Ar Pietų Amerikoje Gyvena Tigrai? Faktai ir Mitai

Tigrai - didžiausios ir stipriausios katės pasaulyje, tradiciškai asocijuojamos su Azijos žemynu. Tačiau ar kada nors tigrai gyveno Pietų Amerikoje? Ar egzistuoja kokie nors įrodymai, pagrindžiantys šį teiginį? Šiame straipsnyje panagrinėsime tigrų paplitimą, jų artimiausius giminaičius Pietų Amerikoje ir išsklaidysime mitus apie tigrus Amerikos žemyne.

Tigrų Paplitimas Istorijoje

Tigrai (Panthera tigris) istoriškai buvo plačiai paplitę Azijoje, nuo Indijos ir Pietryčių Azijos miškų iki Kinijos ir net Sibiro šiaurės. Šiandien dėl žmogaus veiklos ir buveinių naikinimo tigrų populiacija smarkiai sumažėjo, ir jie išliko tik keliuose atogrąžų miškų draustiniuose ir pelkėse, pavyzdžiui, Gango deltoje Indijoje.

Jaguaras - Amerikos Katė

Vienintelė didžioji katė, natūraliai aptinkama Amerikos žemyne, yra jaguaras (Panthera onca). Jaguaro pavadinimas kilęs iš Amazonės tautų kalbos žodžio "yaguara". Jaguarai yra stiprūs ir puikūs plėšrūnai, užimantys svarbią ekologinę nišą Centrinės ir Pietų Amerikos miškuose, pelkėse ir pievose.

Kaip Tigrai Medžioja?

Tigrai beveik visada puola iš užpakalio. Juodos dėmės rusvai geltoname fone puikiai maskuoja šį baikštų gyvūną, kai jis slepiasi tarp šešėliuotų medžio lapų arba aukštoje sausoje žolėje.

Faktai Apie Katinių Šeimą

  • Gepardas: Greičiausias sausumos žinduolis pasaulyje, galintis bėgti iki 96 km/h greičiu dėl ilgos kojų ir lankstaus stuburo.
  • Spalvos ir raštai: Gyvūnų spalvos ir raštai padeda išsiskirti iš kitų tos pačios rūšies gyvūnų arba informuoja plėšrūnus apie nuodingumą.
  • Tigrai kaip plėšrūnai: Iš pasalų tykantiems plėšrūnams, tokiems kaip tigrai, gebėjimas išlikti nepastebėtais nulemia sėkmingą medžioklę.

Vykdant Archeologinius Tyrinėjimus, Kaune Rastas Tigro Žandikaulis

Vykdant archeologinius tyrinėjimus, Kaune rastas tigro žandikaulis. Neįprastas ir unikalus radinys aptiktas rytinėje Senamiesčio dalyje, Druskininkų ir Puodžių g. kampe.

Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje

Tigrai ir Moderniosios Technologijos

Kas nutinka apjungus nuožmius medžiotojus - Sibiro tigrus - ir moderniąsias technologijas? Gaudynės, peštynės ir žaidynės. Filmuotoje medžiagoje iš Kinijos Heilongdziango provincijoje esančio šių retų plėšrūnų parko matoma, kaip tigrai vaikštinėja po teritoriją tarsi be jokio tikslo - staiga jų dėmesį patraukia aplinkui zvimbiantis bepilotis su filmavimo kamera.

Tigrai-Albinosai: Grožis ir Išsigimimai

Dangaus žydrumo akys ir kerintis baltutėlis kailis - tigrai-albinosai netruko sulaukti milijonų žmonių simpatijų. Tačiau yra ir kita baltųjų tigrų veisimo pusė - išsigimimai. Laukinėje gamtoje baltųjų tigrų pasitaiko nepaprastai retai, todėl zoologijos soduose ar cirkuose matomi žvėrys sniego baltumo kailiu yra atrankinio kryžminimo vaisiai. Kartais jie prinoksta ypatingai atgrasūs. Beje, ne kartais, o dažniausiai. 29 atvejais iš 30.

Knyga Apie Usūrinį Tigrą

Tai - labai neįprasta knyga. Pradedant stiliumi - savotiška enciklopedija, maišyta su detektyvu - ir baigiant backgroundu: amerikietis rašo apie paskutiniojo praeito amžiaus dešimtmečio (ir dar senesnę) Rusiją, ir ne tik jos ekonominius aspektus, bet ir buitį, ir psichologiją, ir antropologiją, ir istoriją. Čia vat kaip aš imčiau ir parašyčiau knygą, kurioje susilietų devintojo ir dešimtojo dešimtmečių Venesuelos ekonomikos krizės, kokio nors Andų kaimelio šeimos gyvenimas ir Pietų Amerikos gamtosaugos problemos. Na gerai, ne aš taip parašyčiau - man tokiam dalykui tiek kantrybės, tiek erudicijos nepakaktų. Skamba truputį crazy? Bet kai skaitai, taip visiškai neatrodo. Kai skaitai, jauti tą sveiką požiūrį iš šono, bet kartu ir puikiai sukeliamą imersiją - imersiją į keistą Primorės regioną, kur susilieja taiga, drėgnasis vidutinių platumų miškas (angl. temperate rainforest), senais laikais dvelkiantys smulkių tautelių medžiotojai (tuo pačiu dar ir brakonieriai, ir rinkėjai) ir tipiški, mums labai jau gerai žinomi rusai. Jie čia - tarsi zoologinio detektyvo vinis. Ir šiaip jau aš net gana stipriai nemėgstu detektyvų - kažkaip dauguma jų man visiškai neįtikinami - bet šitas pasirodė įtraukiantis. Siužetas - postperestroikiniame Primorės krašte vyrauja skurdas, darbų nėra, tad žmonės gyvena iš miško. Usūrinis tigras - šio regiono karalius. Vietiniams senbuviams - udegėjų ir nanajų tautelių palikuonims - jis yra tam tikra prasme dievas. Ne vakarietiško modelio visagalis, o senosios, šamaniškosios pasaulėžiūros dievas, gyvenantis šalia, kurį reikia gerbti, su kuriuo įmanoma susitarti, bet kritiniu atveju - būtent kritiniu atveju - jam galima pasipriešinti ir jį nudobti. Bet kritinis atvejis skaitosi tik tada, kai jau prisidirba pats tigras. O tada nutinka perestroika, griūva TSRS, įsivyrauja skurdas, o čia pat, už sienos kinai moka už usūrinį tigrą tiek, kad gali iškart japonišką visureigį nusipirkti. Knyga paremta tikrais įvykiais - 1997-aisiais Primorės krašto Соболиный (liet. Sabalinė, pagal sabalus) gyvenvietėje ima siausti tigras žmogėdra. Speciali gamtosaugininkų-kontrbrakonierių specnazo komanda imasi tirti įvykį ir galiausiai imasi žmogėdros likvidavimo. Pasakojimo eiga dėliojama paeiliui: enciklopediniai, vaizdiniai ir veiksmo epizodai. Knygos autorius - amerikietis žurnalistas, gyvenantis Kanadoje. „Tigro“ bibliografinį sąrašą sudaro du ar trys lapai knygos pabaigoje, o sakoma, kad visą knygą įkvėpė brito Sashos Snow filmas „Conflict Tiger“. Bibliografiniai šaltiniai - žinoma, daugiausia anglų kalba ar verstiniai į anglų kalbą, bet apima tikrai platų istorinį spektrą: pradedant XVIII a. Tad rekomenduoju.

Gyvūnų Prikėlimas Iš Nykstančių Rūšių

Spręsdami, kuri išnykusi rūšis turi daugiausiai šansų sugrąžinta į gyvenimą, mokslininkai aiškinasi, ar vis dar egzistuoja išnykusiam gyvūnui labai artima rūšis. Tarkime, išnykusiems mamutams drambliai ar karvės išnaikintiems taurams. Pirmiausiai, iniciatyvos besiimantys mokslininkai turi įrodyti, kad konkreti gyvūnų rūšis tikrai yra reikalinga, atlieka svarbią ekologinę funkciją ar tiesiog žmonių yra labai mylima. Taip pat labai svarbu, ar yra reali galimybė gauti išnykusio gyvūno audinių ir iš jų išgauti jo DNR grandinės pavyzdžių. Mokslininkai turi atsižvelgti ir į kitus kriterijus, prieš prikeliant išnykusį gyvūną. Pavyzdžiui, ar toks veiksmas neturės rimtų biologinių ir ekologinių pasekmių. Juk gyvūną-Lozorių būtina sugrąžinti į laukinę gamtą, todėl turi egzistuoti jam tinkama gyvenamoji aplinka, pakankamas maisto kiekis ir ribotas kontaktas su žmonėmis. Iš karto užbėgame už akių Juros periodo parką sukurti norintiems svajotojams - didžiųjų driežų prikėlimui kol kas nėra jokių galimybių. Užtat egzistuoja ne mažiau įspūdingų gyvūnų rūšys, kurias galima būtų grąžinti iš „ano pasaulio“.

Gyvūnai, Kuriuos Bandoma Sugrąžinti

  • Kaspijos tigrai: Gyveno Turkijoje, Irane, Irake ir Šiaurės Vakarų Kinijoje, tačiau išnyko septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Kai kurie mokslininkai nori juos sugrąžinti, beveik visai identiškus Sibiro tigrus apgyvendinant Kaspijos tigrų gyvenamojoje vietoje, kad šie adaptuotųsi.
  • Taurai: Naminių galvijų protėviai, gyvenę Europoje, Azijoje ir Šiaurės Afrikoje. Mokslininkai nori juos sugrąžinti išveisdami iš galvijų rūšių su taurų DNR dalimis. Kelios europiečių mokslininkų komandos mėgina išvesti taurus jau nuo 2009 metų.
  • Karolinos papūgos: Buvo nedidelė žala papūga su ryškiai geltona ir oranžine galva. Jos gyveno Jungtinių Valstijų rytuose. Paskutinė tokia papūga pastipo Floridoje 1904 metais, tačiau jos genetinių giminaičių galima rasti Meksikoje ir Karibų šalyse.
  • Kubietiška ara: Spalvinga kubietiška ara gyveno Kuboje ir išnyko 1885 metais dėl medžioklės, prekybos bei kitų gyvūnų poveikio. Kai kuriems mokslininkams pavyko išvesti labai panašius, tačiau šiek tiek didesnius paukščius, kurie genetiškai yra beveik identiški kubietiškoms aroms.
  • Drontas: Veikiausiai yra geriausiai žinomas išnykęs paukštis. Jis atsirado dėl natūralių plėšrūnų stokos, tačiau į jo gimtąją salą Mauricijų atvykę žmonės šiuos paukščius medžiojo maistui ir juos išnaikino. 2007 metais mokslininkai aptiko labai gerai išsilaikiusį dronto skeletą, iš kurio pavyko gauti vertingų DNR pavyzdžių.
  • Mamutai: Mamutų griaučiai sušalo, todėl gerai išsilaikė, o tai leido mokslininkams gauti labai gerų jų DNR pavyzdžių. Paskutinė izoliuota mamutų kolonija gyveno Vrangelio saloje, Arktyje, prieš 4 tūkst. metų.
  • Labradoro antis: Šie paukščiai visuomet buvo reti, tačiau galutinai išnyko kažkada laikotarpiu tarp 1850 ir 1870 metų. Manoma, kad jų mėsa nebuvo labai skani, todėl šios antys nebuvo plačiai medžiojamos maistui. Tačiau mokslininkai mano, kad žmonės vis dėlto yra kalti dėl šių ančių išnykimo.
  • Gauruotieji raganosiai: Gauruotieji raganosiai gyveno Europoje ir Azijoje. Jie turėjo kresnas kojas ir storus gaurus, dėl kurių buvo gerai prisitaikę gyventi šaltoje tundroje ledynmečiu. Dėl jų išnykimo kalti intensyviai juos medžioję žmonės.
  • Teterva: Tetervos gyveno Šiaurės Amerikos pakrantėse iki 1932 metų. Jų mėsa buvo labai skani, todėl manoma, kad jomis buvo gardžiuojamasi švenčiant pirmąsias Padėkos dienas naujai atrastame žemyne. Žmonės jas praktiškai visas yra suvalgę.
  • Baltasnapis genys: Baltasnapiai geniai gyveno žmogaus nepaliestuose JAV pietryčių miškuose. Tačiau jų nepastebėta nuo penktojo praėjusio amžiaus dešimtmečio. Cornelio ornitologijos laboratorija net yra pasiūliusi 50 tūkst. JAV dolerių atlygį tam, kas parodys, kur galima aptikti gyvą šios rūšies pavyzdį.
  • Imperatoriškasis genys: Manoma, kad šios rūšies paukščiai dar egzistuoja, nors niekas jų nematė daugiau nei 50 metų. Oficialiai ši rūšis įtraukta ir kritiškai nykstančių sąrašą, nes didelę dalį jam tinkamos gyvenamosios aplinkos sunaikino žmonės.
  • Moa paukštis: Moa paukščiai buvo didžiuliai Naujojoje Zelandijoje gyvenę neskraidantys paukščiai, kurių ūgis siekdavo daugiau nei pusketvirto metro ir svėrė jie daugiau nei 250 kilogramų. Šie paukščiai išnyko apie 1400-uosius dėl medžioklės. Genetiškai artimiausi jų giminaičiai - Pietų Amerikos tinamai.
  • Epiornitai: Milžiniški neskraidantys epiornitai buvo aptikti tik Madagaskare ir išnyko septynioliktame amžiuje. Manoma, kad jie išnyko dėl žmonių veiklos.
  • Pirėnų kalnų ožiai: Pirėnų kalnų ožiai gyveno Pietų Prancūzijoje ir Šiaurės Pirėnuose, tačiau išnyko 2000-ųjų sausį. Mokslininkai mėgino klonuoti vieną šios rūšies atstovą, panaudodami iš paskutinių patelių paimtą DNR, tačiau atsivestas ožiukas netrukus pastipo.
  • Kvaga: Kažkada šios lygumų zebros - kvagos - gyveno Pietų Afrikoje. Paskutinis laukinis gyvūnas buvo nušautas 1870 metais, o nelaisvėje laikytas pastipo dar po trylikos metų. 1987 metais pradėtas vykdyti Kvagos Projektas, kurio tikslas yra sugrąžinti šią rūšį.
  • Gėlavandeniai delfinai: Gėlavandeniai delfinai gyveno Kinijos Jangdzės upėje Kinijoje. Jie buvo paskelbti išnykusiais prieš dešimtmetį, tačiau pernai mokslininkai vieną tokį delfiną pastebėjo minėtoje upėje. Jei nors keli individai yra išlikę, gamtosaugininkai pabandys „įpūsti“ jų populiacijos ugnelę.
  • Tasmanijos tigrai: Tasmanijos tigrai yra vienintelis sterblinis gyvūnas sąraše. Iš pradžių jų gyveno žemyninėje Australijoje ir Naujojoje Gvinėjoje. Tačiau galiausiai šios rūšies atstovų buvo likę tik Tasmanijoje, kur ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje jie ir išnyko. Manoma, kad jų DNR galima rasti pas Tasmanijos velnius.
  • Gigantiškasis elnias: Gigantiškieji elniai buvo vieni didžiausių elnių Žemėje. „Jauniausi“ tokio elnio griaučiai rasti Sibire ir jų amžius siekia maždaug 7700 metų. Manoma, kad šios elnių rūšies genų galima rasti tauriuosiuose elniuose bei danieliuose.
  • Karibinis ruonis vienuolis: Karibiniai ruoniai vienuoliai buvo medžiojami dėl jų taukų. Be to, žmonių vykdoma žvejyba atėmė iš šių ruonių maitinimosi šaltinį ir jie galiausiai išnyko 1952 metais. Ruoniai vienuoliai yra artimi havajietiškų ruonių vienuolių ir Viduržemio jūros ruonių vienuolių giminaičiai, tačiau ir pastarieji yra arti išnykimo slenksčio.
  • Guja: Guja paukščiai buvo didelė Naujojoje Zelandijoje gyvenusių medsiurbinių paukščių rūšis. Jie išnyko dvidešimtajame amžiuje, nes dėl aktyvios medžioklės muziejams ir privatiems kolekcininkams. Patelės, skirtingai nuo patinėlių, turėjo ilgesnį ir labiau išlenktą snapą, tačiau daugiau apie šių paukščių biologiją beveik nieko nėra žinoma, todėl mokslininkams ypač smalsu juos „prikelti“.
  • Moho: Moho - tai išnykusi Havajuose gyvenusių paukščių rūšis. Šie paukščiai išnyko, nes jie buvo medžiojami ir taip pat sunaikinta jų natūrali gyvenamoji aplinka. Paskutinį kartą moho matyti 1934-aisiais, tačiau yra keletas giminingų rūšių, kurios padėtų juos prikelti.
  • Jūros karvė: Jūros karvė yra gimininga lamantinams ir diugoniams. Kažkada jų buvo gausu Ramiojo vandenyno šiaurinėje dalyje, tačiau dėl medžioklės jūros karvės išnyko prieš 27 metais. Diugoniai turi dalį jūros karvių DNR, tad mokslininkai nepraranda vilčių pastaruosius gyvūnus prikelti.
  • Karvelis keleivis: Aplinkui yra tiek daug balandžių, kad sunku patikėti, kad yra ir jų išnykusių rūšių. Tačiau šie karveliai buvo išnaikinti dvidešimtojo amžiaus pradžioje, nes buvo medžiojami vergams maitinti. Šiuo metu egzistuoja 17 jiems giminingų balandžių rūšių.
  • Skrandyje palikuonis išnešiojanti varlė: Šios rūšies varlės prarydavo savo kiaušinėlius ir juos išnešiodavo skrandyje, kuris virsdavo gimda. Jos išnyko 1983 metais, tačiau 2013 metais mokslininkams pavyko įsodinti šios rūšies varlių „mirusios“ ląstelės branduolį į kitos rūšies varlės kiaušinėlį.
  • Didžioji alka: Didžioji alka išnyko XIX amžiaus viduryje. Jos gyveno Atlanto vandenyno šiaurinėje dalyje nuo Šiaurės Ispanijos iki Kanados. Šie paukščiai išnyko dėl klimato kaitos Mažojo ledynmečio metu, kuomet į jų gyvenamąsias teritorijas atkeliavo plėšrieji baltieji lokiai. Juos taip pat medžiojo žmonės.

Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai

Taip pat skaitykite: Švietimo sistemos analizė: Korėja ir Lietuva

tags: #pietu #amerikos #tigrai #ar #jie #egzistuoja

Populiarūs įrašai: