Patinimas virš antakio: priežastys, simptomai ir gydymo būdai

Patinimas virš antakio gali būti nemalonus ir kartais keliantis nerimą simptomas. Jis gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, pradedant nuo paprastų ir laikinių veiksnių, tokių kaip miego trūkumas ar alergija, ir baigiant rimtesnėmis sveikatos problemomis, pavyzdžiui, infekcijomis ar net sisteminėmis ligomis. Norint tinkamai įvertinti situaciją ir pasirinkti tinkamą gydymo būdą, svarbu suprasti galimas patinimo priežastis, susijusius simptomus ir diagnostikos metodus.

Galimos patinimo virš antakio priežastys

Patinimas virš antakio gali atsirasti dėl daugelio priežasčių, kurios gali būti susijusios su vietinėmis akių problemomis, infekcijomis, alerginėmis reakcijomis ar net sisteminėmis ligomis. Toliau aptariamos dažniausios patinimo virš antakio priežastys:

  • Akių vokų spazmai (tikai): Dažniausiai spazmai kartojasi kas kelias sekundes ar minutes. Kada ims trūkčioti vokas, nuspėti praktiškai neįmanoma. Šis diskomfortas gali varginti kelias dienas iš eilės, o tada išnykti ir pasikartoti tik po kelių savaičių ar net mėnesių. Nors akies trūkčiojimas neskausmingas ir nepavojingas, visi iki vieno, kam tekę tai patirti, pripažintų, kad jis labai vargina ir erzina. Dažniausiai spazmai praeina ir be jokio gydymo. Itin retais atvejais akių vokų spazmai gali būti vienas pirmųjų lėtinio judėjimo sutrikimo ženklų, ypač tais atvejais, kai spazmus lydi aštrus veido skausmas ar nekontroliuojami judesiai. Akių vokų spazmai gali pasireikšti be jokios konkrečios priežasties. Kadangi apie kažkokią rimtą bėdą įspėja labai retai, dažniausiai jų priežasčių net ir neieškoma. Nepaisant to, akių vokų trūkčiojimą sukelia arba būklę paaštrina: akių sudirgimai; astenopija arba akių nuovargis žiūrint į smulkius objektus; bendras nuovargis; miego trūkumas; fizinis nuovargis; vaistų šalutiniai poveikiai; stresas; alkoholio, tabako ir kofeino vartojimas. Jeigu spazmai tampa lėtiniai, greičiausiai jums gali būti diagnozuotas piktybinis blefarospazmas - tai lėtinis ir nekontroliuojamas mirksėjimas bei markstymasis. Įprastai ši būklė paveikia abi akis. Tiksli jos priežastis nežinoma, tačiau žemiau išvardyti veiksniai situaciją gali pabloginti: blefaritas arba akių voko krašto uždegimas; konjunktyvitas; akių sausumas; dirgikliai iš aplinkos, pavyzdžiui, vėjas, ryški šviesa, saulė, oro užterštumas; nuovargis; jautrumas šviesai; stresas; gausus alkoholio ar kofeino vartojimas; rūkymas. Piktybinis blefarospazmas dažniau vargina moteris, o ne vyrus. Kaip teigia „Genetics Home Reference“, ši būklė pažįstama maždaug 50 tūkst. amerikiečių, ji dažniausiai išsivysto vidutiniame amžiuje ar vėliau. Bėgant laikui, situacija gali blogėti ir sukelti tokių nemalonių simptomų kaip: besiliejantis vaizdas; padidėjęs jautrumas šviesai; veido spazmai; akių vokų trūkčiojimo komplikacijos. Itin retais atvejais akių vokų spazmai - rimtesnių smegenų pažeidimų ar kitų nervų sistemos sutrikimų simptomas. Svarbu pažymėti, kad tada juos lydi ir kiti simptomai: smegenų ir nervų sistemos ligos, galinčios sukelti akių vokų trūkčiojimą: Belo paralyžius - idiopatinis vienpusis veidinio nervo paralyžius, kai žemyn pasislenka viena veido pusė; distonija, sukelianti netikėtų raumenų spazmų, paveikta kūno dalis persisuka ar kitaip išsikraipo; kaklo distonija - spazmai kakle, galva nepatogiai pasisuka; išsėtinė sklerozė - centrinės nervų sistemos liga, sukelianti kognityvinių ir judėjimo problemų, nuovargį; Parkinsono liga - ja sergant nevalingai dreba galūnės. Sustingę raumenys, kyla pusiausvyros problemų, sutrinka kalba; Tourette‘o sindromas - tai būklė, kurią geriausiai apibūdina nevalingi judesiai ir verbaliniai tikai; akių vokai gali imti trūkčioti ir dėl ragenos pažeidimų. Jeigu turite įtarimų, kad patyrėte akių traumą, būtina skubiai kreiptis į oftalmologą. Bet kokie ragenos pažeidimai gali turėti labai rimtų pasekmių. Akių vokų tikai tik itin retais atvejais reikalauja medicininio gydymo. Nepaisant to, lėtiniai akių vokų spazmai gali būti rimtesnės smegenų ar nervų sistemos ligos simptomai. Vertėtų apsilankyti pas gydytoją, jeigu lėtinius akių vokų tikus lydi tokie simptomai: akis paraudusi, patinusi, vargina neįprastos išskyros; viršutinis vokas nukaręs; kaskart prasidėjus tikui, akis nevalingai užsimerkia; vokų tikas nesiliauja kelias savaites; nevalingai pradeda trūkčioti kitos veido dalys.
  • Traumos: Akies ar aplink esančių vietų sužeidimas gali sukelti vokų uždegimą ir patinimą, pavyzdžiui, parkritus ar gavus smūgį į akį sportuojant.
  • Konjunktyvitas: Dar žinomas kaip „rožinė akis“, pažeidžia akies paviršių, bet taip pat gali sukelti uždegimą ir vokų patinimą.
  • Akių alergijos: Atsiranda, kai organizmas reaguoja į tam tikras medžiagas, vadinamas alergenais. Alergenai gali būti dulkės, naminių gyvūnėlių kailis, žiedadulkės, tam tikri akių lašai ar kontaktinių lęšių tirpalai, taip pat kai kurios makiažo priemonės. Jei esate alergiškas žiedadulkėms (šienligė), gali atsirasti patinimo, paraudimo, niežėjimo ir diskomforto simptomai.
  • Miežis: Nors paprastai jie yra tik nedideli, jautrūs guzeliai ant akies voko krašto, gali sukelti viso akies voko patinimą. Jeigu jums nors kartą buvo iškilęs miežis, tikrai pažįstate tą skausmą ir sudirginimą, kurį jis sukelia. Miežis ant akies voko iškyla užsikimšus riebalinei liaukai. Miežis paprastai praeina per kelias dienas, tačiau kai kuriais atvejais jis gali sukelti didesnių nepatogumų. Jeigu miežis dažnai kyla toje pačioje vietoje arba ilgai neišnyksta, tai gali būti riebalinės liaukos karcinomos simptomas. Jeigu pastebėjote, kad miežis negyja arba vis kartojasi toje pačioje vietoj, kreipkitės į gydytoją.
  • Chalazionas (perštinčios akys): Kieta cista, išsivystanti ant akies voko. Dažnai painiojama su miežiu, gali sukelti jautrumą ir akies voko patinimą. Chalazionas yra nedidelis neskausmingas patinimas, guzelis ar cista, iš lėto atsirandantis ant akies voko, kartais painiojamas su miežiu. Nepavojingas ir dažniausiai išnyksta pats savaime. Kartais gali atrodyti gana grėsmingai, tačiau įprastai būna neskausmingas ir retai prireikia gydymo. Mūsų akių vokai yra padengti daugybe mažyčių liaukų, vadinamų meibominėmis liaukomis, kurios gamina riebalinį sekretą, užtikrinantį, kad mūsų akys būtų sudrėkintos ir sveikos. Chalazionas atsiranda, kai viena iš šių liaukų užsikemša. Riebalinis sekretas viduje lėtai kaupiasi į cistą, kuri atsiranda ant akies voko kaip mažas guzelis, ilgainiui galintis sukietėti ar padidėti.
  • Sinusitas: Tai ūminis ar lėtinis prienosinių ančių (sinusų) uždegimas. Pagal ligos trukmę ančių uždegimas gali būti ūminis (trunka trumpiau nei 1 mėnesį), poūmis (trukmė 1-3 mėnesiai) bei lėtinis (trunka ilgiau nei 3 mėnesius). Remiantis sinusų ertmėje rastu turiniu, ūminis sinusitas gali būti serozinis, kai ančius užpildo serozinis, vandeningas sekretas, bei pūlingas, kai sinusuose randama tiršti, tąsūs pūliai. Ūminis sinusitas gydomas vaistais, tačiau jam užsitęsus ar dažnai kartojantis ūminio sinusito epizodams gali prasidėti lėtinis ančių uždegimas, kurio gydymui gali prireikti chirurginės intervencijos. Todėl labai svarbu anksti pastebėti i laiku gydyti ūminį sinusitą, kad išvengtume vėlesnių komplikacijų. Ūminiam sinusitui būdinga kaktos ar/ir veido skausmas bei spaudimas, kurio lokalizacija priklauso nuo pažeisto sinuso (skausmas kaktoje virš antakio esant kaktinio sinuso uždegimui, o skausmas giliai akiduobėje ir pakaušyje esant pleištakaulio ančio pažeidimui). Taip pat tokie simptomai, kaip užgulta nosis, pūlių tekėjimas iš nosies, susilpnėjusi uoslė, nemalonus burnos kvapas, kosulys, karščiavimas. Be visų šių simptomų, taip pat dažnas kaktos odos patinimas virš antakio, viršutinio/apatinio ar abiejų vokų ar netgi skruosto patinimas bei bendriniai simptomai, kaip antai galvos skausmas, bendras silpnumas, sumažėjęs darbingumas. Lėtiniu sinusitu sergantis pacientas nosies obstrukcijos, pūlingo sekreto tekėjimo, karščiavimo bei veido skausmo ar spaudimo simptomus jaučia ilgiau nei 12 savaičių. Sinusitas yra dažna uždegiminė liga, kuria paprastai sergama šaltuoju metų laiku. Ūminis sinusitas neretai yra sukeliamas virusinės gripo infekcijos, tačiau kartais uždegimą sinusuose gali sukelti ir bakterijos ar grybai. Didesnę riziką susirgti ančių uždegimu turi pacientai, kurių imuninė sistema yra sutrikusi (įgytas imunodeficitas, cistinė fibrozė). Taip pat tie, kurie serga alerginėmis ligomis (astma, šienlige) ar turi nosies landos defektų ar sutrikimų, tokių kaip iškrypusi nosies pertvara, nosies polipai ar navikai. Kaip ir daugeliui viršutinių kvėpavimo takų ligų, sinusito išsivystymui įtakos turi rūkymas, įkvepiamieji teršalai, buvimas kenksmingoje aplinkoje.
  • Inkstų problemos: Jei jūsų veidas patinsta ne kartais, o toks būna kiekvieną rytą, gali būti, kad sutrikusi jūsų inkstų veikla.
  • Skydliaukės problemos: Skydliaukė yra drugelio formos liauka mūsų gerklėje. Ji atsakinga už hormonų, reguliuojančių mūsų kūno temperatūrą, nuotaiką ir medžiagų apykaitą, veiklą. Kai hormonų skydliaukė pagamina per daug arba per mažai, atsiranda įvairių sveikatos problemų. Kai skydliaukė pagamina per mažai hormonų, poodiniai audiniai padidėja. Visas kūnas, taip pat ir veidas, atrodo šiek tiek paburkęs. Tai nustatyti galima pasidarius skydliaukės kraujo testą.
  • Okcipitalinė neuralgija: Pakaušio srityje jaučiate dilgčiojimą, sustingimą? Nuolat skauda pakaušį arba kaklą? Jaučiate pulsuojantį skausmą viršugalvyje arba už akių? Okcipitalinei neuralgijai būdingas kaklo ir galvos skausmas vienoje arba dviejose pusėse, pakaušio odos jautrumas. Manoma, kad pakaušio neuralgijos priežastis - pakaušio nervo dirginimas išoriniu suspaudimu. Paprastai jaučiamas aštrus, „šaudantis“, duriantis, į nudilginimą elektra panašus galvos skausmas, pasiskirstantis pakaušio nervo srityje. Tai nutinka, kai vienas ar abu pakaušio nervai sudirginami ar pažeidžiami, todėl vadinama okcipitaline (pakaušio) neuralgija. Pakaušio neuralgija gali būti supainiota su migrena ar kitais galvos skausmai dėl panašių simptomų. Dauguma žmonių yra patyrę galvos skausmą. Dažniausiai tai - įtampos tipo galvos skausmas. Jei beveik kasdien jaučiate kaklo ar pakaušio skausmus, tikėtina, kad tai - migrena. Tačiau jei nejaučiate kitų migrenai būdingų simptomų (pykinimas, jautrumas šviesai), skausmo priežastimi gali būti ir pakaušio neuralgija. Paprastai pakaušio neuralgijos skausmas būna trumpas, intensyvus, o migrenos - bukas, pulsuojantis ir ilgalaikis. Pakaušio raumenys yra tiesiai po pakaušio kaulu, ten, kur kaukolės pagrindas susitinka su kaklu. Nugarinė kaklo dalis susideda iš paviršinių (trapecinis, diržinis galvos, pusketerinis kaklo ir keliamasis mentės raumenys) ir giliųjų raumenų sluoksnių. Kaklo ir galvos gilieji raumenys sudaro subokcipitalinę (pakauškaulinę) grupę: mažasis tiesusis užpakalinis galvos raumuo, didysis tiesusis užpakalinis galvos raumuo, viršutinis įstrižinis galvos raumuo, apatinis įstrižinis galvos raumuo. Virš šių raumenų yra pakaušio nervai. Giliau į subokcipitalinį trikampį įeina slankstelinė arterija / vena, gilioji kaklo vena ir subokcipitalinis nervas. Jie inervuoja giliuosius kaklo raumenis. Mažasis pakaušio nervas (n. occipitalis minor) inervuoja pakaušio lateralinės dalies odą. Likusią pakaušio odos dalį inervuoja didysis pakaušio nervas (n. Dažniausios pakaušio neuralgijos priežastys - didžiojo pakaušio nervo (90 % atvejų) ar mažojo pakaušio nervo (10 % atvejų) užspaudimas. Atlikus vertinimą, skiriamas kineziterapinis gydymas. Juo siekiama pagerinti viršutinės kaklo dalies mobilumą ir laikyseną bei normalizuoti raumenų tonusą. Šios procedūros gali apimti minkštųjų audinių mobilizaciją ir sąnario mobilizaciją (judinimas), siekiant sumažinti kaukolės ir viršutinės kaklinės dalies struktūrų spaudimą į pakaušio nervą.
  • Galvos skausmai: Skausmas galvos priekyje, užpakalinėje galvos dalyje, viršugalvyje, galvos kairiojoje pusėje - kiekvienas jų gali liudyti apie skirtingą negalavimą. Taip pat savaiminiai, ne ligos sukeliami skausmai nustatomi pagal jų vietą, tipą ir sunkumo laipsnį. Norėdamas nustatyti galvos skausmo priežastį, gydytojas surenka išsamią paciento anamnezę. Jam dažnai pavyksta teisingai nustatyti diagnozę pagal paciento aprašytą skausmą ir jo vietą. Skausmas užpakalinėje galvos dalyje yra didžiausią nerimą kelianti skausmo vieta. Nors skausmas šioje vietoje ne visada liudija apie ligą, bet gali būti ypač pavojingas, o kai kuriais atvejais netgi kelti pavojų gyvybei. Skausmas užpakalinėje galvos dalyje dažnai būna susijęs su hipertenzija. Tokio tipo skausmą pacientai aprašo kaip nepaliaujamą, dilgčiojantį, pulsuojantį. Paprastai atsiranda ryte - tada kraujospūdis yra aukščiausias. Be skausmo gali pasireikšti spengimas ausyse, rausti veidas, rodytis dėmelės prieš akis, svaigti galva, pykinti. Patiriant tokių simptomų būtina pasikonsultuoti su gydytoju kardiologu arba bendrosios praktikos gydytoju. Subarachnoidinis kraujavimas, kurį dažniausiai sukelia smegenų arterijos plyšimas, nustatomas pagal stiprų skausmą užpakalinėje galvos dalyje, pakaušio ir sprando srityje. Skausmas atsiranda netikėtai, pulsuoja ir didėja. Skausmą lydi fotofobija, pykinimas, vėmimas. Galimas epilepsijos priepuolis, sąmonės ir nuovokos praradimas ir net mirtis. Įtarus subarachnoidinį kraujavimą, būtina nedelsiant iškviesti greitąją pagalbą. Stiprus skausmas užpakalinėje galvos dalyje gali būti meningito požymis. Kitiems meningito simptomams priskiriamas sprando sąstingis, aukšta tempratūra, raumenų ir sąnarių skausmai, mieguistumas, pykinimas, vėmimas, o kraštutiniais atvejais - sąmonės sutrikimai. Ligos gydymas yra farmakologinis ir priklauso nuo to, ar ji buvo sukelta bakterijų, virusų, grybelių ar parazitų. Pakaušio neuralgija - tai kita liga, kurią galima nustatyti pagal skausmą užpakalinėje galvos dalyje. Skausmas dažniausiai atsiranda pažeidus kaklinę stuburo dalį arba esant šios vietos degeneracijai, dėl kurios buvo užspaustas pakaušio nervas, einantis nuo sprando link kaukolės skliauto. Ligą gali sukelti nuolatinis stresas, lėtinė sprando raumenų įtampa, gumbas ant pakaušio. Skausmas paprastai atsiranda vienoje sprando pusėje ir plinta į kaktą. Skausmas užpakalinės galvos dalies kairėje arba dešinėje pusėje gali būti susijęs su ausies arba danties infekcija. Tokio tipo skausmas neturėtų kelti nerimo: išgydžius infekciją, dings ir skausmas. Skausmas galvos priekyje būdingas migrenai. Migreninis skausmas yra stiprus ir intensyvus, pulsuojantis. Paprastai pasireiškia akiduobių arba kaktos srityje. Be galvos skausmo, migrenai yra būdingi šie simptomai: fotofobija, pykinimas, vėmimas, silpnas regėjimas. Migrenos priepuolis paprastai trunka nuo 4 iki 72 valandų. Labai stiprus ir pulsuojantis skausmas galvos priekyje yra būdingas klasteriniam galvos skausmui. Tai ypač stiprus galvos skausmas, bet, laimei, jis pasitaiko gana retai. Daugeliu atvejų atsiranda vienoje smilkinio arba akiduobės pusėje. Pacientai aprašo šį skausmą kaip veriantį, gręžiantį, dilgčiojantį, deginantį. Paprastai atsiranda netikėtai. Skausmo priepuolis trunka nuo kelių minučių iki dviejų valandų. Tokie priepuoliai pasireiškia kelis kartus per parą ir gali tęstis kelias savaites. Jie atsiranda periodiškai - dažniausiai du kartus per metus. Stiprus galvos skausmas sugrįžta tuo pačiu dienos metu ir metų laiku. Skausmą lydi akių hiperemija ir ašarojimas, vokų pabrinkimas, nosies užgulimas, miozė (akie vyzdžio sisitraukimas) skausmo pusėje. Klasterinio skausmo priežastis nežinoma, o gydymą turi stebėti specialistas. Pleištinio sinuso uždegimas yra kur kas rimtesnis nei kaktinio ar žandinio sinusų uždegimas. Jis atsiranda dėl ilgai negydomos sinusų ligos, sinusų gleivinės bakterijų superinfekcijos, mukoviscidozės, sužalojimų. Pleištinio sinuso uždegimą galima nustatyti ne tik pagal viršugalvio skausmą, kuris yra labai intensyvus ir stiprėja pasilenkiant, bet ir pagal bendrą silpnumą, nuovargį, temperatūrą. Negydomas gali sukelti meningitą, regos nervo, kaverninio sinuso uždegimą ir uoslės sutrikimų. Skausmas abiejose smilkinių pusėse yra būdingas įtampos sukeltam skausmui. Kaip jį atpažinti? Skausmas dažniausiai atsiranda tuo pačiu dienos metu, yra bukas, pastovus ir stiprėjantis. Gali tęstis kelias dienas, o kraštutiniais atvejais net kelis mėnesius. Skausmą lydi galvos spaudimas. Vėmimas ir pykinimas pasireiška labai retai. Skausmas labiau vargina dėl pastovumo nei dėl intensyvumo.
  • Akių įtampa: Dauguma mūsų daug laiko praleidžiame prie kompiuterio ekrano darbe ar namie, dėl ko matome neryškiai. Šiais laikais tokia situacija yra tokia dažna, kad net buvo sukurtas specialus medicininis terminas šiai problemai apibūdinti - skaitmeninė akių įtampa arba sausų akių sindromas. Jeigu atpažįstate šiuos simptomus, pasikonsultuokite su gydytoju.
  • Alergija: Ne vieną kankina klausimas: "kodėl po nakties, būna patinusios akys ar veidas". Patinimai veido srityje gali signalizuoti apie alergija, geležies trūkumą, šalutinį vaistų poveikį, neteisingą mitybą, virškinimo sutrikimus ir t.t. Daugelis, pamatę patinusius vokus ar paakius bei paburkusį veidą, pradeda ieškoti įvairiausių ligų, atlieka brangius tyrimus ar skuba pas gydytojus. Žinoma, tyrimai ir gydytojų konsultacijos reikalingi, tačiau, neužmirškite atkreipti dėmesį į savo mitybą, o ypač į vakarienę. Jei dažnai kamuoja akių patinimai, pirmiausia, akreipkite dėmesį paskutinį dienos valgymą - vakarienę, kuri gali padėti sumažinti akių patinimus arba kaip tik juos sukelti.

Simptomai, lydintys patinimą virš antakio

Priklausomai nuo patinimo priežasties, gali atsirasti įvairių papildomų simptomų:

  • Akių sudirgimas: Niežulys ar noras pasikasyti.
  • Jautrumas šviesai (fotofobija).
  • Ašarojančios akys.
  • Sutrikęs regėjimas: Atsižvelgiant į patinimo mastą.
  • Akies voko paraudimas.
  • Akių vokų sausumas ar pleiskanojimas.
  • Jautrumas, ypač kai vokų patinimus sukelia infekcija.
  • Neryškus matymas.
  • Aklosios dėmės: Tai gali būti migrenos su aura simptomas, ypač jeigu taip pat pastebite mirksinčių taškų ar banguotų linijų. Paprastai tokie taškai išnyksta kartu su galvos skausmu.
  • Pageltę akių obuoliai: Signaluoja apie kepenų veiklos sutikimą. Tai taip pat gali būti susiję su tulžies veikla, o konkrečiau, su jos latakais. Todėl neignoruokite pageltusių akių obuolių.

Diagnostika

Norint nustatyti patinimo virš antakio priežastį, svarbu kreiptis į gydytoją. Gydytojas atliks išsamų akių patikrinimą, surinks anamnezę ir, jei reikia, paskirs papildomus tyrimus.

  • Akių apžiūra: Įprasta akių apžiūra padeda nustatyti chalazioną.
  • Rinoskopija: Apžiūrėti nosies landas, kurios metu galima matyti paburkusią, paraudusią ančių gleivinę bei pūlius sinusų ertmėse.
  • Kraujo tyrimai: Gali būti pakitę uždegimo žymenys (padidėjęs leukocitų skaičius, C reaktyvusis baltymas, eritrocitų nusėdimo greitis).
  • Vaizdo radiologiniai tyrimai: Prienosinių ertmių apžvalginė rentgenograma, kurioje sinusito atveju matyti užtemę sinusai bei oro-skysčio linija, o neaiškiais ir komplikuotais atvejais atliekama ir kompiuterinė tomografija.
  • Skydliaukės kraujo testas: Jei įtariama skydliaukės disfunkcija.

Taip pat skaitykite: Kaip gydyti patinimą virš alkūnės?

Taip pat skaitykite: Tamsios lūpos: ką daryti?

Taip pat skaitykite: Padėkos vakaras ir Kovo 11-osios minėjimas

tags: #patinimas #virš #antakio #priežastys

Populiarūs įrašai: