Kaip tinkamai lesinti jauniklius: išsamus vadovas

Žiema su savo šalčiu ir maisto trūkumu yra sudėtingas metas paukščiams. Šaltuoju metų laiku paukščiai išleidžia daugiau kalorijų kūnui šildyti, todėl kasdien žiemą padidinamas lesalo racionas. Todėl labai svarbu užtikrinti, kad jie gautų tinkamą mitybą, kad išliktų sveiki ir energingi. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip tinkamai lesinti jauniklius, kad jie gautų visus reikiamus vitaminus ir mineralus.

Lesinimo būdai

Kalakutai gali būti lesinami sausuoju, drėgnuoju arba kombinuotu lesinimo būdu.

  • Sausasis lesinimas: Paukščiams duodama tik sausų visaverčių kombinuotųjų granuliuotų arba negranuliuotų lesalų. Taip lesinant, kalakutai gauna visas reikalingas maisto medžiagas.
  • Drėgnasis lesinimas: Koncentruoti lesalai drėkinami vandeniu, nugriebtu pienu, išrūgomis ar kitomis maisto atliekomis. Prie šio lesalo galima pridėti ir žaliosios masės, šakniavaisių, bulvių ir kitų sultingųjų lesalų. Lesalų mišinys ruošiamas prieš kiekvieną paukščių lesinimą. Jo į lesalines pilama tiek, kiek kalakutai sulesa per kartą. Ilgiau pabuvę lesalinėse drėgni mišiniai, ypač vasarą, gali sugesti ir paukščiai gali suviduriuoti.
  • Kombinuotas lesinimas: Kalakutams duodama sausų visaverčių kombinuotųjų lesalų ir drėgnų lesalų mišinių. Sausų lesalų atskiroje lesalinėje turi būti visą laiką, o drėgnų mišinių duodama 1-2 kartus per parą tiek, kiek paukščiai sulesa per kartą. Taikant šį būdą, kalakutai gauna ir ūkyje pagamintų žolinių, sultingųjų pašarų bei maisto atliekų, todėl pasiekia didžiausią produktyvumą. Taip auginant galima sumažinti produkcijos savikainą.

Pagrindiniai mitybos elementai

Norint užtikrinti tinkamą jauniklių mitybą, svarbu suprasti pagrindinius mitybos elementus, kurių jiems reikia:

  • Vanduo: Visos maisto medžiagos į organizmą patenka su vandeniu, todėl jis yra pati svarbiausia medžiagų apykaitos dalis. Vandens poreikis priklauso nuo kalakutų amžiaus, lesinimo būdo, patalpų drėgmės, aplinkos temperatūros. Kai aukšta aplinkos temperatūra ir mažas santykinis drėgnumas, kalakutai vandens gali išgerti 1,5-2 kartus daugiau negu normaliomis sąlygomis. Kalakučiukų išgerto vandens santykis su lesalais yra: 0-4 savaičių - 1,2:1; 5-8 savaičių - 1,6:1; vyresnio amžiaus - 1,7-1,8:1.
  • Proteinas: Jie sudaryti iš baltymų ir azoto turinčių nebaltyminių medžiagų. Baltymų kalakutai turi gauti nuolat. Jų negalima pakeisti riebalais, angliavandeniais ar kitomis medžiagomis. Be baltymų nepasiigamina organizmui būtini hormonai ir fermentai. Kai lesale proteinų per daug, organizmas priverstas eikvoti daug energijos jam perdirbti. Jeigu lesale trūksta angliavandenių ar riebalų, dalis proteinų gali būti panaudota energijai gaminti. Kaip bus pasisavintos šios medžiagos, priklauso nuo lesalų visavertiškumo bei juose esančių amino rūgščių santykio ir kiekio. Jei lesaluose amino rūgščių balansas netinkamas, kalakutų prieaugis blogai auga, prastėja reprodukcinės savybės. Skirtingo amžiaus kalakutų proteinų poreikis skirtingas: 0-4 savaičių paukščių lesale turi būti 28 proc., 5-8 savaičių - 24 proc., suaugusių - 16,5-17,5 proc.
  • Angliavandeniai: Tai pagrindinis kalakutų lesalo komponentas, jie sudaro iki 65-70 proc. visos raciono apykaitos energijos.
  • Riebalai: Tai vandenyje tirpstantys organiniai junginiai. Jie įeina į organizmo ląstelės sudėtį, todėl didelė organizmo riebalų dalis kaip energijos atsarga susikaupia po oda ir vidaus organuose. Riebalų sankaupa organizme priklauso nuo kalakutų kroso ir amžiaus. Suaugę kalakutai riebalus kaupia geriau negu prieaugis. Lesaluose esant 3,5 proc. riebalų, jie geriau pasisavinami.
  • Žalia ląsteliena: Ji reikalinga virškinimui skatinti, tačiau pati ląsteliena virškinama blogai, jos maistinė vertė menka. Didelis ląstelienos kiekis lesaluose gali pabloginti kitų maisto medžiagų virškinamumą, ypač pirmosiomis kalakučiukų auginimo dienomis.
  • Vitaminai: Tai biologiškai aktyvios organizmo medžiagos, reikalingos gyvybinei organizmo veiklai palaikyti. Yra žinoma daugiau kaip 20 vitaminų, kurie įeina į fermentų ir hormonų sudėtį ir kartu su jais aktyviai dalyvauja medžiagų apykaitoje. Jie skirstomi į tirpstančius riebaluose ir vandenyje. Kalakutų lesaluose turi būti tirpstančių riebaluose vitaminų A, D, E, K ir tirpstančių vandenyje B grupės, H ir C vitaminų. Riebaluose tirpstantys vitaminai reguliuoja maisto, mineralinių medžiagų apykaitą, skatina augimą, didina organizmo atsparumą. Vandenyje tirpstantys vitaminai dalyvauja medžiagų apykaitos ir sintezės procesuose, įeina į fermentų sudėtį, skatina jų susidarymą, gerina lesalų pasisavinimą.
  • Fermentai: Tai taip pat biologiškai aktyvios medžiagos, kurios skatina lesalų maisto medžiagų virškinimą ir pasisavinimą. Paukščių lesalams papildyti dažniausiai naudojamas fermentinis premiksas MEK-CGAP. LGI Paukštininkystės bandymų stoties duomenimis, į lesalus jo reikia pridėti 0,75-0,1 proc. arba 0,75-1,0 kg vienai tonai lesalo. Šiame premikse esantys fermentai hidrolizuoja lesalų angliavandenių, baltymus bei kai kuriuos lesalų inhibitorius.
  • Mineralinės medžiagos: Jos į kalakutų organizmą patenka su lesalais ir vandeniu. Mineralinių medžiagų turintys lesalų priedai yra kreida, gesintos kalkės, trikalcio fosfatas, diamonio fosfatas, kaulamilčiai, kriauklelės ir kiti lesalų priedai. Mineralinės medžiagos įeina į visų kūno ląstelių sudėtį ir yra būtinos kalakutų kaulams, kiaušinių lukštams susidaryti. Kalcio, fosforo, kalio, natrio, magnio, chloro ir sieros paukščių organizmui reikia palyginti daug. Kalcis būtinas skeletui ir kiaušiniui formuotis. Jo trūkstant, skeletas iškrypsta, kojos neatlaiko kūno svorio. Fosforas reikalingas maisto medžiagų apykaitai organizme palaikyti, taip pat ir skeletui formuotis. Kalcio ir fosforo santykis suaugusių kalakutų lesaluose turi būti 3,8:1,0; kalakučiukų - 1,8:1,0. Mikroelementų (geležies, kobalto, mangano, cinko, jodo, vario) kalakutams reikia nedaug. Geležis įeina į hemoglobino ir kai kurių fermentų sudėtį, aprūpina audinius deguonimi. Kobaltas stimuliuoja geležies veiklą gaminant eritrocitus ir hemoglobiną, įeina į vitamino B12 sudėtį. Manganas dalyvauja medžiagų apykaitos, audinių kvėpavimo, kraujo gamybos procesuose, vidaus sekrecijos liaukų veikloje. Cinkas įeina į kai kurių fermentų sudėtį, dalyvauja baltymų ir angliavandenių apykaitoje, skatina kraujo gamybą, spermatogenezę, kaulinio audinio augimą. Varis gerina hemoglobino sintezę, aktyvina fermentų veiklą, vamzdinių kaulų vystymąsi.

Lesalų rūšys

Kalakutų racionuose grūdinių lesalų turi būti iki 60-70 proc. Jie gaminami iš varpinių ir ankštinių augalų. Varpinių augalų grūduose yra iki 70 proc. angliavandenių ir 8-14 proc. proteinų, ankštinių - iki 35 proc. angliavandenių ir apie 20-48 proc. proteinų.

  • Kukurūzai: vertingas lesalas, tinkantis įvairaus amžiaus kalakutams. Jie pakankamai kaloringi, turi nedaug ląstelienos ir nemažai karotino. Kalakutai kukurūzus noriai lesa ir suvirškina iki 90 proc.
  • Miežiai: apvalkalas kietesnis ir storesnis negu kukurūzų ir kviečių. Jis sudarytas daugiausia iš ląstelienos, todėl juos kalakutams reikia duoti sumaltus arba nulukštentus. Miežių sudėtyje yra sunkiai virškinamų maisto medžiagų, kurių jauni kalakučiukai nepajėgia pasisavinti, nes jų virškinimo trakte nėra šias medžiagas skaidančių fermentų. Todėl, jei lesaluose yra didesnis kiekis miežių (30-40 proc.), į jauniems kalakučiukams skirtus lesalus būtina pridėti 0,1 proc. fermentų premikso.

Lesinimas žiemą

Žiema yra iššūkis paukščiams, todėl svarbu pasirūpinti tinkamu lesinimu:

Taip pat skaitykite: Virtas kiaušinis keptas: ar įmanoma?

  • Padidintas racionas: Šaltuoju metų laiku paukščiai išleidžia daugiau kalorijų kūnui šildyti. Todėl kasdien žiemą padidinamas lesalo racionas. Didžiausią procentinę dalį viščiukų racione žiemą sudaro grūdai - kukurūzai, kviečiai arba miežiai.
  • Drėgna košė: Drėgna košė žiemą turėtų sudaryti apie 30 proc. viso pašaro. Mišinys paprastai gaminamas iš kelių rūšių grūdų, bulvių ir žuvų taukų. Šis drėgnas žiemos pašaras duodamas atskirai nuo sauso pašaro 4 kartus per dieną.
  • Baltymai: Viščiukai žiemą dės daugiau kiaušinių, jei lesalas bus įmaišytas baltymai. Tai gali būti kaulų miltai arba susmulkinti kiaušinių lukštai.
  • Vitaminai: Žiemą viščiukams trūksta vitaminų. Tai galima kompensuoti daržovėmis - pavyzdžiui, burokėlių, cukinijų, moliūgų, tarkuotų morkų. Paukščiams taip pat duodama virtų bulvių.
  • Žalumynai: Žalumynai žiemą yra labai naudingi vištų virškinimui ir kiaušinių vitamininei sudėčiai. Ypač svarbu žiemą žalumynais lesinti jaunas vištas iki 2 metų amžiaus. Šiam tikslui nuo vasaros džiovinamos dilgėlės, dobilai, peliniai žirneliai ir kiti žalumynai. Į kasdienį lesalą pridedama sauja žolės.
  • Mineraliniai papildai: Jei žiemą viščiukai serga, liesėja ar pelija, verta įsigyti veterinarijos parduotuvėje mineraliniai papildai pašaruose. Taip pat galite ryte į drėgną košę įmaišyti gabalėlį vištienos.

Tinkamos kruopos lesinimui

Paukščiams lesinti tinka daugybė kruopų, tačiau ne visos jos vienodai naudingos:

  • Avižos: Tai viena populiariausių kruopų, tinkamų laukiniams paukščiams. Jos yra lengvai virškinamos, turtingos angliavandeniais ir suteikia daug energijos, ypač žiemą. Paukščiams galima duoti tiek žalių, tiek dribsnių pavidalo avižas. Dribsniai ypač tinka mažiems paukščiams, tokiems kaip zylės ar žvirbliai, nes juos lengviau suvalgyti.
  • Soros: Tai smulkios, geltonos spalvos kruopos, dažnai naudojamos paukščių lesyklose. Dėl savo mažo dydžio jos puikiai tinka mažesniems paukščiams, tokiems kaip zylutės, žvirbliai ar kėkštai. Sorų nereikia specialiai paruošti - jas galima berti tiesiai į lesyklą.
  • Grikiai: Svarbu, kad grikiai nebūtų virti su prieskoniais ar druska.
  • Kviečiai: Jie suteikia energijos ir gali būti naudojami įvairių paukščių lesinimui. Laukiniams paukščiams patartina duoti smulkintus arba nesmulkintus kviečius. Jie tinka žvirbliams, balandžiams ir kitiems paukščiams, kurie lengvai dorojasi su kietesniu maistu.
  • Ryžiai: Mažiems paukščiams geriau duoti virtus ryžius, nes jie lengviau virškinami.

Ko vengti lesinant paukščius

  • Sūdytas maistas: Venkite duoti paukščiams sūdyto maisto, nes druska jiems kenkia.
  • Prieskoniai: Nenaudokite prieskonių, ypač aštrių, nes jie gali sudirginti paukščių virškinimo sistemą.
  • Mieliniai produktai: Mieliniai produktai gali sukelti virškinimo problemų.
  • Sugedęs maistas: Jokiu būdu neduokite paukščiams supelijusio ar sugedusio maisto.
  • Žali ryžiai: Yra manoma, kad žali ryžiai paukščių skrandžiuose išbrinksta ir gali sukelti problemų.

Lesyklos

Didelių reikalavimų lesykloms nėra. Svarbu, kad lesyklos dugnas būtų su krašteliais, kad maisto nenupūstų vėjas. Būtų labai gerai, jei lesykla būtų iš trijų pusių apsaugota nuo vėjo, lietaus ir sniego. Ji gali būti su stogeliu. Jei lesyklėlė yra atvira ir plati, skirta didesniam paukščių būriui, nereikėtų pamiršti valyti nuo jos sniego. Lesyklas galima gaminti iš įvairių medžiagų ne tik iš medžio.

Liaudiški patarimai

  • Viščiukus pradėti lesinti tik nuo antros jų gyvenimo dienos popietės ar trečios dienos rytą. Anksčiau jų lesinti neverta todėl, kad jie dar turi virškinimo kanale nesuvirškintų trynio liekanų.
  • Pirmas lesalas, kurį viščiukai noriai lesa, yra mišinys iš 4 dalių smulkaus žvyro ir 1 dalies trintų medinių anglių. Jis yra naudingas, nes sutvarko jų virškinimo traktą.
  • Praėjus porai valandų po pirmojo lesinimo, kartu su žvyro anglių mišiniu duodama smulkių kvietinių kruopų arba mišinio, sudaryto iš 2 dalių kvietinių, 1 dalies avižinių ir 1 dalies miežinių kruopų.
  • Geriausia, jei viščiukus lesinsime dažnai ir duosime lesalo kiekvieną kartą nedaug.

Kombinuotieji pašarai kalakučiukams

  • Kombinuotieji pašarai jauniesiems 0-8 savaičių amžiaus kalakutamsPRADĖTI. Jame yra kukurūzų, kviečių, sojų miltų, saulėgrąžų miltų, kukurūzų gemalų, žuvies ir mėsos bei kaulų miltų. Taip pat tarp komponentų yra probiotikas ir vitaminų premiksas.
  • Kombinuotieji pašarai jauniesiems 9-17 savaičių amžiaus kalakutamsAUKŠTIS. Jame nėra antibiotikų ar augimo stimuliatorių. Sudėtyje yra žirnių koncentrato, kukurūzų, kviečių, mėsos ir kaulų miltų, valgomosios druskos, aminorūgščių, fermentų ir kitų komponentų.
  • Kombinuotieji pašarai jauniesiems 18-30 savaičių amžiaus kalakutamsBAIGTI. Jame yra aminorūgščių, antioksidantų, probiotikų, augalinio aliejaus, kukurūzų, kviečių, saulėgrąžų ir sojų pupelių pyrago, mėsos ir kaulų miltų.

Taip pat skaitykite: Receptai: apelsinų pyragas

Taip pat skaitykite: Velykiniai kiaušiniai: tradicijos ir marginimo technikos

tags: #kiaušiniai #jauniems #paukščiams #lesinti

Populiarūs įrašai: