Eucharistija: Krikščioniškojo gyvenimo versmė ir viršūnė

Eucharistija - tai vienas svarbiausių sakramentų Katalikų Bažnyčioje, laikomas viso krikščioniškojo gyvenimo versme ir viršūne. Tai mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Kūnas ir Kraujas, kurį Jis pats įsteigė per Paskutinę Vakarienę, kad pratęstų savo kryžiaus auką iki pasaulio pabaigos.

Eucharistijos įsteigimas ir reikšmė

Jėzus Kristus, mylėdamas savuosius iki galo, savo kančios išvakarėse, norėdamas su jais visada pasilikti, įsteigė Eucharistiją. Per Paskutinę Vakarienę Jis davė valgyti Duoną - Jo Kūną, ir gerti iš Vyno taurės - Jo Kraujo taurės. Tai buvo padaryta prisimenant žydų Velykas, kurias Jėzus galutinai įprasmino, paversdamas jas Naujosios Sandoros auka.

Eucharistija turi daugybę pavadinimų, atspindinčių jos reikšmę ir svarbą:

  • Eucharistija (gr. Eucharistia) - dėkojimas Dievui.
  • Šventoji Komunija (lot. communio - dalyvavimas, bendrystė) - tai visų, kurie valgo palaimintą Duoną, vienybės su Kristumi ir tarpusavio bendrystės patirtis.
  • Šventosios Mišios - Eucharistijos šventimas baigiasi tikinčiųjų išsiuntimu (lot. missio - išsiuntimas).
  • Šventoji auka - tai sudabartinimas nekruvinu būdu vieną kartą visiems laikams atliktos Jėzaus Kristaus aukos ant kryžiaus.
  • Šventoji ir dieviškoji liturgija - kurioje švenčiamas visos Katalikų Bažnyčios tikėjimas nuolat gyvenančiu Dievu.
  • Duonos laužymas - tai Jėzaus Kristaus mokinių dalinimasis palaiminta Duona. Per Vakarienę Jėzus laimino ir dalijo Duoną kaip pokylio šeimininkas.
  • Viešpaties vakarienė - tai Paskutinės Vakarienės šventimas, kai Jėzus su savo mokiniais valgė paskutinį vakarą prieš savo kančią, mirtį ir prisikėlimą.
  • Švenčiausiasis altoriaus sakramentas - tai pats sakramentų sakramentas, svarbiausias Dievo buvimo regimas ženklas.

Eucharistija - tai ne tik praeities įvykių prisiminimas, bet ir nuostabių darbų, kuriuos Dievas yra padaręs žmonėms, skelbimas. Šie įvykiai švenčiamojoje liturgijoje tam tikru būdu sudabartinami ir atgaivinami.

Eucharistijos šventimas

Eucharistijos šventimas, arba Šventosios Mišios, yra padalintas į dvi pagrindines dalis: Žodžio liturgiją ir Aukos liturgiją.

Taip pat skaitykite: Ką apsirengti vakarienei?

Žodžio liturgija:

  1. Įžanga: Apeigos pradedamos Kryžiaus ženklu, kuriuo visi persižegnoja ir atsako „Amen“, taip pritardami ir remdamiesi tuo, kas sakoma. Liturgijos vadovas pasisveikina su susirinkusiaisiais.
  2. Gailesčio aktas: Prisimenami padaryti blogi darbai ar neatlikti geri darbai, prašoma Dievo atleidimo. Kalbamas Gailesčio aktas („Prisipažįstu…“ ar kita malda).
  3. Garbės himnas: Sekmadieniais ir per šventes šlovinamas Dievas Garbės himnu (lot. Gloria - garbė).
  4. Malda: Kunigas taria „Melskimės“. Po šio kvietimo melstis stoja trumpa tyla, kai kiekvienas mintyse gali išsakyti savo maldavimus.
  5. Skaitiniai: Prasideda Žodžio liturgija - Dievo Žodžio klausymas ir atsiliepimas į jį. Sekmadieniais skaitoma ištrauka iš Senojo Testamento.
  6. Psalmė: Psalmes gieda specialiai pasiruošęs bendruomenės narys.
  7. Aleliuja: Skelbiamas džiaugsmingas pagarbinimo šūkis Kristui: „Aleliuja“ (hebr. šlovinkit Viešpatį).
  8. Evangelija: Evangelijos ištrauką skaito vyskupas, kunigas arba diakonas.
  9. Homilija: Homilijoje aiškinami tekstai, kuriuos girdėjome, kad geriau suprastume ir galėtume pagal juos gyventi.
  10. Tikėjimo išpažinimas: Kalbamas sekmadieniais ir iškilmių dienomis - kaip atsakas į Gerąją Naujieną.
  11. Visuotinė malda: Meldžiamės už Bažnyčią, už kenčiančius, už taiką ir tai, kas labiausiai mums rūpi.

Aukos liturgija:

  1. Atnašavimas: Prasideda duonos ir vyno atnašavimu. Kunigui atnašaujant duoną ir vyną gali būti renkama rinkliava vargšams ir Bažnyčiai.
  2. Dėkojimo giesmė: Baigiasi garbinimo himnu „Šventas, šventas, šventas“.
  3. Epiklezė: Liturgijos vadovas ištiesia rankas virš atnašų ir šaukiasi Šventosios Dvasios.
  4. Perkeitimas: Kristaus žodžiais ir veiksmais atliekama auka, kurią Jis pats įsteigė per Paskutinę Vakarienę. Duona ir vynas tampa Kristaus Kūnu ir Krauju. Tai - tikėjimo paslaptis.
  5. Anamnezė: Kunigas kalba maldą, vadinamą anamneze (gr. anamnesis - atsiminimas), prisimindamas Kristaus kančią, prisikėlimą ir įžengimą į dangų.
  6. Eucharistinė malda: Mišių liturgijos vadovas paima lėkštelę su konsekruota Duona ir taurę su konsekruotu Vynu ir pagarbina Dievą didinga formule: „Per Jį, su Juo ir Jame…“
  7. Komunijos apeigos: Prasideda „Tėve mūsų“ malda.
  8. Ramybės palinkėjimas: Kaip susirinkusi bendruomenė, prašome ramybės ir kartu jos trokštame vienas kitam.
  9. „Dievo Avinėli…“: Giedama ar kalbama malda „Dievo Avinėli…”, per kurią Mišių liturgijos vadovas laužo Eucharistinę duoną.
  10. Komunija: Bendruomenė pagarbiai suklaupusi garsiai ir vieningai atsako: „Viešpatie, nesu vertas, kad ateitum į mano širdį…“ Duonos ir Vyno pavidalais priimame patį Kristų, susivienijame ne tik su Juo, bet ir tarpusavyje.
  11. Pabaigos malda: Baigęs dalyti Komuniją, liturgijos vadovas paskaito Pabaigos maldą.
  12. Palaiminimas: Mišių liturgijos apeigos baigiamos palaiminimu.

Eucharistijos šventimui gali vadovauti tik vyskupas ar kunigas. Šventąją Komuniją dalyti gali vyskupai, kunigai ir diakonai. Tam tikrais atvejais šiai tarnystei atlikti duodamas vyskupo leidimas ir klierikams.

Pasiruošimas Eucharistijai

Norint priimti Eucharistiją, svarbu deramai pasiruošti. Kiekvienas, kuris priima Eucharistiją, turi būti malonės būvyje (sąžinėje jaustis nepadarius jokios sunkios nuodėmės). Kiekvienas, sąmoningo amžiaus sulaukęs Katalikų Bažnyčios narys, turi įsipareigojimą bent vieną kartą metuose atlikti išpažintį ir priimti Eucharistiją.

Priimant Eucharistiją, tikinčiajam svarbu:

  • Laikytis pasninko (iki Eucharistijos priėmimo 1 val. nieko nevalgyti; vandenį ir vaistus galima gerti).
  • Deramai apsirengti.
  • Pagarbiai elgtis.
  • Maldingai nusiteikti.
  • Susikaupti.
  • Gailėtis dėl visų nuodėmių.
  • Pilnai, sąmoningai ir aktyviai dalyvauti šv. Mišiose (įdėmiai klausytis Šv. Rašto skaitinių ir kunigo pamokslo).
  • Priėmus Eucharistiją, patį Viešpatį, reikia bent kelias minutes susitelkti padėkos maldai.

Eucharistijos vaisiai

Eucharistijos priėmimas suvienija tikintįjį su Kristumi, didina pašvenčiamąją malonę ir suteikia veikiančiųjų malonių, kurios padeda ugdyti dorybes. Tai yra vienybės su Kristumi ir Bažnyčia sakramentas, kuris stiprina tikėjimą, viltį ir meilę. Šv. Komunijos galima eiti dažnai, net kasdien, jei neturime sunkios nuodėmės. Pageidautina, kad šv. Komunija būtų priimama šv. Mišių metu.

Taip pat skaitykite: Sveikos vakarienės šeimai

Taip pat skaitykite: Gourmet atradimai švediškame stale

tags: #sakramentai #vakarienė

Populiarūs įrašai: