia šių sporto šakų padėtis Lietuvoje? Ar galime jas laikyti dėmenimis olimpinių vilčių skaičiuoklėje?
Naujos sporto šakos - naujos galimybės?
Spalio 16 d. Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) Mumbajuje (Indija) vykusioje sesijoje į 2028 m. Los Andželo olimpinių žaidynių programą įtraukė kriketą, beisbolą ir moterims skirtą softbolą, lakrosą, skvošą ir amerikietiškojo futbolo atmainą „flag“ futbolą.
Beisbolui ir softbolui, lakrosui bei kriketui tai bus sugrįžimas į olimpinę programą, o bekontaktis amerikietiškasis futbolas ir skvošas debiutuos olimpinėse žaidynėse.
„Kiekvienų žaidynių organizacinis komitetas gali pasiūlyti į programą įtraukti tam tikras sporto šakas, kurios yra populiarios atitinkamame regione arba gali padėti pasiekti išsikeltus tikslus. Pavyzdžiui, Paryžiaus žaidynių organizacinis komitetas siekė, kad žaidynės būtų modernios, urbanistinės, patrauklios jaunai auditorijai, todėl į šių žaidynių programą pasiūlė įtraukti breiką, sportinį laipiojimą, riedlenčių ir banglenčių sportą. Jau anksčiau paaiškėjo, kad pastarąsias tris matysime ir Los Andžele, tuo tarpu breikas liko tik Paryžiaus žaidynių programoje“, - sakė olimpinė čempionė, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.
TOK sesijoje taip pat patvirtinta, kad į Los Andželo žaidynių programą bus įtraukta sunkioji atletika ir šiuolaikinė penkiakovė, kurioje jojimo rungtis netrukus bus pakeista ekstremaliu kliūčių ruožu. Sprendimas dėl bokso ateities lieka nepriimtas.
Taip pat skaitykite: Korėjos susivienijimo perspektyvos
„Sunkioji atletika ir šiuolaikinė penkiakovė - Lietuvai svarbios sporto šakos, todėl džiaugiuosi, kad tarptautinėms federacijoms pavyko atsižvelgti į TOK rekomendacijas ir išsaugoti vietą olimpinėje šeimoje“, - sakė D.Gudzinevičiūtė.
Pernai TOK jau patvirtino, kurios sporto šakos bus Los Andželo olimpinių žaidynių programoje: plaukimas, šaudymas iš lanko, lengvoji atletika, krepšinis, badmintonas, baidarių ir kanojų irklavimas, jojimas, fechtavimas, futbolas, golfas, gimnastika, rankinis, žolės riedulys, dziudo, irklavimas, septynetų regbis, buriavimas, šaudymas, riedlenčių sportas, sportinis laipiojimas, stalo tenisas, tekvondo, tenisas, triatlonas, tinklinis, imtynės.
Beisbolas Lietuvoje: tarp nuosmukio ir naujų galimybių
Lietuvos beisbolo federacijos (LBF) prezidentas Virmidas Neverauskas teigia, kad olimpinis statusas turi didelę reikšmę sporto šakos finansavimui ir populiarumui. Jo teigimu, beisbolo atstovai tuos svyravimus jaučia bene geriausiai. Beisbolas olimpine sporto šaka buvo nuo 1992 iki 2008 m., vėliau išbrauktas ir į programą grąžintas per Tokijo olimpiadą. Paryžiuje beisbolo vėl nebus, bet sugrįš 2028-aisiais Los Andžele.
V.Neverauskas pripažįsta, kad Lietuvos beisbolas šiuo metu išgyvena nuosmukį, tačiau Izraelio pavyzdys rodo, kad patekti į olimpines žaidynes yra realu. Olimpinėse žaidynėse beisbolui, kurio komandas sudaro daug žaidėjų, skiriamos tik šešios vietos.
Pasak V.Neverausko, iš esmės yra vienas kelias, kaip būti ir išlikti konkurencingiems tarptautinėje arenoje - natūralizacijos procesas, stiprinantis emigracijoje gimusiais ir augusiais lietuvių kilmės žaidėjais.
