Neįtikėtinos Pirmosios Komunijos Pietų Idėjos: Tradicijos, Simboliai ir Šventės Magija

Iškilminga balta spalva pasipuošęs jaunimas… Ne, tai ne vestuvės. Tai - pirmosios komunijos sakramentas. Šios ypatingos dienos su virpančia širdele laukia daug vaikučių. Pirmoji Komunija - tai ypatinga šventė vaiko ir visos šeimos gyvenime, žyminti sąmoningą žingsnį į Bažnyčios bendruomenę ir pirmąjį pilną dalyvavimą Eucharistijos slėpinyje.

Pasiruošimas Pirmajai Komunijai

Anksčiau buvome pripratę, jog pirmąjai komunijai vaikai yra paruošiami per tikybos pamokas mokykloje. Tačiau šiais laikais dažnai vietoj tikybos disciplinos tėvai neretai renkasi etiką (arba kitaip, dorovinį ugdymą). Tad kaip nepraleisti šios iškilmingos ir labai svarbios dienos ir priimti pirmosios komunijos sakramentą? Kaip tinkamai jam pasiruošti?

Pirmoji komunija yra mūsų įkrikščioninimo dalis. Mūsų tapimas Krikščionimi prasideda krikštu, kuris seniau, kai būdavo krikštijami tik suaugę žmonės, iš karto įtraukdavo ir pirmąją komuniją ir sutvirtinimą (ši praktika Ortodoksų bažnyčioje yra išlikus iki šiol). Vėliau, kuomet imta krikštyti mažamečius, pirmoji komunija ir sutvirtinimas buvo išskirti, kad tikintysis galėtų sąmoningai pasiruošti ir priimti šiuos sakramentus atskirai. Taigi pirmoji komunija savotiškai pratęsia tai, ką pradėjome krikšto dieną. Tikima, kad vaikas jau būna pajėgus suvokti, kas vyksta ir daugiau mažiau sąmoningai dalyvauti liturgijos šventime, žinodamas pagrindinius tikėjimo slėpinius. Tam jis ruošiasi pamokėlių metu, kur jam išaiškinamos pagrindinės tikėjimo tiesos ir mokoma kaip dalyvauti šv. Mišiose.

Kas turėtų vaiką paruošti komunijai? Tėvai? Mokytojai? Yra įvairių būdų ir galimybių pasiruošti pirmajai komunijai. Tačiau geriausiai, kai bendradarbiauja tėvai ir tam pasirengę katechetai. Nėra lengva paprastai ir prieinamai perteikti tikėjimo tiesas, vaikams kyla įvairiausių klausimų, tad gera, kai šį darbą atlieka patyrę ir pasiruošę žmonės. Tėvų rolė taip pat labai svarbi, nes juk jie geriausiai pažįsta savo vaikus ir gali skirti daugiausiai dėmesio jiems asmeniškai. Be to, labai svarbus tėvų pavyzdys, nes, kaip žinia, vaikai mokosi iš suaugusiųjų. Labai svarbu perduoti ne tik teorinius, bet ir praktinius tikėjimo pagrindus, todėl itin svarbu įsijungti į bendruomeninį liturgijos šventimą.

Vaikams, dalyvaujantiems šv. Oficialus amžius yra nuo 9 m. Dažniausiai - tikybos mokytojai, kartais broliai vienuoliai ar seserys vienuolės, kunigai. Pirmieji katechetai vis dėlto yra šeima, tėvai. Dažniausiai tėvai nesugeba, negali ar nemoka perduoti tikėjimo žinių, todėl ir kviečiame atvesti į parapijos bendruomenę. Tačiau visada tėvams primename, kad tai jų pareiga. Iš praktikos pastebėjau, kad jeigu tėvai bendrauja su vaikais, jei visa šeima eina į bažnyčią, tuomet vaikai ateina pasiruošę priimti tikėjimo žinias, nusitekę, yra imlūs, smalsūs, daug žino. Jiems tai nėra prievolė, o dar vienas žingsnelis arčiau Jėzaus. Kitas aspektas - jeigu vaikai turi gražų santykį su savo gimdytojais, tuomet jiems daug lengviau šį santykį perkelti į bendravimą su Dievu.

Taip pat skaitykite: Saldus akcentas Pirmajai Komunijai

Pagal Bažnyčios dokumentus ruoštis Pirmajai Komunijai galima nuo 7-erių. Patartina nuo 9-10 metų, kai vaikai jau įgunda patys skaityti ir gali nesunkiai pasiruošti. Žinoma, jei vaikai imlesni ir šeima dažnai lankosi bažnyčioje, galima ruošti ir aštuonmetį. Anksčiau nerekomenduočiau, nors, kaip minėjau, Bažnyčia to nedraudžia. Mano galva, 8-10 metų vaikai išties labiau pasiruošę, būtent šiam amžiui yra pritaikytos programos, kai kuriems septynmečiams būna per sunku ir dažniausiai paprašome palaukti.

Šventę švenčia kiekvienas, kuris turi norą. Reikalavimai - lankyti pamokėles kartą per savaitę ir visai šeimai sekmadieniais dalyvauti Mišiose. Tai tikėjimo patirties įgijimas ir perdavimas, todėl primygtinai prašome tėvus atsivesti vaikus sekmadieniais į Mišias. Pavyzdžiui, Bernardinų bažnyčioje kartą per mėnesį vyksta katechezės tėvams, tačiau į jas ateina tik pusė jų. Atsižvelgdama į savo katechetinę bei sielovados patirtį, siūlyčiau tėvams šiai šventei ruoštis kartu su vaikais. Tai gali tapti gera proga atgaivinti savo tikėjimo žinias, pasimokyti, ko nebuvo gavę, pasiaiškinti, kas nesuprantama.

Dažniausiai susiduriu su tėvais, kurie patys niekada neturėjo katechezių, tikybos pamokų - būtent šiuo laikotarpiu ateina daug tėvų, baigusių dar tarybines mokyklas, neragavę tikėjimo dalykų. Tokiems tėvams būtų labai naudinga parapijoje dalyvauti jiems skirtose katechezėse, nes jose suprantamu būdu paaiškinama ir tai, kaip perduoti tikėjimo žinias vaikams. Labai naudinga patiems domėtis, suprasti ar atnaujinti žinias. Dar raginu tėvus domėtis, ką vaikas mokosi, pasiklausti, gal jam liko nesuprantamų dalykų, kurių nedrįsta paklausti mokytojos ar kitų vaikų. Jei patys negali paaiškinti, raginu pasakyti mums, nes vaikai kartais nedrįsta pasakyti, ko nesuprato.

Vilniaus arkivyskupijos katechetikos centro paršuota programa pristato Išganymo istoriją, maldas ir sakramentus. Pasiaiškinama, kas yra išpažintis ir komunija. Mokomės dalyvauti šv. Mišiose, suprasti, kas tai yra, kad vaikai turėtų troškimą susitikti Dievą ir bent minimalią tikėjimo patirtį. Geriausia, kai visa šeima kas savaitę dalyvauja Mišiose ir ypač, kai meldžiasi namuose. Jei vaikai tai patiria, jiems išmokti maldas, aiškintis tikėjimo dalykus kur kas lengviau, suprantamiau ir natūraliau.

Pirmosios Komunijos Šventė

Pirmoji komunija suteikiama šv. Mišių metu, kuriose dalyvauja komuniją priimančio vaiko artimieji bei kiti tikintieji. Šv. Mišių metu pirmą kartą komuniją priimantiesiems suteikiamas ypatingas dėmesys. Dažnai jie įeina į bažnyčią atskirai, procesijos būdu, kai kuriose bažnyčiose kunigas juos pasitinka ir atskirai pasveikina jau prie bažnyčios durų. Komunijos metu priimantieji pirmąją komuniją tai daro iškilmingai, pirmiau kitų tikinčiųjų. Iškilmių metu yra įprasta užsidegti žvakelę ir laikyti ją degančią visų šv. Mišių metu.

Taip pat skaitykite: Receptų išrašymas ir e.sveikata

Pirmosios komunijos šventė yra didelis įvykis visos bendruomenės gyvenime, todėl jai yra iš anksto ruošiamasi ir data derinama taip pat iš anksto. Žinoma, kad pasitaiko, jog vaikas dėl vienos ar kitos priežasties negali dalyvauti kartu su savo draugais. Tuomet mažylis jungiamas prie kitos grupės ar susitariama atskira data, kuomet bus galima dalyvauti šv. Priėmęs pirmąją komuniją, kartu prisiimi ir įsipareigojimą gyventi bendruomeninį Bažnyčios gyvenimą - sekmadieniais ir švenčių dienomis dalyvauti šv. Mišiose.

Pati šventė paprastai būna labai graži: visi būna pasipuošę ir pasiruošę, nes visi prieina ir pirmosios išpažinties. Vaikai labai gražiai ir jautriai tai išgyvena. Aišku, baimės būna visada, bet ji natūrali - juk ir suaugusieji ją patiria. Tėvai ateina ir palaiko savo vaikus, kartais ir už rankos palaiko, padrąsina. Pirmosios Komunijos šventė man visada labai graži. Pati prisimenu savo pirmą įspūdį, kai Jėzus atėjo į mano širdį - aš tikrai žinojau, kad tai Dievas mano širdyje.

Apranga

Kai kurios parapijos praktikuoja Pirmosios Komunijos vaikus aprengti vienodomis baltomis albomis. Šventė paprastai būna labai graži: visi būna pasipuošę ir pasiruošę, nes visi prieina ir pirmosios išpažinties. Vaikai labai gražiai ir jautriai tai išgyvena.

Dėl albų ar suknelių lieka atviras klausimas - Bažnyčia šia tema nieko nenurodo, tik pataria baltą spalvą, kuri išreiškia tyrumą, nekaltumą širdies, į kurią pirmą kartą įžengs Jėzus. Man gražu, kai mergaitės pasipuošia baltom suknelėm. Jau praėjo mada, kai buvo rungtyniaujama, kurios puošnesnė, prabangesnė… Dažniausiai rekomenduojame, kad būtų paprasta, kukli ir balta. Išties tik du kartus merginos apsirengia baltomis suknelėmis, per Pirmąją Komuniją ir savo santuokos dieną. Man ta simbolika yra graži. Gražu, kad jos tampa princesėmis, nes jos tikrai yra Dievo princesės, karalaitės. Kitur yra praktika vilkėti baltas albas - tai irgi gražu: nėra išskirtinumo, bet ir čia būna problemų, nes reikia jas užsisakyti, matuotis… Mes neturime vieno varianto: sakome, kaip tėvams patogiau - jei yra pageidavimas rengtis albomis, mes su tuo sutinkame.

Palaiminimas

Manyčiau, kad dar būtų svarbu tėvų palaiminimas, nes vaikas žengia jau didesnį žingsnį į gyvenimą. Vaikai laiminami paprastai: tėvai daro kryžiaus ženklą virš vaiko, kai kurie dar uždeda ranką ant galvos, kiti nykščiu padaro kryžiaus ženklą ant vaiko kaktos, apkabina, pabučiuoja. Tai galima ir dažniau daryti.

Taip pat skaitykite: Greitas maistas Vievyje

Dovanojamas

Pirmos komunijos dieną pakanka turėti krikšto žvakę, jei ji neišlikus - kokią kitą žvakę. Pirmos komunijos dieną dažnai yra dovanojami kasdienio tikėjimo praktikoje naudojami daiktai - rožančius, maldaknygė, šv. Raštas, škaplierius. Tačiau būtų gerai, kad vaikas būtų išmokytas jais naudotis ir žinotų, ką jie reiškia, kitaip visa tai bus numestą į šalį ir neturės jokios prasmės. Jeigu dovanojamas rožinis ir pasakoma, kad vaikas bus atsakingas už vienos iš rožinio paslapčių kalbėjimą šeimoje, tuomet tai taps ypatinga dovana.

Todėl ir dovana tokią nepaprastą dieną turėtų būti ne tik graži, bet ir prasminga. Pirmosios Komunijos dovanos, sveikinimai ir palinkėjimai turėtų atspindėti religinį šios šventės aspektą. Jei esate vaiko krikšto tėveliai, išties tiktų dovanoti kasdienio tikėjimo praktikoje naudojamus dalykus: rožinį (rožančių), maldaknygę, Šventąjį Raštą, škaplierių. Tokios religinės dovanos ne tik įprasmins Pirmosios Komunijos sakramento šventę, bet ir liks vaikui brangiu prisiminimu ar net taps savotišku ritualu.

Pirmoji Komunija nėra gimtadienis, todėl dovana turėtų būti labiau simbolinė, susijusi su pačiu sakramentu, nei praktinė. Jei iš anksto pasirūpinsite šventės fotografu, turėsite kokybiškų nuotraukų su užfiksuotomis Pirmosios Komunijos akimirkomis. Jei norite ugdyti estetinį vaiko skonį, galite padovanoti meno kūrinį arba paveikslą. Jis gali būti susijęs su religine tematika, pavyzdžiui, vaizduojantis vaiką globojantį šventąjį, Angelo Sargo statulėlė ir pan. Tai gali būti ir jūsų rankų darbo, ir profesionalo kurtas darbas. Jei yra kokių nors šeimos relikvijų, kurios turi didelę dvasinę ir istorinę vertę, Pirmoji Komunija yra puiki proga perduoti jas vaikui.

Nepatingėkite skirti dėmesio detalėms. Pirmosios Komunijos sakramentui ypač tinka balta spalva, kuri simbolizuoja tyrumą ir šventiškumą. Ranka rašytas sveikinimo atvirukas jūsų dovanai suteiks dar daugiau asmeniškumo ir šilumos. Renkant dovaną Pirmosios Komunijos proga, svarbu atsižvelgti į šio sakramento prasmę ir simboliką. Dovana turėtų būti prasminga, ilgalaikė ir atspindinti jūsų meilę bei pagarbą vaikui.

MyGift.lt siūlo įvairias dovanų idėjas komunijai, įskaitant personalizuotus puodelius, komunijos dėžutes ir nuotraukų rėmelius.

Pirmosios Komunijos Pietūs

Gražu, kad paskui visi susėda prie bendro pietų stalo. Aš tikrai ne prieš dovanas, bet ne prabangias. Tad man gražu, kai tai tampa visos šeimos švente.

Šventinė Pirmosios Komunijos duona dažniausiai pasižymi paprastumu, tačiau jos forma ir puošyba gali nešti gilią simbolinę prasmę. Tai nėra įprastas kasdienis kepalas, bet specialiai šiai progai ruošiamas kepinys.

Duonos forma ir simbolizmas

Tradicinė šventinė duona dažnai būna apvalios arba pailgos formos, primenančios klasikinį duonos kepalą. Apvali forma gali simbolizuoti amžinybę, vienybę ir bendrystę - vertybes, kurios yra itin svarbios krikščioniškoje tradicijoje ir ypač Pirmosios Komunijos kontekste. Kartais kepama pinta duona, kurios pynės gali reikšti Šventąją Trejybę arba šeimos ryšį.

Nors dažniausiai renkamasi paprastesnė, natūrali duonos išvaizda, kartais ji gali būti formuojama ir į sudėtingesnes figūras, pavyzdžiui:

Žuvis (Ichthys): Ankstyvas krikščionybės simbolis, reiškiantis Jėzų Kristų, Dievo Sūnų, Gelbėtoją.
Avinėlis: Simbolizuoja Kristų kaip Dievo Avinėlį, paaukotą už pasaulio nuodėmes.
Kryžius: Pagrindinis krikščionybės simbolis, primenantis Kristaus auką ir prisikėlimą.
Taurė ir Vynuogės/Varpai: Eucharistijos simboliai, tiesiogiai susiję su Mišių auka.

Paviršius dažnai paliekamas natūralus, gražiai apskrudęs, tačiau kartais gali būti pabarstomas miltais, sėlenomis ar dekoruojamas įpjovomis prieš kepant, kurios kepdamos išsiskleidžia į raštus.

Tekstūra ir skonis

Pirmosios Komunijos šventinė duona paprastai nebūna įmantraus skonio. Dažniausiai tai šviesi, lengva, kartais šiek tiek salstelėjusi duona. Vengiama pernelyg ryškių prieskonių ar priedų, kad dėmesys kryptų ne į gurmanišką patirtį, o į pačią duonos esmę ir jos simbolinę reikšmę. Tekstūra gali varijuoti nuo minkštos ir purios iki šiek tiek tvirtesnės, lengvai laužomos.

Svarbu, kad duona būtų kokybiška, pagaminta iš gerų miltų, vandens, mielių ar raugo, galbūt su trupučiu druskos ir cukraus. Paprastumas čia yra privalumas, atspindintis nuolankumą ir susitelkimą į esmę.

Receptas

Nors galima įsigyti ir jau iškeptos šventinės duonos, jos kepimas namuose gali tapti prasminga šeimos tradicija, įtraukiant ir patį Pirmąją Komuniją priimantį vaiką. Tai puiki proga papasakoti apie duonos reikšmę, simbolius ir patį Eucharistijos slėpinį.

Paprastas Šventinės Duonos Receptas (Pradedantiesiems)

Šis receptas yra pakankamai lengvas, kad pavyktų net ir mažiau patyrusiems kepėjams. Jis orientuotas į šviesią, šiek tiek salstelėjusią duoną.

Ingredientai:

500 g kvietinių miltų (aukščiausios rūšies)
7 g sausų mielių (arba 20 g šviežių)
300 ml šilto pieno (arba vandens)
50 g cukraus (galima mažinti arba didinti pagal skonį)
50 g sviesto (minkšto)
1 arbatinis šaukštelis druskos
1 kiaušinis (patepimui, nebūtina)

Gaminimo eiga:

Mielių aktyvavimas: Jei naudojate sausas mieles, sumaišykite jas su šiltu pienu (apie 35-40°C), šaukšteliu cukraus ir palikite 5-10 minučių, kol suputos. Jei naudojate šviežias mieles, sutrupinkite jas į šiltą pieną su cukrumi ir palaukite, kol pakils.
Tešlos maišymas: Dideliame dubenyje sumaišykite miltus, likusį cukrų ir druską. Viduryje padarykite duobutę, supilkite aktyvuotas mieles su pienu ir įmuškite minkštą sviestą (jei naudojate).
Minkymas: Iš pradžių maišykite šaukštu ar mentele, vėliau minkykite rankomis ant miltuoto paviršiaus apie 10-15 minučių, kol tešla taps elastinga ir nebelips prie rankų. Jei tešla per lipni, po truputį pridėkite miltų, jei per kieta - šlakelį šilto vandens ar pieno.
Kildinimas: Suformuokite iš tešlos rutulį, dėkite į aliejumi pateptą dubenį, uždenkite rankšluosčiu ar maistine plėvele ir palikite šiltoje vietoje kilti apie 1-1,5 valandos, arba kol tešlos tūris padvigubės.
Formavimas: Pakilusią tešlą lengvai perminkykite. Suformuokite norimos formos kepalą (apvalų, pailgą, pintą). Galima padalinti tešlą į kelias dalis ir formuoti simbolines figūras. Dėkite ant kepimo popieriumi išklotos skardos.
Antras kildinimas: Uždenkite suformuotą kepalą rankšluosčiu ir palikite dar 30-45 minutėms pakilti.
Kepimas: Įkaitinkite orkaitę iki 180°C. Prieš dedant kepti, duonos paviršių galite patepti plaktu kiaušiniu (kad gražiau apskrustų) ir/arba padaryti negilias įpjovas peiliu (pvz., kryžiaus formos). Kepkite apie 30-40 minučių, arba kol duona taps auksinės spalvos ir bakstelėjus į apačią girdėsis duslus garsas.
Aušinimas: Iškepusią duoną išimkite iš orkaitės ir aušinkite ant grotelių.

Recepto Variacijos ir Patarimai

Pilno grūdo miltai: Dalį kvietinių miltų (pvz., 100-150 g) galima pakeisti pilno grūdo kvietiniais ar speltos miltais, suteikiant duonai sodresnį skonį ir tekstūrą.
Raugas: Jei turite ir mokate naudotis natūraliu raugu, galite kepti raugo duoną. Tai suteiks kepiniui gilesnį skonį ir aromatą, tačiau procesas bus ilgesnis ir reikalaujantis daugiau patirties.
Priedai: Nors rekomenduojamas paprastumas, galima į tešlą įmaišyti šiek tiek medaus vietoje cukraus, vanilės ekstrakto ar citrinos žievelės subtiliam aromatui.
Įtraukite vaiką: Leiskite vaikui padėti maišyti tešlą, formuoti kepalą. Tai ne tik smagi veikla, bet ir būdas kurti prisiminimus bei perduoti tradicijas.

Dekoravimas

Nors pati duona yra simbolis, jos dekoravimas gali dar labiau sustiprinti šventinę nuotaiką ir perteikti konkrečias žinutes. Dekoracijos turėtų būti subtilios ir prasmingos.

Dažniausiai Pasitaikantys Dekoravimo Būdai:

Įpjovos: Prieš kepant, aštriu peiliu ar specialiu skustuku duonos paviršiuje galima padaryti įvairias įpjovas - kryžių, spindulius, varpas, groteles. Kepant šios įpjovos prasiskleidžia ir sukuria gražų reljefą.
Miltų pabarstukai: Prieš kepant, per trafaretą (pvz., kryžiaus, angelo, taurės formos) duonos paviršių galima pabarstyti miltais. Kepant miltai šiek tiek apkepa ir lieka šviesus raštas.
Tešlos papuošimai: Iš tos pačios ar kitokios (pvz., neraugintos) tešlos galima iškirpti ar suformuoti mažas figūrėles (gėlytes, lapelius, kryželį, paukštelį) ir pritvirtinti prie kepalo paviršiaus prieš kepant (patepus vandeniu ar kiaušinio plakiniu, kad priliptų).
Po kepimo: Kartais jau iškepusi ir atvėsusi duona gali būti minimaliai dekoruojama cukraus pudra (per trafaretą) arba valgoma glazūra nupiešiant simbolius. Tačiau tai retesnis variantas, nes stengiamasi išlaikyti duonos natūralumą.
Gamtos elementai: Šalia duonos ant stalo gali būti dedamos gyvos gėlės, javų varpos, žalumynai, kurie papildo bendrą kompoziciją ir simboliką.

Simbolių Reikšmės Dekoravime:

Kryžius: Kristaus auka, atpirkimas, tikėjimas.
Taurė: Eucharistija, Kristaus Kraujas.
Vynuogės ir Vynmedis: Kristus ir tikinčiųjų bendruomenė ("Aš esu vynmedis, o jūs šakelės").
Javų varpos: Duona, Eucharistija, gyvybė, derlius.
Balta lelija: Nekaltumas, tyrumas (ypač Marijos simbolis).
Balandis: Šventoji Dvasia, taika.
Žuvis (Ichthys): Jėzus Kristus.
Avinėlis: Kristus - Dievo Avinėlis.
Spinduliai: Dieviška šviesa, malonė.

Duonos simbolika

Duonos laužymas ir dalijimasis ja su kitais yra universalus svetingumo, bendrystės ir vienybės aktas. Šeimos ar bendruomenės susibūrimas prie stalo, dalijantis viena duona, stiprina tarpusavio ryšius. Šventinė Pirmosios Komunijos duona, dalijama šeimos rate po ceremonijos, pratęsia šią bendrystės idėją, sujungdama visus šventės dalyvius.

Naujajame Testamente duonos simbolika pasiekia savo viršūnę. Jėzus padaugina duoną miniai (Mt 14, 13-21), save vadina "gyvąja duona, nužengusia iš dangaus" (Jn 6, 51). Kulminacija pasiekiama Paskutinės Vakarienės metu, kai Jėzus laužo duoną, dalija ją mokiniams sakydamas: "Imkite ir valgykite: tai yra mano kūnas" (Mt 26, 26). Čia duona tampa Jo paties Kūno sakramentiniu ženklu - Eucharistija.

Svarbus skirtumas: Būtina pabrėžti esminį skirtumą tarp šventinės duonos, kepamos namuose ar kepyklėlėje, ir Eucharistinės Duonos (Ostijos). Tik Eucharistinė Duona, konsekruota kunigo Mišių metu, per transsubstanciacijos slėpinį tampa tikruoju Kristaus Kūnu. Šventinė duona yra simbolis, primenantis apie Eucharistiją, bendrystę, Dievo dovanas, bet ji neturi sakramentinės galios.

Duonos vaidmuo šventėje

Paprastai ši duona patiekiama ir dalijamasi ne bažnyčioje, o vėliau, šventinių pietų ar susibūrimo namuose, kavinėje ar kitoje šventės vietoje metu. Ji gali būti stalo centre kaip pagrindinis simbolinis akcentas.

Dalijimasis duona gali tapti mažu ritualu. Pavyzdžiui, tėvai ar krikšto tėvai gali pirmieji atlaužti gabalėlį ir duoti vaikui, priėmusiam Pirmąją Komuniją, o tada dalintis su visais svečiais. Laužymas, o ne pjaustymas peiliu, labiau pabrėžia dalijimosi ir bendrystės idėją, primenančią Paskutinę Vakarienę.

Dalijantis duona galima pasakyti keletą prasmingų žodžių, palinkėjimų vaikui, priminti apie šios dienos svarbą ir duonos simboliką. Tai gali būti proga tėvams ar seneliams pasidalinti savo tikėjimo patirtimi.

Išpažintis prieš Pirmąją Komuniją

Pirmosios Komunijos šventė man visada labai graži: visi būna pasipuošę ir pasiruošę, nes visi prieina ir pirmosios išpažinties. Vaikai labai gražiai ir jautriai tai išgyvena. Aišku, baimės būna visada, bet ji natūrali - juk ir suaugusieji ją patiria.

Taip, jie jau gali sąmoningai apsispręsti. Vaikas nuo 3 metų geba skirti gėrį nuo blogio, kai išmoksta sakyti ‘taip’ arba ‘ne’ - tada pamažu vystosi jo sąžinės balsas. 9-10 metų vaikai yra pajėgūs klausyti sąžinės balso ir atsakyti už savo veiksmus. Žinoma, toliau mūsų sąžinė turi būti ugdoma, tačiau 10 Dievo įsakymų yra įrašyti kiekvieno žmogaus prigimtyje. Tai nėra kažkas naujo ar svetimo žmogui: tiesiog, reikia augti ir bręsti giliau juos pažįstant. Todėl popiežius Pijus X leido vaikams nuo 7 metų eiti Pirmosios Komunijos, sakydamas, kad jau tada jie pajėgūs atskirti eucharistinę duoną nuo kasdienės duonos. Tas pajėgumas yra pakankamas, kad būtų galima toliau auginti Bažnyčios narį.

Santuoka Bažnyčioje

Santuoka yra vienas iš sakramentų. Krikštas kartu reiškia ir tapimą katalikų bažnyčios nariu, o nariai gali priimti kitus sakramentus - įskaitant santuokos. Čia priklauso koks pasitaikys kunigas, kai kuriose bažnyciose reikalauja kad visus sakramentus turetu.

tags: #pirmos #komunijos #pietų #idėjos

Pirmosios Komunijos Pietų Idėjos: Šventė, Tradicijos ir Simboliai