Ar sergančių veršiukų mėsos valgymas kelia riziką?

Pastaruoju metu vis daugiau žmonių atsisako mėsos produktų ir pereina prie vegetarinės mitybos. Indijoje beveik kas antras gyventojas - vegetaras, o Europoje vegetariškiausi - britai. Vegetarizmas, kaip mitybos pasirinkimas, sulaukia vis daugiau dėmesio, bet ar susimąstome apie galimą riziką valgant sergančių gyvūnų mėsą? Šiame straipsnyje panagrinėsime šį klausimą, remiantis moksline informacija apie vegetarizmą, mėsos vartojimą ir galimas rizikas.

Vegetarizmo priežastys ir jų įtaka sveikatai

Apibendrinant mokslinius tyrimus, pastebimos tendencijos, kad beveik 80 procentų vegetarų mėsos atsisakė galvodami apie naudą savo sveikatai. Šios abi populiariausios priežastys gali skambėti nekaltai ar net tauriai. Vis tik po plačiu ir spalvingu sveikatos skėčiu dažnai slypi ir siekis sulieknėti, pakoreguoti savo netobulą figūrą.

Vienas valgymo sutrikimams būdingų požymių - kaltės jausmas pavalgius. Ištyrus vegetares studentes, paaiškėjo, kad jos pavalgiusios kur kas dažniau dėl to graužia save nei jų kolegės, valgančios ir mėsą. Vegetarės dažnai labiau suinteresuotos lieknomis linijomis ir tam dažniau pasitelkia vidurius laisvinančius vaistus ar maisto papildus. Mėsos nevalgantys studentai daugiau laiko praleidžia galvodami apie savo svorį ir mitybos ypatumus. Nuo nekontroliuojamo persivalgymo tiek paaugliai, tiek suaugę vegetarai kenčia keturis kartus dažniau nei visavalgiai. Turkijoje ir Australijoje atlikti tyrimai rodo, jog jauni vegetarai kur kas labiau susirūpinę savo išvaizda, nei visavalgiai bendraamžiai. Suomijos mokslininkai savo tyrime dalyvauti kvietę suomes moteris, pastebėjo, kad tarp sergančiųjų depresija, būtent vegetarės pasižymi sunkesnėmis jos formomis. Vegetarizmas pats savaime jokiu būdu nėra valgymo sutrikimas. Vis gi radikalus mėsos atsisakymas gali signalizuoti apie didesnę riziką, kad toks sutrikimas gali išsivystyti.

Antra pagal dažnumą mėsos atsisakymo priežastis - moraliniai principai, siekis neprisidėti prie žiaurumų žudant gyvūnus maistui. Psichologijoje vyrauja nuomonė, jog teigiama nuostata į gyvūnus yra susijusi su teigiamu požiūriu į žmones, gebėjimu įsijausti į jų požiūrius bei būsenas, jas suprasti. Ir atvirkščiai: Denverio universiteto profesorius Frank Ascione su kolegomis net kelių tyrimų rezultatais grindžia teiginį, kad žiauriai su gyvūnais besielgiantys asmenys yra linkę tokius žiaurumus perkelti ir į santykius su vaikais ar moterimis. Mokslininkai jau yra aptikę smegenų sritis, kurios aktyviai veikia įsijaučiant į kito gyvo padaro būsenas. 2010 metais jungtinė Europos mokslininkų komanda atliko tyrimą, kur mėgino palyginti, kaip šios sritys veikia vegetarų ir mėsėdžių galvose, kai jie stebi gyvūno ar žmogaus skausmą. Pastebėta, kad už įsijautimą į kito jausmus atsakingos zonos vegetarų smegenyse stebint kito skausmą veikia aktyviau.

Tačiau vieni žmonės gaili gyvūnų ir tampa vegetarais, o kiti irgi jų gaili, bet… Kaipgi atsisakysi cepelinų su spirgučiais?! Jei jaučiatės panašiai, jūs ne vienas. Pasaulyje daugybė žmonių jaučia tokius dviprasmiškus jausmus, bet toliau valgo mėsą. Toks reiškinys net turi savo pavadinimą - mėsos paradoksas. Tokios situacijos automatiškai kelia įtampą, valgymas tampa nebemalonus ir žmogus nebūtų žmogus, jei nesiektų tos įtampos atsikratyti, viską kažkaip išspręsdamas. 2010 metais Kento universitete atliktas tyrimas atskleidė, jog įtampos dažnai atsikratoma tiesiog neigiant, jog mirtis gyvūnui sukėlė kančią. Tyrimui vadovavęs daktaras Loughanas teigia, jog, iškilus būtinybei keisti savo elgesį (nebevalgyti mėsos) ar pakoreguoti savo moralines nuostatas, didžioji dauguma pasirenka pastarąjį kelią. Atsisakyti skanių patiekalų nėra lengva, tad paprasčiau tampa pakeisti požiūrį į tai ir sėstis prie stalo ramia sąžine. Dažnai taikoma paradokso sprendimo taktika vadinama tyliuoju neigimu, kai vengiama bet kokių minčių apie tai, kad ant stalo garuojanis kepsnys kažkada buvo kiaulė, o vištienos maltinukai - višta.

Taip pat skaitykite: Mėsos patiekalų receptai

Prieš kelis metus plačiai nuskambėjo britų tyrimas, kuriame susietas asmens intelektas vaikystėje ir vėliau pasirinkta vegetarinė mityba. Mokslininkai dar aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje išmatavę daugiau nei 8000 dešimtmečių britų intelektą, po dvidešimties metų pasiteiravo apie jų mitybos įpročius. 366 iš jų atsakė esantys vegetarais. Palyginus dabartinių vegetarų ir mėsėdžių intelekto koeficientus vaikystėje paaiškėjo, kad vegetarų vyrų intelekto koeficientas vidutiniškai buvo 106, tuo tarpu ne vegetarų 101. Vis tik, anot šio tyrimo autorių, aišku tiek, kad protingesni vaikai užauga labiau savo sveikata besirūpinančiais individais, kurie apmąsto daugiau gyvenimo būdo, o kartu ir mitybos galimybių. Tačiau klausimas, kiek pati vegetarinė mityba gali veikti intelektą, - vis dar lieka neatsakytas.

Savo pažįstamų rate nesunkiai galime atrasti gausybę įvairiausių produktų nemėgstančių žmonių: vienas negeria pieno, kitas nevalgo grybų, svogūnų, nemėgsta bananų ar nepakenčia žuvies. Dalis vegetarų taip pat nevalgo mėsos ne dėl to, kad jiems virpa širdis pagalvojus apie gyvūnų skausmą. Jie nemėgsta mėsos. Tarp vaikų dažnai pasitaikantis valgymo sutrikimas - baimė valgyti dar niekad neragautą maistą.

Mitos apie duoną ir sveiką mitybą

Nusprendus laikytis subalansuotos mitybos ir valgyti sveikai, esame linkę pulti į kraštutinumus - drastiškai keisti mitybos įpročius, laikytis nesubalansuotos dietos ar atsisakyti kai kurių produktų kategorijų. Neretai vienas pirmųjų žingsnių būna iš mitybos raciono visiškai išbraukti duoną. „Tai, kad savo mityboje turime vengti duonos - mitas. Jei pažvelgtume į sveikatai palankios mitybos rekomendacijas Lietuvoje, prie naudingiausių sveikatai produktų rasime būtent duoną. Net jei rinktumėmės Viduržemio jūros dietą ar nukeliautume į šalis, kuriose nutukimo liga sergančiųjų yra itin mažai, pastebėtume, kad šių žmonių racione duona yra kasdienis maistas“, - sako gydytoja dietologė A. Pasak dietologės, teiginys, kad duona neturi naudingų medžiagų ir sukelia riziką nutukti - gajus mitas. „Duoną galima valgyti beveik su viskuo. Avokadas, virtos mėsos ar paukštienos gabalėlis, balto sūrio ar varškės užtepėlė, kiaušinis ar žuvis - puikai derės prie duonos riekelės. Tačiau besiskundžiantieji per dideliu kūno svoriu, žiūrintys kiek ir ko suvalgo, ne visada duoną įvertina kaip maisto dalį. Pasak A. Gečionienės, duoną patartina rinktis pirmoje dienos pusėje: pusryčiams, priešpiečiams arba pietums. Joje gausu sudėtinių angliavandenių, kurių vienintelė paskirtis - aprūpinti mus energija. „Tokiu atveju svoris gali didėti ne dėl pačios duonos ir joje slypinčių kalorijų, o dėl netinkamai pasirinkto jos valgymo laiko. Sportuojantiems vakare, per mažą kūno svorį turintiems asmenims bei vaikams duoną galima valgyti bet kurio metu, nes sportuojant energiją išeikvosime bei padidinsime reikalingų medžiagų kiekį. Kalbant apie vaikus, svarbu atkreipti dėmesį, kad jų medžiagų apykaita bei organizmo poreikiai kiek kitokie, nei suaugusiųjų“, - sako A. Dietologė teigia, kad duoną į racioną įtraukti rekomenduojama kiekvienam, kuris neserga celiakija ir nėra alergiškas grūdams. „Šiais laikais turime itin platų duonos pasirinkimą, tad visada rekomenduoju rinktis tą, kurioje daugiau vertingų medžiagų. Patariu gilintis į produktų etiketes ir rinktis duoną iš viso grūdo miltų, su sumažintu cukraus, druskos kiekiu, pakankamu skaidulų kiekiu, be puriklių, konservantų“, - pataria A.

Rizika valgant sergančių veršiukų mėsą

Sergančių gyvūnų mėsa gali kelti įvairių pavojų, susijusių su infekcijomis, toksinais ir vaistų likučiais.

Infekcijos

Sergantys gyvūnai gali būti užkrėsti įvairiomis bakterijomis, virusais ar parazitais, kurie gali būti perduoti žmonėms per mėsą. Pavyzdžiui, E. coli, Salmonella ir Campylobacter yra dažnos bakterijos, randamos gyvūnų mėsoje, kurios gali sukelti rimtus virškinimo trakto sutrikimus. Jei veršelis serga infekcine liga, tokia kaip pneumonija ar viduriavimas, patogenai gali išplisti į jo raumenis.

Taip pat skaitykite: Špinatų padažo gaminimas

Toksinai

Sergantys gyvūnai gali gaminti daugiau toksinų, kurie gali būti kenksmingi žmonėms. Pavyzdžiui, jei gyvūnas serga sepsiu (kraujo užkrėtimu), jo kraujyje ir audiniuose gali būti didesnė toksinų koncentracija.

Vaistų likučiai

Sergantiems gyvūnams dažnai skiriami vaistai, tokie kaip antibiotikai, siekiant juos išgydyti. Jei gyvūnas paskerdžiamas per greitai po vaistų vartojimo, vaistų likučiai gali likti mėsoje. Antibiotikų likučiai gali sukelti alergines reakcijas žmonėms ir prisidėti prie antibiotikams atsparių bakterijų plitimo.

Kaip sumažinti riziką?

  1. Pirkite mėsą iš patikimų šaltinių: Rinkitės mėsą iš ūkių ar parduotuvių, kurios laikosi griežtų higienos ir saugos standartų.
  2. Atidžiai apžiūrėkite mėsą: Venkite mėsos, kuri atrodo neįprastai, turi blogą kvapą ar yra pakitusios spalvos.
  3. Tinkamai termiškai apdorokite mėsą: Virkite mėsą iki saugios vidinės temperatūros, kad sunaikintumėte patogenus. Rekomenduojama veršieną kepti iki 71°C.
  4. Laikykitės higienos: Kruopščiai plaukite rankas, įrankius ir paviršius, kurie liečiasi su žalia mėsa.
  5. Venkite kryžminės taršos: Nelaikykite žalios mėsos šalia paruošto valgyti maisto.

Stoma ir mitybos rekomendacijos po operacijos

Stoma vadinama chirurginiu būdu pilvo sienoje suformuota dirbtinė išangė (išeinamoji anga). Operacijos metu plonoji ar storoji (priklausomai nuo ligos) žarna perkerpama, jos kraštai prisiūnami prie pilvo sienos paviršiaus taip, kad žarnos spindis atsivertų į išorę. Stoma reikalinga tada, kai natūralų tuštinimąsi sutrikdo žarnoje susidariusi kliūtis, pvz., navikas, arba kai yra pašalinta visa tiesioji žarna. Per stomą išsiskiriantis žarnų turinys skiriasi priklausomai nuo to, kurios žarnos stoma atlikta. Ileostomos (plonosios žarnos stomos) turinys yra skystas, jame gausu fermentų.

  • Tuoj po operacijos pacientui skiriama tik skysčiai, o būklei gerėjant - pustirštis švelnus maistas. Laipsniškai pereinama prie dietos, kurioje mažai skaidulinių medžiagų.
  • Po 2-4 mėn., atsižvelgiant į savijautą, dieta laipsniškai papildoma naujais produktais, tarp jų ir skaidulingu maistu. Rekomenduojama kas tris dienas racioną papildyti vis nauju maisto produktu ir stebėti, kaip šis produktas toleruojamas. Esant netoleravimui (pajutus pilvo pūtimą, pykinimą, sunkumą ar kt.), šio produkto reiktų vengti. Pavyzdžiui, labai dažnas reiškinys yra pieno baltymo (laktozės) netoleravimas. Jei suvalgius pieno produktų pučia vidurius, kaupiasi dujos, viduriuojama, vadinasi, pieno reiktų atsisakyti. Paprastai dažniausiai netoleruojamas saldus pienas, o suvalgius rūgščių pieno produktų (jogurto, rūgusio pieno, varškės gaminių) jaučiamasi gerai, todėl šių produktų atsisakyti nereikia.
  • Laikui bėgant tolerancija maistui gali keistis, todėl po kelių mėnesių rekomenduojama tą ar kitą produktą pabandyti vėl. Reikia turėti kantrybės atsirinkti mitybai tinkamus produktus - vieno recepto nėra, nes vieniems tinka vienoks, kitiems kitoks maistas.
  • Maitintis rekomenduojama reguliariai, mažesnėmis porcijomis, bet dažniau, pvz., šešis kartus per dieną. Rekomenduojama, kad tarpai tarp valgymų būtų vienodi. Maitinimosi tvarkos nepatariama sutrikdyti, nes tai daro įtaką išmatų konsistencijai ir dujų susidarymui žarnyne. Po kelių mėnesių tvarkingo maitinimosi išmatų konsistencija sutirštėja, keičiasi jų kiekis ir tuštinimųsi skaičius.
  • Valgyti patariama įvairų toleruojamą visų grupių maistą. Taip organizmas gaus būtinų maisto mežiagų, vitaminų, mineralų, pakankamai kalorijų.
  • Trintos, pieniškos, skaidrios kruopų (manų, ryžių, grikių, avižinių), daržovių (morkų, bulvių, burokėlių ir kt.) sriubos. Kisieliai iš vaisių, uogų, saldžios uogų ir vaisių sultys, per pusę skiestos vandeniu.

Vegetarizmo istorija

Vegetarizmo istorija tokia pat sena kaip ir žmonijos istorija. Archeologiniai kasinėjimai Egipte, vienoje iš seniausių civilizacijų pasaulyje, parodė, kad papročiai ir senovės Egipto religija draudė valgyti mėsą. Senovės Graikijoje žmonės, norintys tapti atletais, mokėsi gimnazijose pagal ypatingą sistemą kuri buvo pati efektyviausia ugdant fizinę ir ištvermę. Viena iš šio tikslo pasiekimo priemonių buvo griežta dieta ir apribota mityba. Jų kasdieninis maistas buvo vvynuogės, riešutai, sūris, kukurūzų duona. Pagrindinį Romos gladiatorių paros racioną sudarė miežių su alyvų aliejumi. Šis maistas tilpo jų delnuose. Senovės Egipto žyniai visiškai nevartojo mėsos. Senovės Kinijos daosistai buvo vegetarais. Pirmieji krikščionys ir judėjai taip pat buvo vegetarais.

Anglų gydytoja Anna Kingsford šio šimtmečio pradžioje rašė, kad mėsa maitintis ne daugiau kaip 1/4 pasaulio gyventojų ir kaip tiktose šalyse, kur mėsa - pagrindinis gyventojų maistas,vyrauja skurdas, nusikaltimai ir ligos. Dauguma Kinijos ir Japonijos gyventojų - budistai. Jų Dievas Buda draudė savo pasekėjams valgyti mėsą. Vienas iš XIX a. anglų rašytojų Džordžas Smitas rašė, kad Egipto žemdirbių ir darbininkų maistas panašus į kiniečių ir susideda iš žuvies, sorų arba kukurūzų daržovių dalys vartojamos nevirtos. Nilo burliokai pasižymėjo didele jėga, stipriais raumenimis ir fiziniu bei dvasiniu grožiu. Centrinės ir Pietų Amerikos gyventojų maistas buvo paprastas: pusryčiams datulės su keliais gabaliukais duonos, pietums - virtos pupos, vakarienei - kruopų košė. Taip maitinosi laivų iškrovėjai, kurie pasižymėjo jėga ir sveikata. Italai XIX a. pabaigoje maitinosi kaštonų putra, makaronais, kvietine duona, kukurūzų paplotėliais ir gėrė daugiausia gryną vandenį. Rusų, lenkų ir lietuvių maistas - duona, bulvės, pienas, česnakai, svogūnai, rauginti kopūstai, agurkai, morkos, burokėliai ir gira. Jiems pakakdavo paties paprasčiausio maisto. Kai daugumos pasaulio ššalių gyventojai praeitame šimtmetyje dar valgė vegetariškai, anglai jau vartojo daug jautienos, kiaulienos, kumpio, kitokios mėsos ir mažai augalinių produktų. Įprotis valgyti mėsą, nors tai žmonėms nenaudinga ir nepriklauso pagal biologinį tipą, greit paplito Europoje ir Amerikoje. Vegetarų susibūrimas į draugijas prasidėjo XIX a. pirmoje pusėje. Pirmieji pavyzdį parodė anglai ir 1842 m. įkūrė Britų vegetarų draugiją. 1892 m. savo Vegetarų draugiją Leipcige įkūrė vokiečiai. Vėliau 1994 m. susikūrė Olandų vegetarų draugija ir palaipsniui atskirų šalių vegetarų draugijos. Atskirų šalių draugijas jungia Europos vegetarų draugija, kurios būstinė ilgą laiką buvo Olandijoje, o šiuo metu Šveicarijoje ir tarptautinė vegetarų draugija, kurios rezidencija yra Anglijoje, Mančesterio mieste. Lietuvos vegetarų draugija įkurta 1991m. gruodžio mėn. 19d.

Taip pat skaitykite: Kaip gaminti kalakuto kaklus

Religiniai aspektai

Indijos religijoje taip pat rekomenduojama vengti mėsos. Ten sakoma: „Kaip kitaip, jei nenužudant gyvos būtybės, gausi mėsos. Žmogus, kuris skaudina jausti gebančią būtybę, niekada nebus Dievo palaimintas. Tad venkite valgyti mėsą (Indusų Įstatymas). Šventoji Islamo knyga Koranas draudė vartoti „mirusiųjų gyvūnų kraują ir mėsą. Biblijoje rašoma: „Dievas tarė: „Štai daviau jums visus visoje žemėje sėklą teikiančius augalus ir visus medžius, vedančius vaisius su sėklomis; jie bus jums maistas“ (Pradžios knyga 1:29). Apaštalas Paulius rašė laiške Romiečiams: „Verčiau nevalgyti mėsos, negerti vyno ir vengti visko, kas gali pastūmėti brolį į nuodėmę (Romiečiams 14:21).

tags: #sergančių #veršiukų #mėsos #valgymas #rizika

Populiarūs įrašai: