Pietų Korėjos abėcėlė: istorija, struktūra ir reikšmė
Įvadas
Korėjos abėcėlė, žinoma kaip hangulis (한글) Pietų Korėjoje ir džosongulis (조선글) Šiaurės Korėjoje, yra unikali ir vertinga rašto sistema, turinti gilias istorines šaknis ir didelę kultūrinę reikšmę. Ši fonografinė-skiemeninė abėcėlė, susidedanti iš 24 ženklų, yra neatsiejama korėjiečių identiteto dalis ir svarbus nacionalinės kultūros simbolis. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime hangulio istoriją, struktūrą, reikšmę ir skirtumus tarp Pietų ir Šiaurės Korėjos.
Korėjos istorija ir rašto ištakos
Korėjos pusiasalyje žmonės gyveno jau paleolito laikotarpiu. Korėjos neolito ir bronzos amžiaus kultūra buvo gimininga to laikotarpio Tolimųjų Rytų kultūrai. Pasak legendos, Čosono valstybę 2333 m. pr. Kr. įkūrė pusdievis Tangunas, tačiau archeologiniai radiniai leidžia spėti, kad ši valstybė susikūrė apie IV a. pr. Kr. 108 m. pr. Kr. ją nukariavo Kinija. Vėliau susidarė kelios genčių sąjungos, kurių teritorijoje I a. pr. Kr.-IV a. po Kr. susiformavo trys karalystės.
Mahajanos budizmas, pasiekęs pusiasalį per Kiniją, VII a. tapo oficialia šių valstybių religija. 660-668 m. Šila, remiama Tangų Kinijos, nukariavo Pekčę, Kogūriją ir suvienijo visą pusiasalį. Šila tapo kinų pavyzdžio monarchija. Prekybą su Kinija ir Japonija kontroliavusi provincijų aristokratija pamažu sustiprėjo ir atkūrė nepriklausomas valstybes: Vėlyvąją Pekčę (900 m.) ir Vėlyvąją Kogūriją (901 m.), arba Korių, iš kurios kildinamas dabartinis europietiškas Korėjos pavadinimas.
936 m. Koriaus valdovas Vang Konas vėl suvienijo pusiasalį. Buvo atkurta centralizuota valdymo sistema, kurios svarbiausia biurokratine institucija tapo Karališkasis sekretoriatas. Valstybės centrinė administracija veikė Tangų Kinijos pavyzdžiu. Dauguma gyventojų buvo laisvieji valstiečiai (janinai), mokėję mokesčius valstybei. Karo vadai ir civiliai pareigūnai, sudarę valdantįjį jangbanų sluoksnį, valdė tarnybinę žemę, kurią jie stengėsi paversti privačiomis valdomis.
Nuo II a. pr. Kr. Korėjoje plačiai naudoti kinų hieroglifai (handža). Iki 1443 m. buvo rašoma kinų hieroglifais ir dviem abėcėlėmis (hiangčchal ir idu), sudarytomis supaprastinus kinų hieroglifus. Manoma, kad jos turėjo įtakos kuriant japonų abėcėles.
Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje
Hangulio sukūrimas ir raida
1443 m. karalius Sedžongas (세종대왕, Sejong Daewang) pristatė naują abėcėlę, dabar vadinamą hanguliu. Iki XIX a. ji buvo mažai vartota, rašyta kinų hieroglifais (žodžių šaknys) ir idu (galūnės, pagalbiniai žodžiai). Nuo XIX a. vis dažniau vietoj idu vartota hangeul. Nuo 1945 m. pradėta mažinti kinų hieroglifų skaičių tekstuose.
Hangulis buvo sukurtas ir išgarsintas 4-ojo Džosono dinastijos karaliaus Sedžongo. Prieš sukuriant hangulį, rašyta kinų rašmenimis, todėl raštingi būdavo tik aukštesnių socialinių klasių atstovai, dažniausiai vyrai. Paprasti žmonės neturėjo jokių galimybių siekti išsilavinimo. Pasak dinastijos archyvų įrašų, abėcėlę sukūrė karalius Sedžongas, dirbdamas atsiskyręs nuo kitų. Šį projektą jis slėpė, apie jį žinojo tik sosto įpėdinis ir kiti sūnūs.
Hangulis baigtas tarp 1443 m. gruodžio pabaigos ir 1444 m. sausio, tiksli data nežinoma. Kadangi tais laikas naudotas mėnulio kalendorius, kartais skiriasi hangulio sukūrimo datos. Pietų Korėjoje 1443 metai tradiciškai laikomi hangulio sukūrimo metais, bet Šiaurės Korėjoje ir kai kuriose Vakarų šalyse teigiama, kad hangulis sukurtas 1444 m.
Iš pradžių hangulį sudarė 28 ženklai. Pirmą kartą rašytiniame šaltinyje hangulis panaudotas 1446 m., taip apie naują rašto sistemą pranešant žmonėms. Dokumentas pavadintas Hunmindžongum (훈민정음, Hunminjeongeum - „Teisingi garsai žmonių mokymui“), tai buvo pirmasis hangulio pavadinimas. Šio dokumento išleidimo diena, spalio 9 d., dabar Pietų Korėjoje minima kaip Hangulio diena. Šiaurės korėjiečiai turi savo atitikmenį - Džosongulio dieną, kurią mini sausio 15 d.
Hangulio struktūra ir ypatybės
Korėjiečių raštas yra fonografinis, vartojami ir kinų hieroglifai. Korėjiečių abėcėlėje yra 24 ženklai, žymintys balsius ir priebalsius (prie jų pridedama 11 sudėtinių balsių ir 5 įtemptieji priebalsiai), kuriuos jungiant sudaromi skiemenys, primenantys kinų hieroglifus. Vartojami arabiški skaitmenys, kartais - lotyniški rašmenys (simboliams, santrumpoms žymėti ir kitkam).
Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai
Hangulio raidės ir digrafai vadinami džamo (자모, jamo) arba natsori (낱소리, natsori). Iš 24 hangulį sudarančių raidžių galima suformuoti 27 digrafus ir trigrafus. Raidyną sudaro 14 priebalsių (자음, ja-eum - „vaiko garsai“) ir 10 balsių (모음, mo-eum - „motinos garsai“). Penki priebalsiai gali būti padvigubinami, taip sudarant dusliuosius priebalsius. Kai kurie iš šių ženklų naudoti tik kinų kalbos transkripcijai.
Rašybos taisyklės
Kitaip nei rašant lotyniškais rašmenimis, hangulyje rašoma ne kiekviena raidė atskirai, bet raidės jungiamos į tam tikrus blokus, kurie sudaro skiemenį. Pavyzdžiui, skiemuo 한 (han) gali atrodyti kaip vienas ženklas, bet iš tiesų jis sudarytas iš trijų raidžių: ㅎ h, ㅏ a ir ㄴ n. Į skiemenis raidės jungiamos pagal tam tikras taisykles:
- Skiemuo visada turi prasidėti priebalse. Jei skiemuo prasideda balse, prieš jį rašomas ženklas ㅇ, kuris šiuo atveju netariamas (pvz.: 아 a, 오 o).
- Sudarant skiemenį, labai svarbu atkreipti dėmesį, ar balsė yra horizontali (pvz.: ㅜ u, ㅗ o), ar vertikali (pvz.: ㅏ a, ㅣ i).
- Jei balsė vertikali, ji turi būti rašoma priebalsės dešinėje pusėje (pvz.: 가 ka, 니 ni); jei balsė horizontali, ji rašoma po priebalse (pvz.: 누 nu, 고 ko).
- Skiemenyje gali būti ir dvibalsių - tokiu atveju pirma, horizontali, dvibalsės dalis rašoma po priebalse, o antra, vertikali, - priebalsės dešinėje (pvz.: 귀 kvi, 뇌 nvoe).
- Jeigu skiemenyje reikia pridėti antrą priebalsę ar priebalsių junginį, jis rašomas skiemens apačioje (pvz.: 문 mun, 양 jang, 읽 ilg).
Skiemeninių junginių dydis išlaikomas vienodas, kad tilptų į kvadrato formą.
Eiliškumas
Tokią raidžių tvarką korėjiečiai vadina kanada (가나다) tvarka. Šis terminas sudarytas sujungus tris pirmas priebalses su pirma balse. Hangulis turi daug skiemeninės abėcėlės bruožų, todėl taip sujungiant pirmas priebalses ir balsę, parodoma skiemenų sudarymo svarba korėjiečių kalboje.
Prasmė
Visi hangulio ženklai turi gilią ir gerai apmąstytą prasmę. Priebalsės simbolizuoja kalbos organų (lūpų, dantų, liežuvio ir gerklės) formą. Gerklų garsas: ㅇ (ng) forma vaizduoja gerklės kontūrą. Garsai su pridėtais brūkšneliais yra kiek stipresni nei elementarieji priebalsiai.
Taip pat skaitykite: Švietimo sistemos analizė: Korėja ir Lietuva
Balsių aiškinimas labai skiriasi nuo priebalsių. Nors tarimas yra trumpai paaiškintas, tačiau visų pirma, balsiai yra ne lingvistiniai, bet filosofiniai ženklai.
- ㆍ (a) - tariant liežuvis atsitraukia, garsas būna gilus. Pirmojoje epochoje prasideda Dangus.
- ㅡ (eu) - tariant liežuvis truputį atsitraukia, bet garsas nėra nei gilus, nei paviršutiniškas. Antrojoje epochoje atsiveria Žemė.
- ㅣ (i) - tariant liežuvis neatsitraukia, garsas paviršutiniškas. Trečiojoje epochoje gimsta Žmogus.
Elementariųjų balsių kosmologinis simbolizmas tęsiasi ir kituose suformuotuose balsiuose: Dangus sujungtas su Žeme arba Žmogumi. Visi balsiai taip pat skirstomi į in ir jang kategorijas. Visi simboliai, kuriuose ㆍ (a) rašomas viršuje arba iš dešinės (ㅗ, ㅏ, ㅛ, ㅑ), pavadinti jang balsiais; simboliai, kuriuose ㆍ (a) buvo apačioje arba iš kairės, - in balsiais.
Hangulis šiandien: skirtumai tarp Pietų ir Šiaurės Korėjos
Nuo 1949 m. Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje (Šiaurės Korėja) kinų raštas visiškai nebenaudojamas, o Pietų Korėjoje dėl ilgaamžių tradicijų nėra iki galo atsisakyta kiniškų rašmenų. Net sukūrus hangulį, iki XIX a. pabaigos, dauguma valstybinių dokumentų, mokslinių ir literatūrinių darbų buvo rašomi vien kiniškai. Apie XX a. pradžią dėl modernizacijos ir nacionalizmo įkvėptų reformų korėjietiški rašmenys buvo plačiau naudojami, tačiau jie vis tiek buvo maišomi su kiniškais ženklais. Prie to prisidėjo ir tai, kad nuo senų laikų mokėjimas rašyti kiniškai buvo laikomas intelekto ir išsilavinimo ženklu. Taip pat žmonės manė, kad kiniški ženklai geriau atskleidžia žodžio prasmę ir etimologiją.
Šiuo metu Šiaurės Korėjoje yra rašoma tik hangul, o Pietų Korėjoje vis dar vartojami abiejų abėcėlių simboliai: kinų kilmės žodžiai užrašomi handža, o korėjiečių - hangul.
Be to, yra ir kitų skirtumų:
- Dvigubų balsių pavadinimai sudaromi balsio pavadinimo pradžioje pridedant žodį ssang (쌍 - dvigubas) Pietų Korėjoje ir pridedant žodį doen Šiaurės Korėjoje.
- Pietų Korėjoje rašant tarp žodžių daromi tarpai, o Šiaurės Korėjoje viskas rašoma kartu, nepaliekant tarpų tarp žodžių.
Korėjos švietimo sistema ir hangulio svarba
Pietų Korėjos švietimo sistema užima trečiąją vietą tarp geriausių pasaulio švietimo sistemų. Valstybinėse mokyklose mokslas yra nemokamas. Pietų Korėjoje mokiniai mokytis pradeda nuo 7 metų. Šešerius metus mokosi pagal pradinio ugdymo programą, trejus metus - pagal pagrindinio ugdymo programą, o tuomet gali pasirinkti: rinktis profesinį mokymą ar tęsti mokslus vidurinėje mokykloje (3 metai). Po to, daugelis mokinių renkasi studijas įvairiose aukštojo mokslo įstaigose.
Mokslas korėjiečiams yra ne pareiga, o privilegija, todėl jie jį labai vertina, gerbia ir jo siekia. Pietų Korėjos visuomenė daug dėmesio skiria vaikų švietimui. Šios šalies tėvų prioritetas yra suteikti kuo geresnį išsilavinimą savo vaikams. Mokytojo profesija Pietų Korėjoje yra prestižinė - jie gauna gerą atlyginimą, turi puikias darbo sąlygas, taip pat jaučia didelę mokinių pagarbą - mokiniai sveikindamiesi su mokytojais nusilenkia, įėjus mokytojui į klasę - atsistoja.
Hangulis yra pagrindinis įrankis, leidžiantis korėjiečiams įgyti išsilavinimą ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Tai ne tik rašto sistema, bet ir svarbus kultūrinis simbolis, vienijantis korėjiečius visame pasaulyje.
tags: #pietų #korėjos #abėcėlė #informacija