Taip pat skaitykite: Charakteristikos: Pietų Amerikos savanos
„Izraelio sėkmę taip pat nulėmė amerikiečių žaidėjai. Deja, mes šiuo metu irgi esame priversti stipriai dirbti šiuo klausimu. Kito kelio nėra“, - sako V.Neverauskas ir patikina, jog natūralizuotų beisbolininkų bumas toks didelis, kad neidamas tuo pačiu keliu tiesiog būsi nekonkurencingas.
Penketų beisbolas: naujas kelias į olimpines žaidynes?
Vis dėlto Lietuvos beisbolininkai į olimpines žaidynes gali patekti ir kitu keliu - penketų beisbolu, arba beisbolu-5. Tai supaprastinta beisbolo versija, kur žaidžiant nenaudojamos lazdos - kamuoliukas mušamas tiesiog delnu. Komandas čia sudaro tik aštuoni žaidėjai ir privalomai - abiejų lyčių atstovai.
V.Neverausko tikinimu, esminis šios beisbolo atmainos pranašumas - lengviau pasiekti mases. Paprasčiau plėstis, pritraukti vaikų, kurie iš beisbolo-5 galėtų eiti ir į techniškai sudėtingesnį klasikinį beisbolą.
Beisbolas-5 debiutuos 2026 m. Dakare vyksiančiose jaunimo olimpinėse žaidynėse, o tai sporto šakoms yra vienas tramplinų patekti į olimpinę programą.
Būtent lietuviai 2020 m. Vilniuje surengė pirmąjį penketų beisbolo Europos čempionatą. Užėmę antrą vietą pelnė kelialapį į pasaulio čempionatą, kuriame liko vienuolikti. Surengė lietuviai ir antrąsias penketų beisbolo žemyno pirmenybes - šį lapkritį Druskininkuose.
Taip pat skaitykite: Koordinatės laivyboje
„Labai stipriai dirbame ties beisbolu-5. Norime būti kaip latviai trijulių krepšinyje. Dirbame su penkiolikmečiais, kurie pretenduotų į jaunimo olimpines žaidynes. Šiame žaidime matome didelę perspektyvą, būtent jis padėtų plėtoti beisbolą visoje Lietuvoje, o ne techniškai sudėtingas klasikinis beisbolo formatas“, - paaiškina LBF prezidentas.
„Flag“ futbolas Lietuvoje: kol kas tik norai
Gaudrius Dzikaras, vienas Vilniaus „Iron Wolves“ įkūrėjų, sako, kad „flag“ futbolo įtraukimas į olimpinių žaidynių programą yra svarbi žinia, tačiau didžiausios amerikietiškojo futbolo spragos Lietuvoje - infrastruktūros ir žmogiškųjų išteklių trūkumas.
Pasak G.Dzikaro, „flag“ futbolo plėtrai dar reiktų papildomų pinigų. „Improvizuota rinktinė iš Kauno ir Vilniaus žaidėjų praėjusių metų pabaigoje dalyvavo turnyre Lenkijoje, bet iniciatyva tuo ir pasibaigė. Kvietimas į olimpinę šeimą yra dar vienas priminimas, kad reikia imti ir daryti. Vis dėlto viskas labiau norai, net nedrįstu sakyti, kad planai. Galima sakyti, kad dabar „flag“ futbolas Lietuvoje nėra vystomas“, - patikina G.Dzikaras.
G.Dzikaro įsitikinimu, iki 2028-ųjų jėgų balansas dar gali gerokai kisti. „Mes turime žaidėjų, kurie gali žaisti gero lygio žaidimą. Opesnis organizacinis klausimas. Būtina tvarkyti infrastruktūrą, pritraukti organizatorių. Klausimas apie olimpines perspektyvas mums kol kas per ankstyvas“, - teigia jis.
Skvošas Lietuvoje: vienas talentas ir viltys
Žinia, kad skvošas įtrauktas į olimpinę programą, pasak Edvino Saveikio, Lietuvos skvošo federacijos (LSF) prezidento, - nuostabi. Tačiau ką tai duos Lietuvai, kol kas anksti prognozuoti. E.Saveikis pripažįsta, kad dauguma lietuvių žino, kaip vizualiai atrodo šis sportas, tačiau pati skvošo bendruomenė nėra labai didelė.
Kitos sporto šakos
Informacijos apie lakroso ir kriketo situaciją Lietuvoje straipsnyje nepateikiama.
Tinklinis
Tinklinis (angl. volleyball) - sportinis kamuolio žaidimas. Žaidžiama 18 × 9 m dydžio aikštėje, per kurios vidurį ištemptas tinklas. Žaidžia 2 komandos po 6 žaidėjus. Tikslas - permušti kamuolį per tinklą į varžovo komandos aikštę taip, kad jis paliestų žemę aikštės ribose arba varžovo būtų atmuštas ne pagal taisykles.
Manoma, į tinklinį panašus žaidimas buvo žaidžiamas prieš 2500 metų senovės Graikijoje ir perimtas iš egiptiečių. Šiuolaikinio tinklinio kūrėju laikomas kūno kultūros mokytojas W. Morganas (Jungtinės Amerikos Valstijos). Pirmosios tinklinio taisyklės sukurtos 1895, pradėtas žaisti 1896.
Lietuvoje tinklinio pradžia reikėtų laikyti 1921-1923. 1921 išleista J. Ereto knygelė Kumščiasvydis, 1923 Šiauliuose kūno kultūros mokytojų kursuose buvo mokoma žaisti kumščiasvydį. 1929 08 15-16 Kaune įvyko pirmos oficialios rungtynės. Šią datą nutarta laikyti tinklinio pradžia Lietuvoje.
1992 įkurta Lietuvos tinklinio federacija (vietoj Respublikinės tinklinio sekcijos) priimta į FIVB ir CEV. Nuo 1992 Lietuvos moterų ir vyrų rinktinės ir komandos pradėjo dalyvauti Europos taurės ir Europos čempionato atrankos varžybose.
Salės futbolas
Salės futbolas - tai futbolo ir regbio taisyklių kratinys. Jo gimimo data - 1869 m. lapkričio 6 diena Niubrunsviko mieste, JAV.
Žaidžia dvi komandos po penkis žaidėjus, leidžiamas neribotas keitimų kiekis. Maksimalus komandos narių skaičius įskaitant ir vartininką - 12. Žaidimo laiką sudaro du kėliniai po 20 minučių. Stabdant laiką dėl pražangų, keitimų ir pan. 4 sekundės yra skirtas laikas atlikti laisvam smūgiui ar vartininkui išmesti kamuolį į žaidimą, kitaip komanda praranda kamuolį. Priešingai nei tradiciniame futbole, vietoj įmetimo iš už šoninės linijos yra naudojamas išspyrimas. Varžovas privalo atsitraukti per 5 metus nuo išspiriančio futbolininko. Abiems komandoms leidžiama viena minutės pertraukėlė. Nuošalės nefiksuojamos. Jei žaidėjas pašalinamas iš aikštelės parodant raudoną kortelę, priešingai nei tradiciniame futbole, bet panašiai kaip ledo ritulyje, mažumoje žaidžiama 2 minutes arba kol varžovas įmuš įvartį.
Stalo futbolas
Nors stalo futbolo tiksli atsiradimo data nėra nustatyta, manoma, jog jo tėvynė - Didžioji Britanija. Manoma, jog 1950 metais lauko žaidimas buvo perdarytas į stalo futbolą.
Komanda yra sudaryta iš trijų linijų. Pirmoji linija - eilė, kurioje išdėstyti 2 futbolininkai ir vartininkas (gynyba). Antroji linija - eilė, kurioje išdėstyti 5 futbolininkai. Kaip ir standartiniame futbole, taip ir čia, žaidimas pradedamas nuo monetos išmetimo nustatant, kurioje pusėje žais ir kam priklausys kamuolys. Prieš kiekvieną padavimą, žaidėjas valdantis kamuolį, turi pasiteirauti ar varžovas pasiruošęs. Atsakymui skirtos penkios sekundės. Norint perduoti kamuoliuką reikia laikytis tokių taisyklių: kamuoliuko padavimas į žaidimą atliekamas viduriniojo antros eilės žaidėjo. Prieš atliekant perdavimą kamuoliukas turi paliesti mažiausiai du antros linijos žaidėjus. Jei nesilaikome šių taisyklių, kamuoliukas atitenka varžovui. Įvartis įskaitomas, kai kamuoliukas pilnai kerta vartų liniją.
tags: #šiaurės #centrinės #ir #pietų #amerikos #žaidimas