Riešutų duona: nuo Sauliaus Šaltenio kūrinio iki kulinarinio šedevro

Sauliaus Šaltenio apysaka „Riešutų duona“ - moderniosios lietuvių literatūros klasika, įtraukta į mokyklinės literatūros sąrašus, įkvepianti Keistuolių teatrą. Šis kūrinys, pirmą kartą išvydęs dienos šviesą praėjusiame amžiuje, žavi savo paprastumu, nuoširdumu ir gebėjimu atspindėti sudėtingą pokario laikotarpio realybę. Nors pavadinimas sufleruoja apie kulinarinį gaminį, „Riešutų duona“ - tai metafora, simbolizuojanti gyvenimo pilnatvę, draugystę ir meilę, net ir pačiomis sunkiausiomis aplinkybėmis. Straipsnyje panagrinėsime šio kūrinio įtaką kulinariniams ieškojimams, pateiksime įvairių riešutų duonos receptų ir aptarsime šio kepinio mitybinę vertę.

Saulius Šaltenis: kūrėjas ir jo indėlis į lietuvių literatūrą

Saulius Šaltenis (gimęs 1945 m. gruodžio 24 d. Utenoje) - žymus lietuvių prozininkas, dramaturgas, scenaristas ir visuomenės veikėjas. Jo kūryba pasižymi modernumu, originalumu ir gebėjimu nagrinėti svarbias visuomenines ir moralines temas. Šaltenis ženkliai prisidėjo prie lietuvių prozos ir dramos modernizavimo. Tarp svarbiausių jo kūrinių - apysaka „Riešutų duona“ ir jos draminis variantas „Škac, mirtie, visados škac!“, apysaka „Duokiškis“, scenarijai filmams „Riešutų duona“, „Skrydis per Lietuvą“ (apie Darių ir Girėną) bei „Herkus Mantas“. Šaltenis taip pat buvo aktyvus Sąjūdžio dalyvis ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras.

Šaltenio kūrybai būdingas subtilus humoras, psichologinis įžvalgumas ir gebėjimas atskleisti paprastų žmonių gyvenimo dramatiškumą. Šaltenio kūriniai dažnai balansuoja ant leistinumo ribos, kritikuodami sovietinę sistemą, tačiau išvengdami tiesmuko politinio angažavimosi.

S.Šaltenis interviu metu pasakoja, ką apie šį kūrinį, jo nuomone, turėtų žinoti skaitytojai, pokalbio metu taip pat prisimena sovietinę armiją, studijas filologijos fakultete, Sąjūdžio laikus. Nacionalinę premiją rašytojas gavo už viso gyvenimo kūrybą.

Rašytojas prisimena: "Visada jaučiau savo giminėje esančių literatūros klasikų alsavimą į pakaušį - Antanas Baranauskas, Antanas Vienuolis ir mano tėvas (Rapolas Šaltenis, - aut. past.) Vytauto Didžiojo universitete taip pat rašė knygeles. Wikipedia.org/Literatūros klasikai Antanas Baranauskas ir Antanas Vienuolis Mane mažą siauruoju geležinkeliu iš Utenos veždavo į Anykščius. Prisimenu - upelio Utenoje ledas buvo plonas ir įlūžau. Man tai buvo didžiulis įvykis, kurį tiksliai aprašiau. A.Vienuolis-Žukauskas čepsėjo, kažko raukėsi ir paskui jam užkliuvo, kad parašiau, jog „ledas buvo 1 cm.“ Aš tiesiog kaip rimtas žmogus pasiėmęs liniuotę nuėjau ir išmatavau tą ledą. Nors jis man ir sakė, kad reikia širdimi matuoti (juokiasi). Kitaip nei kitiems kolegoms, man nekyla tokių klausimų, ar aš rašytojas. Rašymas visą gyvenimą man buvo kaip žaidimas ir labai nuo anksti tą žinojau. Dėl šios priežasties mane net mokykloje išnaudodavo - rašiau ir meilės laiškus, egzaminus ir t.t. (juokiasi)"

Taip pat skaitykite: Šaltenio apysaka apie maištą

„Riešutų duona“: Kūrinio apžvalga

„Riešutų duona“ - tai apysaka apie dviejų paauglių, Andriaus Šato ir Liukos Kaminskaitės, draugystę pokario Lietuvoje. Kūrinio veiksmas vyksta 1950-aisiais metais. Andrius ir Liuka - skirtingų šeimų vaikai, tačiau juos sieja nuoširdus ryšys, paremtas bendrais interesais ir pasaulėžiūra. Jų draugystė - tai tarsi šviesos spindulys niūrioje pokario kasdienybėje. Kūrinys atskleidžia ne tik paauglių santykius, bet ir to meto visuomenės realijas, žmonių baimes ir viltis.

Apysakoje pasakojama apie dviejų jaunuolių - Andriaus Šato ir Liukos - meilės istoriją provincijos miestelyje sovietinėje Lietuvoje. Andrius - maištingas, ironiškas ir svajojantis jaunuolis, kuris nesutinka su aplinkos konformizmu ir siekia išreikšti save kūryboje. Liuka - graži, savarankiška ir stipri mergina, kuri taip pat jaučia priešiškumą nusistovėjusiai tvarkai. Jų meilė užsimezga netikėtai ir greitai tampa abipusiu palaikymu, leidžiančiu atlaikyti kasdienybės pilkumą ir absurdiškumą.

Pagrindinė „Riešutų duonos“ mintis - tai draugystės, meilės ir žmogiškumo svarba, net ir sudėtingomis istorinėmis aplinkybėmis. Kūrinys skatina susimąstyti apie vertybes, kurios padeda išlikti žmogumi ir neprarasti vilties. Šaltenis parodo, kad net ir pokario niūrumoje galima rasti šviesos ir džiaugsmo, jei tik gebame branginti santykius su artimaisiais ir neprarasti tikėjimo gėriu.

Pagrindiniai veikėjai

  • Andrius Šatas: Pagrindinis apysakos veikėjas, jaunas ir idealistiškas vaikinas, ieškantis savo vietos gyvenime. Andrius - maištingas, ironiškas, svajojantis. Jis nesutinka su konformizmu, ieško saviraiškos, jautrus neteisybei.
  • Liuka Kaminskaitė: Andriaus draugė, protinga ir savarankiška mergina, turinti tvirtą nuomonę. Liuka - graži, savarankiška, stipri. Ji taip pat jaučia priešiškumą nusistovėjusiai tvarkai, vertina nepriklausomybę ir nuoširdumą.
  • Antanas Šatas: Andriaus tėvas.
  • Kaminskų šeima: Liukos šeima.
  • Elytė: Andriaus mama.
  • Peliūkštis: vienas iš antraeilių veikėjų.

Siužeto linija

Apysakos siužetas sukasi apie Andriaus ir Liukos draugystę, jų patirtis ir išgyvenimus pokario Lietuvoje. Kūrinys atskleidžia jų santykius su šeima, mokykla ir aplinka. „Riešutų duona“ - tai pasakojimas apie pirmąją meilę, draugystės išbandymus ir pasirinkimus, kuriuos tenka daryti jaunam žmogui. Kūrinio pavadinimas simbolizuoja ne tik materialų dalyką, bet ir dvasinę vertę - gebėjimą džiaugtis mažais dalykais, branginti santykius ir išlikti žmogumi net ir sunkiausiomis aplinkybėmis.

Apysakoje gausu komiškų situacijų, kurios atskleidžia sovietinės biurokratijos ir ideologijos absurdiškumą. Kita vertus, apysakoje netrūksta ir dramatiškų momentų, atskleidžiančių herojų vidines kovas ir abejones.

Taip pat skaitykite: Riešutų duona

Pagrindinės knygos mintis

Pagrindinė „Riešutų duonos“ mintis - tai draugystės, meilės ir žmogiškumo svarba, net ir sudėtingomis istorinėmis aplinkybėmis. Kūrinys skatina susimąstyti apie vertybes, kurios padeda išlikti žmogumi ir neprarasti vilties. Šaltenis parodo, kad net ir pokario niūrumoje galima rasti šviesos ir džiaugsmo, jei tik gebame branginti santykius su artimaisiais ir neprarasti tikėjimo gėriu.

„Riešutų duona“: recepto metafora

Nors tiesioginio recepto „Riešutų duonoje“ nėra, pats pavadinimas leidžia interpretuoti kūrinį kaip savotišką receptą - receptą, kaip išlikti žmogumi, kaip branginti draugystę ir meilę, kaip rasti džiaugsmo net ir sunkiausiomis aplinkybėmis. „Riešutų duona“ - tai tarsi ingredientų rinkinys, kurį sudaro nuoširdumas, atvirumas, pasitikėjimas ir gebėjimas suprasti kitą žmogų. Šie ingredientai, sumaišyti su meile ir rūpesčiu, sukuria nepakartojamą skonį - gyvenimo skonį.

Kulinarijos įkvėpimas: receptai, įkvėpti „Riešutų duonos“

Įkvėpti Sauliaus Šaltenio kūrinio, galime pabandyti pagaminti riešutų duoną, kuri simbolizuotų kūrinio vertybes ir dvasią. Šis receptas - tai improvizacija, atspindinti kūrinio paprastumą, nuoširdumą ir gebėjimą džiaugtis mažais dalykais.

Bazinis riešutų duonos receptas

Šis receptas yra puikus pagrindas, kurį galite pritaikyti pagal savo skonį, pridėdami įvairių riešutų, sėklų ar prieskonių.

Ingredientai:

  • 250 g miltų
  • 1 arbatinis šaukštelis kepimo miltelių
  • 0.5 arbatinio šaukštelio sodos
  • 0.5 arbatinio šaukštelio druskos
  • 100 g sviesto, kambario temperatūros
  • 150 g cukraus
  • 2 dideli kiaušiniai
  • 1 arbatinis šaukštelis vanilės ekstrakto
  • 240 ml pieno arba pasukų
  • 200 g įvairių riešutų (graikinių, lazdyno, migdolų ir kt.), stambiai sukapotų

Gaminimo eiga:

  1. Įkaitinkite orkaitę iki 175°C. Paruoškite kepimo formą, ištepdami ją riebalais ir pabarstydami miltais.
  2. Dubenyje sumaišykite miltus, kepimo miltelius, sodą ir druską.
  3. Kitame dubenyje išsukite sviestą su cukrumi iki purios masės. Įmuškite kiaušinius po vieną, gerai išmaišydami po kiekvieno. Įmaišykite vanilės ekstraktą.
  4. Palaipsniui įmaišykite sausus ingredientus į šlapius ingredientus, pakaitomis su pienu arba pasukomis, pradedant ir baigiant sausais ingredientais. Maišykite tik tol, kol ingredientai susijungs.
  5. Įmaišykite riešutus.
  6. Supilkite tešlą į paruoštą kepimo formą ir kepkite 50-60 minučių, arba kol įkištas medinis pagaliukas išeis švarus.
  7. Leiskite duonai atvėsti formoje 10 minučių, tada išimkite ją iš formos ir visiškai atvėsinkite ant grotelių.

Riešutų duona su džiovintais vaisiais ir prieskoniais

Šis receptas suteikia duonai daugiau aromato ir tekstūros, pridedant džiovintų vaisių ir šiltų prieskonių.

Taip pat skaitykite: Kultūrinis „Riešutų duonos“ fenomenas

Papildomi ingredientai:

  • 100 g džiovintų spanguolių, razinų ar abrikosų, smulkiai supjaustytų
  • 0.5 arbatinio šaukštelio cinamono

Gaminimo eiga:

  1. Atlikite bazinio recepto 1-5 žingsnius.
  2. Įmaišykite džiovintus vaisius ir cinamoną į tešlą.
  3. Atlikite bazinio recepto 6-7 žingsnius.

Sūri riešutų duona su žolelėmis

Šis receptas yra puikus pasirinkimas tiems, kurie mėgsta sūrius kepinius.

Papildomi ingredientai:

  • 100 g tarkuoto čederio sūrio
  • 50 g smulkiai supjaustytų žalių svogūnų

Gaminimo eiga:

  1. Atlikite bazinio recepto 1-4 žingsnius.
  2. Įmaišykite sūrį, žalius svogūnus ir riešutus į tešlą.
  3. Atlikite bazinio recepto 6-7 žingsnius.

Riešutų duona Keistuolių stiliumi: kūrybiškos interpretacijos

Norint sukurti riešutų duoną, kuri atspindėtų Keistuolių teatro dvasią, svarbu nebijoti eksperimentuoti ir įtraukti netikėtų ingredientų ar gaminimo būdų. Štai kelios idėjos:

  • Naudokite vietinius ingredientus: Įtraukite ingredientus, kurie būtų būdingi Lietuvos kaimui ar miesteliui, kuriame vyksta apysakos veiksmas. Tai gali būti rugiai, medus, linų sėmenys ar netgi uogos.
  • Įkvėpkite save spektaklio muzika: Pasirinkite riešutus ar prieskonius, kurie asocijuojasi su „The Beatles“ muzika ar septintojo dešimtmečio miestietiška estetika, kurią Keistuolių teatras perteikia savo spektaklyje.
  • Sukurkite istoriją: Galvokite apie tai, kokią istoriją norite papasakoti su savo riešutų duona. Ar tai bus duona, kurią kepė Andriaus Šato močiutė? Ar tai bus duona, kurią jis valgė su savo pirmąja meile?

Kiti riešutų duonos receptai

  • Receptas Įkvėptas "Riešutų Duonos":

    • 100 g moliūgų sėklų
    • 100 g saulėgrąžų sėklų
    • 100 g migdolų
    • 100 g žemės riešutų
    • 100 g linų sėmenų
    • 100 g sezamo sėklų
    • 4-5 kiaušiniai
    • Žiupsnelis druskos
    • Šaukštas medaus (nebūtina)

    Gaminimo Eiga:

    1. Sumaišykite visas sėklas ir riešutus dideliame dubenyje.
    2. Atskirame dubenyje išplakite kiaušinius su druska ir medumi (jei naudojate).
    3. Supilkite kiaušinių masę į sėklų ir riešutų mišinį ir gerai išmaišykite, kol visi ingredientai susijungs.
    4. Gautą masę supilkite į kepimo formą, išklotą kepimo popieriumi.
    5. Kepkite iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 40-50 minučių, arba kol duona taps auksinės spalvos ir iškeps viduje.
    6. Išimkite duoną iš orkaitės ir leiskite jai atvėsti prieš pjaustant.

  • Riešutų duona be glitimo:

    • 200 g be glitimo miltų mišinio
    • 1 šaukštelis kepimo miltelių
    • ½ šaukštelio sodos
    • ½ šaukštelio druskos
    • 50 g rudojo cukraus
    • 2 kiaušiniai
    • 240 ml migdolų pieno
    • 60 ml kokosų aliejaus (ištirpinto)
    • 150 g graikinių riešutų (smulkintų)
    • 50 g džiovintų spanguolių (nebūtinai)

  • Veganiška riešutų duona:

    • (Specifikuoti ingredientus ir receptą)

  • Riešutų duona su sėklomis:

    • 250 g kvietinių miltų
    • 50 g avižų
    • 1 šaukštelis kepimo miltelių
    • ½ šaukštelio sodos
    • ½ šaukštelio druskos
    • 50 g medaus
    • 2 kiaušiniai
    • 240 ml kefyro
    • 60 ml saulėgrąžų aliejaus
    • 100 g riešutų (smulkintų)
    • 50 g saulėgrąžų sėklų
    • 50 g moliūgų sėklų

  • Riešutų duona be miltų:

    • (Specifikuoti ingredientus ir receptą)

  • Sėklų ir riešutų duona (Nordic paleo bread):

    • 100 g migdolų
    • 100 g moliūgų sėklų
    • 100 g juodųjų sezamų
    • 100 g saulėgrąžų
    • 100 g linų sėmenų
    • 100 g paprastųjų sezamų
    • 5 kiaušinių
    • 100 ml aliejaus
    • 1 šaukšto druskos

    Gaminimo eiga:

    1. Įkaitinkite orkaitę iki 180 °C. Paruoškite stačiakampę formą (11 x 25 cm).
    2. Visus duonos ingredientus sumaišykite kartu, sudėkite į formą ir šaukite į orkaitę.
    3. Kepkite valandą, kol kepalas sutvirtės.
    4. Aušinkite formoje 10-15 min., o po to išimkite ir baikite aušinti ant grotelių.

  • Grikių ir graikinių riešutų duona:

    • (Specifikuoti ingredientus ir receptą)

  • Džiovintų vaisių ir riešutų pyragas:

    • 0,75 puodelio džiovintų ananasų
    • 0,5 puodelio razinų
    • 0,75 puodelio džiovintų abrikosų
    • 0,5 puodelio datulių
    • 0,5 džiovintų spanguolių
    • 0,25 puodelio cukruoto imbiero
    • 100 ml obuolių brendžio (kalvadosas)
    • 300 g miltų
    • žiupsnis druskos
    • 0,5 a.š. kepimo miltelių
    • 1 a.š. malto cinamono
    • žiupsnis malto muskato
    • 110 g sviesto
    • 220 g rudojo cukraus
    • 2 kiaušiniai
    • 2 v.š. melasos
    • sauja kepintų pistacijų
    • sauja kepintų pekano riešutų
    • sauja migdolų
    • 150 g cukraus pudros
    • 1 a.š. vanilės ekstrakto
    • 1 apelsino tarkuotos žievelės
    • 1 v.š. apelsinų sulčių

    Gaminimas:

    1. Visus vaisius supjaustykite smulkiais gabaliukais, užpilkite brendžiu, indą uždenkite maistine plėvele ir pašildykite 90 sekundžių mikrobangų krosnelėje.
    2. Į atskirą dubenį pilkite miltus, druską, kepimo miltelius, cinamoną, muskatą ir išmaišykite.
    3. Kitame dubenyje sviestą el. maišytuvu išplakite su cukrumi. Plakdami muškite po vieną kiaušinį, pilkite melasą, suberkite prieš tai paruoštus miltus ir gerai išmaišykite iki vientisos masės.
    4. Į tešlą berkite smulkintus riešutus, vaisius ir viską išmaišykite.
    5. Į stačiakampę kepimo skardą aukštais kraštais klokite kepimo popierių, patepkite riebalais ir sukrėskite visą tešlą.
    6. Kepkite 1 val. 45 min. iki 170 laipsnių įkaitintoje orkaitėje.
    7. Kol kepa pyragas, paruoškite užpilą.

Patarimai ir gudrybės gaminant riešutų duoną

  • Riešutų paruošimas: Prieš įmaišant riešutus į tešlą, juos galima paskrudinti orkaitėje ar keptuvėje. Tai sustiprins jų skonį ir aromatą.
  • Tešlos konsistencija: Svarbu nepermaišyti tešlos, nes duona gali būti kieta. Maišykite tik tol, kol ingredientai susijungs.
  • Kepimo laikas: Kepimo laikas gali skirtis priklausomai nuo orkaitės. Stebėkite duoną ir patikrinkite, ar ji iškepusi įkišdami medinį pagaliuką.
  • Atvėsinimas: Prieš pjaustant duoną, leiskite jai visiškai atvėsti. Tai padės jai išlaikyti formą.

Riešutų duonos mitybinė vertė

Riešutų duona yra ne tik skanus, bet ir maistingas produktas. Riešutai yra puikus baltymų, sveikų riebalų, vitaminų ir mineralų šaltinis. Štai keletas pagrindinių mitybos aspektų:

  • Baltymai: Riešutai yra puikus augalinių baltymų šaltinis, kurie yra svarbūs raumenų augimui ir atstatymui.
  • Sveiki riebalai: Riešutai turi daug nesočiųjų riebalų, kurie yra naudingi širdies ir kraujagyslių sistemai.
  • Vitaminai ir mineralai: Riešutai yra turtingi vitaminais E, B grupės vitaminais, magniu, kaliu ir cinku.
  • Skaidulos: Riešutai ir sėklos turi daug skaidulų, kurios gerina virškinimą ir padeda palaikyti normalų cholesterolio lygį.

Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad riešutų duona, ypač pagaminta su cukrumi ir rafinuotais miltais, gali būti kaloringa. Todėl svarbu vartoti ją saikingai ir rinktis receptus su sveikesniais ingredientais.

Riešutų duonos nauda

Reguliarus riešutų duonos vartojimas gali turėti teigiamą poveikį sveikatai. Riešutų duona padeda mažinti cholesterolio kiekį kraujyje, gerina širdies ir kraujagyslių veiklą, stiprina kaulus ir gerina smegenų veiklą. Tačiau riešutų duona gali būti netinkama žmonėms, kurie alergiški riešutams arba glitimui.

Patarimai, kaip padaryti riešutų duoną sveikesnę

Yra keletas būdų, kaip padaryti riešutų duoną sveikesnę. Pavyzdžiui, galima naudoti mažiau cukraus riešutų duonoje arba naudoti natūralius saldiklius, tokius kaip medus arba stevija. Taip pat galima naudoti pilno grūdo miltus riešutų duonoje, kad padidintumėte skaidulų kiekį.

Riešutų duona: patiekimo idėjos

Riešutų duona puikiai tinka prie įvairių patiekalų. Ją galima valgyti vieną, su sviestu ar sūriu, patiekti prie sriubos ar salotų, ar netgi naudoti kaip pagrindą sumuštiniams. Taip pat, ji puikiai dera su kava ar arbata.

Riešutų duona yra universalus patiekalas, kuris tinka kaip užkandis, pusryčiai, pietūs ar vakarienė. Ją galima patiekti su:

  • Sūriu: Riešutų duona puikiai dera su įvairiais sūriais, ypač su brandintais ir pikantiškais.
  • Uogiene ar medumi: Saldūs priedai puikiai papildo riešutų skonį.
  • Sviestu: Paprastas, bet skanus būdas mėgautis riešutų duona.
  • Sriuba ar salotomis: Riešutų duona gali būti puikus priedas prie sriubos ar salotų, suteikiantis sotumo ir tekstūros.
  • Mėsa ar žuvimi: Riešutų duona gali būti patiekiama kaip garnyras prie mėsos ar žuvies patiekalų.

„Riešutų duona“ teatro scenoje ir kine

Apysaka „Riešutų duona“ įkvėpė ne tik kulinarinius eksperimentus, bet ir teatro bei kino kūrėjus. Keistuolių teatras sukūrė spektaklį, kuris išsivaduoja iš nostalgiškos romantizuoto kaimo estetikos ir atsigręžia į rafinuotesnį miestietišką septintojo dešimtmečio Lietuvos vaizdą, kurio jaunoji karta, nors ir apribota sovietmečio rėmų, jau alsuoja europietiškos kultūros ir muzikos ritmu. Neatsitiktinai spektaklio garso takeliui pasirinkti šį ritmą bene labiausiai diktavę „The Beatles“, kurių muzika įprasmina Andriaus Šato paauglystės laiko dvasią.

1978 metais pasirodė filmas „Riešutų duona“, kurio scenarijų kūrė pats knygos autorius Saulius Šaltenis, o režisavo Arūnas Žebriūnas. Filme pagrindinį Andriaus vaidmenį sukūrė Algirdas Latėnas, kuris vėliau tapo žymiu teatro ir kino aktoriumi bei režisieriumi.

Algirdas Latėnas: vaidmenys teatre ir kine

Algirdas Latėnas (gimęs 1953 m.) - vienas iškiliausių lietuvių aktorių ir režisierių. Reikšmingiausius vaidmenis sukūrė D. Tamulevičiūtės ir E. Nekrošiaus spektakliuose. Lietuvos teatruose režisavo lietuvių ir užsienio rašytojų pjesių. Vaidino kine. Vaidyba dvasinga, romantizuota, derinamas lyrizmas ir ironija, jausmingumas ir dramatizmas. Parengė poetų A. Strazdo, P. Širvio, S. Jesenino kūrinių programų.

Svarbiausi vaidmenys teatre:

  • Jasonas, Andrius Šatas - Saulius Šaltenis. Jasonas, 1978 m., Škac, mirtie, visados škac…, 1982 m.
  • Klierikas - Romualdas Granauskas. Rožės pražydėjimas tamsoje, 1978 m.
  • Treplevas - Antonas Čechovas. Žuvėdra, 1979 m.
  • Alioša Karamazovas - Viktoras Rozovas. Brolis Alioša, 1984 m.
  • Arlickas - Georgijus Kanovičius, Saulius Šaltenis. Katė už durų, 1980 m.
  • Jedigėjus - pagal Č. Aitmatovą, Ilga kaip šimtmečiai diena, 1983 m.
  • Mocartas, Don Chuanas - Aleksandras Puškinas. Mocartas ir Saljeris. Don Chuanas. Maras, 1994 m.
  • Veršininas - Antonas Čechovas.

Svarbiausi vaidmenys kine:

  • Herkus Mantas, 1972 m., rež. Marijonas Giedrys
  • Akmuo ant akmens, 1972 m., rež. Raimondas Vabalas
  • Sodybų tuštėjimo metas, 1976 m., rež. Almantas Grikevičius
  • Andrius - Riešutų duona, 1977 m., pagal S. Šaltenį, rež. Arūnas Žebriūnas
  • Algis Narbutas - Pasigailėk mūsų, 1978 m., rež. Algirdas Araminas
  • Zygfridas, vokiečių dezertyras - Velnio sėkla, 1979, rež. Algimantas Puipa
  • Ansas - Kelionė į rojų, 1980 m., pagal H. Zudermaną, rež. Arūnas Žebriūnas
  • Reikalingi vyrai, 1983 m., rež. Valerijus Rodčenka, Lenfilm
  • Matvejaus džiaugsmas, 1985 m., rež. Irina Poplavskaja, Mosfils
  • Mėnulio pilnaties metas, 1988 m., rež. Arūnas Žebriūnas, LKS
  • Debesėlis ir Faustas, 2005 m., rež. Saulius Šaltenis
  • Keturios susikertančios tiesės, 2006 m.

„Bildučiai“: festivalis, įkvėptas teatro

Kiekvieną rudenį Ignalinoje vyksta vaikų ir jaunimo teatrų festivalis „Bildučiai“. Šiais metais festivalyje dalyvavo teatrai iš Utenos, Alytaus, Jonavos, Plungės, Jurbarko, Pasvalio, Vilniaus rajono. Buvo parodyti 9 spektakliai. Pasvalio kultūros centro jaunimo teatras ,,DrAma" priminė visiems gerus jausmus sukeliančią Sauliaus Šaltenio pjesę ,,Škac, mirtie, visados škac".

tags: #saltenis #riesutu #duona #receptai

Populiarūs įrašai: