Saulės miestas: tarp tradicijų ir naujų skonių
Šiauliai, dažnai vadinami Saulės miestu, pastaruoju metu išgyvena įdomų virsmą. Nors kartais pasigirsta skeptiškų nuomonių apie šio miesto kulinarinį identitetą, nauji vėjai ir iniciatyvos keičia nusistovėjusius stereotipus. Nuo autentiškų azijietiškų virtuvių iki modernių gastropubų, Šiauliai tampa vis patrauklesni gurmanams ir ieškantiems naujų skonių.
Iššūkis stereotipams: "CASK 215" sėkmės istorija
Martynas Jatautas, gastropubo „CASK 215“ įkūrėjas, pripažįsta, kad Šiauliuose pradėti verslą nebuvo lengva. Jam teko mesti iššūkį stereotipui, kad Šiauliai negali pasiūlyti nieko daugiau, nei tradicinės virtuvės su eklektišku patiekalų asortimentu. „Rizika buvo“, - sako Martynas, - „ypatingai, kai Šiauliai nėra toks traukos centras kaip Vilnius“. Tačiau rizika pasiteisino - „CASK 215“ jau treti metai sėkmingai traukia šiauliečius, išsiilgusius jaukumo ir gero maisto.
Martynas teigia, kad maisto atžvilgiu šis miestas buvo paskendęs gilioje senovėje. Iš esmės galėjai rasti tik „tradicines“ virtuves, į kurias nuėjęs galėjai užsisakyti viską: ir kinišką vištieną, ir itališką picą. Nebuvo vietų su išdirbtomis koncepcijomis, kuriose nerastum painiavos. Kaip galiausiai paaiškėjo, ši prielaida pasitvirtino - Šiauliai įvertino mūsų naują požiūrį.“
„CASK 215“ išsiskiria ne tik meniu, bet ir interjeru. Jaukus, kaimišką primenantis, tačiau modernus interjeras (angl. rustic) sukuria šiltą atmosferą. Svarbu, kad atėjusiems svečiams būtų jauku. Tad interjerą kūrė ne patys, kaip vėlgi įprasta Šiauliuose, o pasikvietė dizainerį.
Britiškos-amerikietiškos virtuvės įkvėpimas
Pagrindinis dėmesys „CASK 215“ skiriamas meniu, kuriame dominuoja britiška-amerikietiška virtuvė. Martynas prisipažįsta visada mylėjęs šią virtuvę, jam ji visada atrodė tokia šilta, jauki, tad britišką-amerikietišką virtuvę ir pasirinkome. Be to, normalaus tokio tipo maisto Šiauliuose nebuvo. Gastropube viskas gaminama iš aukštos arba bent jau vidutinės klasės produktų. „Galvoje visąlaik sukosi vizija, kad reikia daryti taip, kaip pats norėtum gauti atėjęs į restoraną, arba kaip gamini namie - juk negamini iš prastų produktų. Visada pirmiausiai galvojame apie svečią. O ir pateikimas svarbus - patiekalas turi atrodyti estetiškai, tačiau kartu visko neturi būti per daug,“ - priduria Martynas.
Taip pat skaitykite: Klasikinis medaus tortas
„CASK 215“ meniu nuolat atnaujinamas - kas sezoną pasirodo 7 nauji patiekalai. Tiesa, kalbėdamas apie sezonus Martynas neturi omenyje visų keturių metų laikų. Norėdami, kad viskas būtų išdirbta iki galo, „CASK 215“ pasirinko atnaujinti meniu dukart per metus: rudens-žiemos ir pavasario-vasaros sezonams.
Martynas pasakoja, kad kai tik turi laisvo laiko, visada ieškau naujų idėjų maistui. Žiūriu dokumentikas, naršau internete, instagram ir viską kaupiu. Visose meniu kategorijose stengiasi pakeisti po patiekalą. Tačiau taip pat visada stebi, kaip reaguoja svečiai: kai kurios naujienos netrukus tampa klasika, o su kai kuriomis po sezono atsisveikinama. Užtat kuriant naujienas kuriamas ir balansas - tarp maisto tendencijų, ir tarp to, ką mėgsta svečiai.
Meniu įvairovė: nuo užkandžių iki desertų
„CASK 215“ meniu tikrai nepavadinsi nuobodžiu - kas sezoną ten pasirodo 7 nauji patiekalai. Pradėti pažintį su gastropubu verta nuo užkandžių. Iš mandrumo net salstelėjusios krevetės, keptos svieste, ir chalapos paprikos, įdarytos kreminiu sūriu. Mėgstantiems valgyti lengviau, pristatomos sočios amerikietiškos salotos su grilyje kepta vištiena, mėlynojo pelėsio sūriu ir avokadu. O jei norisi ko nors rimčiau, naujam sezonui sukurtas pasirinkimas tikrai nemažas: 21 dieną brandintas jautienos steikas, nelegaliai lipšnūs kiniško stiliaus kiaulienos šonkauliai arba steiko mėsainis su sviestine brioche bandele ir sultinga jautienos mėsa. Pietus ar vakarienę užbaigti geriausiai tiks matcha arbatos pyragėlis - jame arbatos skonis susimaišęs su šiltu paslaptingu šokoladu ir ledais.
„CASK 215“ pirmieji į Šiaulius atnešė ir tikrąją vėlyvųjų pusryčių tradiciją (angl. brunch). „Šiauliams vis dar sunku iki galo įvertinti vėlyvuosius pusryčius, tačiau matome, kad jie prigyja. O netrukus, po mūsų, ir kiti restoranai ėmė juos rengti,“ - šypteli Martynas. Tokių pusryčių žvaigžde jau ilgai yra tapęs avokado skrebutis. Jį rasite ir Šiaulių gastropube: karštas skrebutis bei burnoje tirpstantis temperamentingasis ispanas Romesco, kartu su vaikystės draugu avokadu. O ant viršaus - šilkinis kiaušinis.
Martynas turi planų ir ateičiai - jo galvoje nuolatos verda idėjos. Netrukus turėtų pasirodyti įdomūs dienos pietų pasiūlymai, o vasarą „CASK 215“ su įsigytu maisto furgonu išvažiuos aplankyti likusios Lietuvos. Galime išduoti, kad planų yra ir dar daugiau, tik kokie jie bus - parodys laikas.
Taip pat skaitykite: Kaip panaudoti saulės uogas virtuvėje?
Nauji vėjai iš Azijos: "Saigon kava"
Šiauliuose atsiranda vis daugiau vietų, siūlančių autentišką virtuvę iš tolimų kraštų. Viena tokių - vietnamietiško maisto kavinė „Saigon kava“, kurią atidarė iš Saigono (Vietnamas) atvykusios Alex ir Diana. Jos teigia, kad priežastys buvo dvi. Visų pirma, esame katalikės ir atvykome į Šiaulius, nes norėjome aplankyti Kryžių kalną. Antra, ieškojome miesto, kur galėtumėme pradėti savo verslą - atidaryti savo autentiško azijietiško maisto kavinę. Šiauliuose nieko panašaus neradome, todėl nusprendėme, kad tai - puiki galimybė ir atidarėme savo autentiško vietnamietiško maisto kavinę Šiauliuose “Saigon kava”.
Alex ir Diana pastebėjo, kad Vietname mes esame įpratę prie atvykstančių kitataučių, gyvename didelėje kultūrinėje įvairovėje. Šiauliuose tos kultūrinės įvairovės yra tikrai mažiau. Todėl natūralu, kad žmonės su užsieniečiais čia yra atsargesni. Galvojome, kad tai gali trukdyti susiformuoti draugų ratą, tačiau klydome. Mėgstamiausios vietos Šiauliuose - Kryžių kalnas, Katinų muziejus ir Rūtos saldainių fabriko ekskursija. Kita vertus, čia yra labai mažai dalykų, kurie primintų mums Vietnamą ir kartais būna liūdna. Šiuo atžvilgiu mus gelbėja renginiai Šiaulių dienos ir naktys ar kitos šventės, kada Šiaulių centre būna rankdarbių ir gatvės maisto palapinės. Bendrai įspūdžiai patys geriausi. Tai turbūt yra žaliausia šalis, kurioje mums teko gyventi. Oras ir vanduo čia labai švarūs, kad gerina bendrą būtį. Taip pat čia gyvename jau ketvirti metai ir pastebėjome, kad mieste daugėja angliškai kalbančių.
Mano draugai ir šeima nieko nežinojo apie Lietuvą, taip pat kaip ir kai kurie lietuviai nieko nežino apie Vietnamą. Mes turėjome jiems žemėlapyje parodyti, kur yra Lietuva ir kad tai yra ES šalis. Alex ir Diana kuria ateities planus Šiauliuose, miestas nuostabus.
Saulėtos pramogos ir kultūriniai renginiai
Šiauliai siūlo ne tik įvairų maistą, bet ir daugybę pramogų bei kultūrinių renginių. Šeštadienį, gegužės 18 dieną, Šiauliai taps Saulėtų pramogų centru! Šviečiant saulei, gatvės pulsuoja gyvybe ir gera nuotaika, o kiekvienas kampelis alsuoja muzika ir kultūra. Nuo pat ryto iki pat vakaro įvairių žanrų atlikėjai užpildys gatves savo garsais, kviesdami prisijungti prie šios šventės ir mėgautis muzika po atviru dangumi. Tarpe muzikinių pasirodymų ir po jų atsipalaiduokite ir pasimėgaukite puikiu maistu viename iš daugybės Šiaulių restoranų ir kavinių. Meksikiečių restoranas siūlo karštus takos, burritos ir enchiladas, kurie užkariaus jūsų skonio receptorius. O kad nereikėtų niekur skubėti, po ilgos dienos kviečiame atsipalaiduoti ir pasilikti nakvynei viename iš jaukių Šiaulių viešbučių. Viešbučiai Šiauliuose siūlo įvairias apgyvendinimo galimybes, nuo prabangių apartamentų iki jaukių kambarių, kad galėtumėte patogiai ir ramiai pailsėti. Kai nusileidžia saulė, Šiaulių naktinis gyvenimas pradeda pulsuoti energija ir žavesiu. Jei norite šiek tiek ramiau praleisti vakarą, miesto kavinės ir restoranai kviečia pasimėgauti gardžiais desertais ir kavos puodeliu, stebint miesto gyvenimą iš lauko terasų.
Gatvės Muzikos Diena - Nuo pat ryto Šiaulių gatvės užlies įvairiausių muzikos stilių garsais. Nesvarbu, ar esi profesionalus muzikantas, ar mėgėjas, groji metalą ar sutartines - šventėje dalyvauti gali visi! Europos Muziejų Naktis Vakare, minint Tarptautinę muziejų dieną, net 19 muziejų Šiauliuose atvers savo duris ir kvies į naktinius tyrinėjimus. Tradicija tapęs renginys „Europos muziejų naktis“ kviečia į nemokamas vakarines veiklas jau 20-ąjį kartą.
Taip pat skaitykite: Sužinokite apie saulės spindulių naudą ir pavojus
Tauragės krašto muziejaus įspūdžiai
Penktadienį kviečiame paskaityti Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ JST savanorės Patricijos Dagytės apžvalgą, kurioje ji dalijasi savo pirmaisiais įspūdžiais. Sausio 15 dieną lankiausi muziejaus Istorijos ekspozicijoje. Ekskursijos metu gidas išsamiai ir įdomiai papasakojo apie Tauragės istoriją. Gamtos ekspozicija buvo itin įvairi, o labiausiai mane sudomino suakmenėjęs medžio kamienas, kuriam jau 20 mln. metų. Etnografijos ekspozicija pasirodė labai įdomi. Ypač sužavėjo valstiečių buities ir namų apyvokos daiktai, tekstilės gaminiai bei vietines tradicijas išlaikęs tautinis kostiumas.
Po apsilankymo etnografijos ekspozicijoje patraukėme į Tauragės pilies kiemelį, kur buvo papasakota apie pastato istoriją. XVI a. rašytiniuose šaltiniuose jau buvo minima Tauragės bažnyčia, o 1844 m. sudarytas etapinis muitinės pastato projektas. 1847 m. pastatytas dviejų aukštų mūrinis pastatas, skirtas pasienio areštuotiesiems. 1852 m. pastatas buvo aptvertas mūro tvora, kieme pastatyta pirtis, ūkinės paskirties pastatai, iškastas šulinys. 1866 m. visas ansamblis pertvarkytas į pilies kalėjimą - tada atsirado kampiniai bokštai ir šaudymo angos juose. Visam architektūriniam kompleksui suteiktas „romantinis“ renesansinės pilies charakteris. Tuo metu pilis įgavo dabartinį savo vaizdą ir išplanavimą. Ši pilis istorijoje atliko įvairias funkcijas - ji buvo ir muitinė, ir kalėjimas, ir psichiatrinė ligoninė. Vis dėlto ji niekada neatliko tikrosioms pilims būdingų funkcijų, nes buvo pastatyta tik XIX a. Archeologijos ekspozicija - mano mėgstamiausia. Čia buvo pristatomi archeologiniai radiniai, Tauragės dvaro likučiai, pasienio su Prūsija ypatumai, pasauliniai karai, kurie nuniokojo kraštą, ir modernaus pramoninio miesto suklestėjimas. Įgyvendinus projektą Tauragėje buvo atkurtos reprezentacinės erdvės - pilies menės, kuriose aptiktas išlikęs XIX a.
Po kelių dienų, sausio 17 dieną lankiausi ir istorinių kvapų parodoje, kurioje buvo eksponuojami Napoleono, Kleopatros, Avicenos, Vengrijos karalienės, Barboros Radvilaitės, Mumtaz Mahal, Liudviko XIV bei Marijos Antuanetės kvepalai. Kvapų paroda prasideda egiptietiškais Kleopatros kvepalais, kuriuose yra alyvuogių aliejaus, kardamono ir miros. Pagrindinis ingredientas buvo cinamonas. Kleopatra buvo ne tik išskirtinė moteris, bet ir turėjo savitą kvapą. Nors labiausiai mėgo rožes, jos kvepalų pagrindinės natos buvo stipresnės. Į kvapų pasakojimą įtraukiama ir Lietuvos istorinė asmenybė - Barbora Radvilaitė. Manoma, kad jos kvapas buvo sukurtas siekiant pradžiuginti ją ligos metu. Kvepaluose dominavo medaus ir pikio aromatai - ingredientai, kurie modernioje parfumerijoje jau nebenaudojami. Šie kvepalai buvo atkurti pagal istorinius šaltinius ir dabar naudojami įvairiuose parfumerijos produktuose, pavyzdžiui, rankų balzamuose. Jie ne tik maitina odą, bet ir leidžia pajusti XVI a. Liudviko XIV kvapas buvo ypatingas - Karaliaus Saulės laikotarpiu labiausiai buvo naudojama ambra, skirta dezodoruoti ir maskuoti natūralius kūno kvapus. Jis mėgo spalvingus ir aromatingus kvepalus, kurie buvo statuso simbolis. Antroje parodos salėje buvo eksponuojamas alembikas - distiliavimo prietaisas, kuriuo net namų sąlygomis galima išgauti rožių hidrolatą. Kvapų patirtis baigiasi Napoleono Bonaparto kvepalais, tiksliau - garsiuoju odekolonu. Sakoma, kad ten, kur praeidavo Napoleono kariuomenė, kvepėdavo visas kaimas. Jo kvepaluose dominavo rozmarinas, primenantis jam gimtąją Korsiką, taip pat citrina, apelsinmedžio žiedai ir mediena. Šiose parodose sužinojau daug įdomių faktų ir istorijų. Iš arčiau pažinau Tauragės istoriją - miesto pradžią ir jo vystymąsi, o taip pat ir pilies turtingą praeitį.
Kelionė į Kartaginos istoriją ir skonius
Įsivaizduok laikus, kai Kartagina buvo viena iš didžiausių ir galingiausių miestų pasaulyje. Fenikiečių palikimas čia paliko neišdildomą ženklą - miestas buvo ne tik prekybos ir kultūros centras, bet ir galingas karinės jėgos židinys. Nuo aukštų kalvų, ant kurių stovi senovės miesto liekanos, atsiveria nuostabus vaizdas į žydrą Viduržemio jūrą, kur laivai, skrodžiantys bangas, atneša prekes ir idėjas iš tolimų žemių. Stovi prie Didžiojo uosto, kur kažkada buvo galimybė išvysti ne tik žemynus jungiančius prekybos laivus, bet ir didžiulius karo laivus, pasiruošusius ginti miesto sienas. Čia, šalia senų akmeninių sienų ir įtvirtinimų, gali pasijusti tarsi sustojusią laiko tėkmę. Kiekvienas žingsnis tarp istorinių liekanų veda tave giliau į praeitį. Portus Magnus, didysis uostas, buvo miestą saugojanti jėga, kuri vėl ir vėl iššūkį metė didžiosioms civilizacijoms. Taip, čia buvo Anibalo armijos ir laivai, plaukioję po Romos imperijos jūromis. Šiandien, vaikščiodamas po uostą, gali įsivaizduoti, kaip prieš tūkstantmečius į jį įplaukdavo laivai iš Egipto, Sicilijos ir Artimųjų Rytų. Keliaujant toliau, pasieki Mažąjį uostą, Cothon, uždarą ir ramų, kuris buvo skirtas tik prekybai ir laivų statybai. Čia, nuo jūros audrų apsaugotoje įlankoje, buvo gaminami laivai, kurie skrodė Viduržemio jūrą ir vedė Kartaginą į galybės viršūnes. Nors šiandien viskas tylu, gali įsivaizduoti, kaip kažkada čia, po šiltais pietų saulės spinduliais, triūsė senieji laivų meistrai, kurių rankos liejo jūrų jėgas. Pasinėręs į miesto gilumą, tarsi laiko mašina atsiduri senovės Kartaginos gatvėse, apstatytose didingais pastatais ir šventyklomis. Šių gatvių dvasia gyva ir šiandien, net ir tada, kai pastatai sulūžę, o šventyklos - tik senos akmenų liekanos. Tačiau vis tiek gali įsivaizduoti, kaip čia vaikščiojo prekeiviai, filosofai, rašytojai ir mūšių vadai. Įsivaizduok, kaip vaikštai pro senovinius gatvių turgus, kur susilieja prieskoniai ir egzotiškos prekės iš visų pasaulio kampelių. Jūros kvapas čia jaučiamas nuolatos - jis atneša ne tik druskos, bet ir ilgesio, ir troškimo nuotykio. Kartagina, su savo paslaptimis ir didybe, yra daugiau nei tik istorija. Tai laiko ir kultūros tvirtovė, kurios liekanos ir šiandien atskleidžia civilizacijos galią ir grožį, kurį norisi pamatyti ir paliesti.
Kartaginiečių virtuvė buvo turtinga ir įvairi, nes Kartagina buvo svarbus prekybos ir kultūrų susiliejimo centras. Dėl jos strateginės vietos Viduržemio jūroje, čia susitiko įvairios kultūros - fenikiečių, egiptiečių, graikų, romėnų ir berberų - todėl kartaginiečių maistas buvo įtakingas, remiasi tiek vietinėmis, tiek importuotomis prekėmis. Senovės Kartagina, kaip jūrų prekybos centras, buvo vieta, kur susijungė įvairios maisto kultūros, ir kuskusas tapo vienu iš pagrindinių kasdienio maisto elementų. Kartaginoje kuskusas buvo gaminamas tiek iš kviečių, tiek iš miežių, nes šie grūdai buvo lengvai prieinami ir plačiai auginami Viduržemio jūros regione. Kuskusas gaminimas ir patiekimas buvo gana paprastas, tačiau patiekalo puošybai buvo naudojamos įvairios prieskonių kombinacijos, kad jis įgautų ryškų ir aromatingą skonį. Pirmiausia, grūdai buvo garinami virš verdančio vandens, kad jie išsipūstų ir suminkštėtų. Tuomet jie buvo maišomi su alyvuogių aliejumi, kad atskleistų natūralų skonį ir suteiktų šiek tiek švelnumo. Kartaginoje kuskusą ypač mėgdavo derinti su prieskoniais ir sausais vaisiais, pavyzdžiui, razinomis, džiovintomis abrikosais ar granatais, suteikiant šiam patiekalui saldžių ir rūgščių atspalvių. Mėsos troškiniai buvo dažnai gaminami su kmynais, ciberžole, kalendra, česnaku ir šafranu, kurie suteikdavo puikų ir intensyvų skonį. Į didelį dubenį suberkite kuskusą ir užpilkite karštu vandeniu arba sultiniu, kad jis būtų visiškai apsemtas. Pabarstykite druska, kmynais ir ciberžole (jei naudojate). Šafraną (jei naudojate) užpilkite keliais šaukštais karšto vandens ir leiskite jam pastovėti 5 minutes, tada supilkite į kuskuso masę. Į didelę keptuvę įpilkite alyvuogių aliejaus ir įkaitinkite. Supilkite sultinį ir leiskite troškiniui virti ant vidutinės ugnies 20-30 minučių, kol mėsa taps minkšta ir sultinga.
tags: #saulės #miestas #prieskoniai #istorija