Kaip Susidaro Audros Ciklonai: Išsamus Žvilgsnis

Ciklonai - tai didelio masto atmosferos reiškiniai, darantys didelę įtaką orams ir kasdieniam gyvenimui. Šiame straipsnyje išsamiai aptariama, kaip susidaro audros ciklonai, kokie veiksniai lemia jų susiformavimą ir kokį poveikį jie daro orui.

Ciklonų Apibrėžimas ir Charakteristikos

Ciklonas - tai atmosferos stovis, kuriam būdingas oro srautų judėjimas. Šis srautai juda pagal laikrodžio rodyklę šiaurės pusrutulioje ir prieš laikrodžio rodyklę pietų pusrutulioje. Ciklonai taip pat vadinami žemo slėgio ciklonais arba žemės stoviais. Fiziškai tai yra oro srautų sistema, kurioje oras juda į centrą ir aukštyn. Centrinėje dalyje yra žemės viršūnė, kurioje slėgis yra žemiausias.

Ciklonai - tai meteorologiniai reiškiniai, kuriuos dažnai galima stebėti mūsų aplinkoje. Jie susidaro atmosferoje ir gali turėti didelį poveikį orui. Bet koks oro stovis yra atmosferos slėgio sritis, kurioje stiprios oro sąlygos yra sukoncentruotos. Ciklonai paprastai yra didelio masto atmosferos frontinės sistemos, kurios gali vykdyti intensyvų sukimo judesį. Šie atmosferos stoviai formuojasi dėl įvairių atmosferos kintamųjų - oro slėgio, temperatūros ir drėgmės - iškraipymo.

Ciklonai yra orlaivio skaičiavimo bodis, kuris yra uždaras oro srautas. Jie būna sukuriami šiltų ir šaltų orų sąveikos rezultate.

Ciklonų Susidarymo Mechanizmai

Ciklonai suformuojasi dėl šiltų ir šaltų orų sąveikos. Kai šiltas oras kylančiais judesiais sutinka su šaltu oru, susidaro išsivysčiusių oro masių konvergencija. Ciklonai dažniausiai susiformuoja šaltuoju metų laiku, kai temperatūros skirtumai tarp oro masyvų yra didžiausi. Kai šaltas oro masa susiduria su šiltu oro masa, kyla slegis ir prasideda ciklonų formavimasis.

Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje

Netropiniai Ciklonai

Netropiniai ciklonai susidaro poliariniuose arba arktiniuose atmosferos frontuose, aukščiau 25° lygiagretės Šiaurės ir Pietų pusrutulyje. Dažnai tame pačiame fronte vienas paskui kitą atsiranda 3-5 ciklonai (ciklonų serija). Kartais jie susilieja į vieną (iki 2000 km skersmens) beveik nejudrų cikloninį sūkurį, vadinamą centriniu ciklonu. Kasdieniniuose sinoptiniuose žemėlapiuose Šiaurės pusrutulyje vienu metu galima aptikti iki 15-20 ciklonų ir 7-10 anticiklonų.

Yra 4 pagrindinės ciklono evoliucijos stadijos: bangos stadija, jaunas ciklonas, brandus (okliuduotas) ciklonas ir senas, terminiu atžvilgiu simetriškas, ciklonas (vienalytis sūkurys).

Bangos Stadija

Susiformavus bangai, jos priekinėje dalyje šiltas oras pradeda judėti į aukštąsias platumas šalto oro link, o užnugarinėje dalyje šaltas oras juda į žemąsias platumas šilto oro link. Kadangi viršutinėje besiformuojančio barinio darinio srityje oro srautai diverguoja, tai priežeminėje - konverguoja centro link. Oras pradeda kilti į viršų. Ties bangos ketera slėgis sumažėja, susiformuoja uždara izobara.

Jauno Ciklono Stadija

Toliau vystantis ciklonui slėgis centre dar labiau sumažėja (paprastai iki 990-1000 hPa), vėjai sustiprėja ir oras pradeda judėti apie ciklono centrą. Prasideda jauno ciklono stadija. Šiltas oras priekinėje jauno ciklono dalyje toliau juda į šiaurę, čia susiformuoja šiltasis frontas, o užnugarinėje ciklono dalyje formuojasi šaltasis frontas. Šaltasis frontas ciklone visada juda greičiau nei šiltasis, todėl pamažu jis vejasi šiltąjį frontą ir su juo susilieja.

Brandus Ciklonas

Prasideda ciklono okliudavimasis ir okliuzijos fronto formavimasis. Tai brandaus ciklono stadija. Slėgis centre pasiekia žemiausias reikšmes (apie 980-990 hPa, o kartais net iki 950 hPa), vėjo greitis ciklono centre labai padidėja. Cikloninė cirkuliacija pasiekia ir aukštesnius troposferos sluoksnius (paprastai iki 5 kilometrų).

Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai

Senas Ciklonas

Silpnėjant oro srautų divergencijai viršutinėje barinio darinio dalyje, slėgis ciklono centre pamažu didėja, ciklonas tampa šaltu, simetrišku ir mažai judriu bariniu dariniu ir galiausiai visai išnyksta. Užregistruotas minimalus slėgis ciklono centre arba ciklono gilumas (perskaičiuotas jūros lygiui) - 935 hPa. Ciklono egzistavimo ciklas 4-7 paros.

Tropiniai Ciklonai

Tropikų ciklonai (depresijos) - žemo atmosferos slėgio sritys - susidaro virš vandenynų, kurių paviršius būna įšilęs labiau nei 27°C. Tropikų ciklonai susidaro abiejuose pusrutuliuose tarp 5° ir 25° lygiagrečių, tropiniuose atmosferos frontuose. šie ciklonai mažesnio skersmens nei vidutinių platumų ciklonai, bet pasižymi daug didesniais bariniais gradientais, būna gilesni (žemiausias išmatuotas slėgis tokiame ciklone 886 hPa). Jiems būdingos smarkios liūtys ir perkūnijos. Tik susiformavęs ciklonas juda 10-20 km/h, vėliau 30-40 km/h greičiu.

Sąlygos, Būtinos Tropiniam Ciklonui Susiformuoti

Tam, kad susiformuotų tropinis ciklonas, reikalingos kelios sąlygos:

  1. Paviršinio vandenyno sluoksnio temperatūra turi būti aukštesnė nei 26-27 °C. Tokia temperatūra lemia nepastovią apatinių atmosferos sluoksnių stratifikaciją, galingą konvekciją ir debesodarą. Vykstant vandens garų kondensacijai aukštesniuose atmosferos sluoksniuose išskiria milžiniški energijos kiekiai, kurie papildo ciklono kinetinę energiją.
  2. Oro temperatūra turi greitai mažėti didėjant aukščiui, o santykinis drėgnis - išlikti pakankamai didelis. Tada konvekcijos metu gali išsiskirti ypač daug kondensacijos šilumos.
  3. Horizontali vėjo kryptis ir greitis turi mažai keistis vertikalia kryptimi.

Tropinių Ciklonų Judėjimas ir Transformacija

Susiformavę tropiniai ciklonai Šiaurės pusrutulyje juda pagal bendrą pernašos kryptį į vakarus, krypdami į šiaurę. Pasiekę vidutines platumas gali virsti netropiniais frontiniais ciklonais, kurių tipiška judėjimo trajektorija iš vakarų į rytus.

Ciklonų Poveikis Orui ir Aplinkai

Dėl ciklonų gali kilti daugybė oro sąlygų pokyčių. Jie gali sukelti stiprius vėjas, lietus, sniegą ar net audras. Ciklonai taip pat gali sukelti kritulius ir būti susiję su debesų danga ir šviesiais reiškiniais. Ciklono poveikis orui gali būti labai įvairus. Ciklonai gali sukelti stiprų vėją, mažėti temperatūrą, padažnėti lietus ar net audras.

Taip pat skaitykite: Švietimo sistemos analizė: Korėja ir Lietuva

Ciklonai sukuria stiprias vėjas, lietų ir net štormus. Jie gali sukelti ir klimato pokyčius, nes transportuoja karštą orą į šiaurės pusrutulio šalių bei šaltą orą į pietų pusrutulio šalis. Taip pat ciklonai yra susiję su orų permainomis, tokiomis kaip temperatūros ir slėgio svyravimai.

Ciklonų Sukeliami Pavojai

Ciklonai gali būti pavojingi dėl savo stiprių vėjų, liūčių ir audrų. Jie gali sužlugdyti medžius, sugriauti pastatus ir sukelti potvynius. Labiausiai pažįstamas uragano pavojus - stiprus, iš kojų verčiantis vėjas. Jis griauna namus, verčia stogus, kelio ženklus, lanksto televizijos antenas, gali apversti netinkamose vietose laikomas talpas su pavojingomis medžiagomis.

Nešamos vėjo nuolaužos gali mirtinai sužaloti žmones, išdaužti langus, automobilių stiklus, sugadinti kitus pakeliui esančius daiktus. Stiprūs vėjai pavojingi įstiklintiems daugiabučių namų balkonams. Silpnų konstrukcijų įstiklintų balkonų rėmus vėjai lengvai atplėšia, ypač, jeigu jie atsidaro į išorę. Vėjo vartomi medžiai nutraukia elektros laidus, užgriūna ant automobilių. Medžių išvartos užtveria kelius ir, sudarydamos automobilių spūstį, sukelia dar didesnę sumaištį. Nutrūkę ir nukritę ant degių medžiagų elektros laidai gali sukelti gaisrą - gali užsidegti pastato stogas.

Ciklonai ir Laivyba

Ciklonas laivybos srityje yra atmosferos reiškinys, kai oro masyvai suktinėjasi apie tam tikrą pasisukimo centrą. Ciklonai laivybos srityje būdingi stipriais vėjais, lietumi ir audromis. Ciklonai gali paveikti laivybą daugiais būdais. Stiprūs vėjai gali sukelti pavojingą jūros bangavimą, kuris daro įtaką laivų stabilumui ir saugumui. Lietus ir audros gali sumažinti matomumą ir sutrikdyti navigaciją.

Ciklonai gali turėti didelę įtaką laivybos ekonomikai. Jie gali sukelti laivybos sutrikimus, priversti laivus atidėti keliones arba ieškoti alternatyvių maršrutų. Tai gali padidinti sąnaudas ir trukdyti prekybai bei kelionėms.

Kaip Atpažinti Cikloną Laivyboje

Vienas iš būdų atpažinti cikloną laivybos srityje yra stebint orų pranešimus ir prognozes. Meteorologai ir laivybos specialistai įspėja apie artėjančius ciklonus ir teikia rekomendacijas laivybos operatoriams ir kapitonams.

Ciklonai Lietuvoje

Lietuvą gali pasiekti Šiaurės Atlanto vandenyne susiformavę ciklonai, kurių įprastas kelias driekiasi per Vakarų Europą Sibiro link arba nuo Skandinavijos šiaurinėmis Azijos pakrantėmis. Kryptis - iš pietvakarių į šiaurės rytus. Kadangi į Lietuvą uraganiniai vėjai atkeliauja iš vakarų, j stipresni ir dažnesni vakarinėje Baltijos pakrantėje. Dažniau susidaro žiemą ir rudenį. Kiekvienos stipresnės audros metu bangos nuskalauja į jūrą dalį paplūdimių ir pajūrio apsauginės kopos smėlio.

Kasmet į lietuvą atslenka 40-70 ciklonų, kurių dauguma susidaro šiaurės atlante. Kartais atslenka ciklonai iš viduržemio ar juodosios jūros - pietiniai ciklonai. Lietuvą dažniausiai pasiekia okliuzijos stadijos ciklonai ir veikia vidutiniškai apie 220 dienų per metus (54 ciklonai). Dažnesni šaltuoju metų laiku, retesni - šiltuoju. Žiemą ciklonai dažniausiai atslenka iš Islandijos rajono bei Norvegijos ir Barenco jūrų, o vasarą - iš Britų salų regiono per Šiaurės ir Baltijos jūras Baltosios jūros link. Visais metų laikais apie ketvirtadalis ciklonų yra pietinių trajektorijų - iš Viduržemio ir Juodosios jūros regiono.

Stipriausi Uraganai Siautę Lietuvoje

  • 1967 m. spalio 18 d. - vėjo greitis 34-42 m/s, gūsiuose 55 m/s.
  • 1999 m. gruodžio 4 d. uraganas „Anatolijus” - vėjo greitis Nidoje buvo sustiprėjęs iki 40 m/sek., Klaipėdoje - 38 m/sek., kituose rajonuose - 28-32 m/sek. Žuvo 2 žmonės, išversta daug medžių, apgriauta namų. Pajūryje apie 25 km ruože nuardytas apsauginis kopagūbris. Be elektros buvo likę 80-150 tūks.
  • 2005 m. sausio 8 d. uraganas „Ervinas” - pajūryje vėjo greitis 32 m/s.
  • 2010 metais rugpjūčio 8 d. per Lietuvą praūžė škvalas. Jo metu žuvo 4 žmonės. Labiausiai nukentėjo Alytaus, Varėnos, Kauno, Prienų, Kėdainių, Trakų rajonai: išversti miškai, be elektros buvo apie 160 tūkst.
  • 2015 m. sausio 11 d. uraganas ,,Feliksas’’ - Klaipėdos uosto akvatorijoje vidutinis vėjo greitis 25 m/s, gūsiai 32,5 m/s.

Kaip Apsisaugoti Nuo Uragano

  • Apie artėjantį stiprų vėją, audrą ar uraganą žmonės informuojami iš anksto.
  • Pasirūpinti maisto ir vandens atsargomis.
  • Turėkite žibintuvėlį ir atsarginius maitinimo elementus. Nerizikuokite pasišviesdami atvira ugnimi: žvakėmis ar degtukais.
  • Kol nenutrūkęs vandens tiekimas, pripilti visus tuščius indus vandens.
  • Sandariai uždaryti duris, langus, ventiliacines angas, palėpių angas.
  • Užpildyti automobilio baką degalais.
  • Jeigu per radiją ar televiziją išgirstate raginimą evakuotis - taip ir darykite. Nedelsdami.
  • Jeigu evakuotis nebūtina ir jūs esate namuose - likite pirmame pastato aukšte, kuo toliau nuo galinčių dužti langų, stoglangių ar stiklinių durų. Įsitikinkite, kad gerai uždarėte lauko duris.
  • Jeigu dingo elektra, išjunkite iš tinklo pagrindinius elektros prietaisus.
  • Telefonu neskambinkite be reikalo. Gali prireikti šauktis pagalbos.
  • Slėptis už natūralių priedangų: pavėjinėje šlaito pusėje, už uolos, ar tiesiog miško tankmėje. Pavojinga slėptis už aukštų medžių, kurių vainikai kyšo virš miško - jie pirmieji gali neatlaikyti griaunamos vėjo jėgos.
  • Atvirame lauke nuo vėjo slėptis saugiausia kuo žemesnėje reljefo vietoje (griovyje, duobėje). Reikia gultis ant žemės, kuo labiau prisispausti prie jos, rankomis užsidengti veidą, užsisegti rūbus ir prispausti juos prie kūno, kad vėjas nedarytų iš jų burių.
  • Stebėkite aplinką - ar nepatvinusios upės, ar neapsemti keliai.
  • Patikrinkite rūsį - jis gali būti pilnas vandens. įsitikinkite, kad neapsemti įjungti elektros prietaisai, nenutrūkę dujų vamzdynai.
  • Susisiekite su savivaldybės administracija ir sužinokite ar dėl uragano nebuvo paskelbta ekstremalioji situacija.

tags: #kaip #susidaro #audros #ciklonai

Populiarūs įrašai: