Ar tikrai perku lietuvišką produktą? Po lietuviškais pavadinimais slepiasi užsienyje pagaminti produktai
Pieno produktai, duonos gaminiai ar saldumynai - prekės, ant kurių dažnas pirkėjas ieško lietuviškų pavadinimų. Tai daryti skatina ne tik patriotiškumas, bet ir noras ragauti šviežią, vos už kelių dešimčių ar šimtų kilometrų pagamintą produktą. Tačiau ar visada tai, kas skamba lietuviškai, iš tiesų yra pagaminta Lietuvoje? Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip atskirti tikrą lietuvišką produktą nuo to, kuris tik apsimeta, ir kodėl kai kurie gamintojai renkasi gaminti produkciją užsienyje, bet palieka lietuviškus pavadinimus.
Etiketės atskleidžia paslaptis
Norint pirkti lietuvišką produkciją verta žiūrėti ne tik į pavadinimus, bet ir į etiketes - ten nurodyta produkto kilmės šalis gali nustebinti ne vieną. Nors ant prekės pakuotės ir puikuojasi gerai žinomas lietuviškas pavadinimas, jis nereiškia, kad produktas taip pat pagamintas Lietuvoje - jis į parduotuvę gali būti atkeliavęs ir iš Vokietijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos ar net Ispanijos. Pasitaiko atvejų, kai kilmės šalis apskritai išlieka paslaptyje - tėra nurodyta, kad produktas pagamintas Europos Sąjungoje. Nors didžioji dalis vieno gamintojo siūlomo asortimento ir gali būti gaminama Lietuvoje, atidžiai reikėtų apžiūrėti visas etiketes - iš kitos šalies gali būti atkeliavęs tik vienas produktas ar keli gaminiai.
Pavyzdžiai iš parduotuvių lentynų
Produktų, kurių pavadinimas lietuviškas, tačiau kilmės šalis - ne Lietuva, galima rasti įvairiuose parduotuvės skyriuose. Bene daugiausiai jų - lentynose su aliejaus buteliais. Čia galima rasti iš įvairiausių šalių į Lietuva atkeliavusio „Obelių“ ar „Vilniaus“ aliejaus - skirtingos jų rūšys gaminamos Estijoje, Vokietijoje, Ukrainoje. Lietuvos pirkėjams žinomais prekės ženklais paženklintas „Optima linija“ ar „Maxima“ aliejus šalį taip pat pasiekia iš Vokietijos ir Ukrainos.
Užsienyje pagamintų, tačiau lietuviškais pavadinimais pavadintų prekių parduotuvėje galima rasti ir daugiau. Šių yra net ir pieno ar duonos skyriuose. Pavyzdžiui, „Rokiškio pienas“ pirkėjams siūlo keleto rūšių varškės grūdeliais, kuri pagaminta Lenkijoje. Tuo metu „Fazer Lietuva“ gaminamos kai kurios „Gardėsio“ duonos rūšys parduotuves pasiekia iš kaimyninės Latvijos ar Estijos. Prekyvietėse galima rasti ir lietuviškai besivadinančių, tačiau kitur pagamintų saldumynų. „Premia“ siūlomi „Bravo“ ar „Klasika“ ledai gaminami Estijoje, „Karūna“ šokoladai - Lenkijoje, „Vilniaus duonos“ vafliai „Klasika“ - Latvijoje.
Pavyzdžiui, nedaug kas atkreipia dėmesį, kad, „Rokiškio pieno“ grūdėta varškė pagaminta Lenkijoje, o štai to paties prekės ženklo kondensuotas pienas - Olandijoje. Ne kiekvienam į galvą šauna patikrinti, kur kepama ir „lietuviška“ duona. Pasirodo, apie 10 proc. „Vilniaus duonos“ ženklu pažymėtų duonos gaminių kepama Estijoje - tarp jų Estijoje kepama skrudinti skirta duona „Toste“ ar sumuštinių duona „Turtinga“. Nieko bendra su Lietuva neturi „Klaipėdos maisto“ mėsos gaminiai. Lygiai taip pat klaidinga manyti, kad parduotuvėse įmanoma nusipirkti Lietuvoje gaminamo aliejaus. Paaiškėjo, kad Lietuvoje nėra nė vienos bendrovės, galinčios aliejų rafinuoti, tad viskas, kas paženklinta „Obelių“ ar „Vilniaus aliejaus“ prekės ženklais, atkeliauja iš užsienio. Šį sąrašą galima tęsti toliau. Tarkime, „Viči“ picos kepamos Lenkijoje, o bandelės - Prancūzijoje. Kai kurie Kauno pieno centro ledai į Lietuvą atkeliauja iš Ispanijos, Čekijos, Lenkijos.
Taip pat skaitykite: Gidas po Seinų mėsos parduotuves
Kodėl produkcija gaminama užsienyje?
Pasak pačių gamintojų, tokia praktika - normali, ir pirkėjai stebėtis neturėtų. „Dabar, kai esame didelio tarptautinio koncerno dalimi, moderni ir geografiškai bei ekonomiškai efektyvi gamykla užsienio šalyje yra tik privalumas, nes produkcija pasiekia vartotojus puikios kokybės, nenutrūkstamai bei laiku. Tai - visiškai normali šių dienų verslo praktika ne tik Lietuvoje, tačiau visame pasaulyje. Svarbiausia - pateikti kokybišką produktą vartotojui. Būtent tuo ir vadovaujamės jau daugelį metų“, - sakė „Premia KPC“ marketingo vadovė Lina Gečiauskaitė. Moters teigimu, nors ledai ir gaminami kitoje šalyje, nuspręsta palikti tiek lietuvišką pavadinimą, tiek receptą.
„Mūsų ledų prekių ženklai, taip pat jų receptūros yra mūsų lietuviškas paveldas, kurį mes vis dar naudojame, didžiuojamės bei vertiname kaip ir mūsų vartotojai jau daugelį metų“, - sakė ji.
„Fazer Lietuva“ generalinio direktoriaus Mindaugo Snarskio teigimu, produkto gamyba kitoje šalyje nereiškia, jog šis pirkėjus pasieks ne toks šviežias. „Kiekvienos Baltijos šalies rinka atskirai yra nedidelė, todėl į skirtingus pirkėjų poreikius reaguojame investuodami į savą specializaciją turinčias kepyklas Baltijos šalyse, o nedideli atstumai suteikia galimybę šiandien iškeptą duoną Lietuvoje, rytoj pristatyti kitos Baltijos šalies pirkėjams“, - sakė jis.
M. Snarskis DELFI sakė, kad duona parduodama ir Latvijos pirkėjams. „Tačiau tam tikri šiuolaikiški, inovatyvūs produktai nėra tokie paklausūs Lietuvoje, kad investuotumėme į jų gamybos linijas. Todėl, pavyzdžiui, porcijinės duonelės, parduodamos Lietuvoje, kepamos Latvijoje įsikūrusiose kepykloje“, - sakė jis.
Ekonominiai ir rinkodaros aspektai
Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjo Alberto Gapšio teigimu, užsienyje pagamintų produktų pavadinimas lietuviškais vardais Lietuvoje nėra masinis reiškinys. Jo manymu, šiuo metu yra apie keliolika tokių prekių. „Daug kas perka būtent mūsų įmonių pavadinimus ir gamina produktus kitose šalyse, bet tai - labiau rinkodaros priemonė“, - kalbėjo jis.
Taip pat skaitykite: Tobuli naminiai marinuoti agurkai
Pašnekovo teigimu, tai - ne apgavystė, tačiau jis sakė manantis, kad dauguma lietuvių pirkdami, pavyzdžiui, „Obelių“ aliejų, iš tiesų mano, jog jis pagamintas Obeliuose: „Aš sakyčiau, kad tai nėra apgavystė, nes tai yra legaliai įsigytas pavadinimas. Jis prieš tai turėjo didesnį perkamumą, savo rinką. Užsieniečiai perka šį gaminio pavadinimą, o jo kokybėje didelių pokyčių nėra, nors mes galvojame, kad lietuviškas produktas būna geresnis“.
A. Gapšys sakė pritariantis nuomonei, kad prekė lietuvišku pavadinimu labiau patraukia kliento dėmesį. „Pirma, manoma, kad tokia prekė šviežesnė, anksčiau pagaminta. - sakė jis. - Antras dalykas - pas mus vyraujanti nuomonė, kad užsienyje naudojamas GMO (genetiškai modifikuoti organizmai - DELFI), o tai taip pat turi įtakos. Dėl kokybės, žinoma, sunku ginčytis - kiekvienas vartotojas turi savo skonį, ir žinoma yra užsienyje gamintų produktų, kurie yra geri ir kokybiški. Visgi, nusistovėjusi nuomonė, kad lietuviškas produktas yra geresnis nei įvežtinis“.
Ar tai klaidinimas?
„Fazer Lietuva“ generalinis direktorius sakė nemananti, kad lietuviški pavadinimai galėtų klaidinti vartotoją dėl produkto kilmės šalies. „Bendrovė pažymi, jog „Gardėsio“ ženklu pažymėtų produktų pavadinimai negali ir neturi būti tapatinami su jų kilmės šalimi ar vieta. Juolab produkto pavadinime ar ženklinime vartojama lietuvių kalba negali ir neturi būti suprantama kaip užuomina į produkto kilmės vietą - tai visiškai nekoreliuoja tarpusavyje, išskyrus atvejus, kai produkto pavadinime nurodoma „iš Lietuvos“, „lietuviška“, ar pan., - sakė pašnekovas. - Pabrėžtina, jog „Fazer Lietuva“ neprekiauja nei vienu produktu, kuris būtų pagamintas ne Lietuvoje, tačiau jo pavadinime būtų daroma aukščiau įvardinto pobūdžio nuoroda į Lietuvą. Taigi jokio pagrindo daryti prielaidas apie bendrovės gaminamos produkcijos vartotojų klaidinimą nėra“.
Konkurencijos tarnyba nurodo, kad net jei prekės pavadinimas - rinkodaros priemonė, vadinti prekę lietuviškai ir gaminti ją kitoje šalyje iš tiesų nėra laikoma pažeidimu.
Kreipusis į Konkurencijos tarybą ir Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą paaiškėjo, kad klientai dėl lietuviškai besivadinančių, tačiau kitose šalyse pagamintų prekių skųstis nėra linkę. VVTAT atstovas Vitas Ūsas sakė, kad tokių skundų tarnybai pateikta nebuvo. Vis dėlto verslininkai nebijo kaltinimų ar net baudų dėl galimo pirkėjų, pasiryžusių už lietuvišką produkciją mokėti brangiau, nes labiau pasitiki jos kokybe, klaidinimo. Taip yra todėl, kad jokie teisės aktai gamintojams nedraudžia gaminių, pagamintų kitose šalyse, pavadinti lietuviškais vardais.
Taip pat skaitykite: Tortai Šiaurės Lietuvoje
Belgija: ne tik šokoladas ir alus
Nors straipsnis daugiausia dėmesio skiria lietuviškų prekių kilmei, verta paminėti ir apie kitų šalių produkciją. Pavyzdžiui, Belgija garsėja ne tik šokoladu ir alumi, bet ir vafliais.
Belgijos vafliai
Belgiški vafliai: Lježo vafliai kieti, apvalūs ir viduje turi karamelės gabaliukus. Briuselyje, kaip nir visoje Belgijoje, labai populiarus alus. Populiariausios belgiško alaus rūšys - „Juliper“, „Cristal Alken“, „Duvel“, „Chimay“, „Kwak“, „Faro“, „Lambiek“ ir kt.
Briuselis: Europos sostinė
Briuselis - tai ne tik Belgijos, bet tarsi ir visos Europos sostinė. Tai miestas, kuriame susitinka flamandų ir prancūzų kultūros. Čia taip pat užmezgami ir plėtojami svarbūs verslo sandoriai, sprendžiami pasaulio politikos įvykiai. Nepaisant to, Briuselis - puiki vieta praleisti ilgąjį savaitgalį ar vieną dieną, kai tenka ilgelėliau palaukti sekančio skrydžio. Viešint Briuselyje būtina paragauti žymiųjų gruzdintų bulvių ir alaus, kurio šalyje verdama daugiau nei 500 rūšių. Didžioji aikštė yra pati lankomiausia miesto vieta. Nuo XI a. joje vykdavo turgus. XV a. aikštėje iškilo rotušė ir įvairių gildijų namai. Beveik visi namai buvo sugriauti 1695 m. prancūzų apgulties metu. Ši nedidelė skulptūra, autentiškai vadinama Manneken Pis, buvo pastatyta 1619 m. Pasakojama, kad šia skulptūra yra įamžinta valstybės karinė narsa. Berniukas yra XII a. kunigaikščio sūnus, kuris šlapinosi prie medžio per mūšį. Neoklasikinio stiliaus pastatas, kuris yra oficiali karališkosios šeimos atstovų būstinė. Netoli Belgijos sostinės įsikūręs parkas, kuriame 1:25 sumažintu mastelio santykiu atvaizduoti Europos pastatai. Vienas populiariausių parko objektų - metalinė konstrukcija Atomium, kuri vaizduoja 165 mlrd. Parlamento kvartale susitelkęs modernių pastatų kompleksas. Parlamentą galite aplankyti plenarinių sesijų metu. Visai netoli Grand Place aikštės esantį muziejų tiesiog privaloma aplankyti belgiško šokolado gerbėjams. Briuselis tikrai nėra pats pigiausias Europos miestas, tad ir pigią nakvynę jame rasti - ne pati lengviausia užduotis. Jeigu apsistojomo vieta ir kokybė nėra prioritetas renkantis nakvynę, kambarį svečių namuose galima rasti už 20 € žmogui. Briuselio viešojo transporto sistema yra pavyzdinė. Čia viešasis transportas funkcionuoja puikiai, metro, tramvajai, autobusai važiuoja tiksliai ir laiku. Miesto transportas naudoją tą pačią bilietų sistemą. Pats papasčiausias yra vienkartinis bilietas, kuris galioja visame viešajame transporte vieną valandą. Pagal poreikį ir viešnagės trukmę, galima įsigyt dienos bilietus arba mėnesinius bilietus. Metro Briuselyje yra vienas patogiausių ir greičiausių būdų keliauti miesto centre. Mieste veikia 4 metro linijos, traukiniai važiuoja kas tris minutes piko metu ir maždaug kas 10 minučių vakarais ir savaitgaliais. Jei reikia pasiekti vietą, kurioje nėra metro stoties, patariama naudotis autobusais. Autobusų tvarkaraščiai yra iškabinti ant kiekvienos stotelės ir skelbiami internete, tačiau jie nevažiuoja taip dažnai kaip metro, tad jei ketinate keliauti autobusu, pravartu pasitikrinti išvykimo laiką. Tramvajus - šiek tiek lėtesnė transporto sistema, tačiau važiuoja dažniau nei autobusai. Išvykimo, atvykimo laikai ir sustojimai yra iškabinti kiekvienoje tramvajaus stotelėje. Stotelėse taip pat pakabinti gatvių žemėlapiai. Traukiniai yra patogiausia transporto priemonė keliaujant už Briuselio ribų. Traukiniai važiuoja bent kartą per valandą, o bilietą galima įsigyti bet kurioje traukinių stotyje. Bilietai yra su atviru laiku, t.y gali būti panaudoti bet kuriuo laiku tą dieną, kuriai įsigijote bilietą. Belgijoje maisto gaminimo tradicijos yra perduodamos iš kartos į kartą, todėl dažnas belgas patvirtins, kad geriausias maistas - namuose gamintas maistas. Tačiau šalies sostinėje Briuselyje yra gausu įvairiausių maitinimo įstaigų - nuo kuklių kavinukių, iki žvaigždėmis pasidabinusių restoranų.
tags: #parduotuvių #vafliai #latvija #rūšys