Skiepai keliaujant į Pietų Ameriką: ką būtina žinoti?

Neretai, planuodami keliones į egzotiškas šalis, pamirštame, kad Lietuvoje nesusiduriame su tam tikromis infekcinėmis ligomis, nuo kurių galima apsisaugoti skiepais. Kasdienybėje rečiau reikalingi skiepai kelionių metu tampa itin aktualūs kiekvienam. Kad kelionės į egzotiškas šalis būtų ne tik įdomios, įkvėpiančios, bet ir saugios, būtina tinkamai joms pasiruošti. Kelionių skiepai, ypač keliaujant į egzotines šalis, yra pagrindinis faktorius, siekiant apsisaugoti nuo skirtingose šalyse plintančių infekcijų bei ligų. Šiame straipsnyje aptarsime, kokie skiepai rekomenduojami keliaujant į Pietų Ameriką, kaip pasiruošti kelionei ir kokius dokumentus turėti su savimi.

Skiepų svarba keliaujant

Keliaujant į tolimus kraštus, svarbu atsižvelgti į tai, kad daugelyje pasaulio regionų vis dar paplitusios ligos, kurios Europoje yra beveik išnykusios. Skiepai padeda apsaugoti nuo gyvybei pavojingų infekcijų, sumažina hospitalizacijos riziką ir užtikrina saugią kelionę. Prieš vykstant į kelionę kiekvienas gyventojas turėtų sužinoti apie susirgimų riziką ir galimas profilaktikos priemones.

Rekomenduojami skiepai keliaujant į Pietų Ameriką

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijos dėl skiepų skiriasi priklausomai nuo kelionės vietos, trukmės, veiklos pobūdžio ir gyvenimo sąlygų. Nėra bendros skiepijimų schemos visiems keliautojams, kiekvienam keliautojui ji nustatoma individualiai. Prieš kelionę, vertinant, kokie skiepijimai reikalingi, pirmiausiai turėtų būti atsižvelgiama į tai, ar reikalingos revakcinacijos (pirmiausiai difterijos, stabligės, poliomielito ir kt.). Kiti veiksniai, lemiantys pasirinkimą, tai - užkrečiamosios ligos rizika, asmens amžius, sveikatos būklė ir ankstesni skiepijimai, kelionės tikslas, trukmė, sunkios nepageidaujamos reakcijos į ankstesnius skiepijimus, rizika užkrėsti kitus žmones, skiepijimų kaina. Skiepai keliautojams sąlyginai skirstomi į planinius, rekomenduojamus ir privalomus. Privalomuosius skiepijimus reglamentuoja tarptautinės sveikatos taisyklės.

Štai keletas ligų, nuo kurių rekomenduojama pasiskiepyti keliaujant į Pietų Ameriką:

  • Hepatitas A: Tai viena dažniausių užkrečiamųjų ligų, kuria gali užsikrėsti keliautojai. Liga paplitusi daugelyje šalių, kuriose yra prastos sanitarinės sąlygos. Skiriamos 2 vakcinos dozės. Pirmoji dozė atliekama iki kelionės, antroji - po 6-12 mėn.
  • Vidurių šiltinė: Ūmi infekcinė liga, pasireiškianti ilgai trunkančiu karščiavimu, galvos skausmu, bendru silpnumu, vidurių užkietėjimu ar viduriavimu, sausu kosuliu ir kt. Užsikrečiama per maistą, vandenį ar nuo sergančio asmens. Pietų Azijos, Peru šalys yra pavojingos keliautojams.
  • Geltonasis drugys: Uodų pernešama virusinė liga. Ligos pradžia ūmi, pasireiškianti aukšta temperatūra, vėmimu, galvos bei raumenų skausmu. Vėliau liga gali progresuoti bei sukelti rimtas komplikacijas, vidaus organų kraujavimą, geltą ar inkstų nepakankamumą, dėl kurių žmogus dažniausiai neišgyvena. Vykstant į kai kurias Afrikos ir Pietų Amerikos šalis, kuriose rizikuojama užsikrėsti geltonuoju drugiu, būtina pasiskiepyti nuo šios ligos. Skiepijant nuo geltonojo drugio, siekiama dviejų tikslų: apsaugoti keliautojus nuo susirgimo geltonuoju drugiu ir apsaugoti šalis nuo šios ligos įvežimo galimybės.
  • Hepatitas B: Tai virusinė kepenų liga, kurios metu yra sukeliami kepenų uždegimai. Ligai progresuojant, vystosi kepenų cirozė ar vėžys. Simptomai dažnais atvejais pasireiškia ne iš karto, o praėjus kelioms savaitėms ar mėnesiams. Simptomai dažnais atvejais nėra specifiniai, todėl juos sunku atskirti. Užsikrėtimo šaltinis yra sergantis žmogus, kuris platina virusą. Užsikrėsti galima artimai kontaktuojant su sergančiuoju, lytinių santykių metu, įsidūrus užkrėsto žmogaus adata, nesteriliais įrankiais atliekant grožio procedūras, manikiūrą, tatuiruotes ir pan.
  • Pasiutligė: Tai infekcinė viruso sukelta mirtina liga, kuria užsikrečiama per tam tikrų gyvūnų seiles. Pasiutligė nustatyta 150 pasaulio šalių. Pagrindinis plitimo būdas - pasiutligę sukelia virusas, kuris į žmogaus organizmą gali patekti įkandus sergančiam laukiniam ar naminiam gyvūnui (katė, šuo, paukštis, beždžionė, vilkas ir pan.). Viruso yra gyvūno seilėse, todėl užsikrečiama, kai seilių patenka pro odos pažeidimą (kartais - gyvūnui palaižius, kai odoje yra žaizdelių). Patekęs į organizmą, virusas periferiniais nervais keliauja iki smegenų, kur sukelia uždegimą. Kadangi pasiutligė yra mirtina liga, kontraindikacijų pokontaktiniam skiepijimui nėra. Po kontakto su gyvūnu yra tikslinga kuo greičiau atlikti vakcinaciją. Kai yra tikimybė, kad kelionėje geli tekti turėti kontaktų su gyvūnais, rekomenduojama pasiskiepyti nuo pasiutligės.
  • Difterija: Bakterinė infekcinė liga, paplitusi visame pasaulyje, tačiau dėl ilgalaikių planinių skiepijimų retai nustatoma ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse. Pagrindinis užsikrėtimo kelias yra oro lašelinis, taip pat galima užsikrėsti per maistą.
  • Meningokokinė infekcija: Paplitusi kai kuriose į pietus nuo Sacharos esančiose Afrikos šalyse. Pagrindinis infekcijos šaltinis yra sergantys ligoniai arba sveiki meningokokų nešiotojai. Infekcija plinta lašeliniu būdu per orą. Meningokokinė infekcija yra staigi, pavojinga gyvybei, pasireiškianti kaip bakterinis meningitas (smegenų ir stuburo dangalų infekcija) ir/arba sepsis (per kraują plintanti infekcija). Liga greitai progresuoja ir gali baigtis mirtimi per 24 val. po pirmųjų simptomų atsiradimo. Skiepytis nuo meningokokinės infekcijos rekomenduojama vykstant į šalis, kuriuose registruojami meningokokinės infekcijos protrūkiai.

Tarptautinis skiepų sertifikatas

Vis dažniau keliautojai, planuodami išvykas į tolimus kraštus, susiduria su klausimu - ar reikia skiepų sertifikato? Tai svarbus dokumentas, galintis nulemti, ar būsite įleisti į šalį, ar teks apsisukti atgal dar oro uoste. Oficialiai jis vadinamas Tarptautiniu skiepų ar profilaktikos priemonių sertifikatu (International Certificate of Vaccination or Prophylaxis, ICVP). Tai geltonos spalvos dokumentas, išduodamas pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) standartus. Sertifikate žymimi visi privalomi skiepai, ypač - nuo geltonosios karštligės. Svarbu pabrėžti, kad įprastas skiepų pasas ar COVID-19 pažymėjimas nėra tas pats, kas šis tarptautinis sertifikatas. Tarptautinį skiepijimo ar profilaktikos priemonių pažymėjimą tikslinga vežiotis su savimi, jame yra sužymima, kokie skiepai jums yra atlikti.

Taip pat skaitykite: Geriausi padažai prie troškinių

Dažniausiai sertifikato reikalauja Afrikos ir Pietų Amerikos šalys, kuriose yra didelė pavojingų užkrečiamųjų ligų rizika. Ypač griežtai laikomasi taisyklės dėl geltonosios karštligės. Pagrindinis skiepas, dėl kurio išduodamas sertifikatas, yra nuo geltonosios karštligės.

Sertifikatas turi būti popierinis, su gydytojo parašu ir antspaudu. Skiepų sertifikatas nėra būtinas kiekvienai kelionei - dažniausiai jo prireikia vykstant į egzotiškas, tropines šalis. Vis dėlto, keliautojui jis suteikia saugumo, nes apsaugo nuo rimtų ligų ir palengvina sienų kirtimą.

Kada kreiptis į gydytoją?

Kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigas rekomenduojama iki kelionės likus 4-6 savaitėms, nes po skiepijimų susiformuoti imunitetui reikalingas tam tikras laikotarpis. Pasiskiepijus prieš kelias dienas iki išvykstant, lieka tikimybė užsikrėsti, nes imunitetas nebus galutinai susiformavęs. Kadangi pakankamas imunitetas pasiskiepijus susidaro po tam tikro laiko, į gydymo įstaigą reikėtų kreiptis ne vėliau kaip likus 4-6 savaitėms iki kelionės pradžios. Patyrę Medicinos diagnostikos ir gydymo centro infekcinių ligų gydytojai įvertina visus kelionės rizikos veiksnius, keliautojo sveikatos būklę ir sudaro optimalų apsisaugojimo nuo infekcinių ligų planą.

Papildomi patarimai keliaujant į Pietų Ameriką

  • Laikykitės higienos reikalavimų: Didesnė tikimybė užsikrėsti yra kaimo vietovėse, kur yra blogos sanitarinės sąlygos, nesilaikoma mitybos higienos reikalavimų, užterštas vanduo.
  • Pasirūpinkite kelionės draudimu: Kelionės draudimas gali padengti medicinines išlaidas, jei susirgtumėte kelionės metu.
  • Atsargiai rinkitės maistą ir vandenį: Vartokite tik patikimą vandenį ir maistą, kad išvengtumėte virškinimo problemų.
  • Saugokitės uodų: Naudokite repelentus ir dėvėkite ilgomis rankovėmis drabužius, kad apsisaugotumėte nuo uodų įkandimų, kurie gali pernešti įvairias ligas.

Geltonasis drugys: ką svarbu žinoti?

Nei vienam keliautojui nelinkėtume patirti, kas yra, pavyzdžiui, geltonasis drugys, paplitęs atogrąžų šalyse. Susirgus juo, po trumpo inkubacinio laikotarpio pradeda krėsti šaltis, temperatūra pakyla iki 39-40 C, skauda galvą, raumenis, pykina. Ligonis nemiega, kliedi, bijo šviesos. Po kelių dienų ligonio būklė trumpam pagerėja, tačiau apie 15 proc. atvejų liga peržengia į antrą fazę, kuri yra dar sunkesnė. Jos metu atsinaujina karščiavimas, atsiranda ryški gelta, pilvo skausmas, vėmimas, bėrimas odoje. Gali prasidėti kraujavimas iš burnos, nosies, skrandžio ir žarnyno: kraujingų priemaišų atsiranda vemiant ar tuštinantis. Ligai progresuojant vystosi kepenų ir inkstų nepakankamumas, koma. Sergama apie 10 dienų, specifinio gydymo nuo šios ligos nėra. Apie 15 proc. žmonių serga labai sunkia šios ligos forma, kuri baigiasi mirtimi net apie 60-80 proc.

Taip pat skaitykite: Kopūstų rauginimas: ką reikia žinoti

Taip pat skaitykite: Nelaistomi augalai: Pietų Europos sodas

tags: #skiepai #keliaujant #į #Pietų #Ameriką

Populiarūs įrašai: