Šiaulių Duona Plius: Istorija, Iššūkiai ir Darbuotojų Teisės
Šiaulių duonos pramonė turi savitą istoriją, kuri susijusi ne tik su verslo sėkme, bet ir su darbuotojų teisėmis bei iššūkiais, su kuriais susiduria tiek darbuotojai, tiek darbdaviai. Šiame straipsnyje panagrinėsime vieną konkretų atvejį, kai darbuotojas susidūrė su neišmokėtu atlyginimu, taip pat aptarsime darbo ginčų komisijos (DGK) vaidmenį sprendžiant tokias situacijas ir apžvelgsime kitus su Šiaulių regionu susijusius verslus.
Neišmokėtas atlyginimas: Šiauliečio patirtis
Neišmokėtas atlyginimas gali tapti dideliu iššūkiu darbuotojui. Vienas šiaulietis, dirbęs baldžiumi vienoje Šiaulių įmonėje, susidūrė su šia problema. Po trijų mėnesių normalaus darbo atlyginimo mokėjimo, gruodį jis ir kiti darbuotojai negavo atlyginimų. Įmonės direktorė paaiškino, kad neturi pinigų, tačiau pažadėjo sumokėti artimiausiu metu. Vis dėlto, prieš šventes vyriškis gavo tik dalį atlyginimo.
Po Naujųjų metų, neapsikentęs tokios situacijos, šiaulietis parašė pareiškimą išeiti iš darbo. Nepaisant to, įmonė vis dar liko skolinga. Vyriškis ketino kreiptis į DGK, tačiau buvę darbdaviai jo negąsdino, teigdami, kad procesas užtruks ilgai. Šis atvejis rodo, kaip svarbu žinoti savo teises ir kreiptis į atitinkamas institucijas, siekiant apginti savo interesus.
Darbo ginčų komisijos vaidmuo
Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus DGK pirmininkas Mantas Leščiauskas teigia, kad dėl neišmokėto atlyginimo į komisiją kreipiasi didžioji dauguma darbuotojų. DGK privalo išnagrinėti darbo ginčą per vieną mėnesį nuo pareiškimo datos, todėl darbdaviai neturi galimybės vilkinti proceso. Kreipimasis į komisiją dažnai duoda rezultatų: Šiaulių apskrityje visiškai patenkinama daugiau nei pusė prašymų.
Statistika rodo, kad darbuotojai yra pagrindiniai darbo ginčų iniciatoriai. Dažniausiai ginčai kyla dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų. Po naujojo darbo kodekso įsigaliojimo, komisija taip pat nagrinėja prašymus dėl neteisėto atleidimo, diskriminacijos ir neturtinės žalos.
Taip pat skaitykite: „Šiaulių duona plius“: ar gresia bankrotas?
Lyginant 2016 m. ir 2017 m., prašymų skaičius išaugo 20 proc. Tai gali būti susiję su tuo, kad kreiptis į DGK yra pakankamai paprasta ir nemokama. Naujajame darbo kodekse aiškiai pasakyta, kad komisijoje darbo ginčai dėl teisės nagrinėjami nemokamai, o ginčo šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Darbdavių argumentai ir darbuotojų patarimai
Darbdaviai dažnai teigia, kad buvo dirbama pagal sąlygas, nurodytas darbo sutartyje. Jei darbuotojas pasirašė darbo sutartį su vienomis sąlygomis, o dirbo pagal kitokias, jam reikės įrodyti, jog buvo būtent taip, kaip jis sako. Dažnai darbuotojai žodžiu sutaria viena, o pasirašo visai ką kita arba iš viso nežino, ką pasirašo.
M. Leščiauskas pataria visuomet perskaityti ir įsigilinti į dokumentą, ant kurio pasirašoma. Taip pat, analizuojant prašymų turinį, galima išgryninti kelias bylų dėl neišmokamo darbo užmokesčio problemas: sunki darbdavių finansinė padėtis ir žodžiu sutartos darbo apmokėjimo sąlygos, kurios skiriasi nuo įformintų rašytinėse darbo sutartyse. Dėl tokių nesutarimų bylas dažniausiai inicijuoja darbuotojai iš transporto ir statybų sektorių.
Pasekmės už DGK sprendimų nevykdymą
DGK sprendimas turi būti įvykdytas per mėnesį, nebent darbo ginčas buvo perduotas nagrinėti teismui. Naujasis darbo kodeksas numato sprendimų darbo bylose nevykdymo pasekmes: 500 eurų baudą už kiekvieną sprendimo nevykdymo savaitę, pradedant nuo sprendimo įsigaliojimo.
Kreipimosi į DGK terminai
Kreiptis į DGK reikėtų per 3 mėnesius nuo sužinojimo, kad pažeista darbuotojo arba darbdavio teisė. Jeigu pažeidimas susijęs su neteisėtu atleidimu, neteisėtu nušalinimu arba kolektyvinių sutarčių nuostatų pažeidimais, kreipimosi terminas dar trumpesnis - 1 mėnuo. Jeigu kreipsitės, praėjus ilgesniam laikui, tuomet reikės pagrįsti, kodėl nepadarėte to anksčiau.
Taip pat skaitykite: Kulinarinė kelionė po Šiaulių kraštą
"Naminė duonelė": Verslo sėkmės istorija
Diena, kai "Delfi" lankėsi įmonėje "Naminė duonelė", šis verslas šventė savo dešimtąjį gimtadienį. Nors verslo įkūrėjai sako, kad šios dienos nesureikšmina, vis tik pripažįsta - per pastarąją dekadą verslas matė ir šilto, ir šalto. Prieš dešimt metų du sportuojantys panevėžiečiai, Vaidas Baranauskas ir Marius Sarapas, ėmė dairytis sveikesnio maisto, o tiksliau - sveikesnės, neapdegusios duonos. Tokio gaminio paieškos baigėsi tuo, kad vyrai patys pradėjo maišyti tešlą ir kepti duonos gaminius.
Dar 2013 metais panevėžiečiai sukūrė elektroninę parduotuvę, duonos gaminius ėmė siųsti internetu, o kiek vėliau nusipirko lazerį ir jo pagalba pradėjo puošti duonos kepalus. Tokie neįprasti sprendimai kaip mat sulaukė didelio dėmesio. Šiandien su "Naminės duonelės" direktoriumi V. Baranausku kalbama apie sunkią verslo pradžią, netikėtai užplūdusį populiarumą, duonos gamybos paslaptis ir sparčiai didėjančias gaminių kainas.
"Šiaulių šviesuomenė": Biografinis žinynas
Šiaulių kraštas garsėja ne tik duonos pramone, bet ir iškiliomis asmenybėmis. Biografinis žinynas "Šiaulių šviesuomenė" pristato žymius Šiaulių krašto žmones, prisidėjusius prie kultūros ir meno plėtros. Tarp jų yra televizijos režisierė Julija Adamkevičienė-Bertašiūtė, teatro ir kino aktorius Regimantas Adomaitis, teatro aktorius Leonardas Andriuškevičius ir daugelis kitų. Šios asmenybės savo talentu ir darbu garsino Šiaulių vardą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
Asta Ramančiūnienė: Ekologiškos duonos kepėja
Asta Ramančiūnienė iš Vaiguvos (Kelmės rajonas) išgarsėjo kepdama ekologišką duonelę. Tai tyli Astos kova už natūralumą ir harmoniją. Kas savaitę moteris duoną kepa savo šeimai. Vaikai jokios kitos duonos ir nebevalgo. Be Astos duonos neišsiverčia kaimo bendruomenės renginiai. Jos iškepti prašo giminaičiai, draugai, pažįstami.
Verslo vadybą ir administravimą studijuojanti vaiguviškė tikisi, jog ateityje iš duonelės ji galėtų išplėtoti moterišką verslą. Asta svajoja apie kaimo turizmo sodybą, kurioje svečius vaišintų savo duona. Vienoje labdaros ir paramos fondo stovykloje Asta pirmąsyk paragavo duonos, kurią dabar kepa.
Taip pat skaitykite: Šiauliai: istorinė apžvalga
Duonai reikia keturiolikos komponentų. Penkioliktas - rankų šiluma. Mat duonelę reikia 25 minutes minkyti. Produktų moteris dažniausia važiuoja į Šiaulius. Ten jų galima gauti pigiau. Duonelei reikia 200 gramų ruginių miltų, 400 gramų kvietinių miltų, tokio pat kiekio rupių miltų, 100 gramų ruginių dribsnių, po tiek pat kvietinių dribsnių, avižinių sėlenų, sezamo sėklų, saulėgrąžų, kmynų, linų sėmenų, 180 gramų cukraus, šaukšto druskos, litro vandens ir raugo. Iš tiek išeina šeši pusės kilogramo kepalėliai, kurių savaitei užtenka Ramančiūnų šeimai.
Visus komponentus sumaišiusi su vandeniu duonos kepėja 25 minutes duonelę minko. Po to, šiltai apklosčiusi, 8 - 12 valandų raugina. Kepa orkaitėje margarinu išteptose skardelėse. Viršų papuošia sezamo sėklomis. Duonelė dviejų šimtų laipsnių temperatūroje iškepa per valandą ir dvidešimt minučių.
Informacija apie įmonę UAB "Šiaulių duona plius"
Juridinis asmuo UAB "Šiaulių duona plius" (registracijos adresas Šiauliai, Trakų g. 38) išregistruotas 2020 m. rugpjūčio mėn. 24 d., pirmadienį. Pakeistas registracijos adresas iš Šiaulių m. sav. Šiaulių m. Trakų g. 38 į Šiauliai, Trakų g. 2012 m. sausio mėn. 27 d., penktadienį, įregistruotas juridinis asmuo UAB "Šiaulių duona plius", teisinė forma Uždaroji akcinė bendrovė, registracijos adresas Šiaulių m. sav. Šiaulių m. Trakų g. 38, vadovas A.
Kiti Šiaulių regiono verslai
Šiaulių regione veikia ir kitos įmonės, susijusios su maisto pramone. Pavyzdžiui, UAB "Įrangos detalių sistema" specializuojasi atsarginių detalių tiekimu restoranų, kavinių, kepyklų ir kitų maitinimo įstaigų įrangai. ATRONA, UAB yra oficialus MOGYI atstovas Lietuvoje, užsiimantis įvairių branduolių skrudinimu, fasavimu ir platinimu. Šios įmonės prisideda prie Šiaulių regiono ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo.
tags: #Šiaulių #duona #plius #istorija