Pietų Amerikos Regionai: Gamta, Kultūra ir Kelionės
Lotynų Amerika - tai terminas, apjungiantis Centrinės ir Pietų Amerikos šalis, įskaitant Meksiką ir kartais Karibų salas. Šis regionas vadinamas Lotynų Amerika dėl jame dominuojančių romanų kalbų, kilusių iš lotynų kalbos: ispanų, prancūzų ir portugalų. Taigi, pavadinimas Lotynų Amerika apeliuoja į regiono kultūrą. Pietų Amerika - tai tolimas, egzotiškas ir visomis prasmėmis karštas žemynas, traukiantis keliautojus iš viso pasaulio. Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindinius Pietų Amerikos regionus, jų gamtą, kultūrą ir kelionių galimybes.
Pietų Amerikos gamtos įvairovė
Regionas yra didelis, todėl nenuostabu, jog jo kraštovaizdis - labai kontrastingas, nuo saulėtų paplūdimių iki atšiaurių ledynų. Žmonės šią didingą gamtos kūrybą siekia apsaugoti, dėl šios priežasties įkuriami nacionaliniai parkai. Pietų Amerikos žemyno koziris - gamta, ypač menkai civilizacijos paliestos teritorijos, prilygstančios kokiam trečdaliui Europos. Čia gyvūnai ir augalai nustelbia žmoniją, ir dešimtis kilometrų aplink gali nebūti jokio kito žmogaus - tik didingiausia gamta. Kiekviena iš šių teritorijų driekiasi per daugiau nei vieną šalį, todėl norint jas aplankyti, nebūtina keliauti į konkrečią valstybę.
Nacionaliniai parkai
Tarp Ramiojo vandenyno ir Karibų jūros esanti Kosta Rika - tai valstybė, galinti pasigirti kerinčio grožio gamta. Korkovado nacionalinis parkas - tai gamtos kampelis, esantis Kosta Rikos pietvakarinėje dalyje, Osos pusiasalyje. 424 kvadratinių kilometrų teritorijoje saugomi tankūs, didele įvairove pasižymintis tropiniai miškai. Juose gyvena daugiau nei 140 žinduolių rūšių, tokių kaip jaguarai, tapyrai, pumos, koalos ir kt. O kur dar įvairiausi ropliai, vabzdžiai, varliagyviai, paukščiai - gyvūnijos pasaulis Korkovado nacionaliniame parke išties labai platus. Keliautojams, norintiems patirti džiunglių magiją, parke įrengti žygių takai.
Kanaimos nacionalinis parkas įkurtas 1962 m. Tai - antras pagal dydį nacionalinis parkas šalyje, kuriame saugomas tepų - kalnų plokščiomis viršūnėmis - kraštovaizdis. Vienas iš žymiausių parko tepų - Roraimos kalnas, kurio aukštis net 2810 m. Įdomu tai, jog šis kalnų masyvas susidarė dar prekambro periode ir yra vienas seniausių kalnų Žemėje. Roraimos šlaitus itin mėgsta alpinistai, laipiojantys uolomis. Verta paminėti ir dar vieną Kanaimos nacionalinio parko pasididžiavimą - Aujantepą. Tai - dar vienas parke stūksantis tepas, nuo kurio teka aukščiausias pasaulyje krioklys - Anchelis.
Argentinos ir Brazilijos pasienyje galima pajusti gamtos galybę, mat čia šniokščia išskirtinio grožio gamtos kūrinys - Igvasu krioklys. Jo aukštis vietomis siekia net iki 82 metrų, o visos krioklių sistemos ilgis beveik 3 kilometrai. Igvasu vanduo krenta didžiule jėga, sukeldamas daug purslų. Saulėtą dieną juose lūžta spinduliai, todėl krioklį tarytum apjuosia vaivorykštės - tikras gamtos stebuklas. Argentinoje įkurto Igvasu nacionalinio parko pagrindinis objektas, žinoma, - įspūdingasis krioklys.
Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje
Vienas iš įstabiausių Kolumbijos nacionalinių parkų slepiasi šalies šiaurinėje dalyje, Karibų jūros pakrantėje. Tai - Taironos nacionalinis parkas - saugoma gamtos teritorija, kurioje galima pamatyti tiek tankias džiungles, kuriose virš galvų skraido margos papūgos, tiek pakrantę, žavinčią auksiniu smėliuku, turkio spalvos jūra ir ramybe.
Didingi aštrių kalnų peizažai, ramiai tyvuliuojantys ežerai, besiganančios lamų kaimenės, spygliuočių miškai, ledynų virtinės ir kūną stingdantys vėjai - tokia, kiek atšiauri, tačiau tuo pačiu savo grožiu hipnotizuojanti yra Patagonija. Tai regionas, išsidėstęs P. Amerikos pietuose, Čilės ir Argentinos teritorijose. Torres del Paine - tai daugiau nei 180-ies hektarų saugoma gamtos teritorija, kurioje gausu ežerų ir ledynų. Nacionalinio parko įžymybė - trys granito monolitai, sudarantys Painės Kordiljeros kalnų masyvą. Turistams, svajojantiems pakeliauti po nacionalinio parką, įrengtas „W“ formos žygio kelias.
Baru - aukščiausia šios šalies viršukalnė. Tai snaudžiantis ugnikalnis, kurio aukštis beveik 3,5 km! Sausuoju sezono metu kalno viršūnę dažniausiai dengia sniegas. Aplink aukščiausią Panamos ugnikalnį driekiasi to paties pavadinimo nacionalinis parkas. Tai saugoma teritorija, kurioje gausu derlingų plotų, mat čia teka Čirikės ir Kalderos upės. Nacionaliniame parke verši džiunglės, gausu krioklių, sraunių upeliūkščių. Čia gyvena apie 250 paukščių rūšių, tarp kurių mažieji kolibriai, kecaliai ir kt.
Brazilijoje galima atrasti ir kiek kitokį kraštovaizdį - sniego baltumo smėlio dykumą. Įdomu tai, jog šioje teritorijoje kasmet praūžia galingas lietaus sezonas. Krituliai ima kauptis ant vėjo suneštų smėlio kopų: taip susiformuoja nedideli baseinėliai, kurie galiausiai išdžiūsta. Todėl vietiniai gyventojai šią vietovę vadina „judančiomis kopomis“.
Kotapaksio nacionalinis parkas - tai Ekvadore, Andų rytuose esanti saugoma gamtos teritorija, kuri pavadinta pagal vieną iš aktyviausių pasaulio ugnikalnių - Kotapaksį. Šis ugnikalnis, stūksantis nacionalinio parko centre, vis dar aktyvus: paskutinį kartą jis buvo išsiveržęs 2015-ais metais. Nepaisant to, turizmas šioje vietovėje aktyviai vystomas, o alpinistai noriai kopia į šį, antrą pagal aukštį (5897 m) Ekvadoro kalną. Teritorija garsėja ne tik didingu ir kiek baugiu ugnikalniu, bet ir krištolinių ežerų bei žaliuojančių miškų gausa.
Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai
Pagrindiniai regionai
Pietų Amerikos regionai pasižymi skirtingais geografiniais ypatumais ir klimato sąlygomis.
- Amazonija: Užima trečdalį Pietų Amerikos žemyno, tai didžiausios pasaulyje džiunglės ir didžiausia pasaulyje upių sistema. Ten gyvena bent 10% visų planetos gyvūnų ir augalų rūšių. Didžioji dalis Amazonijos yra Brazilijoje, kur Manauso miestas tapęs tikrais Amazonijos vartais.
- Patagonija: Pietinis viso gyvenamo pasaulio pakraštys, kur žmonija pamažu užleidžia vietą vėjuotai ir šaltai gamtai. Patagonijos pietuose jau gali jaustis beveik kaip Antarktidoje: į ežerus stumiasi ir tirpsta vieni didžiausių pasaulio ledynų, pingvinų daugiau nei žmonių.
- Andai: Antri pagal aukštumą pasaulio kalnai po Himalajų, stebinantys vulkanų kūgiais, nuostabiomis kalnų panoramomis, daugybe kurių gali gerėtis nuo vandens: iš Ramiojo vandenyno, milžiniškų Andų ežerų.
Klimatas
Pietų Amerika yra visose klimato juostose, išskyrus poliarinę ir subpoliarinę. Klimatui turi įtakos sezoniškai persislenkantys Pietų Atlanto ir Pietų Ramiojo vandenyno aukšto slėgio centrai subtropinėse platumose ir vandenynų srovės: šaltoji Peru (Ramiajame vandenyne), šiltosios Gvianos ir Brazilijos bei šaltoji Falklando (Atlante). Dėl Andų kalnų išsidėstymo didžiąją (rytinę) Pietų Amerikos dalį veikia Atlanto oro masės, vyrauja ekvatorinė ir musoninė pasatinė cirkuliacijos. Žemyno pietuose vyrauja vakarų oro pernaša iš Ramiojo vandenyno.
Hidrografija
Pietų Amerika - didžiausio paviršinio nuotėkio (ploto vienete) žemynas (Amazonės, Orinoco ir Paranos metinis nuotėkis apie 11 000 km3). Pagrindinė takoskyra yra Andų kalnuose, todėl 85 % Pietų Amerikos paviršiaus priklauso Atlanto baseinui, apie 8 % vidinio nuotėkio sritims, apie 7 % Ramiajam vandenynui. Ilgiausios upės: Amazonė, Paraná, Orinoco, São Francisco, Urugvajus, Colorado, Río Negro, Magdalena.
Dirvožemis, flora ir fauna
Dienovidinis atmosferos kritulių zonų išsidėstymas lemia dirvožemio zonų išsidėstymą: drėgnoje šiaurės rytinėje dalyje vyrauja geltonžemiai ir geležaliumžemiai (juose auga drėgnieji atogrąžų miškai), žemdirbystei naudojami aukštažolėse prerijose susidarę juodžemiai, sausesnėse pampose - juosvažemiai, rudžemiai, priekalnių stepėse ir pusdykumėse - kaštonžemiai, kalciažemiai.Pietų Amerikos florą sudaro daugiau kaip 83 000 induočių augalų rūšių, iš kurių apie 53 000 rūšių yra endeminės.Gyvūnija priklauso zoogeografinei neotropinei sričiai. Pietų Amerikos fauna labai įvairi. Iš žinduolių gyvena sterbliniai, nepilnadančiai, plačianosės beždžionės, šikšnosparniai vampyrai, kapibaros, šinšilos, nutrijos, plėšrieji, kupranugariniai, tapyrai, pekariniai, elniniai, kiškiažvėriai. Būdingi paukščiai: papūgos aros, tukanai, kolibriai, kondorai, harpijos, žabiru, mažieji kalakutiniai grifai, tulžiai. Iš roplių gyvena gyvatės (tarp jų anakonda), driežai, šonakakliai vėžliai, iguanos, kaimanai; iš varliagyvių daug medvarlių, rupūžės pipos, kirmrausos.
Pietų Amerikos kultūra
Pietų Amerika - tai aistringai tolima, bet kartu ir artima europiečiui. Didžioji jos dalis “paveldėta” iš Ispanijos ir Portugalijos, kurios dar XV a. dalinosi Pietų Ameriką. Ten, kur buvo Portugalijos valdos, dabar - Brazilija ir kalbama portugališkai. Visose kitose didesnėse Pietų Amerikos šalyse kalbama ispaniškai, nes tai buvo Ispanijos kolonijos. Pietų Amerikoje nebepasinersi į autentišką vietos kultūrą, kaip gali Azijoje ar Afrikoje, bet indėnai neabejotinai paliko Pietų Amerikos kultūroje gilų įspaudą. Paliko ir juodaodžiai, kuriuos į daugelį Pietų Amerikos valstybių kolonistai atvežė kaip vergus. Tame kultūrų mišinyje ir gimė vienos įspūdingiausių pasaulio tradicijų. Pavyzdžiui, Brazilijos karnavalai - viena vertus, krikščioniška Gavėnios pradžia, kita vertus, aistra, aprangomis, sambos muzika labiau primenantys kokią genties šventę.
Taip pat skaitykite: Švietimo sistemos analizė: Korėja ir Lietuva
Tradicijos ir papročiai
Pietų Amerikos kolonijos vienos pirmųjų paskelbė nepriklausomybę nuo Europos imperijų - tai įvyko dar XIX a. pradžioje - ir nuo to laiko susiformavo naujų vietos tradicijų. Aistringai švenčiamos nepriklausomybės dienos, vietinė virtuvė ir šokiai, pagarba libertadorams - žemyno išvaduotojams, vedusiems vietines armijas prieš Ispanijos pajėgas.
Ne mažiau įspūdingi gali būti ir ~1900-1940 m. “naujieji” didmiesčių centrai, kuriuos pasistatė jau nepriklausomybę gavusios Pietų Amerikos šalys, su puošniais daugiaaukščiais, teatrais ir muziejais.
Socialinė atskirtis
XX a. viduryje Pietų Amerikos didmiesčiai apaugo lūšnynais, kiekvienoje šalyje vadinamais kitaip (Brazilijoje - favelos, Argentinoje - villa miseria ir t.t.). Juos savom rankom svetimoje žemėje nelegaliai pasistatė kaimiečiai, troškę gyventi mieste, bet neturėję tam pinigų. Valdžia lūšnynus toleruoja - toleruoja net ir tai, kad jų gyventojai vagia elektrą, vandenį ir kita. Akis badanti socialinė atskirtis, į kurią net panašios Europos miestuose nerasi, niekur nenyksta.
Virtuvė
Pietų Amerikoje lengva rasti Europos virtuvę ar amerikietiškus greito maisto restoranų tinklus - tačiau verta išmėginti ir vietinę virtuvę, vietines valgymo tradicijas (pvz., Brazilijoje rodizio, kai patiekalai nešiojami ratu ir kiekvienas svečias gali įsidėti ko nori).
Kelionės po Pietų Ameriką
Pietų Amerika turi ilgus ilgus saulėtus - čia nuostabiai uolėtus, čia idiliškai smėlėtus - krantus, tačiau, priešingai nei Pietryčių Azija, ji negarsėja pasauliniais kurortais. Labiausiai tarptautinis turizmas išvystytas šiaurės rytų Brazilijoje, bet kurortų (balneario) juosta driekiasi palei visus žemyno krantus. Keliauti ten gali tik nepriklausomai (beveik niekas nesiūlo atostogų paketų), bet jei nukeliausi, išsinuomosi kokį kambarį daugiabutyje, tai galėsi pasinerti ir į vietos kultūrą bei turizmo papročius. Tarp tokių “vasaros sostinių” yra Mar Del Plata Argentinoje, Vinja Del Mar Čilėje ir kt. Urugvajaus Punta Del Estė, tuo tarpu, tampa ir visos Pietų Amerikos vasaros sostine, sutraukia televonvelių aktorius ir lotyniškos muzikos dainininkus.
Visgi įspūdingiausias Pietų Amerikos “kurortas” - Rio de Žaneiras. Jis turi tiek paplūdimių, tokią poilsio ir pramogų kultūrą, kad lengvai “nukerta” visus kurortus.
Transportas
Keliauti į Pietų Ameriką yra brangu, nes ji labai toli - iš visų žemynų, tik Australija toliau nuo Lietuvos. Laimė, skrydžiai į kai kuriuos didesnius Pietų Amerikos miestus paprastai yra pigesni, nei į kitur. Tarp tokių - San Paulas, kartais - Rio de Žaneiras, Buenos Airės, Lima.
Keliauti po pačią Pietų Ameriką patogiausia vidiniais skrydžiais - atstumai dideli net kai abu miestai toje pat šalyje. Alternatyva skrydžiams - autobusai. Jie kiek pigesni nei Lietuvoje (pagal atstumą), bet dėl milžiniškų atstumų vis tiek nepigūs, be to, lėti. Kita alternatyva - autonuoma.
Keliauti po Pietų Amerikos miestus sudėtingiau, nei tikėtumeis: kai šalys skurdžios, metro daug kur nepastatytas arba pasiekia toli gražu ne kiekvieną įdomų rajoną. Autobusų maršrutus ir grafikus, tuo tarpu, surpasti gali būti sunku.
Saugumas
Pagal nužudymų skaičių 100000 žmonių, Pietų Amerika - pats nesaugiausias pasaulio žemynas, lenkiantis net Afriką. Nesaugumas skirtingose Pietų Amerikos šalyse skirtingas. Nesaugiausia yra Venesueloje ir Brazilijoje, saugiausia - Čilėje, Argentinoje, Urugvajuje. Tačiau net ir pastarosiose šalyse nesaugiau nei Lietuvoje. Svarbu būti atsargiam.
Saugumas labai priklauso nuo vietos ir laiko. Nesaugu eiti vienam į daug lūšnynų, o vakare, kai viskas užsidaro, ir daugelio didmiesčių centrai tampa tuščiomis ir pavojingomis zonomis (nes ten mažai kas begyvena, tik dirba). Saugiau yra turtingų žmonių rajonuose, taip pat mažesniuose miesteliuose.
Sausros Pietų Amerikoje
Šiais metais Pietų Ameriką alina sausros, kurios ypač paveikė Amazonės regioną ir Pantanalio šlapynes. Remiantis palydovų duomenimis, didelėje dalyje Brazilijos, Bolivijos ir Paragvajaus vyravo sausringos sąlygos. Sausros pasekmės - sumažėjęs upių nuotėkis, krentantis vandens telkinių lygis ir pažeistos ekosistemos. Spartus gaisrų plitimas - dar viena sausros pasekmė. Per pirmuosius devynis 2024 m. mėnesius gaisrai išdegino 2,6 proc. Brazilijos teritorijos.
tags: #pietu #amerikos #regionai #sąrašas