Ona Rašickienė ir Eugenijos Šimkūnaitės receptų palikimas Lietuvai
Šiame straipsnyje panagrinėsime liaudies medicinos žinovės Eugenijos Šimkūnaitės palikimą ir jos receptų rinkinį, atkreipdami dėmesį į tai, kaip jos darbai yra vertinami šių dienų specialistų. Taip pat aptarsime kitus įdomius įvykius Lietuvoje, kurie atspindi visuomenės gyvenimą ir rūpesčius.
Eugenija Šimkūnaitė - liaudies medicinos žinovė
Šiemet būtų sukakę 97-eri metai Lietuvos žiniuonei, liaudies medicinos žinovei, keliautojai, botanikei, žolininkei, kraštotyrininkei, biologei, vaistininkei, habilituotai gamtos mokslų daktarei Eugenijai Šimkūnaitei. E. Šimkūnaitė mirė prieš 21-erius metus, 1996 m. Ji buvo labai įdomi, sudėtingo charakterio asmenybė. Iš senelės paveldėjusi plačias strėnas ir meilę arkliams, iš senelio - romantišką polėkį, o iš tėvo - darbštumą ir loginį mąstymą. E. Šimkūnaitė sakydavo, kad visi Šimkūnai turi žalčio žymę, kuri rodo, kad jie apdovanoti gydymo ir augalų pažinimo galia. Eugenija buvo gamtos vaikas, jai kalbėjo ir žolynai, ir miškai, ir akmenėliai ežero pakrantėje ir vėjo sušiauštos Tauragno bangos. Tetos, senos žolininkės, kiti kaimo senoliai, gerai pažinę vaistinius augalus, jų paruošimą, nuo mažens to mokė ir Eugeniją.
Neįkainojamas rašytinis palikimas
Daktarė E. Šimkūnaitė paliko visai Lietuvai neįkainojamą ir neišsemiamą rašytinį palikimą, kurį kruopščiai nagrinėja ir saugo E. Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondas. Tikriausiai mažai sutiksime žmonių, kurie nebūtų skaitę daktarės E. Šimkūnaitės knygų ar straipsnių.
"Receptų rinkinys" medicinos ir farmacijos specialistams
2015 metais išleista E. Šimkūnaitės knyga „Receptų rinkinys“, skirta medicinos ir farmacijos specialistams. Receptus surinko ir knygą sudarė E. Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondo valdybos pirmininkė vilnietė provizorė B. Karnickienė. Iki šiol šie receptai buvo habil. dr. E. Šimkūnaitės atskiruose leidiniuose, mokslo darbuose ir rankraščiuose, dabar surinkti į vieną rinkinį.
Apie E. Šimkūnaitės receptų rinkinį atsiliepia Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo Vaistinių ir prieskoninių augalų kolekcijų sektoriaus vedėja profesorė dr. Ona Ragažinskienė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Farmacijos fakulteto profesorė dr. Daktarė E. Šimkūnaitė. Knygoje skaitome socialinių mokslų daktarės vaistininkės Reginos Stonkutės-Žukienės mintis apie E. Šimkūnaitės horoskopus, taip pat gamtos mokslų daktarės Živilės Lazdauskaitės nuomonę apie E. Šimkūnaitės darbus. Provizorė B. Karnickienė nemažai prisidėjo prie šios knygos išleidimo.
Taip pat skaitykite: Kulinarinis paveldas: Kavarsko koldūnai
Žymūs žmonių testamentai
Leidykla „Rosma“ Vilniuje 2002 metais išleido knygą „Žymių žmonių testamentai“, kurią sudarė Vytautas Gaivenis ir Romualdas Šimkūnas. Knygoje tarp daugelio žymių žmonių surašytų testamentų yra ir farmacininkės, habilituotos biologijos mokslų daktarės E. Šimkūnaitės testamentas. Vykdant paskutiniąją jos valią ant velionės kapo buvo pasodinta vyšnia. Žemė turėjo pereiti amžinai naudoti Tauragnų vidurinei mokyklai, kuriai suteiktas E. Šimkūnaitės vardas. Deja, mokykla prieš kelerius metus buvo uždaryta.
E. Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondas
1997 metais įsteigtas E. Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondas, kurio valdybos pirmininkė yra vilnietė provizorė Birutė Karnickienė.
Paminklinis akmuo E. Šimkūnaitei Vilniuje
2013 m. rugsėjo 13 d. Vilniuje, Lazdynuose, šalia buvusio kino teatro, atidengtas paminklinis akmuo vaistininkei, žolininkei, liaudies medicinos žinovei, habilituotai gamtos mokslų daktarei Eugenijai Šimkūnaitei. Ši vieta pasirinkta todėl, kad visai čia pat, kitoje gatvės pusėje, Erfurto g. Profesorės asmenybei amžinai žydi stebuklingas jos numylėtas paparčio žiedas. Galbūt dar atsiras jos pasekėjų, norinčių pamatyti pelkėse ašarojančios saulėšerės, raudonosios gyvatės šaknies, smėlio besisiurbiančios.
Vaistinių receptų klaidų analizė
Tyrimas, atliktas 2013 m., parodė, kad net 38% visų tirtų receptų neatitinka LR teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Dažniausios klaidos - atskiros struktūrinės recepto dalys neteisingai ar visai neužpildytos. 1 formos receptuose klaidų pasitaikė dažniau nei 3 formos (p<0,05). Klaidingi buvo 43% 1 formos RP ir atitinkamai 26% 3 formos RP 1 formos receptuose daugiausiai klaidų pasitaikė informacijos apie pacientą dalyje (26% - nepabraukta, suaugusiajam ar vaikui skirtas vaistinis preparatas (VP) , 2% - su trūkstamais vardo, pavardės ar gimimo metų duomenimis bei 2% - su trūkstamu ambulatorinės kortelės nr. arba adresu). Informacijos apie vaistą dalyje: 17% - neteisingai parašytas VP pavadinimas, 1% - stiprumas, 10% - farmacinė forma bei 1% - vaisto kiekis. Vartojimo instrukcijos iš viso nebuvo 4 RP, kurie sudarė 0,5%.
Nustatytas bendras 1 formos ir 3 formos klaidų dažnis - 38 proc. 1 formos RP dažniausiai pasitaikančios klaidos - nepabraukta, kam skirtas vaistas bei klaidingai parašytas VP pavadinimas, o 3 formos RP daugiausiai suklysta pildant farmacinę formą ir VP arba MPP pavadinimą.
Taip pat skaitykite: Kaip pasigaminti adžiką su petražolių šaknimis
Kiti įvykiai Lietuvoje
Gardžiausio pyrago konkursas Panevėžyje
Vienas iš išskirtinių Panevėžio Skaistakalnio parke vykusios Vasarvidžio šventės akcentų - pirmą kartą surengtas gardžiausio pyrago konkursas. Komisijoje kartu su miesto meru Vitalijumi Satkevičiumi, bendrovės „Maxima“ vyriausiąja technologe Danute Gaideliene, menininke iš Estijos Eva Valjaots ir Panevėžio kraštotyros muziejaus direktoriumi Arūnu Astramsku pyragus ragavusi Z. Kelmickaitė tikina, jog neskanių tarp jų tikrai nebuvo. Konkurso vertinimo komisijos pirmininkė Z. Kelmickaitė pasakoja, kad ji Vasarvidžio šventėje ne tik pyragus valgė ir juos vertino.
Vasarvidžio šventė Panevėžyje
Giedromis dienomis nelepinantis birželis panevėžiečius pradžiugino - Skaistakalnio parke švenčiant Vasarvidžio iškilmes prastu, lietingu oru jų nesugadino. Iš pradžių vangiai į senąjį parką rinkęsi panevėžiečiai šventei įsibėgėjant užpildė visus takus ir takelius. Koncertas užsitęsė iki vėlumos. Vaistažolėmis ir visais kitais vasaros pievų bei miškų žolynais besidomintieji tikrai turėjo kur akis paganyti. Žolininkė iš Trakiškio Danutė Kirsnienė siūlė paragauti šalavijų, kraujažolių ir kmynų arbatos, kuri puikiai padėtų kitą rytą, per daug gausiai prie Joninių stalo pasivaišinus. Pasirodo, žolės ne tik įvairias ligas gydo, bet gali pagelbėti ir daugelyje gyvenimiškų situacijų.
Klaipėdos Taikos Karalienės globos namai
Įžengus pro Klaipėdos Taikos Karalienės globos namų duris, pasitiko didelė valgykloje pusryčiavusių senelių bendruomenė. Po pusryčių globos namų gyventojai, padedami slaugių, grįžo į savo kambarius užsiimti rytine mankšta, kurią padeda atlikti kineziterapeutė. Pasak globos namų asmens sveikatos priežiūros tarnybos vadovės Dianos Kleštornės, darbuotojai stengiasi visus burti į bendruomenę, kad vienas kitą labiau pažintų. Globos namų darbuotojai organizuoja gimtadienius, pamini tą mėnesį gimusius gyventojus.
"Maistui skiriame daug dėmesio. Kai atvyksta naujas gyventojas, pirmiausia mes paklausiame, ką jis valgo namuose. Maistas yra subalansuotas, jeigu žmogus turi specifinių ligų, serga cukriniu debetu, jam yra skiriama atskira dieta. Jeigu žmogus turi problemų su kramtymu ar turi rijimo sutrikimų, darome trintą, skystą maistą. Nutinka taip, kad žmogus visą gyvenimą nevalgo tam tikrų produktų, tad bandome tai pakeisti kitais produktais. Turime dietistę, kuri sukuria mitybos planą, kiek ir kokių medžiagų tam žmogui reikia. Globos namų gyventojai valgyti gauna 4 kartus per dieną, sergantys cukriniu debetu - ir dažniau. „Dažnai artimieji atveža jau paruoštą maistą, kurį jie pasišildo. Gali pasidaryti kavos, arbatos. Taip pat yra šaldytuvai, tad kiekvienas gyventojas turi savo lentyną, į kurią gali įsidėti savo maistą“, - pasakojo Klaipėdos Taikos Karalienės globos namų direktorius P.
Planuojama vykti į arklių terapiją, kadangi Klaipėdos rajone yra nemažai ūkininkų, kurie rengia tokius užsiėmimus. Organizuojamos išvykos prie jūros, nes yra žmonių, kurie nėra matę jūros. Kiekvienais metais, pavasarį, daroma gyventojų apklausa, vienas iš klausimų - ko jie norėtų. Dažniausias senolių prašymas - išvykos į gamtą. Senjorai labai pasiilgsta gamtos, gryno oro. Nors ir leidžia daug laiko globos namų kieme, tačiau daugelis nori nuvykti į mišką ar prie jūros.
Taip pat skaitykite: Kaip paruošti šaldytą omarą?
Į globos namus ateina padėti jaunieji "caritiečiai" ar vyresnieji savanoriai. Turimas pavyzdys, kai viena studentė atliko praktiką labai susidraugavo su viena senjore. Praėjo jau treji metai, o jos ir toliau bendrauja. Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos atstovai dažnai aplanko globos namus, yra sudaryta sutartis su Klaipėdos valstybine kolegija. Turėta neseniai praktikantų iš Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro. Kiekvienam studentui tai tampa savęs išbandymas, ar jis galės tai daryti, nes darbas su senais žmonėmis reikalauja daug atsidavimo.
Globos namus aplankė psichologė - Lina Noreikienė, atvykusi iš Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos. Pasak jos, senjorai visuomet laukia vaikų bei jaunimo rengiamų pasirodymų. Aktoriai žino, kaip prieiti prie žmogaus, kuris galbūt nekalba, turi klausos ar regos sutrikimų, arba jo pažintinės funkcijos yra gana stipriai sutrikusios, tačiau jie turi metodus, kaip žmogui suteikti akimirkos džiaugsmą. Aktoriams labai paprastais dalykais pavyksta sužadinti norą pažinti, domėtis.
Prieš patenkant gyventojui į globos namus, darbuotojai bando užmegzti ryšį su artimaisiais, daro susitikimus, supažindina, kaip dirba kolektyvas, aprodo sąlygas, kad, gyventojui atvykus, tai nebūtų naujiena. Leidžiama atsivežti nuotraukas, knygas, savo brangiausius daiktus. Yra du šeimos gydytojai, suteikiama galimybė naujai atvykstantiems gyventojams pasirinkti, pas kurį gydytoją norėtų patekti. Turimas šiltnamis, kuriame auginami agurkai bei pomidorai, tad ir senjorai kartais apsilanko šiltnamyje, o jo gėrybėmis vaišinasi visa globos namų bendruomenė.
Seniausia namų gyventoja - Audrolė Beriozkinienė pasakojo, jog čia gyvena jau 7 metus, ją ištiko insultas, tad jėgų daug neturi. Daugiausia miega, žiūri televizorių. Audrolės aistra - gėlės, visi darbuotojai jai visuomet atneša gėlių, kad ji galėtų jomis džiaugtis. Taikos Karalienės globos namai - socialinės globos ir asmens sveikatos priežiūros institucija, kurios steigėjas - Klaipėdos Taikos Karalienės parapija. Čia siūloma trumpalaikė bei ilgalaikė priežiūra pagyvenusiems žmonėms bei suaugusiems asmenims, turintiems negalią, kuriems reikalinga pagalba kasdieniame gyvenime.
Palangiškės Briuselyje
Antanina Lukaitytė ir Ona Savickienė jau džiaugiasi pasiekusios savo tikslą - Europarlamento pirmininkui įteikusios peticiją, kurioje jos prašo, kad į Palangą būtų atsiųsta komisija iš Briuselio. Europos Sąjungos klerkams palangiškės nori parodyti, esą kaip nedorai valdžia elgiasi su tais žmonėmis, kurie nori susigrąžinti savo tėvų žemę. Jos teigia, kad Europarlamentas yra paskutinė jų viltis siekiant susigrąžinti tėvų ir senelių žemes. Moterys tikino, kad Palangoje žemės grąžinimo klausimas sprendžiamas ne turto paveldėtojų, o neva nešvarius pinigus kurorte investuojančių įvairių nusikalstamų grupuočių ir korumpuotų politikų naudai.
Moterys iš anksto pasiruošė keletą plakatų, kurių tekstą vertėja išvertė į anglų kalbą. Juose buvo rašoma, kad Lietuvoje žmonių žemės nacionalizuojamos antrą kartą. Be to, jos vežėsi nupieštą šaržą, kurioje pavaizduotas Palangos meras Pranas Žeimys, rodantis nuogą užpakalį žmonėms, norintiems žemės.
tags: #Ona #Rašickienė #receptai