Mikėnų kaimo duona: tradicijos ir natūralumo derinys
Lietuviška duona - neatsiejama mūsų kultūros dalis, turinti gilias tradicijas ir perduodama iš kartos į kartą. Šiandien, kai prekybos centruose galima rasti įvairiausios duonos, vis labiau vertinama tikra, natūrali, rankų darbo duona, kepama pagal senolių receptus. Viena tokių - Mikėnų kaimo duona, kurią kepa ūkininkas Nerijus Kriaučiūnas. Jo duona ypatinga ne tik dėl savo skonio, bet ir dėl gamybos proceso, kuris remiasi tradicijomis, natūralumu ir meile savo darbui.
Nerijaus Kriaučiūno kelias į duonos kepimą
Nerijus Kriaučiūnas - ūkininkas iš Ukmergės rajono, Mikėnų kaimo, kuris tęsia savo šeimos tradicijas ir kepa naminę lietuvišką duoną iš paties užaugintų ekologiškų javų. Jo kelias į duonos kepimą nebuvo tiesus. Baigęs barmeno specialybę ir padirbėjęs Vilniuje, Nerijus niekada negalvojo, kad grįš į kaimą ir užsiims duonos kepimu. Tačiau likimas susiklostė taip, kad po močiutės netekties šeima labai išsiilgo tikros naminės duonos. Todėl kepti duoną ryžosi jo tėvas Mindaugas, o Nerijus jam padėjo. Kai tėvas susilaužė ranką, Nerijui teko perimti šį amatą.
Nerijus Kriaučiūnas, tęsdamas senas tradicijas, gamina duoną, kuri yra žinoma ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Jo kelias prasidėjo nuo pagalbos tėvui, o dabar jis pats yra pripažintas meistras, kurio duonos receptas pateko net į lenkų rašytojos knygą.
Duonos kepimo procesas: nuo grūdo iki kepalo
Mikėnų kaimo duona kepama laikantis visų senųjų duonos kepimo tradicijų. Visas procesas - nuo grūdo užauginimo iki kepalo iškepimo - atliekamas rankomis. Ūkininkas pats augina rugius ir kviečius savo ekologiniame ūkyje, kuris užima 49 ha žemės. Javai netręšiami mineralinėmis trąšomis ir nepurškiami chemikalais. Grūdai malami rupiai ir smulkiai, miltai nesijojami - naudojami su visomis sėlenomis, kurios yra grūduose.
„Duoną kepu iš savo užaugintų rugių miltų pagal senuosius močiutės receptus, todėl juose nėra nei cukraus, nei kokių pridėtinių kildinančių medžiagų. Duona kildinama natūraliu raugu mediniuose kubiluose, minkoma rankomis ir kepama malkomis iškūrentoje krosnyje“, - pasakoja Nerijus.
Taip pat skaitykite: Duonos receptai
Raugas duonai kepti pasigaminamas pagal išsaugotą močiutės receptą. Tešla rauginama ir kildinama mediniame kubile, kuris laikomas specialioje patalpoje, kurioje palaikoma pastovi temperatūra. Vėliau tame pačiame kubile tešla ir išminkoma. Tuomet rankomis formuojami kepaliukai, kurie į krosnį pašaunami tiesiai nuo medinės ližės.
Duona kepama dviejose krosnyse, kuriose įmanoma iškepti apie 30 kg duonos. Krosnis kūrenama kietmedžio malkomis, dažniausiai uosiu, alksniu arba beržu. Kepimo procesas užtrunka nuo pusantros iki dviejų valandų, priklausomai nuo kepalo dydžio.
Duonos sudėtis
Mikėnų kaimo duona yra sveikas ir natūralus produktas, kurio sudėtyje nėra jokių pridėtinių medžiagų. Pagrindiniai ingredientai:
- Viso grūdo ruginiai miltai
- Vanduo
- Druska
- Naminis raugas
Ši duona yra be cukraus, todėl ypač tinka tiems, kurie rūpinasi savo sveikata ir vengia saldžių produktų.
Tautinio paveldo sertifikatas
Kriaučiūnų naminei duonai yra suteiktas tautinio paveldo sertifikatas. Tai reiškia, kad duona yra gaminama laikantis tradicinių technologijų ir naudojant tik natūralius ingredientus. Nerijus buvo vienas pirmųjų Lietuvoje sertifikuotų amatininkų, kepančių duoną pagal tautinio paveldo reikalavimus.
Taip pat skaitykite: Kaimiško pyrago receptas
„Niekada nesinaudojau tautinio paveldo ženklais kaip papildoma reklama. Aš asmeniškai siekiu autentiškumo, tradiciškumo, patys žmonės žino, jog viską gaminu rankomis ir kepu pečiuje - tokio įrodymo man pakanka“, - teigia Nerijus.
Prekyba ir turgūs
Mikėnų kaimo duona parduodama turguose. Nerijus važiuoja į Vilniaus Užupio Tymo turgelį ketvirtadieniais, į ūkininkų turgelį Vilniuje prie ŽŪM penktadieniais ir į Kauno Pilies turgų šeštadieniais. Duoną pirkėjams Nerijus atveža šviežutėlę, dar šiltą - šeimos vyrai prikepa jos ankstų tos dienos rytą.
„Labai retai, galbūt blogu oru, grįžtu į Ukmergę su dalimi neparduotos produkcijos, tačiau dažniausiai važiuoju namo tuščiomis dėžėmis. Galiausiai patys turgelių prekybininkai ateina pas mane nusipirkti duonos artimiausiai savaitei. Taigi, kiek pats galiu pagaminti produkcijos, pardavimams reklamos nereikia“, - sako Nerijus.
Nerijaus duoną mielai perka ne tik sostinės ir Kauno gyventojai, bet ir turistai. „Ypač lietuviškos juodos duonos nori užsieniečiai - jų kraštuose tokios nėra“, - lietuvių tautos išskirtinumu didžiuojasi Nerijus.
Edukacinė veikla ir sodyba
Kriaučiūnai ne tik kepa duoną, bet ir rengia parodomuosius duonos kepimus. Lankytojų laukia ir neseniai atstatytoje sodyboje Mikėnų kaime. Sodybą Mindaugas paveldėjo iš krikštamotės. Sodyba jau buvo bebaigianti griūti, tad abiems su sūnumi teko pasiraitoti rankoves - viską restauravo savo jėgomis ir atstatė tokią, kokia buvo beveik prieš 100 metų.
Taip pat skaitykite: Apie Radviliškio krašto duoną
Sodyboje įrengtoje duonos kepyklėlėje pūpso senovinė duonkepė. Kriaučiūnai atstatė net ir tuos statinius, kurių buvo likę tik pamatai. Pavyzdžiui, iš Česonių (kaimas netoli Mikėnų) atsivežė 150 metų senumo klėtį.
„Siekėme autentikos, tad ir staktas palikome, kokios buvo“, - sako Nerijus, svečius dažnai įspėjantis šių saugotis, kad nestukteltų kaktomis. Viename klėties gale - kvapnių grūdų aruodai, kitame - lino austiniais išpuošta seklyčia, per vidurį - beržo vantomis apkaišyta pirtis.
„Pobūviams sodybų yra pakankamai, o mes supažindiname juos su tautiniu kaimo paveldu“, - sako Nerijus. Lankytojams Kriaučiūnai rodo, kaip kepama duona, sėjami, pjaunami ir kuliami rugiai - ne kombainais, o spragilu. Svečius pasodinę už stalo, sodybos šeimininkai ant jo padeda juodos duonos ir balto pyrago, o jei pageidauja, pavaišina ir tarke su kiaulės koja. Tarkė, paaiškina Nerijus, tai tarkuotų bulvių košė, iškepta duonkepėje. Ir šio patiekalo receptą šeima paveldėjo iš močiutės.
Edukacinės programos
Nuo 2000 m. Kriaučiūnai vykdo edukacines duonos kepimo programas. Kviečiamos darželinukų, mokinių grupės susipažinti su senuoju duonos kepimu. Edukacijos metu galima ne tik sužinoti apie duonos kepimo procesą, bet ir patiems pabandyti suminkyti tešlą ir iškepti duonos kepaliuką.
Parama ir ateities planai
Kriaučiūnai investuoja savo ir ES paramos lėšas. Vien autentiškos kaimo sodybos atkūrimas kainavo beveik 300 tūkst. litų. Dalį lėšų ūkininkai atgavo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos (KPP) priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“. Kadangi investicijos susijusios su tautinio pavedo puoselėjimu, buvo kompensuota net 75 proc. išlaidų.
Kriaučiūnai žada plėsti verslą ir dar kartą kreiptis ES paramos. Sūnus mano, kad jiems reikia dar vienos duonos kepyklos su didesne duonkepe. Tam pritaria ir tėvas - jis yra visų idėjų ir projektų sumanytojas. Ūkininkų šeima galvoja ir apie nuosavą naminės duonos parduotuvę.
tags: #mikenu #kaimo #duona #sudėtis