Emigracija: Ar Emigrantai Išsaugos Lietuvišką Tapatybę Ir Grįš Į Tėvynę?
Lietuvoje nuolat vyksta diskusijos apie emigraciją, tačiau dažnai emigrantai yra vertinami ne kaip žmonės su sielomis, ilgesiu namams, tėvams ir vaikams, o kaip statistiniai vienetai, skaičiai, kuriais manipuliuojama. Žiniasklaida neretai pateikia negatyvų emigrantų įvaizdį, o politikai ir ekspertai vengia įvardinti tikrąsias išvykimo priežastis. Ar emigrantai išsaugos lietuvišką tapatybę ir ar jie sugrįš į tėvynę? Šis klausimas reikalauja gilesnės analizės, atsižvelgiant į įvairius aspektus - nuo ekonominių sąlygų iki psichologinių veiksnių.
Emigrantai - Ne Tik Skaičiai
Dažnai žiniasklaidoje pasirodo straipsniai, kuriuose emigrantai vaizduojami neigiamai. Tačiau svarbu suprasti, kad "emigrantai" ir Lietuvoje gyvenantys žmonės yra tokie patys, su tomis pačiomis svajonėmis, siekiais, priklausomybėmis, teigiamais ir neigiamais bruožais. Pakeitus gyvenamąją vietą, žmogus išlieka tuo pačiu. Rūkaliai ir toliau rūko, girtuokliai geria, tinginiai tinginiauja. Nė vienas, išvykdamas į užsienį, nepabėga nuo asmeninių problemų.
Žurnalistai kartais lygina emigrantus su tarybinio teroro aukomis Sibire, tarsi jie būtų mirę ir niekada nebegrįš. Tačiau neturintys galimybių išvykti, žiniasklaidos paveikti, įsivaizduoja, kad kažkur yra stebuklų šalis, kurioje pildosi svajonės. Tačiau daugeliu atvejų taip nėra. Retas, radęs darbą užsienyje, tampa tos šalies piliečiu. Iš tiesų, iki tikros emigracijos trūksta vieno mažmožio - svetimos šalies paso.
Tikrosios Emigracijos Priežastys
Apie "emigraciją" parašyta daugybė straipsnių, tačiau nė vienas politikas, apžvalgininkas ar tyrinėtojas garsiai nepaklausia, kodėl žmonės išvyksta. Užsienyje galima sutikti daugybę niurgzlių, kurie kolioja Lietuvą, bet keisčiausia, kad patys emocingiausi nemylėtojai jau yra grįžę namo. Kiti, net ir prisiekę "emigrantai", grįžta dėl didesnio atlyginimo. Visi žino, kiek turėtų uždirbti, kad nebesibastytų po pasaulį.
Kiekvienas tautietis turi skaičiais išreiškiamą vertę. Tačiau darbo vietos su padoriais atlyginimais iš dangaus nenukrenta. Tam reikia konkrečių veiksmų, kurie dažnai sabotuojami arba vyksta vangiai. Atkūrus nepriklausomybę, senoji nomenklatūra užgesino viltį, kad dominuos vidurinioji klasė. Tuometinis premjeras Vagnorius savo sprendimais sunaikino pusę Lietuvos smulkaus verslo.
Taip pat skaitykite: Kulinarijos kursai internetu – nemokamai!
Žmonės dėjo daug vilčių į užsienio investicijas, tačiau pirmieji investuotojai buvo išjuokti ir išvaryti. KIA ir Hyundai gamyklos atsidūrė Slovakijoje ir Čekijoje, nes ten požiūris į darbo vietų kūrėjus buvo kitoks. Lietuvoje buvo sužlugdytas Visagino AE statybos projektas, o Astravo monstras statomas Vilniaus pašonėje.
Šiandien Slovakijos, Čekijos, Vengrijos ir Lenkijos neįmanoma atpažinti, ten viskas greitai keičiasi, statosi ir plečiasi. Tačiau Lietuvoje niekas taip nesistato. Prispaustas, kodėl neįleidžiami investuotojai, meras atsako, kad "NĖRA POLITINĖS VALIOS". Politinė valia ateina iš Vilniaus, iš Seimo, iš Vyriausybės. Mūsų valdžiai pokyčių nereikia.
Susidaro įspūdis, kad Tėvynė sąmoningai juodinama, sudaromos nepalankus psichologinis klimatas, mokamos menkos algos, kad kuo daugiau žmonių iš čia pabėgtų. Visa tai primena tarybinius laikus, kai laikraščiai ir televizija liaupsino komjaunuoliškas statybas, o išvykę nusivildavo.
Tapatybės Išsaugojimas Ir Grįžimas
Yra populiari patarlė, kad žvirblį ir lietuvį sutiksi visur. Gal turime tokį tautinį bruožą - paieškoti laimės. Atrodo, kad kažkas reguliuoja "emigracijos" srautus. Vakarų šalys naudojasi skurdesnių ES šalių piliečiais, kuriuos, užėjus krizei, nesunku išvyti lauk. Todėl daugelis "emigrantų" net nenujaučia, ant kokio netvirto pagrindo kuria savo ateitį.
Vaizdingas pavyzdys - Ispanija, kurioje rumunai išstūmė lietuvius iš žemės ūkio. Turtingos šalys turi svertus, kaip atsikratyti nepageidaujamais svečiais. Todėl "emigrantai" privalo deklaruoti gyvenamąją vietą Lietuvoje.
Taip pat skaitykite: Vaiko pinigai vyresniems nei 21 studentams
"Emigrantais" vadinami visi, kas tik įlipo į lėktuvą. Iš tiesų, po nepriklausomybės atkūrimo tik apie šešis tūkstančius įgijo svetimus pasus. Kiti - Lietuvos piliečiai. Iš to daroma politika. Skaičiuojami visi, net sezoninį darbą dirbantys. Niekas neklausia, kokie žmogaus tikslai, bet skelbiami absurdiški skaičiai.
Žinau pavyzdį, kai išvykstama šeštą kartą. Su viltimi ir gražiais planais sugrįžę, bet supratę, kad už mažą algą padoriai gyventi neįmanoma, vėl priskaičiuojami prie "emigrantų". Tokių istorijų tūkstančiai. Dergiantys Lietuvą ir dėl "emigracijos" džiūgaujantys veikėjai šiuos žmones turėtų apdovanoti už statistikos gerinimą.
"Išspjautieji" dar mokykloje patikėjo pasaka apie baisią Tėvynę ir užsienyje laukiančius stebuklus. Nuvažiavus paaiškėjo, kad už dyką niekas pinigų nedalina, ir "mama Anglija" tampa visai nebemiela.
Dabartiniai emigracijos tyrinėtojai tyli apie Tėvynės ilgesį, prieš kurį retas turi vaistų. Dabar, kai Lietuva visuotinai menkinama, tik drąsiausi išdrįsta ištarti, kad ilgisi Tėvynės. Tylima ir apie svetur patiriamą diskomfortą. Gali verstis per galvą, bet vis tiek būsi pigus atsibastėlis.
Vienintelė išeitis - darbo vietos Lietuvoje, su kuriomis vieningai kovoja valdžia ir oligarchai. Mūsų išrinktųjų požiūrį į "emigraciją" parodė akcija "Idėja Lietuvai", kuri parodė, kad visi, kas turi įtakos mūsų ateičiai, patenkinti esama padėtimi ir nenori pokyčių. Jiems taip gerai.
Taip pat skaitykite: Parama mokinių mitybai
tags: #nemokami #cepelinai #pensininkams #sąlygos