Pietų Korėjos kalba: istorija, kultūra ir dabartis
Įvadas
Korėjos kalba, kuria kaip gimtąja kalba kalba daugiau nei septyniasdešimt milijonų žmonių visame pasaulyje, yra neatsiejama Pietų Korėjos kultūros dalis. Beveik 50 milijonų žmonių kalba šia kalba Pietų Korėjoje, daugiau nei 20 milijonų Šiaurės Korėjoje, taip pat yra nemažos korėjiečių bendruomenės Kinijoje, Centrinėje Azijoje, JAV, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje. Šiame straipsnyje panagrinėsime Pietų Korėjos kalbos istoriją, gramatiką, socialinį kontekstą ir jos populiarumą Lietuvoje.
Korėjos kalbos istorija ir raida
Seniausi įrašai ir šamanizmo įtaka
Pirmieji įrašai, kuriuose minima Korėja, buvo parašyti prieš daugiau nei 4 tūkst. metų. Jau tada Korėjos pusiasalyje gyvenantys žmonės buvo aprašomi kaip taikūs ir savo elgesį grindžiantys etiketo normomis, kurių pagrindas yra harmonija. Vietinis šamanizmo tikėjimas kontroliavo kasdienį gyvenimą bei agrikultūrines normas, nuo santykių tarp lyčių iki privalomų įsipareigojimų valdovui.
Kinijos kultūros įtaka ir budizmo įsigalėjimas
Viskas ėmė keistis, kai iš Kinijos maždaug 109 m. pr. Kr. ėmė sklisti menas bei kinų kultūros pasiekimai, kurie supažindino su budizmu ir konfucianizmu, lėmusiais Pietų Korėjos etiketo susiformavimo pagrindą. Šamanizmo tradicijos pradėjo silpnėti, kai budizmas tapo pagrindine išpažįstama religija Gorjo (고려 Goryeo) laikotarpiu, nuo 918 m. iki 1392 m. Budizmo ritualai bei filosofija tapo pagrindiniu normų rinkiniu, kuriuo buvo vadovaujamasi visose gyvenimo srityse. Tiesa, šamanizmas buvo ir toliau išpažįstamas tarp klanų narių, todėl netgi iki šiol ritualai ir šventės paremtos senuoju tikėjimu yra išlikusios iki šių dienų.
Konfucianizmo dominavimas Džiosono dinastijos laikais
Kai budizmo galybė pradėjo mažėti ir iškilo nauja valdžia, kuri įkūrė Džiosono dinastiją (대조선국 Joseon dynasty), kuri gyvavo nuo 1392 m. iki 1910 m., konfucianizmas buvo pasirinktas kaip pagrindas naujos valdžios kūrimui bei kasdienio gyvenimo normų suformavimui. Griežtas ir struktūrizuotas konfucianizmas tapo politine ir socialine ideologija, nustūmusia į šalį budizmo idėjas. Pagarbios kalbos naudojimas, nusilenkimai ir asmeninio elgesio specifika pradėjo priklausyti nuo socialinės padėties. Be to, protėvių garbinimas buvo paskelbtas korėjiečių visuomenės pagrindu.
Japonijos okupacija ir modernizacija
Netgi Japonijos okupacijos metu (1910-1945 m.) žmonės neprarado savo įsitikinimų ir konfucianizmu paremtas gyvenimo stilius pradėjo keistis tik nuo 1952 m., kai prasidėjo sparti industrializacija ir urbanizacija. Užsienio įtaka pakeitė vyravusias visuotines kalbos, apsirengimo, gyvenimo normas. Tačiau dauguma etiketo taisyklių iki šiol vis tiek yra išlikusios.
Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje
Konfucianizmo įtaka korėjiečių kalbai ir kultūrai
Konfucijaus mokymai ir dorybės
Konfucianizmas, paremtas Konfucijaus mokymu, kinų išminčiumi, gyvenusiu maždaug 500 m. pr. Kr., siekė kurti visuomenę su puikiais žmonėmis, kurie galėtų būti lyderiais, ir šiuo būdu norėjo sukurti harmoningą visuomenę. Jis tikėjo, kad valstybės ir paties individo pasisekimai bei pranašumas gali būti pasiekti tik per nuolatinį to individo dorybių ugdymą ir aukštą intelektą. Todėl šioje filosofijoje švietimas yra labai svarbus. Konfucijui tai reiškė daugiau nei žinios. Tai taip pat buvo svarbu poezijos įgūdžių lavinimui, muzikai, meno pripažinimui, manieroms ir religiniams ritualams.
Socialinė harmonija ir hierarchija
Konfucijaus sukurta gyvenimo filosofija siekė individams nubrėžti teisingą ir tinkamą tarpusavio bendravimo būdą, padėsiantį sukurti gerai sutvarkytą, veiklią visuomenę. Jo idėjos skelbė, kaip svarbu laikytis ir palaikyti struktūras, vaidmenis ir hierarchiją. Tad, konfucianizmo mokymai apibrėžia asmens poziciją visuomenėje. Tai elgesio ir etikos sistema, pabrėžianti įsipareigojimus vienas kitam priklausomai nuo tarpusavio santykių.
Penki pagrindiniai santykių tipai
Socialinės atsakomybės jausmas Konfucijaus mokymuose yra pagrįstas penkiais skirtingais santykių tipais:
- Valdovo ir pavaldinio;
- Vyro ir žmonos;
- Tėvų ir vaikų;
- Brolių ir seserų;
- Draugo ir draugo.
Konfucianizmo tradicijoje tėvas yra šeimos galva, jo atsakomybė yra suteikti maistą, rūbus, būstą savo šeimos nariams. Vyriausias sūnus taip pat turi savas pareigas: pirmiausia savo tėvams, tada broliams ir seserims, tuomet sūnums, savo žmonai ir dukrai. Kitaip sakant, ši filosofija diegė mintį, jog „sūnus tepaklūsta tėvui, žmona - vyrui, jaunesnysis brolis - vyresniajam, o vyras - valstybei“.
Šeimos svarba ir socialinis aprūpinimas
Konfucianizmo paveiktose visuomenėse, žmonės mato vienas kitą atsižvelgiant į jų santykius ir socialinius vaidmenis, todėl, kad šeima yra pagrindinis modelis visoms grupėms, o amžius lemia padėtį. Dėl šios priežasties, konfucianizmas pabrėžia pareigą, lojalumą, pagarbą vyresniesiems ir nuoširdumą. Todėl, Pietų Korėjos ir, be abejo, daugelyje kitų Azijos šalių visuomenėse šeimos gerovė ir socialinis aprūpinimas yra daug svarbesnis, nei vieno asmens poreikiai.
Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai
Hierarchija ir socialinė nelygybė
Konfucianizmas sudarė filosofinį pagrindą griežtai hierarchijai, vyraujančiai kasdieniame šalies gyvenime ir iškelia vyresnybės, rangų, titulų, garbės, reputacijos ir nuolankumo bei nusižeminimo svarbą. Kiekvienoje Kinijos įtakos šalyje, galime pastebėti, kad Konfucijaus dorybių ir elgesio sistema vis dar gyvuoja ir šiais laikais.
Budizmo įtaka
Budistų tradicijos Korėjoje pasireiškia per sampratą apie priklausomybę nuo galingų jėgų, tokių kaip likimas, protėviai. Egzistuoja nuostata, jog gyvenimas, gyvybė ir visata yra nesuvokiama ir paprasti mirtingieji negali jų kontroliuoti. Mahajana budizmas, kuris daugiausiai paplitęs šalyje, teigia, jog individai pasiaukojimu ir sunkiu darbu gali pasiekti nirvaną ir nutraukti nepaliaujamas gyvenimo kančias ir nesibaigiantį jo ciklą - tai pagrindžia kai kuriuos individualistinius elgsenos bruožus, pastebimus Pietų Korėjoje.
Kibun samprata
Nors pagal daugelį taisyklių hierarchija primetama iš viršaus, vis dėlto pagrindinis kontroliuojantis veiksnys Pietų Korėjos visuomenėje priklauso individų tarpusavio ryšiams. Tokie svarbūs ryšiai, kontaktai ir jų nulemti įsipareigojimai, tampa varomąja jėga Pietų Korėjos žmonių kasdienybėje. Nepaprastai svarbu, kad tarp organizacijų ir darbuotojų susidarytų geri tarpusavio santykiai, kurie darytų įtaką bendrai harmonijai ir stabilumui. Todėl, norint tai pasiekti, yra pasitelkiama kibun samprata. Ši sąvoka neturi tikslaus ar tiesioginio vertimo, tačiau yra siejama su tokiais terminais kaip - jausmas, nuotaika ar proto būsena. Tai yra neapibūdinamas elementas, neturintis nieko bendra su racionaliu veiksmingumu, veikiau sietinas su pasitikėjimu ir intuityvia logika. Vienintelis pastovus dydis nenuspėjamame pasaulyje yra pažintys, tarpusavio santykiai ir įsipareigojimų tinklas, kiekvieno susikuriamas su draugais ir šeima. Ši idėja yra sutinkama kiekviename korėjiečių gyvenimo aspekte, todėl glaudžiai siejasi ir su etiketu.
Nunči (눈치 nunchi)
Pietų Korėjoje žmonės nuolatos stengiasi išlaikyti tiek savo, tiek kitų žmonių stabilų kibun asmeniniame gyvenime ar verslo pasaulyje. Tuo tarpu, didelė nepagarba būtų kaip nors jį pažeisti ir sutrikdyti. Korėjiečių etikete kibun pusiausvyra išsaugojama, kuomet asmuo stebėdamas gali perskaityti kito asmens jausmus ir tinkamai elgtis. Nunči (눈치 nunchi) yra ir intuicija, ir sugebėjimas tinkamai įvertinti kito žmogaus kibun. Todėl korėjiečiai yra mokomi kontroliuoti savo emocijas ir paslėpti savo tikruosius jausmus. Pietų Korėja yra hierarchinė visuomenė, todėl labai svarbu mokėti išlaikyti savo jausmus, atsižvelgiant į žmones, užimančius aukštesnį statusą.
Kibun pavyzdžiai
Galima išskirti keletą pavyzdžių, kuomet pasireiškia kibun. Pavyzdžiui, kai asmuo vengia pasakyti žodį „ne“, pranešti kokią bloga naujieną arba nenori įskaudinti pašnekovo, sumeluoja. Taip pat kibun yra ypač svarbus verslo pasaulyje ir tarpusavio santykiuose tarp kolegų. Asmens kibun yra išlaikomas, kai žmogus stengiasi būti mandagus, draugiškas ir gerai atlikti visus darbus. Kita vertus, gali būti pažeidžiamas, kai pavaldinys nerodo tinkamos pagarbos savo vadovui, arba kai vadovas viešai kritikuoja savo pavaldinius.
Taip pat skaitykite: Švietimo sistemos analizė: Korėja ir Lietuva
Etiketo ypatumai Pietų Korėjoje
Pagarba vyresniesiems ir socialiniams sluoksniams
Iš konfucianizmo išlaikyta pagarba vyresniam žmogui ir socialinių sluoksnių suskirstymas visuomenėje, jaučiamas net kasdieniniame pasisveikinime. Šiuolaikinėje visuomenėje, pasisveikinimo etiketas yra labai svarbus. Yra tam tikros taisyklės, kurių privalu laikytis. Pietų Korėjoje priimtina sveikinantis nusilenkti, o nusilenkimo laipsnis ir specifika priklauso nuo socialinio sluoksnio, darbo pareigų ir amžiaus. Ypatingomis progomis bei per šventes, atliekamas tradicinis viso kūno nusilenkimas, vadinamas „Kindžiol“ (큰절 Keunjeol). Taip pat, norint pasisveikinti verslo susitikimuose, paspaudžiama dešinė ranka. Tačiau, norint išlaikyti tam tikrą mandagumo laipsnį, derėtų savo kairiąja ranka prilaikyti dešinę. Taip išreiškiama pagarba kitam asmeniui išlaikant kibun ideologijos subtilybes.
Avalynės nusiavimas
Remiantis harmonijos suvokimu, Pietų Korėjoje labai svarbu nusiauti batus įeinant į namus iš lauko erdvės.
Laidotuvių ceremonijos
Etiketo taisyklės, taipogi, ryškiai matomos šventėse, ceremonijose. Viena iš seniausių pasaulio ceremonijų yra laidotuvės. Todėl ir Pietų Korėjoje yra išlikusios taisyklės iš senų laikų, kaip derėtų elgtis per jas. Daugiausiai įtakos šioms apeigoms turi religija. Laidotuvių specifika labai priklauso nuo to, kokią religiją išpažino mirusysis ir pagal tai vyksta visa procesija. Pietų Korėjoje nuo senų laikų yra priimtina nusilenkti mirusiojo nuotraukai ir jo artimiems žmonėms, taip išreiškiant užuojautą ir pagarbą dėl netekties. Mirusiojo šeimai priimtina dėvėti juodus drabužius, moterys dažniausiai rengiasi hanboką (한복 hanbok), tradicinį kostiumą, o vyrai - juodą kostiumą. Be to, artimieji turi segėti skiriamąjį gedėjimo ženklą: moterys - baltą kaspinėlį, o vyrai raištį ant dešinės rankos.
Stalo etiketas
Konfucianizmo, kibun sampratos ir budizmo įtaka pastebima maisto bei komunikacijos srityje. Pietų Korėja - paremta kolektyvinės visuomenės pagrindu, todėl stalo etikete vyrauja savitos nuostatos. Korėjiečiai niekada nevalgo vieni. Yra tikima, kad valgant kartu gerinami tarpusavio santykiai, kuriama harmonija. Tai paremta kibun idėjos pagrindu. Taip pat šioje srityje, kaip ir kitose korėjiečių gyvenimo aspektuose, nepamirštama pagarba vyresniam žmogui ir hierarchija, kuri buvo ypač akcentuojama konfucianizmo filosofijoje. Puikus pavyzdys būtų tai, jog susėdus prie stalo galima pradėti valgyti tik tada, kai vyriausias kambaryje esantis žmogus pakelia valgymo įrankius. Valgant su gerokai vyresniu žmogumi yra svarbu prižiūrėti savo valgymo tempą, nes pabaigus anksčiau už vyresnį galima pasirodyti nemandagiu. Lygiai taip pat, geriant alkoholį būtina nusisukti nuo vyresnio žmogaus, tokiu būdu išreiškiama pagarba. Gėrimo metu žmogus niekada nepila gėrimo sau ir niekada neatsisako išgerti, kai siūlo aukštesnio socialinio statuso bendradarbis arba gerokai amžiumi pralenkiantis kitas asmuo. Tokio susibūrimo metu, korėjiečiai aktyviai bendrauja vieni su kitais ir tai yra ne mažiau svarbi tarpusavio ryšio kūrimo dalis.
Kalbos lygiai
Korėjiečių kalboje yra net septyni mandagumo lygiai, kurių tris korėjiečiai naudoja dažniausiai. Tai - aukščiausias, naudojamas žinių vedėjų, kalbant su klientais parduotuvėse ir nepažįstamais žmonėmis bei tais, kurie gerokai vyresni už jus. Vidurinis - naudojamas dažniausiai. Tai formalus draugiškas lygis, kuriuo kalbant parodoma pagarba, tačiau ji išreiškiama draugiška maniera. Taip pat yra žemiausias, neformalus lygis, vartojamas kalbant su vaikais, artimais draugais, jaunesniais žmonėmis ir tuomet, kai vyresnis asmuo leidžia numesti formalumus.
Kreipimosi formos
Korėjiečių kalboje yra nemandagu kreiptis į asmenį vien tik vardu - tam prie vardo pridedami kreipiniai. Oni (언니 Eonni) yra žodis, vartojamas moterų, kai kreipiamasi į vyresnę seserį ar draugę, opa (오빠 Oppa) moterys vartoja besikreipdamos į vyresnį vyrą, tuo tarpu vyresnioji jaunesnę/jaunesnį draugą ar draugę/seserį ar brolį vadins dongseng (동생 dongsaeng). Pastarasis žodis yra vartojamas abiejų lyčių. Kai vyras kreipiasi į vyresnį draugą ar brolį, vartojamas žodis hjong (형 hyeong), tačiau kreipiantis į vyresnę sesę ar draugę, jau vartojamas nuna (누나 nuna). Visi žodžiai ir mandagumo lygiai yra vartojami norint deramai išreikšti pagarbą ir nesupykdyti ar neįžeisti kito asmens. Tokiu būdu yra palaikomi draugiški tarpusavio santykiai ir harmonija, kuri yra svarbi, kuriant draugišką ir palaikančią aplinką.
Korėjiečių kalbos gramatika ir leksika
Hangul rašto sistema
Iki XV a. Korėjoje buvo naudojami adaptuoti Kinų hieroglifai. 1443 m. karalius Sejongas sukūrė, o 1446 m patobulino savitą rašymo sistema pavadinimu Hangeul, tačiau plačiai ji pradėta vartoti tik XX a. Hangulis su laiku keitėsi. Dabar šią sistemą sudaro 10 balsių ir 14 priebalsių. Šio rašto išmokti nėra sunku, jis pripažintas vienu logiškiausių ir sistemingiausių pasaulyje, tačiau tarimas daugeliui užsieniečių iš pradžių gali pasirodyti keblus. Vos girdimas skirtumas tarp tam tikrų priebalsių apsunkina taisyklingą tarimą ir kartais sukelia nesusipratimų, mat korėjiečių kalboje yra nemažai panašiai skambančių, vien priebalsių duslumu besiskiriančių žodžių.
Gramatinės ypatybės
Korėjiečių kalba neturi linksniuočių, visi daiktavardžiai kaitomi beveik pagal tą pačią paradigmą, taip ir veiksmažodžiai. Taip pat kalboje nėra asmenų, laikai, nuosakos, netgi įvairūs jungtukai korėjietiškai reiškiami įvairiomis priesagomis, priduriamomis prie veiksmažodžio kamieno. Korėjiečių kalboje būdvardis neturi linksnių, giminių ar laipsnių, tačiau turi laikus ir nuosakas, todėl jis priskiriamas veiksmažodžiams.
Mandagumo lygiai
Korėjiečių kalboje yra 7 kalbos lygiai, kurie dažniausiai skirstomi į mandagią (kor. 존댓말, liet. džondėtmal) bei nemandagią (kor. 반말, liet. banmal) kalbą. Priklausomai nuo kalbos lygio keičiasi veiksmažodžių ar būdvardžių galūnės (kartas vartojamas visiškai kitas veiksmažodis), taip pat prie daiktavardžių pridedamos priesagos, kurios nurodo mandagią kalbą. Reiktų paminėti, jog korėjiečiai vengia žodžio „tu“, todėl vietoj jo vartojami įvairūs daiktavardžiai, nurodantys pašnekovo padėtį darbe ar universitete.
Korėjiečių kalbos mokymasis Lietuvoje
Karaliaus Sedžiongo institutas
Karaliaus Sedžiongo institutų (KSI) pasaulinis tinklas buvo pradėtas kurti 2005 m. Pietų Korėjos vyriausybės iniciatyva. Pagrindinis jos tikslas - steigti korėjiečių kalbos ir kultūros židinius, suteikiančius galimybes bet kuriam susidomėjusiam žmogui iš arčiau pažinti Korėją. KSI Kaunas siekia populiarinti korėjiečių kalbą ir Korėjos kultūrą Kaune bei visoje Lietuvoje. Institutas siūlo korėjiečių kalbos kursus, organizuoja su Korėja susijusius renginius ir siekia tapti susitikimų vieta, atvira visiems besidomintiems Korėja. Karaliaus Sedžiongo institutas Kaune buvo įkurtas 2018 m. rugpjūtį po kelis mėnesius užtrukusių pasiruošimų, koordinuojamų Azijos studijų centro darbuotojų.
Kitos mokymosi galimybės
Korėjiečių kalbą Rytų kalbų mokykloje dėsto VU Azijos ir transkultūrinių studijų instituto dėstytojas Dae Suk Choi. Taip pat Lietuvoje veikia privati korėjiečių kalbos mokykla „Hangul Mokykla“, skirta tiek pradedantiesiems, tiek pažengusiems kalbos entuziastams.
Pietų Korėjos himnas
Pavadinimas ir panašumai su Šiaurės Korėjos himnu
Pietų Korėjos himnas, kaip ir Šiaurės Korėjos himnas, turi vienodą pavadinimą (tik Šiaurės Korėjoje į lotynų raštą transkribuojamas kitaip) ir turi daug panašumų.
Istorija ir kūrimas
Žodžiai sukurti 1896 m., o dabartinė muzika - 1935 m. 1948 m. himnas tapo oficialiu. Pirmoji himno melodija buvo tokia, kaip škotų liaudies dainos "Už mūsų jaunas dieneles pakelkime taures", naudotos ir kitos melodijos. Norėta, kad melodija būtų korėjietiška, tad 1935 m. specialiai sukurta nauja.