Pietų Amerikos orchidėjų augalai: rūšys ir priežiūra

Orchidėjos - vieni gražiausių ir įdomiausių augalų pasaulyje, pasižymintys neįtikėtina formų ir spalvų įvairove. Iš viso pasaulyje priskaičiuojama daugiau nei 25 000 orchidėjų rūšių, o kasmet atrandama ir aprašoma dar 200-300 naujų. Orchidėjos paplitusios visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą, tačiau didžiausia jų įvairovė sutinkama atogrąžų ir paatogrąžų regionuose, ypač Pietų Amerikoje. Šiame straipsnyje apžvelgsime Pietų Amerikos orchidėjų augalus, jų rūšis, ypatumus ir priežiūros subtilybes.

Orchidėjos: kas tai per augalas?

Orchidėjos - smarkiai pasaulyje paplitę neįprasti augalai. Jų auginimas suteikia daug džiaugsmo. Yra net kelios dešimtys tūkstančių šio augalo rūšių. Panagrinėję jas įdėmiau, pamatytumėte įvairias kilmės šalis, išsidėsčiusias Europos, Australijos, Pietų Amerikos bei Azijos žemynuose. Vis dėlto, technologijų amžiuje senosios ir naujos rūšys gali būti užauginamos toli nuo originalios vietovės.

Augalai gali būti skirstomi į sausumos ir epifitinius. Sausumos orchidėjos auga dirvožemyje, o epifitinės - ant medžių ar kitų paviršių.

Populiariausios Pietų Amerikos orchidėjų rūšys

Pietų Amerikoje auga daugybė orchidėjų rūšių, iš kurių populiariausios:

  • Laelijos (Laelia): Tai orchidėjų šeimos augalų gentis, kuriai priklauso daugiausia epifitinės ir kelios litofitinės orchidėjos. Laelijos plačiai paplitusios Kuboje, Meksikoje, Pietų Argentinoje bei Pietų Amerikoje. Žiedai būna įvairių spalvų - varijuoja nuo baltos iki geltonos ir nuo raudonos iki violetinės. Ši gentis yra viena populiariausių tiek kaip pati gentis, tiek kaip kryžminant su kitomis Katlėjų grupės gentimis. Išvesti hibridai su katlėjomis (anglų kalba „Laeliocattleya“), taip pat ir su kitomis populiariomis gentimis, yra šie: Brassavola, Broughtonia, Diacrium, Encyclia, Epidendrum, Rhyncholaelia, Schomburgkia, Sophronitis, Tetramicra (angl. k. x Sophrolaeliocattleya, x Brassolaeliocattleya bei dauguma kitų variacijų). Laelia genčiai priklauso apie 75 rūšys. Ši gentis yra viena populiariausių Katlėjų grupėje dėl įspūdingų žiedų bei palyginti lengvos priežiūros.

    Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje

    • Laelia purpurata, L. lobata, L. crispa ir L. tenebrosa: Tokios rūšys kaip Laelia purpurata, L. lobata, L. crispa ir L. tenebrosa gali būti auginamos panašiai kaip katlėjos, šiltomis sąlygomis, laikantis sezoniškumo, t.y. šiltos bei drėgnos vasaros ir vėsesnės bei sausesnės žiemos. Didžioji dalis rūšių auga žemai, pietų Brazilijos pakrantėse, tad jos lengvai prisitaiko prie įvairių temperatūrų. Šiai sekcijai priklauso 9 rūšys bei šimtai įvairių spalvinių variacijų. Šias laelijas reikėtų auginti ant vakarinės arba rytinės palangės, užtikrinti labai gerą oro cirkuliaciją, nuolat laistyti bei palaikyti aplinkos drėgmę intensyvaus augimo periodu (pavasaris-ruduo), bei sumažinti laistymą ir laikyti sausiau ramybės periodu (ruduo-žiema). Jei aplinkos temperatūra yra žemiau +10 °C, tuomet augalus reikia laikyti sausus. Šiai sekcijai priskiriamos laelijos, kurios sukrauna didelius žiedus lyginant su pačiu augalo dydžiu.
    • Laelia sincorana, L. jongheana, L. pumila, L. praestans, L. dayana ir L. alaorii: Ši sekcija jungia tokias rūšis kaip: Laelia sincorana, L. jongheana, L. pumila, L. praestans, L. dayana ir L. alaorii. Šios rūšys auga Brazilijos savanose bei stepėse, kur būdingos karštos bei sausos dienos ir labai vėsios naktys, nuo 500 iki 1000 m virš jūros lygio. Dienos ir nakties bei vasaros ir žiemos temperatūrų skirtumai yra labai ryškūs. Dideli tiek temperatūros, tiek drėgmės svyravimai. Auginat šias rūšis namuose į tai reikėtų atsižvelgti ir stengtis užtikrinti panašias auginimo sąlygas. Laelia pumila, L. praestans ir L. jongheana auga labiau saulės, tuo pačiu ir vėjo pasiekiamose vietovėse, 1300 m virš jūros lygio. Šeštoji šiai sekcijai priskiriama rūšis - L. alaorii. Auga drėgnose, miškingose pakrantėse, apie 300 m virš jūros lygio. Tai šilčiausiai auganti laelija iš visų šiai sekcijai priskirtų, tuo pačiu ir mažiausia. Išskirtinis bruožas iš kitų laelijų - žiedas kraunamas kartu su nauju auginiu ir be apsauginio vokelio. Auginant šias laelijų rūšis, laistyti reikia nuolat, ištisus metus, šiek tiek mažiau rudenį ir žiemą. Negalima leisti augalams visiškai išdžiūti (šiek tiek mažiau vandens reikalauja L. jongheana ir L. sincorana). Aplinkos drėgmė turi būti vienoda ištisus metus. Tręšiama ištisus metus, šiek tiek mažiau sumažinus laistymą.
    • Laelia lundii: Šiai sekcijai priskiriama tik viena rūšis: Laelia lundii (vadinama Sophronites lundii), esanti keleto atspalvių. Plačiai paplitusi sausesnėse vėjuotose ir gausiai saulės spindulių apšviestose Brazilijos vietovėse kaip epifitas ar ant uolų kaip litofitas. Augalą intensyvaus augimo periodu (pavasaris-ruduo) reikia nuolat laistyti ir stengtis, kad aplinka būtų drėgna ir atvirkščiai, mažiau laistyti ir laikyti sausiau ramybės periodu (ruduo-žiema). Jei aplinkos temperatūra yra žemesnė nei +10 °C, tuomet augalą reikia laikyti sausai. Reguliariai tręšiama augimo laikotarpiu (pavasaris-ruduo) ir žymiai rečiau ramybės periodu. Gali būti auginama tiek vazone, tiek pritvirtinta ant bloko. Jei augalui patinka auginimo sąlygos, jis auga gana greitai ir perauga vazonus, tuomet jį reikia dažniau persodinti.
    • L. briegeri, L. esalqueana, L. bradei, L. milleri, L. angereri, L. sanguiloba, L. lucasiana, L. rupestris, L. caulescens: Apima apie 40 laelijų rūšių, daugiausiai jų auga plyšiuose tarp uolų. Pagal žiedų spalvas visos rūšys skirstomos į tris grupes: laelijos, kurių žiedai geltonos spalvos (L. briegeri, L. esalqueana, L. bradei); laelijos, kurių žiedų atspalviai vyrauja nuo oranžinės iki raudonos spalvos (L. milleri, L. angereri, L. sanguiloba), ir laelijos, kurių grupės žiedai rožiniai, violetiniai, rausvai violetiniai (L. lucasiana, L. rupestris, L. caulescens). Natūralioje gamtoje šios rūšys auga gana vėjuotose vietovėse, tad ir auginat namų sąlygomis reikia užtikrinti gerą oro cirkuliaciją, drėgmę bei suteikti daug šviesos. Drėgmės palaikymas bei laistymas yra susiję su sezoniškumu, t.y. reguliarus laistymas naujų auginių auginimo laikotarpiu (pavasaris-ruduo) ir labai saikingas laistymas ramybės periodu (ruduo-žiema). Esant žemai temperatūrai (žemiau +10 C laipsnių), augalus reikia laikyti sausai. Reguliariai tręšiama augimo laikotarpiu (pavasaris-ruduo) ir tik retkarčiais ramybės periodu. Paprastai auginama vazonėliuose, nes šaknims reikia drėgmės, kurią auginant plikomis šaknimis bus sunku palaikyti, nebent turite tam galimybių, pvz. orchidariume.

  • Katlėjos (Cattleya): Šios orchidėjos pavadintos orchidėjų kolekcininko Viljamo Katlėjaus garbei, nes jis pirmasis pradėjo auginti epifitines orchidėjas (augančias ant kitų augalų). Katlėjų genčiai priklauso apie 45-60 orchidėjų rūšių, augančių Centrinės ir Pietų Amerikos atogrąžų miškuose. Katlėjas labai lengva kryžminti su kitomis orchidėjomis, todėl randama tikrai nemažai hibridų. Palyginus su kitomis orchidėjomis, Katlėjos žydi gana trumpai (apie 2-4 savaites). Šioms orchidėjoms tinka pastovi kambario temperatūra: svarbu, kad ji būtų ne žemesnė nei 17 laipsnių. Šaltuoju sezonu Katlėjų vazonėlį reikėtų drėkinti rečiau ir netręšti. Žydėjimo periodu svarbu užtikrinti ne žemesnę ni 16-18 laipsnių šilumą. Katlėjos gamtoje dažniausiai auga ant kitų augalų šakų arba kamienų. Katlėjos geriausiai auga šviesioje vietoje, tačiau nepakenčia tiesioginių saulės spindulių. Vasarą ir augimo metu temperatūra dieną turėtų būti apie 25°C, naktį keletu laipsnių žemesnė, patalpa gerai vėdinama. Vasarą katlėjas reikia lieti gausiau, galima panardinti į vandenį, žiemą - saikingai, tik tiek, kad šaknys ir gumbai neišdžiūtų. Norint, kad katlėja kiekvienais metais vėl sužydėtų, reikia subrendusį ūglį patalpinti į vėsią vietą ir mažiau lieti. Gražūs vaškuoti 10-15 cm skersmens žiedai. Auginama terariume, nes jai reikia labai drėgno oro ir pastovios temperatūros. Žydi ištisus metus, priklausomai nuo veislės. Vasarą lieti gausiau, žiemą saikingiau, kad gumbai ir šaknys neišdžiūtų. Vasarą kaskart laistyti pridėjus orchidėjoms tinkamų trąšų. Lapus dažnai apipurkšti. Persodinti kas keleri metai. Pavasarį ir vasarą žydinčias veisles persodinti po žydėjimo, rudenį ir žiemą žydinčias - kovo ar balandžio mėn. Nemėgsta tiesioginių saulės spindulių, tinka rytų, vakarų pusė. Per šiltai laikant katlėja išleidžia tik lapus.

  • Miltonijos (Miltonia): Šios orchidėjos kilusios iš Pietų Amerikos, gamtoje randamos atogrąžų miškuose Kolumbijoje, Kosta Rikoje, Brazilijoje, Venesueloje. Svarbu, kad patalpose oras būtų drėgnas ir gerai vėdinama. Miltonijoms labai nepatinka dideli temperatūros svyravimai patalpose, taip pat augimo sąlygų pasikeitimas. Šaltas skersvėjis yra pražūtingas šiam augalui. Laistomos gana vienodai, neleidžiant substratui išdžiūti. Žiemą miltonijas geriau laikyti vėsesniame kambaryje (apie +16 °C) ir rečiau laistyti. Aksominis 5-10 cm skersmens žiedas, panašus į našlaitės. Kambaryje auginti sunku, nemėgtsta temperatūrų svyravimų. Žydi - vasarą ir rudenį, kartais ištisus metus. Šios gėlės mėgsta šviesą ir šiek tiek ūksmingą vietą. Lieti vasarą negausiai, bet ir neperdžiovinti. Pavasarį ir vasarą kas tris savaites šiek tiek patręšti. Kuo rečiau persodinti, geriausia - rudenį ar pavasarį. Jei augalui per daug šviesos, lapai nusidažys rausvai. Miltoniopsių hibridai auginami lengviau, mėgsta vėsesnę aplinką nei miltonijos.

  • Oncidijos (Oncidium): Tai Amerikos atogrąžų ir paatogrąžių orchidėjų gentis. Botanikai suskaičiuoja net 450-700 oncidijų rūšių, o kaip vazoniniai augalai auginamos tik kelios. Gamtoje oncidijos auga įvairiai: ir ant medžių, ir ant uolų, ir žemės paviršiuje. Oncidijos labai įvairios: skiriasi dydžiu, žiedų forma ir spalva. Žiedynus sudaro daug žiedelių su plačiomis lūpomis. Daugeliui rūšių būdingi geltoni, gelsvai ir rusvai išmarginti žiedai. Žydi ilgai, maloniai kvepia. Auginant šias gėles namuose labai svarbu pasirūpinti, kad gėlės nepasiektų tiesioginiai saulės spinduliai. Jei nėra galimybės gėlę padėti ant šiaurinės, rytinės ar vakarinės palangės, galite pasirūpinti širma, kuri užstos saulės spindulius. Stebėkite šios orchidėjos šaknis - gėlę palaistyti reikia tada, kuomet šaknys dar nėra visiškai išdžiūvusios, tačiau nepersistenkite - jos taip pat neturi būti permirkusios. Laistymui geriausiai tinka drungnas minkštas vanduo, į kurį panardinamas augalo vazonėlis.

  • Zigopetalai (Zygopetalum): Tai nedidelė orchidėjų gentis, kuriai priskiriama tik 20-30 rūšių. Vazonuose auginami 5 rūšių atstovai ir jų hibridai, taip pat jų ir kitų rūšių orchidėjų hibridai. Jie palyginti nereiklūs, originalių spalvų žiedais. Lapai paprasti, lancetiški, gumbai - ovalūs. Žiedai nedideli (5-7,5 cm skersmens), dažniausiai tamsūs, vyrauja rudi, žalsvi ir violetiniai atspalviai. Retesni zigopetalai su šviesiais rausvų atspalvių žiedais. Kai kurios veislės maloniai kvepia. Visų rūšių žiedynkočiai statūs, kartais juos reikia pririšti prie atramų. Kilęs iš Pietų Amerikos. Zigopetalas geriausiai auga šviesioje ir pusiau užpavėsintoje, gerai vėdinamoje, vidutinės temperatūros patalpoje. Svarbu žinoti, kad šiai orchidėjai patinka augti šiek tiek toliau nuo saulės spindulių, ji nemėgsta tiesioginės saulės. Laistyti reikėtų saikingai, nuo kovo iki rugsėjo kas 2 savaites po truputį tręšti.

Bendrosios orchidėjų priežiūros taisyklės

Nors skirtingos orchidėjų rūšys turi savų priežiūros ypatumų, yra keletas bendrų taisyklių, kurios galioja daugumai orchidėjų:

Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai

  • Apšvietimas: Orchidėjos mėgsta gausiai apšviestą patalpą, tačiau nemėgsta tiesioginių saulės spindulių. Geriausia jas laikyti ant rytinės arba vakarinės palangės, o pietinėje pusėje reikėtų pridengti langus užuolaidomis ar žaliuzėmis.
  • Temperatūra: Dauguma orchidėjų gerai jaučiasi kambario temperatūroje (18-25 °C), tačiau svarbu vengti staigių temperatūrų pasikeitimų ir skersvėjų.
  • Drėgmė: Orchidėjos mėgsta didesnę drėgmę, todėl jas reikėtų reguliariai apipurkšti vandeniu arba pastatyti šalia drėkintuvo.
  • Laistymas: Orchidėjas reikėtų laistyti saikingai, leidžiant substratui šiek tiek išdžiūti tarp laistymų. Perlaistymas gali sukelti šaknų puvinį. Vanduo neturėtų būti bet koks, naudokite filtruotą, švarų. Taip lapų paviršius išliks sodriai žalias ir blizgus.
  • Tręšimas: Augimo periodu (pavasaris-ruduo) orchidėjas reikėtų tręšti specialiomis orchidėjoms skirtomis trąšomis. Ramybės periodu (ruduo-žiema) tręšimą reikėtų sumažinti arba visai nutraukti.
  • Persodinimas: Orchidėjas rekomenduojama persodinti reguliariai, kas 1-2 metus, kai vazonas tampa per ankštas arba pasensta substratas. Substratas orchidėjoms turėtų būti orui pralaidus, sudarytas iš pušų žievės, kokoso plaušo, perlito ar kitų medžiagų.

Kaip atgaivinti orchidėją?

Jei orchidėja atrodo išsekusi, galima pabandyti ją atgaivinti. Pirmiausia, reikia patikrinti, ar augalas tvirtai stovi vazone. Jei gėlė juda, tikėtina, kad šaknys pradėjo pūti. Pažeistas dalis reikia kuo skubiau pašalinti. Jei augalas vazone laikosi tvirtai, galima atlikti šią procedūrą:

  1. Pripildykite į didesnį indą 30-40 laipsnių temperatūros vandens ir palikite jame vazoną bent pusvalandžiui.
  2. Šiltu dušu atgaivinkite ir lapus (nepilkite ant žiedų).
  3. Pašalinkite vandens perteklių sausa servetėle.
  4. Pastatykite vazoną gausiai apšviestame, šiltame kambaryje.

Taip pat skaitykite: Švietimo sistemos analizė: Korėja ir Lietuva

tags: #pietu #amerikos #orchidejos #augalai #rūšys

Populiarūs įrašai: