Rauginti kopūstai: nauda sveikatai, gamybos paslaptys ir vartojimo patarimai

Rauginti kopūstai - tai ne tik tradicinis lietuviškas patiekalas, bet ir tikras vitaminų bei mineralų šaltinis. Šiame straipsnyje išnagrinėsime raugintų kopūstų naudą sveikatai, rauginimo subtilybes ir patarimus, kaip juos įtraukti į kasdienę mitybą.

Rauginti kopūstai - paprastas, bet paslaptingas patiekalas

Rauginti kopūstai yra vienas paprasčiausių, bet kartu ir paslaptingiausių patiekalų. Atrodo, į stiklainį sudedi tik kopūstą, druską ir palieki ramybėje. Daug kas galvoja, kad po kelių dienų rauginti kopūstai jau pasiruošę keliauti ant stalo. Bet patyrę raugintojai sako kitaip - tikrasis virsmas įvyksta gerokai vėliau.

Rauginimo procesas: nuo burbuliukų iki giliausio skonio

Vos tik užpylus druska ir sandariai uždarius stiklainį, prasideda nematoma kova. Iš pradžių viršų dar užpildo deguonis, bet jį pamažu išstumia kylantys burbuliukai. Šiame etape kopūstai dar nėra rūgštūs. Jie tik ruošiasi didesniems pokyčiams: iš aplinkos šalina nereikalingas bakterijas, o palanki terpė formuojasi gerosioms.

Pirmosios dienos dažnai sukelia nerimą pradedantiesiems - putos, burbuliukai, net nedidelis skysčio perteklius gali pasirodyti keisti. Tačiau tai normalus procesas. Praėjus kelioms dienoms, raugas jau dirba visu pajėgumu. Deguonies stiklainyje beveik nebelieka, terpė tampa rūgšti, o nepageidaujamos bakterijos žūsta. Šiame etape stiklainis gali atrodyti lyg gyvas. Anglies dioksidas kelia kopūstus į viršų, kartais skystis net išbėga per kraštus. Tai visiškai normalu - nieko nereikia taisyti ar praverti dangtelio. Skonis šiame laikotarpyje keičiasi kasdien. Kopūstai tampa švelniai rūgštūs, o jų tekstūra dar išlieka traški.

Praėjus maždaug trims savaitėms, raugas nurimsta. Burbuliukai išnyksta, skystis tampa skaidresnis, o kopūstai įgauna sodresnę spalvą. Šiuo metu kopūstai pasiekia giliausią skonį. Jie tampa intensyviai rūgštūs, bet kartu ir maloniai aromatingi. Kai procesas sustoja, kopūstai gali būti perkelti į šaldytuvą. Ten jie lėtai „bręs“ toliau, bet jau be didelių pokyčių.

Taip pat skaitykite: Raugintos beržų sulos receptai

Raugintų kopūstų nauda sveikatai

Kai rauginti kopūstai pasiekia brandą, jie ne tik gardūs, bet ir kupini vertingų medžiagų. Rauginti kopūstai po 21 dienos tampa produktu, kuris ne tik praturtina stalą, bet ir stiprina sveikatą. Vieni mėgsta švelnesnius, kiti - rūgštesnius, bet sveikatos nauda išlieka abiem atvejais. Rauginimas yra kantrybės menas. Pirmosios dienos pripildo stiklainį burbuliukų, vidurinė stadija suteikia rūgštelės, o trečią savaitę ateina tikroji transformacija. Tai priminimas, kad gamta moka pasirūpinti mūsų kūnu. Raugintus produktus tikrai įvertins ir sveikos mitybos specialistai, ir vegetarai, ir žaliavalgiai. Štai žiemos vidury, kai taip trūksta vitaminų, mineralų ir kitų organizmui būtinų medžiagų, rauginti kopūstai gali tapti tikru išsigelbėjimu. Tiesa, juos kirsti reikėtų ne su parūkytomis dešrelėmis, kad gautume naudos!

Vitaminų ir mineralų gausa

Ar žinote, kad raugintuose kopūstuose gausu vitaminų A, B, C, K, PP, flavonoidų, mikroelementų? Jie išsiskiria tuo, kad labai ilgai negenda ir tuo pačiu geba išsaugoti jau minėtą vitaminą C, kuris yra puikus gelbėtojas nuo avitaminozės, stiprina imunitetą, gražina odą. Kopūstuose jis išsilaiko tiek vienas, tiek skirtinguose cheminiuose junginiuose ir netgi verdant sriubą (iki 50 proc.)! Raugintuose kopūstuose dar yra kalcio, magnio, cinko, kalio, fosforo, silicio, boro…

Poveikis sveikatai

O jeigu paminėtume, kad šis valgis pasižymi uždegimo slopinamuoju, antibakteriniu, skausmą malšinančiu, antivėžiniu, organizmą ir imunitetą stiprinančiu, nuo virusų ir bakterijų saugančiu poveikiu, greičiausiai ne vienam kiltų noras paskanauti jų jau dabar pat.

Štai 7 priežastys, kodėl neapsiriksite įtraukę juos į racioną:

  1. Gerina virškinimą: Juose esančios natūralios rūgštys valo žarnyną, šalina toksinus ir kitas nuodingas, organizmą teršiančias medžiagas, padeda apsisaugoti nuo įvairių ligas sukeliančių bakterijų. Rauginti kopūstai gerina virškinimą.
  2. Stiprina imunitetą: Vos 300 g raugintų kopūstų ir jūs patenkinsite vitamino C dienos normą. O tai, kaip visi puikiai žinome, žiemos metu tikrai pravers, kai siaučia ligos ir silpsta imunitetas.
  3. Stiprina širdį ir kraujagysles: Rauginti kopūstai stiprina širdies raumenį, normalizuoja cukraus, cholesterolio kiekį kraujyje. Taip pat jie puikiai tinka tiems, kurie kenčia nuo sulėtėjusios medžiagų apykaitos, cukrinio diabeto, besirūpinantiems širdies ir kraujagyslių sistema.
  4. Apsaugo nuo vėžio: Kai kurių tyrėjų nuomone, rauginti kopūstai netgi turi medžiagų, stabdančių piktybinių auglių formavimąsi.
  5. Padeda lieknėti: Rūpinatės dailia figūra? Galite ramiai valgyti raugintus kopūstus, kadangi 100 g tėra 27 kcal.
  6. Gerina apetitą: Tie, kurie kenčia nuo sumenkusio apetito, taip pat turėtų su malonumu kirsti raugintus kopūstus. Jie skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą, neapkrauna organizmo, tačiau pasotina ilgam.
  7. Naudingas rūgštymas: Raugintų kopūstų rūgštymas - ne prastesnis nei patys kopūstai. Jis vartojamas sergant diabetu, tulžies pūslės uždegimu, ateroskleroze, esant nutukimui. Pasak išbandžiusiųjų, skaniausia rūgštymą maišyti su pomidorų sultimis santykiu 1:1 ir gerti tris kartus per dieną prieš valgį. Šis skystimas padeda ir tuomet, jeigu laukiantis kamuoja nemalonioji toksikozė. Vyrai irgi neturėtų vengti šio gėrio: rūgštymas puikiai tinka prostatos veiklos profilaktikai ir padeda išsaugoti potenciją iki gilios senatvės!

Rauginti kopūstai - natūralus probiotikas

Rauginimas - tai mikroorganizmų ir fermentų sukeltas lėtas organinių medžiagų skaldymo procesas, kurio metu angliavandeniai paverčiami alkoholiais ir organinėmis rūgštimis. Kaip aiškina gydytoja dietologė dr. Rūta Petereit, su raugintais maisto produktais žmogaus organizmas gauna natūralius probiotikus, kurie pasižymi daugybe gerų savybių.

Taip pat skaitykite: Traškūs rauginti agurkai

„Probiotikai yra gyvos gerosios bakterijos, kurios teikia naudą žmogaus organizmui. Jie gamina apsaugines žarnyno gleivinės medžiagas - aminorūgštis ir trumpos grandinės riebalų rūgštis. Taip pat probiotikai apsaugo nuo patogeniškų mikroorganizmų, slopindami blogųjų bakterijų augimą. Be to, jie rūgština storosios žarnos turinį ir skatina imuninį atsaką į patogenus. Probiotikai aktyvina ląstelinį imunitetą, skatina limfocitų dalijimąsi. Vartodami probiotikais turtingas daržoves, žmonės gali stiprinti savo imuninę sistemą“, - sako dr. R. Petereit.

Iš raugintų daržovių gaunami natūralūs probiotikai pasižymi ir daugiau gerų savybių - jie gamina antioksidantus, B grupės vitaminus, vitaminą A, taip pat jie pašalina toksinus ir kitas nereikalingas medžiagas. „Probiotikai, kurių apstu raugintose daržovėse, reguliuoja žarnyno funkcijas, yra naudingi storosios žarnos onkologijos profilaktikai, gerina maisto medžiagų absorbciją ir virškinimo kanalo motoriką - tai dažnam aktualu, nes apie 20 proc. Lietuvos gyventojų vargina vidurių užkietėjimas. Be to, jie gerina kraujotakos funkcijas ir barjerinę gleivinės funkciją, todėl žmonėms, turintiems alergijų kokiam nors maistui, verta raugintas daržoves įtraukti į savo racioną“, - pataria gydytoja dietologė.

Stebuklinga raugintų kopūstų nauda nuo seno

Kaip pastebi dr. R. Petereit, Lietuvos gyventojai daržovių suvartoja per mažai, ir, nors šiuo metu kasdien valgyti raugintas daržoves dėl vitaminų gausos būtų naudinga kiekvienam, deja, tai daro ne visi. Gydytoja dietologė atkreipia dėmesį į tai, kad būtent su raugintomis daržovėmis šiuo metu galime gauti daug trūkstamų vitaminų.

„Be probiotikų, raugintos daržovės turi C, A, B grupės vitaminų ir mineralinių medžiagų - geležies, magnio, natrio. Taip pat daržovės turi daug skaidulinių medžiagų, kurios naudingos ne tik virškinimo trakto ir storosios žarnos onkologijos prevencijai, bet tuo pačiu mažina gliukozės kiekį kraujyje, mažina insulino išsiskyrimą. Jei žmogus turi padidintą kraujo spaudimą, skaidulinės medžiagos naudingos spaudimo mažėjimui, taip pat turi įtakos bendro ir mažo tankio cholesterolio koncentracijos sumažėjimui. Skaidulos padeda pajusti prailgintą sotumo jausmą, tai galime taip net ir kūno masę sėkmingai sumažinti“, - sako dr. R. Petereit.

Anot jos, gausiausiai vartojami iš raugintų daržovių - rauginti kopūstai, kurie gausūs probiotikais bei skaidulinėmis medžiagomis. Jie buvo dievinami nuo seno - kadaise buvo rašoma, kad kopūstai teigiamai veikia pieno gamybą maitinančioms mamoms bei padeda nuo galvos skausmo. Anksčiau rauginti kopūstai buvo vienas pagrindinių maisto pasirinkimų jūreivystėje: dėl didelio vitamino C kiekio, jie buvo naudojami skorbutui gydyti. Tai buvo itin patogu, nes statinėse laikomi rauginti kopūstai ilgai išsilaikydavo.

Taip pat skaitykite: Traškūs rauginti agurkai

Idealus sprendimas - kasdien suvalgyti po tris saujeles raugintų daržovių

Vis dėlto, ne tik kopūstai gali būti rauginami - panašiomis savybėmis pasižymi ir kitos raugintos daržovės, kaip agurkėliai, morkos, moliūgai, burokėliai, pomidorai. Ne visi gyventojai turi savo daržą, kuriame gali užsiauginti daržovių, todėl šių gėrybių galima įsigyti turguje ar parduotuvėje. Tačiau net ir tiems, kurie niekad nebandė rauginti daržovių, dr. R. Petereit turi patarimą, kaip padidinti turimų daržovių maistinę vertę. „Galima įsigyti jau raugintų agurkėlių, o, juos suvalgius, į tą patį skystį sudėti morkas ar moliūgus ir 3 dienas palaikyti šaltai. Taip jos įgauna gerųjų savybių ir yra naudingesnės organizmui“, - sako gydytoja dietologė.

Daugiausia su raugintomis daržovėmis gauname vitamino C - jis skatina audinių atsinaujinimą, stiprina imunitetą ir yra būtinas geležies pasisavinimui. Todėl gydytoja dietologė pataria kartu su mėsa ar žuvimi valgyti ir daržoves - taip gausime ne tik vitamino C, bet ir palengvinsime geležies įsisavinimą. Pasak dr. R. Petereit, žiemos laikotarpiu mums ypač svarbu gauti daugiau vitamino C ir stiprinti imunitetą, todėl raugintas daržoves turėtume vartoti bent kas antrą dieną. Vitamino C norma parai yra apie 80 miligramų, o raugintų kopūstų 100-ame gramų yra apie 15 miligramų vitamino C. Tačiau dr. R. Petereit pabrėžia, kad dienos valgymo racione turi būti daržovių įvairovė, nes vienos rūšies daržovės neužtikrins paros vitaminų dozės.

„Žiemą turėtume bent kas antrą dieną gauti raugintų daržovių ar valgyti nors po saujelę kasdien. Daržovių dienos norma suaugusiam žmogui yra apie 400 gramų, tai idealiu atveju turėtų būti 3 saujelės raugintų daržovių. Vis tik patariu, kad per dieną būtų vartojamos kelių spalvų daržovės - jei tai bus rauginti kopūstai, tai jie gali būti rauginti su morkytėmis, taip turėsime jau dvi spalvas, taip pat tai gali būti ir raugintas agurkėlis ar kitos žalios daržovės. Taip sau užtikrinsime skirtingų vitaminų ir mineralinių medžiagų“, - pataria R. Petereit.

Žiemos laikotarpiu raugintos daržovės naudingesnės už šviežias

Gydytoja dietologė teigia, jog šiuo metu prioritetas turėtų būti ne parduotuvėse randamoms žalioms, o raugintoms daržovėms - jos mums naudingesnės. Šalia raugintų daržovių taip pat gali būti vartojamos šakniavaisinės ar šakniagumbinės daržovės, tokios kaip ridikai, salierai, pankoliai, pastarnokai, ropės, burokėliai ar kopūstinės kaip brokoliai, kalafiorai.

„Bet jei kalbame apie salotas, agurkus ir pomidorus, kurie dabar neauga mūsų krašte, tai teikčiau prioritetą raugintoms daržovėms - jos dabar naudingesnės organizmui. Jei visgi labai jų nemėgstame, tai geriau suvartoti bent dvi mėgstamų daržovių saujeles per dieną. Tai gali būti ir šaldytos daržovės, bet su jomis gausime tik skaidulinių medžiagų, nes vitaminų ir mineralinių medžiagų jose gali būti mažiau. Tačiau jų kiekis priklauso nuo to, kaip mes jas ruošiame, pavyzdžiui, jei norime, kad vitaminas C daržovėse išliktų, geriausia jas apdoroti garuose, o ne virti. Taip išsaugoma daugiausia vitaminų“, - pataria gydytoja dietologė.

Anot dr. R. Petereit, naudinga įsiminti ir tai, kad raugintos daržovės padeda sumažinti stresą, pagerinti nuotaiką, aktyviai mąstyti, o jas vartojant ne tik užtikrinama gera savijauta ir sveikata, bet tuo pačiu ir padidėja darbo našumas bei gyvybingumas. „Mano patarimas būtų vartoti raugintas daržoves, kai tik yra galimybė - bent jau kas antrą dieną ar kasdien nors po saujelę. Tada būsime sveikesni ir turėsime stipresnį imunitetą“, - teigė ji.

Rauginti kopūstai ir žarnyno sveikata

Rauginti kopūstai, kuriuose gausu probiotikų, yra naudingi sveikatai kasdien. Gyvos Lactobacillus bakterijos palaiko žarnyno sveikatą ir, mažindamos uždegimą, gali pagerinti odos būklę. Fermentacijos procesas stiprina imuninę sistemą, nes didina natūralių antikūnų kiekį ir apsaugo nuo vitamino C. Be to, rauginti kopūstai gali teigiamai veikti psichikos sveikatą, veikdami žarnyno ir smegenų ašį, neurotransmiterių gamybą ir streso hormonų kiekį. Šie maistiniai privalumai neapsiriboja vien tik virškinimu, bet ir viso kūno sveikatingumu, jei raugintos daržovės vartojamos reguliariai.

Probiotikų jėgainė: Kaip rauginti kopūstai keičia žarnyno sveikatą

Fermentacija - senovinis raugintų kopūstų konservavimo procesas - sukuria idealią aplinką naudingoms bakterijoms klestėti. Šio proceso metu kopūstai virsta probiotinių medžiagų turtingu maistu, kuriame yra gyvų Lactobacillus rūšių, kolonizuojančių virškinamąjį traktą. Šie mikroorganizmai padeda subalansuoti žarnyno florą, gerina virškinimą ir maistinių medžiagų įsisavinimą. Reguliarus vartojimas palaiko žarnyno barjero funkciją, mažina uždegimą ir užkerta kelią kenksmingų bakterijų dauginimuisi. Tyrimai rodo, kad sveikas žarnyno mikrobiomas, atsiradęs vartojant probiotikus, pavyzdžiui, raugintus kopūstus, gali sumažinti pilvo pūtimą, vidurių užkietėjimą ir viduriavimą. Viena porcija suteikia didelę probiotinę naudą, o maisto papildai nekainuoja, todėl rauginti kopūstai yra prieinamas pasirinkimas siekiantiems virškinimo gerovės.

Švari oda iš vidaus: Raugintų kopūstų poveikis veido odai

Dermatologiniuose tyrimuose vis dažniau pastebimas ryšys tarp žarnyno sveikatos ir odos skaistumo. Rauginti maisto produktai, pavyzdžiui, rauginti kopūstai, prisideda prie šios žarnyno ir odos sąsajos, nes juose esantys probiotikai padeda mažinti uždegimą - pagrindinę aknės, rožinės ir egzemos priežastį.

Raugintuose kopūstuose esančios pieno rūgšties bakterijos palaiko organizmo detoksikacijos procesus, todėl gali sumažėti su toksinais susijusių odos išbėrimų. Be to, raugintuose kopūstuose yra vitamino C ir antioksidantų, kurie skatina kolageno gamybą ir apsaugo nuo laisvųjų radikalų daromos žalos. Reguliarus jų vartojimas gali padėti subalansuoti odos mikrobiomą, taip sukuriant atsparumą patogeninėms bakterijoms, sukeliančioms odos ligas.

Stipresnė imuninė sistema su raugintais kopūstais

Rauginti kopūstai ne tik gerina odos sveikatą, bet ir įvairiais būdais stiprina imuninę sistemą. Rauginimo proceso metu susidaro naudingų probiotikų, kurie stiprina žarnyno florą, kurioje yra apie 70 % imuninių ląstelių. Reguliariai vartojant raugintus kopūstus, didėja natūralių antikūnų gamyba ir palaikomas baltųjų kraujo kūnelių aktyvumas. Didelis vitamino C kiekis - keturis kartus didesnis nei šviežiuose kopūstuose - užtikrina antioksidacinę apsaugą kovojant su ligų sukėlėjais. Be to, raugintuose kopūstuose yra junginių, mažinančių uždegimą, kuris yra pagrindinis imuninės sistemos reguliavimo veiksnys. Šis raugintas maistas padeda palaikyti imuninės sistemos pusiausvyrą, todėl gali sumažinti jautrumą infekcinėms ligoms ir autoimuninėms ligoms.

Žarnyno ir smegenų ryšys: Kaip rauginti kopūstai gali palengvinti nerimą ir depresiją?

Naujausi moksliniai atradimai atskleidė dvikryptį virškinimo sistemos ir smegenų ryšį, paprastai vadinamą žarnyno ir smegenų ašimi. Rauginti kopūstai, kuriuose gausu probiotikų, gali turėti didelę įtaką šiam ryšiui. Tyrimai rodo, kad fermentuotų maisto produktų naudingosios bakterijos gali moduliuoti neurotransmiterių gamybą, todėl gali sumažinti nerimo ir depresijos simptomus. Raugintuose kopūstuose gausiai paplitusios laktobacilų padermės siejamos su sumažėjusiu streso hormonų kiekiu ir geresniu nuotaikos reguliavimu. Reguliarus jų vartojimas gali padėti atkurti žarnyno mikrobiotos pusiausvyrą, kuri dažnai sutrinka psichikos sutrikimų laikotarpiais. Šis atstatymo procesas palaiko idealią serotonino gamybą, kurio apie 90 % susidaro žarnyne, ir gali tapti mitybos metodu, papildančiu tradicinį psichikos sveikatos gydymą.

Svarbiausios raugintų kopūstų maistinės medžiagos ir jų nauda visam organizmui

Raugintų kopūstų maistingumas atskleidžia įspūdingą svarbiausių vitaminų, mineralų ir biologiškai aktyvių junginių, kurie prisideda prie bendros sveikatos stiprinimo, kiekį. Šiuose raugintuose kopūstuose yra C, K ir B grupės vitaminų, ypač B6 ir folio rūgšties, kurie palaiko imuninę funkciją ir ląstelių medžiagų apykaitą. Raugintuose kopūstuose yra mineralinių medžiagų, įskaitant geležį, manganą ir kalį, kurios reguliuoja kraujospūdį ir palaiko tinkamą nervų funkciją. Sudėtyje esančios skaidulos gerina virškinimo sistemos sveikatą ir palaiko fermentacijos metu užaugintas naudingas bakterijas. Raugintuose kopūstuose esantys antioksidantai, ypač gliukozinolatai ir flavonoidai, padeda neutralizuoti laisvuosius radikalus, todėl gali mažinti uždegimą ir oksidacinį stresą visose organizmo sistemose.

Kaip įtraukti raugintus kopūstus į kasdienę mitybą?

Norint raugintus kopūstus įtraukti į kasdienį maistą, nereikia sudėtingų kulinarinių žinių, užtenka paprasčiausio kūrybiškumo ir noro eksperimentuoti. Įdėkite šaukštą į rytinius kiaušinius ar avokadų skrebučius, kad pasipildytumėte probiotinėmis medžiagomis. Per pietus jo dėkite į sumuštinius ar vyniotinius kartu su įprastais įdarais arba įmaišykite į salotas, kad gautumėte tekstūros ir pikantiškumo. Vakarienės metu patiekite kaip garnyrą su baltymais arba įmaišykite į grūdų dubenėlius. Nedidelius kiekius įmaišykite į užpilus, padažus ar salsas, kad pagerintumėte skonį.

Mitybos specialistės patarimai

Apie tai papasakojo mitybos specialistė ir terapeutė Elena Jegorova. Ekspertė patarė rauginti kopūstus namuose arba, jei perkate, atidžiai perskaityti sudėtį - daugiau nieko, išskyrus druską ir pačius kopūstus, neturėtų būti. „Į raugintus kopūstus dažnai dedama acto rūgšties arba pats produktas pasterizuojamas. Actas pagreitina produkto brandinimą, tačiau perpus sumažina jo naudingumą. Taip pat ir pasterizacija sumažina naudingų medžiagų kiekį raugintuose kopūstuose“, - sakė pašnekovė.

Rauginti kopūstai: nauda moterims ir vyrams

Medikė pažymėjo, kad raugintuose kopūstuose 100 gramų yra tik 23 kcal, dėl to jie beveik neprisideda prie svorio augimo. Juose yra daug įvairių mineralinių medžiagų, įskaitant kalį, kalcį, geležį, manganą, B grupės vitaminų, vitaminų A ir K bei daug vitamino C. Kopūstuose taip pat yra daug prebiotikų - tai medžiagos, skirtos naudingos mikrofloros vystymuisi, „maistas“ naudingoms bakterijoms, probiotikai - lakto- ir bifidobakterijos (galinčios stimuliuoti apsauginės žarnyno mikrofloros veiklą - red.). Raugintuose kopūstuose yra pieno rūgšties ir šiek tiek acto rūgšties. Rūgštys susidaro rauginant žalius kopūstus, bakterijos pakeičia žalių kopūstų savybes, jie tampa raugintais kopūstais, ir tada pasikeičia daržovės savybės - ji pagal tam tikrus rodiklius tampa naudingesnė už žalią.

„B grupės vitaminai, vitaminas K, mineralinės medžiagos, bakterijos - visa tai būtina normaliai virškinamojo trakto ir imuninės sistemos veiklai“, - pabrėžė Egorova. Pasak jos, jei žmogui yra sumažėjęs skrandžio sulčių gamybos sekrecinis aktyvumas, kopūstuose esančios naudingosios medžiagos gali padėti skrandžio darbui. Tuo atveju, jei yra per didelis sekrecinis aktyvumas, vertėtų apriboti šio produkto vartojimą. Turėtumėte pasikliauti savo savijauta - tai svarbiausias kriterijus suaugusiesiems formuojant mitybą.

Raugintų kopūstų vartojimas labai naudingas žarnynui, nes jis didina peristaltiką (taip vadinamas tuščiavidurių vamzdinių organų sienelių susitraukimas, vykstantis bangomis - red. past.), tai yra žmogui nebus vidurių užkietėjimo. Raugintuose kopūstuose yra daug ląstelienos, kurios dalis nesuvirškinama. Mitybos specialistė pridūrė, kad kopūstų skaidulos yra labai naudingos, jos tarsi šluota sugeba nušluoti visą perteklių iš mūsų žarnyno: „Žarnynas yra mūsų imuninės sistemos dalis. Čia gyvena naudingosios bakterijos, kurios gamina daugybę komponentų, padedančių ne tik virškinimui, bet ir imuninei sistemai. Amerikos dietologų asociacija ir Vėžio institutas Jungtinėje Karalystėje pataria vartoti raugintus kopūstus siekiant išvengti žarnyno vėžio.“

Kopūstai padeda virškinti angliavandenius, ypač cukrų, kuris gali būti natūralus arba pridėtinis. Dėl šios savybės šis produktas padeda kasai ir apsaugo nuo 2 tipo diabeto išsivystymo. Pieno rūgšties bakterijos prisideda prie kepenų veiklos, padeda joms kovoti su toksinais. Be to, komponentai, kurių yra raugintuose kopūstuose, prisideda prie to, kad organizme nesusidarytų mažo ir labai mažo tankio lipoproteinų, kurie gali cirkuliuoti kraujyje ir pažeidus kraujagyslių vientisumą lemti aterosklerozinių plokštelių susidarymą. Rauginti kopūstai gali apsaugoti mūsų kraujagysles ir padėti kepenims surišti šiuos lipoproteinus. Jei žmonės valgo maisto produktus, kuriuose yra „blogųjų“ riebalų, būtent raugintų kopūstų komponentai gali padėti juos pašalinti iš organizmo. B grupės vitaminai, kurių yra šiame produkte, būtini sveikai odai, plaukams ir normaliai nervų sistemos veiklai - jie padeda formuotis nervinių ląstelių aksonų mielininiams apvalkalams (aksonas - nervinės ląstelės atauga, kuri perduoda nervinius impulsus į organus - red. past.)

Kontraindikacijos ir atsargumo priemonės

Tačiau kai kuriems reikėtų vengti raugintų kopūstų, ypač, jeigu skundžiatės padidėjusiu skrandžio rūgštingumu, kasos, tulžies sutrikimais, inkstų nepakankamumu, hipertonija.

Kada vengti raugintų kopūstų?

Lėtinę hipertenziją turintys žmonės neturėtų suvartoti daugiau kaip 100 g raugintų kopūstų per dieną. Kopūstus reikėtų valgyti po pietų, nes juose yra druskos, kuri organizme sulaiko skysčius, o jei jų suvalgysite vakare, ryte gali atsirasti patinimų. Paūmėjus gastritui, pepsinei opaligei, ūminiam pankreatitui, nuolatiniam rėmeniui, dirgliosios žarnos sindromui, esant skausmingiems pojūčiams, reikėtų atsisakyti šio produkto. Sergant refliuksiniu ezofagitu, reikėtų riboti raugintų kopūstų kiekį racione. Jei pavartojus produkto žmogų vargina vidurių pūtimas arba jaučiamas žarnyno pūtimas, taip pat pageidautina nutraukti raugintų kopūstų vartojimą arba sumažinti jų kiekį racione.

Kaip dažnai galima valgyti raugintus kopūstus?

Per dieną galite suvartoti 100-200 g šio produkto. Jį reikėtų valgyti tris kartus per savaitę. Suaugęs žmogus, vartodamas raugintus kopūstus, turėtų pats pajusti, ar šis produktas jam tinka, ir padaryti išvadas dėl tolesnio jo įtraukimo į mitybą. Raugintus kopūstus galima valgyti kaip garnyrą prie mėsos, žuvies ir daržovių. Nepatartina jo valgyti su daržovėmis, kuriose gausu krakmolo (krakmolingomis laikomos bulvės ir kukurūzai). Kopūstuose beveik nėra kalorijų, o jei jie valgomi su baltyminiais produktais, tai padės palaikyti fizinę formą. Šį maisto produktų derinį galite valgyti per pietus ir vakarienę. Mitybos specialistė taip pat paaiškino, ar galima raugintus kopūstus valgyti naktį: „Svarbus niuansas - vakarienė turėtų būti iki 19 valandos, kitaip - ryte galite atsibusti su veido patinimu.“ Raugintus kopūstus taip pat galima valgyti su daržovėmis, pavyzdžiui, troškintus su burokėliais, morkomis, su cukinijomis.

#

tags: #rauginti #kopustai #nauda

Populiarūs įrašai: