Pietų Amerikos futbolo čempionato istorija: nuo ištakų iki šių dienų
Futbolas Pietų Amerikoje - tai daugiau nei sportas, tai aistra, kultūra ir istorija. Šiame žemyne gimė daugybė futbolo legendų, o Pietų Amerikos futbolo čempionatas, dar žinomas kaip „Copa América“, yra vienas seniausių ir svarbiausių futbolo turnyrų pasaulyje. Šiame straipsnyje panagrinėsime šio čempionato istoriją, nuo jo ištakų iki šių dienų, apžvelgsime svarbiausius įvykius, rekordus ir įdomius faktus.
Futbolo ištakos Pietų Amerikoje
Futbolo šaknys Pietų Amerikoje siekia XIX amžiaus pabaigą. 1867 m. britų geležinkeliečiai sužaidė pirmąsias futbolo rungtynes. Pirmieji futbolo klubai ir asociacijos buvo įkurti Argentinoje 1893 m. Susidomėjimas futbolu augo sparčiai, ir 1910 m. buvo sužaistas pirmasis tarptautinis mačas tarp Argentinos ir Urugvajaus rinktinių, skirtas paminėti gegužės revoliucijos šimtmetį. Nors šios rungtynės nebuvo oficialiai pripažintos CONMEBOL (Pietų Amerikos futbolo konfederacijos), jos tapo svarbiu žingsniu link regioninių varžybų organizavimo.
„Copa América“ gimimas ir raida
1916 m. Argentinoje įvyko varžybos, kuriose dalyvavo keturios rinktinės - Argentina, Brazilija, Čilė ir Urugvajus. Šis turnyras laikomas „Copa América“ pradžia, nors iš pradžių jis buvo vadinamas Pietų Amerikos čempionatu. Komandos varžėsi tarpusavyje, siekdamos išsiaiškinti stipriausiąją. Iki 1929 m., kai JAV įvyko Volstryto griūtis, turnyras buvo rengiamas kasmet (išskyrus 1918 m., kai Rio de Žaneire išplito gripas, ir 1928 m., kai vyko vasaros Olimpinės žaidynės). Po 1930 m. pasaulio čempionato Argentinos ir Urugvajaus futbolo federacijų santykiai pašlijo, ir turnyras buvo sustabdytas keleriems metams.
Čempionato organizuotumas ir formatas keitėsi kelis kartus. Po Antrojo pasaulinio karo pirmenybės buvo rengiamos kas dvejus, vėliau kas trejus, o galiausiai kas ketverius metus. 1959 m. buvo surengti net du turnyrai Argentinoje ir Ekvadore. Šiuo laikotarpiu ekipos dažnai atsisakydavo dalyvauti turnyre arba siųsdavo silpnesnes sudėtis. Pavyzdžiui, 1959 m. Brazilija delegavo žaisti tik „Pernambuco“ valstijos žaidėjus.
Po aštuonerių metų pertraukos, 1975 m., turnyras sugrįžo ir oficialiai buvo pavadintas „Copa América“ vardu. 1986 m. CONMEBOL nusprendė pakeisti turnyro tvarką ir jį organizuoti kas du metus. Ši tvarka galiojo iki 2001 m., po kurio sekė turnyras 2004 m. Nuo to laiko čempionatas vyksta kas ketverius metus.
Taip pat skaitykite: Urugvajaus istorinis kelias čempionate
Nuo 1993 m. „Copa América“ organizatoriai kviečia dalyvauti ir kitų federacijų komandas. Tarp tokių buvo Kosta Rika, Hondūras, Japonija, Meksika ir JAV.
2011 metų „Copa América“ turnyras
2011 m. „Copa América“ turnyre triumfavo Urugvajaus rinktinė. Po persikėlimo į „Liverpool“ ekipą pakilo Luiso Suarezo žvaigždė. Jis turnyre pelnė keturis įvarčius, du iš jų - laimėtame pusfinalio mače su Peru, o taip pat vieną pridėjo ir finalo varžybose, kur buvo sutriuškintas Paragvajus 3:0.
„Copa América“ rekordai ir statistika
- Daugiausiai titulų iškovojo:
- Urugvajus (15)
- Argentina (14)
- Brazilija (9)
- Paragvajus (2)
- Peru (2)
- Kolumbija (1)
- Bolivija (1)
- Daugiausiai pergalių iškovojo:
- Argentina - 114 pergalės
- Urugvajus - 106 pergalės
- Brazilija - 98 pergalės
- Paragvajus - 61 pergalė
- Čilė - 54 pergalės
- Peru - 46 pergalės
- Kolumbija - 36 pergalės
- Bolivija - 19 pergalių
- Meksika - 17 pergalių
- Rezultatyviausi „Copa América“ žaidėjai:
- Norberto Méndezas (Argentina) - 17 įvarčių
- Zizinho (Brazilija) - 17 įvarčių
- Teodoro Fernándezas (Peru) - 15 įvarčių
- Severino Varela (Urugvajus) - 15 įvarčių
- Daugiausiai rungtynių sužaidę žaidėjai:
- Sergio Livingstone'as (Čilė) - 34 rungtynės
- Zizinho (Brazilija) - 33 rungtynės
- Víctoras Augustinas Ugarte (Bolivija) - 30 rungtynių
- Rezultatyviausios turnyro rungtynės:
- Argentina 12 - 0 Ekvadoras (1942)
- Argentina 11 - 0 Venesuela (1975)
- Brazilija 10 - 1 Bolivija (1949)
- Urugvajus 9 - 0 Bolivija (1927)
- Brazilija 9 - 0 Kolumbija (1957)
Įdomūs faktai apie „Copa América“
- Iš viso turnyre per 771 mačą buvo mušama vidutiniškai 3.09 įvarčio per rungtynes.
- Turnyre iš viso buvo įmuštas 2393 įvarčiai.
- 1927 metų turnyre Peru buvo užfiksuotas didžiausias įvarčių bumas - vidutiniškai per mačą krito 6.17 įvarčio (37 įvarčiai per 6 mačus).
- Mažiausiai įvarčių buvo užfiksuota 1922 metais Brazilijoje - vidutiniškai 2 per rungtynes (22 įvarčiai per 11 mačų).
- Iki šių metų turnyro, jame pasirodė 15 rinktinių. Čempionate žaidė 10 komandų, kurios priklauso CONMEBOL federacijai, taip pat prie jų prisidėjo Meksika, JAV, Kosta Rika, Hondūras ir Japonija.
- Septynioms akistatoms prireikė papildomų rungtynių tam, jog būtų išaiškintas nugalėtojas.
- Jauniausias įvarčio autorius - kolumbietis Johannieras Montaño. Jis 1999 metų turnyre prieš Argentiną įmušė turėdamas 16 metų ir 172 dienų.
- Ilgiausiai nepralaimėtų rungtynių serija priklauso Urugvajaus rinktinei. Ji sugebėjo nepralaimėti 38 mačų iš eilės (iš jų laimėjo 31).
- Argentinos komandos treneris Guillermo Stábile turnyro istorijoje iškovojo daugiausiai trofėjų - tai jis padarė 6 kartus (1941, 1945, 1946, 1947, 1955, 1957 metai).
Simboliniai įvarčiai
- Pirmasis - José Piendibene (Urugvajus) - prieš Čilę, 1916 metai
- 100-asis - Juanas Heguy (Urugvajus) - prieš Čilę, 1922 metai
- 500-asis - José Moreno (Argentina) - prieš Ekvadorą, 1942 metai
- 1000-asis - Enrique Hormazábalis (Čilė) - prieš Ekvadorą, 1955 metai
- 1500-asis - Nelinho (Brazilija) - prieš Argentiną, 1975 metai
- 2000-asis - Luisas Hernándezas (Meksika) - prieš Kosta Riką, 1997 metai
- 2381-asis - Diego Forlánas (Urugvajus) - prieš Paragvajų, 2011 metai
Taip pat skaitykite: Čempionato apžvalga
Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje
tags: #pietu #amerikos #futbolo #cempionatas #istorija
