Nekilnojamojo turto kainos Pietų Prancūzijoje: apžvalga ir investavimo galimybės
Prancūzijos pietūs vilioja žmones iš viso pasaulio dėl savo gero maisto, turtingos kultūros ir nuostabių kraštovaizdžių. Dėl šių priežasčių nekilnojamojo turto pirkėjai renkasi šį regioną investicijoms ir antriesiems namams. Remiantis naujausiais tyrimais, geriausios kokybės nekilnojamojo turto rinka Europoje auga, o Pietų Prancūzija yra viena iš populiariausių vietų investuotojams. Šiame straipsnyje apžvelgsime nekilnojamojo turto kainas Pietų Prancūzijoje, investavimo galimybes ir kitus svarbius aspektus, kuriuos reikėtų apsvarstyti prieš perkant nekilnojamąjį turtą šiame regione.
Nekilnojamojo turto rinkos augimas Europoje
Pastaraisiais metais nekilnojamojo turto rinka Europoje patyrė augimą. „Knight Frank“ atlikti tyrimai rodo, kad per pastaruosius metus geriausios kokybės nekilnojamojo turto rinka Europoje išaugo 5,6 proc., nes paklausa išliko nepakitusi. Nuomos pajamos populiariausiose regiono atostogų vietose taip pat auga.
„Antrųjų namų savininkams Europos miestai siūlo kultūrą, susisiekimą ir gerą gyvenimo kokybę, o investuotojams - didelį nuomininkų užimtumą ir santykinai mažas pirkimo išlaidas“, - teigia „Knight Frank“ tarptautinių gyvenamojo būsto tyrimų vadovė Kate Everett-Allen.
Investuotojai ieško saugaus turto ir pajamas generuojančių investicijų, nes infliacija smarkiai auga, o susidomėjimas apima ir kitą Atlanto vandenyno pusę. Tačiau, kaip ir bet kuri kita investicija, nekilnojamojo turto įsigijimas yra didelis finansinis įsipareigojimas ir ne visuomet aišku, nuo ko pradėti.
Pietų Prancūzija - populiari investavimo kryptis
Pietų Prancūzija yra viena iš populiariausių vietų Europoje investuoti į nekilnojamąjį turtą. Šis regionas garsėja savo gražiais paplūdimiais, vaizdingais kaimeliais ir prabangiais kurortais. Pietų Prancūzija taip pat yra populiari atostogų kryptis, todėl nekilnojamojo turto nuoma gali generuoti dideles pajamas.
Taip pat skaitykite: Pietų Kipro privalumai
Kainų augimas didžiuosiuose miestuose
Jei ieškote galimybių padidinti kapitalą, atkreipkite dėmesį į visad viliojančius Vakarų Europos miestus. Pasak „Knight Frank“, praėjusiais metais kainų augimas geriausiose Europos nekilnojamojo turto rinkose, kurios pagal vertę priskiriamos 5 proc. didžiausios rinkos, buvo vienas didžiausių pasaulyje.
Per metus iki 2022 m. birželio mėn. sparčiausiai kainos augo Berlyne, Vokietijoje, kur aukščiausios klasės nekilnojamasis turtas vidutiniškai pabrango 12,6 proc. Dėl tokio metinio augimo Vokietijos sostinė gerokai lenkia kitus pasaulio miestus, tokius kaip Niujorkas (7,3 proc.), Honkongas (3,1 proc.) ir Londonas (2,5 proc.). Kitur nekilnojamojo turto kainos šiemet sparčiai augo Edinburgo (11,2 proc.), Dublino (10,2 proc.), Ciuricho (10,2 proc.) ir Paryžiaus (8,9 proc.) aukštos klasės nekilnojamojo turto rinkose.
Visoje pasaulio nekilnojamojo turto rinkoje augimo tempai lėtėja didėjant palūkanų normoms ir blogėjant ekonominėms perspektyvoms. Tačiau „Knight Frank“ teigimu, sulėtėjimas dar neatsispindi nekilnojamojo turto kainose, o prabangos sektorius yra ypač atsparus.
„Didėjančios paskolų palūkanų normos ir prastėjančios pasaulio ekonomikos perspektyvos mažina pastarųjų dvejų metų entuziazmą, tačiau sulėtėjimas labiausiai bus juntamas žemesnėse kainų kategorijose ir vidaus rinkose“, - pažymima ataskaitoje.
Nuomos grąža populiariose atostogų vietose
Jei ieškote nekilnojamojo turto, kurį norėtumėte įsigyti išperkamosios nuomos būdu, jums gali tikti geriausios Europos atostogų vietos, o Viduržemio jūros pakrantė yra visuomet mėgstama poilsiautojų. Be jau minėtų aplinkybių, yra dar keletas veiksnių, į kuriuos reikia atsižvelgti perkant nuomojamą atostogų namą. Tarp jų - vieta, t. y. jos patogumas, ar ji arti tarptautinių oro uostų, ištisus metus trunkanti paklausa, kad būtų kuo mažiau tuščių laikotarpių, ir rinkos likvidumas.
Taip pat skaitykite: Pietų Italijos nekilnojamasis turtas
Remiantis šiais kriterijais, Italijos Toskanos ir Ligūrijos regionai, Prancūzijos pietinė pakrantė ir Prancūzijos Alpės, Ispanijos Barselonos, Marbeljos ir Balearų salos yra vienos iš geriausių vietų Europoje investuoti į nuomojamą nekilnojamąjį turtą, teigia „Knight Frank“.
Vien Toskanoje 2021 m. užfiksuotas 30 proc. didesnis užklausų skaičius, palyginti su praėjusiais metais, ir šiam regionui tenka du trečdaliai visų nekilnojamojo turto paieškų Italijoje. Toskanos miestas Luka prie Serchio upės yra ypač populiarus pasirinkimas - 2021 m. kartu su Pizos ir Bolgherio miestais jis sudarys ketvirtadalį pirkėjų užklausų, o jo kainos kasmet augs 6 proc., teigia „Knight Frank“. Vidutinė „Knight Frank“ pirkėjų pageidaujama nekilnojamojo turto kaina Lukos ir Pizos miestuose šiuo metu yra apie 1,7 mln. eurų (1,8 mln. JAV dolerių) - gerokai mažesnė už Toskanos regiono 3,7 mln. eurų vidurkį. Tuo tarpu vidutinė dienos nuomos kaina siekia 471 eurą.
Konkurencija tarp pirkėjų stiprėja
Stiprėjantis doleris ir silpnėjantis euras kaitina Europos nekilnojamojo turto rinką, o žemynas tampa vis patrauklesne vieta ne tik JAV poilsiautojams, bet ir Amerikos investuotojams į nekilnojamąjį turtą. Šiuo metu euro kursas beveik lygus dolerio kursui, o tai reiškia, kad JAV pirkėjai naudojasi 15-20 proc. nuolaida nekilnojamojo turto kainoms bet kurioje iš 19 euro zonos valstybių narių, palyginti su 2021 m. liepos mėn. Ir tai matyti. Per pirmuosius penkis 2022 m. mėnesius „Knight Frank“ užfiksavo 37 proc. daugiau JAV gyvenančių pirkėjų Prancūzijos nekilnojamojo turto paieškų. Dabar jų paieškų ratas plečiasi visame žemyne.
„Anksčiau JAV susidomėjimas buvo sutelktas į kultūrą ir susisiekimą siūlančius miestus nuo Romos iki Paryžiaus ir nuo Barselonos iki Florencijos“, - sakė „Knight Frank“ tarptautinio padalinio vadovas Markas Harvey. „Tačiau dabar matome, kad JAV pirkėjai orientuojasi į tradicines saulės juostos vietoves, o tai yra nukrypimas nuo normos“, - tęsė jis, paminėdamas didėjantį susidomėjimą tokiomis vietovėmis kaip Maljorka, Sardinija ir Pietų Prancūzija.
Kadangi JAV Federalinė rezervų sistema pinigų politiką griežtina sparčiau nei Europos centrinis bankas, dolerio brangimas gali tęstis ir toliau, todėl Europa dar kurį laiką bus konkurencinga investavimo kryptis. „Federalinis rezervų bankas ir toliau didins palūkanų normas, todėl dolerio kursas euro atžvilgiu toliau stiprės ir JAV pirkėjams gali būti taikomos didesnės nuolaidos“, - pridūrė Kate Everett-Allen.
Taip pat skaitykite: Svajonių būstas Ispanijoje
Iššūkiai perkant nekilnojamąjį turtą užsienyje
Nekilnojamojo turto pirkimas užsienyje neapsieina be iššūkių. Prieš pradėdami pirkti užsienyje, potencialūs pirkėjai turėtų apsvarstyti užsienio valiutų kursus, vietos paskolas ir mokesčius, nuosavybės ir pardavimo išlaidas, taip pat visus apribojimus, taikomus užsienio savininkams.
Ugnes patirtis gyvenant Pietų Prancūzijoje
Ugnė, lietuvė, persikėlusi gyventi į Pietų Prancūziją, dalijasi savo patirtimi. Ji prisimena, kad pirmas įspūdis ją sužavėjo: „Pamenu, traukiniu važiavau palei žydrumu spindinčią jūrą - ji mane pakerėjo. Pirmas įspūdis sužavėjo.“
Vis dėlto, prisipažįsta mergina, buvo sunku. Lietuvoje mergina studijavo prancūzų filologiją, daug skaitė, stengėsi, bet kalbos taip ir neišmoko, tad, atvykusi į Prancūziją, neturėjo su kuo bendrauti: „Net apėmė lengva depresija. Nesupranti, ką aplinkiniai šneka, pati nieko negali atsakyti. Tavęs paklausia, kaip sekasi, ar patinka Prancūzija, ar turi draugų, ir viskas - tuo ir baigiasi pokalbis. Po to nusisuka ir su kitais kalba, o aš tiesiog stoviu ir klausausi.“
Ugnė prisimena, kad žmogus, pas kurį atvažiavo, supažindino su savo prancūzais draugais, tačiau jie labai prastai kalbėjo angliškai. „Su jais anglų kalba nepasikalbėsi, o mano tikslas buvo išmokti prancūzų. Tad verčiausi per galvą, tačiau jaučiausi tik egzistuojanti toje kompanijoje: šypsaisi, juokiesi iš jų pokštų, net jei jų nesupranti, - prisimena Ugnė. - Pirmą mėnesį nelabai kur dirbau, įsidarbinau gal po kokių trijų savaičių, pradėjusi CV siuntinėti paštu, nes kai nešdavau, visi juokdavosi, kad aš nesusišneku.“
Todėl lietuvės patarimas norintiems vykti gyventi į Prancūziją - paprastas. Pirmiausia išmokite kalbą. Priešingu atveju uždirbsite mažai, būsite priversti gyventi prasčiausiose vietose ir emigracijos pradžia taps tikra kančia.
Finansiniai iššūkiai
Į Prancūziją Ugnė atvyko turėdama maždaug 500 eurų - tai Lietuvoje prieš ketverius metus atrodė didžiuliai pinigai. Bet tik ne Prancūzijos Pietuose, nes Provansas - viena brangiausių vietų visoje Europoje. „Lietuvoje tuo metu buvo litai. 500 eurų man, kaip studentei, atrodė nemenka suma, tačiau vietos kainos mane stebino. Pavyzdžiui, duona Lietuvoje kainavo 2 litus, o Prancūzijoje - 2 eurus“, - sako pašnekovė.
Vieną mėnesį Ugnei pavyko su tais 500 eurų pratempti. Gyveno pas draugus, kurie neėmė pinigų nei už maistą, nei už nuomą. „Iš pradžių uždirbdavau apie 700 eurų, kartais ir mažiau. 300 eurų sumokėdavau už nuomą, nemažai išleisdavau viešojo transporto bilietams, nes ne iš karto sužinojau apie nuolatinius bilietus. Jei vėlai baigdavau darbą, namo tekdavo grįžti taksi arba pasiimdavau dviratį, kuriuo numindavau po 8 kilometrus, kartais smarkiai lyjant.“
Vis dėlto galiausiai jai pavyko susirasti geresnį darbą ir persikraustyti į geresnį būstą. „Prieš tai gyventi buvo sunkiau, nuomojau kambarį ir neturėjau savo erdvės. Ten galiojo buto taisyklės, jaučiausi kaip studentė. Tai nemalonus jausmas, - teigia pašnekovė. - Didesnio, kelių kambarių buto nuoma kainuoja apie 800-900 eurų. Kai kuriems tai yra daugiau nei pusė algos. Likusią sumą reikia išleisti maistui arba mokesčiams, kurie čia labai dideli.“
Jauna mergina į Prancūziją atvyko pasiėmusi akademines atostogas. Jau Lietuvoje ji gyveno studentiškai, o čia teko dar labiau susispausti: „Daugybės pramogų negalėjau sau leisti. Gal buvau porą kartų išėjusi į miestą, tačiau man pakakdavo grožėtis gamta, pasivaikščioti. Labai daug tada vaikščiojau - neretai namo iš darbo grįždavau pajūriu, tekdavo nueiti 7-8 kilometrus ir tai užtrukdavo apie porą valandų.“
Socialiniai ir kultūriniai skirtumai
Laiko įsitvirtinti Prancūzijoje reikėjo daugiau, nei Ugnė manė. Juk kai neturi pinigų ir nemoki kalbos - kokią Prancūziją patirsi? Todėl po akademinių atostogų į Lietuvą mergina dar negrįžo. Bekeisdama darbus savo svajonių šalį ji pamatė visai kitokiomis spalvomis. Ne viskas čia blizga, ne visi žmonės galantiški ir tikrai ne į kiekvieną Provanso vietą norisi kelti koją.
Viena tokių - vos už kelių kilometrų nuo blizgančio Nicos paplūdimio esantis Lariano rajonas. Viskas šiame rajone išduoda, kad prancūzų čia gyvena mažai. Visi namai - daugiausia musulmonų gyvenami socialiniai būstai, o pagrindinės žmonių pajamos - bedarbio pašalpos. „Akivaizdu, kad čia arabų kvartalas, tai išduoda vyraujanti kultūra, žmonių elgesys, vyrų apranga, moterys, dėvinčios skaras, - pasakoja Ugnė. - Šiame rajone tikrai pigu. Nekilnojamasis turtas kainuoja panašiai kaip ir Lietuvoje, nes čia pavojinga. Čia savo vaikų į kiemą palakstyti neleisčiau.“
Pasak emigrantės, čia atvykę arabai susiranda darbą, įsitvirtina ir atsiveža šeimas. „Jie turi mažiausiai 4-5 vaikus ir už juos gauna dideles pašalpas. Arabai netgi motyvuoja vaikus mokykloje blogai elgtis, kad būtų palikti antriems metams, o tėvai gautų pašalpas ir galėtų nedirbti. Kai kurie nedirba jau 10 ar 15 metų“, - laidai „Emigrantai“ pasakoja Ugnė.
Pasak lietuvaitės, iš pašalpų Prancūzijoje pragyventi įmanoma: „Užtenka padirbti kelis mėnesius ir galėsite gauti pašalpą. Minimalus darbo užmokestis čia - 1200 eurų, o pašalpa, manau, apie 800-900 eurų. Vien už vaikus čia moka 400-500 eurų. Todėl, turint keturis ar penkis susidaro nemaža suma. Jei apsipirkinėji turguje ir nuomoji būstą, daug neišleisi.“
Darbo paieškos iššūkiai
Kurį laiką Ugnė dirbo agentūroje, kuri siunčia į vadinamąsias misijas. Užsiregistruoji, ir į tave kreipiasi tada, kai kur nors prireikia dažniausiai mažai kvalifikuoto darbuotojo. Pirmą kartą šiame rajone lietuvė ir apsilankė atlikdama vieną iš savo misijų. Ir tik paskui sužinojo, kad ši vieta - tokia, kur merginoms vienoms geriau nevaikščioti.
„Iš pradžių gaudavau trumpalaikių misijų - išnešioti skrajutes, laikraščius, nuvesti žmones į futbolo rungtynes. Pamenu, mane ir vieną prancūzų merginą čia atvežė ir paliko. Mums reikėjo per 3-4 valandas išdalinti gana dideles krūvas laikraščių“, - LRT TELEVIZIJOS laidai „Emigrantai“ sako Ugnė. Iš pradžių rajonas jai nepasirodė pavojingas. Tik grįžusi namo iš draugų sužinojo, kokia tai nesaugi vieta.
Ugnė prisimena sutikusi merginą, kuriai norėjo padėti, bet teko nusivilti - ne visi, bet dauguma šių vietų gyventojų pagalbą priimtų tik pinigais, o jei siūlai darbą - liksi išjuokta. „Turguje pamačiau jauną merginą su kūdikiu, prašančią išmaldos. Man jos pagailo ir daviau jai tos moters, kuri mane pasamdė, laikraštuką. Pasakiau, kad su ja reikia susisiekti ir galės įsidarbinti bei gauti pinigų. Nesupratau, kad ji iš tikrųjų apsimetinėja“, - sako Ugnė.
Mergina neslepia, kad, atvykus į svetimą šalį, joks darbas jai neatrodė gėdingas. Ji niekad negalvojo apie tai, ką apie ją pamanys žmonės, dirbo, pavyzdžiui, paštininke ar skrajučių mėtytoja - svarbiausia, kad mokėjo pinigus. „Man tiesiog reikėjo darbo, aš nesureikšminau, kad nešioju laikraščius. Man tas darbas buvo visai malonus: čia geras oras, nešalta, nelyja, o tu tiesiog dalini žmonėms laikraštį apie jų rajono naujienas. Yra laikas, kada tu nesirenki, tiesiog imi viska, ką tau duoda. Sakoma, imk, kai duoda, bėk, kai muša“, - prisimena Ugnė.
Kavines, restoranus vienadienius darbus sporto varžybose - lietuvė išbandė viską. Už kelias valandas trumpalaikių darbų mergina gaudavo apie 35 eurus. Iš to iš pradžių susidėdavo ir jos alga. Įsidarbinusi restorane, ji ten ir pavalgydavusi: „Namuose maistui daug ir neišleisdavau, todėl pragyventi užteko.“
Karjeros galimybės ir verslo idėjos
Dabar Ugnė dirba pardavėja prabangiame drabužių salone. Ten reikalaujama pačių geriausių manierų, geros išvaizdos, be to, privalu išmanyti visą prabangių prekių asortimentą. Kalbėti prancūziškai, angliškai ir rusiškai. Visa tai - už motyvuojantį atlyginimą.
„Parduotuvėje, kurioje dirbu, drabužiai kainuoja maždaug nuo 600-700 eurų. Čia nedidelis krokodilo odos rankinukas gali kainuoti apie 15-20 tūkst. eurų. Nicoje žmonės su tokiais brangiais aksesuarais kartais net nevaikšto po gatves - bijo, kad pavogs“, - sako pašnekovė. Norint parduoti tokį rankinuką, reikia įtikinti žmogų, kad be šio rankinuko jis tiesiog negali išeiti iš parduotuvės: „Atėjus klientui, apie kainą nesikalbame. Pirmiausia prisistatau, paklausiu, iš kur jis, ar vietinis, ar patinka parduotuvė ir nauja kolekcija.“
Beveik ketverius metus čia gyvenanti mergina pagaliau laisvai kalba prancūziškai ir bent truputį pajuto Prancūzijos dvasią. Pamažu Ugnei dar kilo ir verslo idėja. Mergina sugalvojo nuostabiame Pietų Prancūzijos regione organizuoti vestuves. „Užsieniečiams oficialių vestuvių Nicoje rengti negalima, kad gyveni, Nicoje turi įrodyti kokiu nors dokumentu. Aš noriu jiems surengti neoficialias vestuves, kad žmonės galėtų pajausti šilumą, egzotiką ir susituokti prie jūros. Vestuvių Lietuvoje ir vestuvių čia kaina nesiskiria, tad galbūt šia idėja susidomės ir lietuviai“, - sako Ugnė.
Prabangus nekilnojamasis turtas Pietų Prancūzijoje
Vila „Les Cèdres“ Pietų Prancūzijoje, kuri buvo pastatyta 1930 metais, neseniai atsidūrė nekilnojamojo turto rinkoje - ji parduodama už 999 mln. eurų (1,1 mlrd. dolerių). Vilą juosia daugiau nei 14 hektarų užimantys tobulai išpuoselėti sodai, čia yra olimpinio dydžio baseinas bei 30 arklių skirtos arklidės. Vilos viduje įrengta atskira pokylių salė, taip pat 10 miegamųjų.
Prabangus būstas priklausė Suzanne Marnier-Lapostolle, kurios šeima sukūrė likerio „Grand Marnier“ prekių ženklą, jis šį kovą buvo parduotas bendrovei „Campari“. Marnier-Lapostolle šeima šį sklypą valdė nuo pat 1924 metų, tačiau jį parduoda, nes planuoja įsikurti kiek kuklesnėje aplinkoje, kurios priežiūrai nereikia samdyti 15 sodininkų. Šioje teritorijoje žydi net 15 tūkst. augalų, taip pat įrengta 20 oranžerijų, tad augalijai reikalinga nuolatinė priežiūra. Šios valdos ir anksčiau čia stovėjusi vila priklausė Belgijos karaliui Leopoldui II, jis šį turtą valdė nuo 1865-ųjų iki 1909-ųjų. Pirmojo pasaulinio karo metais viloje buvo įrengta karo ligoninė.
tags: #nekilnojamas #turtas #pietų #Prancūzijoje #kainos