Žuvies Produktų Apibrėžimas: Klasifikacija, Savybės ir Vartojimo Aspektai

Šiame straipsnyje apžvelgiama žuvies produktų samprata, jų klasifikavimo principai, maistinė vertė, kokybės vertinimo kriterijai ir vartojimo ypatumai. Straipsnyje remiamasi Lietuvos ir tarptautinės prekybos standartais, mitybos specialistų rekomendacijomis bei vartotojų įpročių tyrimais.

Įvadas

Žuvys ir jų produktai yra svarbi žmonių mitybos dalis, pasižyminti didele maistine verte ir įvairumu. Lietuvos žuvų perdirbimo pramonė nuolat plečia asortimentą, siūlydama vartotojams ne tik tradicinius, bet ir naujus, inovatyvius produktus. Siekiant užtikrinti kokybę ir saugą, būtina suprasti žuvies produktų klasifikavimo, ženklinimo ir atsekamumo principus.

Žuvies Produktų Klasifikacija

Kiekviena prekė, įskaitant žuvį ir jos produktus, pasižymi savita charakteristikų visuma. Prekės skirstomos į grupes, kategorijas, rūšis ir tipus pagal įvairius požymius. Lietuvoje prekės klasifikuojamos pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą (KPN), kuri lemia prekių apmokestinimą muitais ir kitais mokesčiais. Teisingas prekės kodo nurodymas muitinės deklaracijoje yra svarbus, siekiant išvengti neteisingo mokesčių apskaičiavimo.

Klasifikavimas - tai kurios nors rūšies objektų suskirstymas į klases. Jos tikslas - susisteminti žinias, orientuotis objektų sistemose. Klasifikavimas gali būti kuriamas deduktyviai - bendriausios klasės skirstomos į mažesnes ir induktyviai - atskiri objektai jungiami į poklasius, poklasiai į klases ir t.t. Klasifikavimas palengvina prekių įvairovės studijas, leidžia sukurti pačią optimaliausią asortimento struktūrą, parengti kokybės rodiklių reikalavimus kokybei. Klasifikavimas pagerina prekių standartizavimą ir unifikavimą, planavimą ir paskaitą.

Žuvies Maistinė Vertė

Žuvys yra vertingas vitaminų ir mineralinių medžiagų šaltinis. Jose gausu kalcio, fosforo, kalio, mikroelementų jodo, fluoro, vario, cinko ir kt. Žuvyse yra pilnaverčių negyvulinės kilmės baltymų, todėl žmogaus organizmas žuvį geriau pasisavina, negu mėsą. Žuvies baltymai yra daug vertingesni.

Taip pat skaitykite: Kaip maitintis subalansuotai?

Žuvies sudėtyje yra lengvai ir visiškai organizmui pasisavinamų riebalų, riebaluose tirpstančių vitaminų, mikroelementų, nepakeičiamų amino rūgščių. Ypač vertingos žuvyse polinesočiosios riebalų rūgštys. Mažindamos cholesterolio kiekį kraujyje, jos taip pat mažina širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, ypač aterosklerozės, atsiradimo riziką. Žuvų riebalai, net esant 0°C temperatūrai, lieka skysti, todėl žmogaus organizmas juos gerai įsisavina. Riebalai žuvyse sudaro nuo 0,3 iki 28 %. Žuvų riebalai - vienintelis didelis arachido rūgšties šaltinis (menkės riebaluose jos būna net 26-40 %). Linolo ir linoleno riebalų rūgštys mažina aterosklerozės atsiradimo riziką, kitų širdies ir kraujagyslių sistemos ligų atsiradimo riziką. Žuvų taukai ypač vertinami dėl omega-3 riebalų rūgšties. Ši riebalų rūgštis turi įtakos normalizuojant kraujospūdį, mažinant trigliceridų bei cholesterolio kiekį kraujyje.

Žuvies Kokybės Rodikliai

Šviežia žuvis neturi pašalinio kvapo. Jeigu jaučiamas amoniako kvapas, žuvis nešviežia ir pradėjusi gesti. Oda šviežių žuvų - blizganti ir stangri, gleivės skaidrios, žvynai turi tvirtai laikytis ir blizgėti, žiaunos nuo šviesiai iki tamsiai raudonos spalvos. Šviežių žuvų akys išsipūtusios, švarios, ragena skaidri, o žuvys su įkritusiomis ir drumzlinomis akimis, išsipūtusiu ar suplėšytu pilvu, ištižusiais, susiliejusiais vidaus organais maistui netinka. Šviežių žuvų raumenys standūs, elastingi, sunkiai atsiskiria nuo ašakų, žuvis nelinksta, paspaudus pirštu, duobutė nedelsiant išsilygina, o lieka tik tuomet, kai žuvis sena. Negalima vartoti žuvų, kurių raumenys ištižę ar atsiskyrę nuo kaulų. Šviežia žuvis vandenyje skęsta, o sugedusi plauko paviršiuje, dažnai pilvu aukštyn.

Atšaldymas ir šaldymas vykdomas žemoje temperatūroje, kur mikroorganizmų veikla sustabdoma arba sulėtinama. Stambios ir riebios žuvys po šaldymo yra glaistomos, padengiamos ledu (2 - 3mm.), nes susidariusi ledo plutelė - glaistas neleidžia oksiduotis žuvų riebalams ir išgaruoti drėgmei.

Žuvies Apdorojimo Būdai ir Produktai

Sūdymas

Sūdymui naudojamos šviežios, atšaldytos ir sušaldytos žuvys.*Mišrus. Šiltasis būdas - nešaldytos žuvys sūdomos, laikomos tam tikroje temperatūroje.*Pagerintas: 1)su prieskoniais (lauro lapai, pipirai, kalendos ir kt.

Vytinimas

Vytintos, tai pasūdytos ir pamažu natūraliomis sąlygomis išdžiovintos žuvys. Vytinama 15oC - 25oC temperatūroje, pavėsyje nuo 15 iki 20 dienų. Iš žuvies išgaruoja daug drėgmės. Druska ir ultravioletiniai spinduliai nuslopina mikrobų veiklą. Žuvų riebalai susigeria į raumeninį audinį, kuris pasidaro gintarinės spalvos. Vyksta dideli cheminiai riebalų ir baltymų pakitimai, susidaro specifinės aromatinės medžiagos, kurios suteikia žuviai savotišką skonį ir kvapą. Žuvis subręsta ir naudojama maistui be termininio apdorojimo. Vytintos žuvies paviršius būna sausas, švarus, nuo šviesiai pilkos iki tamsiai pilkšvos spalvos, mėsa standi arba kieta, būdingo kvapo, pjūvyje gali būti silpnas oksidacijos kvapas.

Taip pat skaitykite: Ikrų produktų rinka Lietuvoje

Rūkymas

Žuvys rūkomos dūmais. Iš produkto išgaruoja drėgmė. Dūmuose yra antiseptinių medžiagų, kurios slopina mikrobų veiklą ir suteikia žuvims specifinį skonį, aromatą, spalvą. Mėsa subręsta ir teikiama maistui be kulinarinio paruošimo.*Šaltas (18o - 40oC temp.)*Karštas (80o - 170oC temp.)

Šaltai rūkytos žuvys būna aukso spalvos, jos paviršius švarus, sausas. Kvapas malonus, būdingas rūkytiems gaminiams. Sugedusios žuvies paviršius drėgnas, blankios aukso spalvos, kartais pilkšvo atspalvio, pilvas glebus, kartais suplyšęs, mėsa glebi, apkartusi, nemalonaus kvapo.

Ikrai

Juodieji ikrai (erškėtiniai): geriausios kokybės, spalva juoda, pilka. Būna tik grūdėtieji. Raudonieji ikrai (lašišiniai): yra daugiau pilnaverčių baltymų, bet truputį blogesnio skonio, jaučiamas kartokas prieskonis. Spalva šviesiai oranžinė, raudona. Dirbtiniai ikrai - gaminami iš grynų pilnaverčių baltymų, kurie ištirpinami vandenyje, pridedama tam tikrų priedų, valgomųjų dažų, druskos, vitaminų, aromatinių ir skonio medžiagų. Rauginami arbatos tirpale, kad susidarytų apvalkalėliai. Dirbtinius ikrus reikia laikyti pastovioje temperatūroje ir drėgmėje, nes šioms svyruojant trūkinėja ikrų apvalkalėlis ir produktas greičiau sugenda. Dirbtinius ikrus atskirti nuo tikrų galima, užlašinus kelis lašelius citrinos rūgšties. Tada ikrai netenka savo spalvos. Skirstomi pagal gamybos būdus: 1.sterilizuoti, 2. nesterilizuoti, 3. natūralūs, 4. Nesterilizuoti: nekaitinami, brandinami ilgiau. Natūralūs: nededami priedai, išlieka šviežios žuvies kvapas ir skonis.

Užkandžiai

Galutinai paruošti vartojimui, pridedama įvairiausiu priedų ir prieskonių. Pvz.: ,,Šprotai‘‘ - gaminami iš kilkės, kurios yra karštai rūkytos. ,,Sardinės aliejuje‘‘ - žuvis yra iškepama ant karštų garų ir supjaustoma gabaliukais.

Ženklinimo Reikalavimai

Visi parduodami vartotojui žuvininkystės produktai turi būti ženklinami etiketėmis, pritvirtinamu ženklu ar kitu būdu. Ženklinimo rekvizitai turi būti pateikiami ant žuvininkystės produkto pakuotės ar bendros pakuotės. Ženklinama gerai matomoje vietoje, aiškiomis ir neištrinamomis raidėmis.

Taip pat skaitykite: Mėsos patiekalų receptai

Ženklinime turi būti nurodoma:

*Komerciniai žuvų rūšių pavadinimai pagal Komercinių žuvų rūšių pavadinimų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu.*Gamybos metodas (sužvejota ar užauginta). Dirbtinai užaugintos gėlame arba jūros vandenyje, sudarant joms optimalias mitybos ir gyvenimo sąlygas, - nurodoma „Užauginta (kilmės šalies pavadinimas)“. Nurodoma ta kilmės šalis, kurioje žuvys buvo auginamos paskutinę augimo stadiją.*Žvejybos rajonas arba kilmės šalis.

Jeigu parduoti pateikiamas iš vienos rūšies žuvų sudarytas žuvininkystės produktų mišinys, kurio atskiros dalys gautos skirtingais gamybos metodais, turi būti nurodomos kiekvienos dalies gamybos metodas. Jeigu parduoti pateikiami žuvininkystės produktai, sudaryti iš vienos rūšies žuvų, sužvejotų skirtinguose žvejybos rajonuose arba užaugintų skirtingose šalyse, nurodomas žvejybos rajonas, kuriame sužvejota, arba kilmės šalis, kurioje užauginta didžioji tų produktų sudedamoji dalis, ir pateikiama nuoroda, kad žuvininkystės produktai buvo sužvejoti skirtinguose žvejybos rajonuose arba užauginti keliose šalyse.

Siekiant užtikrinti atsekamumą iki žuvų sužvejojimo arba užauginimo, informacija apie komercinį pavadinimą, gamybos metodą ir žvejybos rajoną arba kilmės šalį turi būti prieinama visuose žuvininkystės produkto pardavimo etapuose. Draudžiama parduoti vartotojui neženklintus žuvininkystės produktus ar žuvininkystės produktus, neatitinkančius ženklinimo reikalavimų, nustatytų šiose taisyklėse ar kituose teisės aktuose.

Lietuvos Žuvininkystės Sektorius

Lietuvos žuvininkystės sektoriuje dirba apie 6 000 gyventojų. Daugiau nei pusė jų dirba žuvies perdirbimo fabrikuose. Nors žuvies gaminiai sudaro tik 0,1% Lietuvos BVP, jie apima 15% visos žemės ūkio produkcijos. Lietuvos žvejyba telkiasi Klaipėdos jūrų uoste. Baltijos jūros laivyną sudaro 71 laivas, kurių ilgis nuo 18 iki 30 metrų. Apie 100 mažesnių laivų žvejoja netoli pakrantės bei Kuršių mariose. Baltijos jūroje pagaunama apie 10 000 tonų menkių, silkių, šprotų ir plekšnių.

25 laivų laivynas, plaukiantis į atvirą jūrą, žvejoja teritorijose Šiaurės Vakarų Atlanto žvejybos organizacijos (NAFO) ribose pagal Šiaurės Vakarų Atlanto žvejybos konvenciją, taip pat žvejoja ir pietryčių Atlanto vandenyne. Šis laivynas sugauna didžiąją dalį Lietuvos produkcijos, nes kasmet sugauna apie 140 000 tonų žuvies ir krevečių. Bendradarbiaudami su užsienio partneriais ir steigdami bendras įmones, Lietuvos žuvų produktų gamintojai perima rinkodaros patirtį, stengiasi orientuotis į paklausą. Lietuvos žuvų perdirbimo pramonė gamina ir teikia vartotojams vis daugiau produkcijos. Be tradicinių šaldytų, sūdytų, rūkytų, marinuotų ir konservuotų žuvų produktų, pradėta gaminti ir nemažai pusfabrikačių, kulinarijos gaminių, kaip žaliavą naudojant vis įvairesnių rūšių žuvis.

Žuvininkystės departamento teigimu, dabar didesnė žuvų ir žuvų produktų paklausa negu pasiūla, nes žuvys yra specifinis maisto produktas ir riboti ištekliai nepatenkina vartotojų poreikių. Lietuvai įstojus į ES, mūsų žuvų perdirbimo įmonės gali laisvai, be jokių apribojimų ar muitų išvežti savo gaminius į bet kurią ES šalį. išlikti svarbios prekybos partnerės. Lietuvai išlaikius dabartinius žaliavų tiekėjus ir atsivėrus didžiulei ES rinkai, mūsų žuvų perdirbimo pramonė turės didžiules plėtros galimybes. Šiuo metu įmonės iš ES pagal SAPARD programą gauna nemažą paramą, kuri padeda joms prisitaikyti prie griežtesnių ES reikalavimų.

Prekyba jūros žuvimi tarp Lietuvos ir ES šalių

2004 ir 2005 m. sausio-liepos laikotarpiu beveik visų jūros žuvų išvežimo apimtys iš Lietuvos į ES šalis ženkliai padidėjo. Pavyzdžiui, šių metų sausio-liepos mėnesiais, palyginti su 2004 m. tuo pačiu laikotarpiu šviežių arba atšaldytų šprotų išvežimo į ES apimtys išaugo beveik 5 kartus ir sudarė 5,79 tūkst. t. Visas jų kiekis - apie 5,8 tūkst. t buvo išvežtas į Daniją. Kiek mažiau buvo išvežta sardinių ir sardinėlių - 3,85 tūkst. t bei 3,79 tūkst. t menkių. Daugiausia menkių buvo išvežta į Didžiąją Britaniją. Lyginant su praėjusių metų sausio-liepos mėnesiais, 2005 m. atitinkamu laikotarpiu menkių išvežta 5,32% mažiau. 2005 m. sausio-liepos mėnesiais, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu beveik visų jūros žuvų įvežimo iš ES apimtys sumažėjo, tik silkių įvežta apie 1,5 karto daugiau. Didžiausia dalis sušaldytų silkių įvežama iš Olandijos. 2004 ir 2005 m. sausio-liepos laikotarpiu ženkliai padidėjo įvežamų bei išvežamų žuvų kaina.

Mitai apie Žuvį ir Žuvies Produktus

  • MITAS: šaldyta žuvis nėra tokia gera kaip šviežia. Pramoniniu būdu žuvis šaldoma esant - 30 °C temperatūrai, naudojant specialią technologiją. Šaldant tokiu būdu išlaikomos visos naudingosios medžiagos. Tad nereikėtų bijoti, kad šaldytos žuvies kokybė blogesnė nei šviežios - kaip ir mėsos ar daržovių, žuvies maistinės vertybės išlieka ir šaldytoje žuvyje, jei tai buvo atlikta tinkamai.
  • MITAS: riebi žuvis nėra sveika. Vis dėlto, liesos, dažniausiai baltos, žuvys vertinamos kaip visaverčių baltymų šaltinis, o riebiose jūrinėse gausu žmogui būtinų omega-3 riebalų rūgščių. Baltas žuvis rekomenduojama rinktis vakarienės patiekalams, o riebias - kai juntamas Omega-3 poreikis.
  • MITAS: žuvis - brangesnis produktas už mėsą. Pagal žuvų produktų vidutinės mažmeninės kainos Lietuvos didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse 2018-2019 m. suvestinę, vidutinė parduodamos žuvies kilogramo kaina buvo apie 5 eurai. Kitaip sakant, vidutinė mėsos gaminių kaina yra beveik trečdaliu didesnė nei vidutinė žuvies gaminių kainą.
  • MITAS: mėsa - naudingesnis produktas už žuvį. Žuvies produktuose yra daug naudingų medžiagų - magnio, kalcio, kalio, geležies, A, B, C ir D vitaminų. Žuvyse yra daug žuvų taukų, palaikančių gerą regėjimą, raumenų ir kaulų sistemą, suteikia žvilgesio plaukams ir odai. Lyginant žuvies ir mėsos produktus, svarbu paminėti ir tai, kad mėsoje yra daug daugiau sočiųjų riebalų, kurių didelis kiekis nėra palankus sveikatai.
  • MITAS: Lietuvoje nėra kokybiškos žuvies. Kalbant apie lietuviškus vandens telkinius, jie iš tiesų yra ganėtinai švarūs - ypač išsiskiria Aukštaitijos regiono ežerai. Ten auganti ir neršianti žuvis yra švari, tvarkinga bei ekologiška.
  • MITAS: laisvėje gyvenančiose žuvyse yra susikaupę pavojingai dideli gyvsidabrio kiekiai. Vis dėlto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2018 m. atliktas tyrimas nenustatė atvejų, kad į rinką tiekiamuose žuvininkystės produktuose sunkiųjų metalų, tarp jų ir gyvsidabrio, kiekis viršytų leistiną didžiausią koncentraciją.
  • MITAS: gėlavandenės žuvys yra sveikesnės už jūrines. Tiek gėlavandenės, tiek jūrinės žuvys turi savyje naudingųjų medžiagų, tokių kaip vitaminai A, B, C, D, taip pat gerųjų nesočiųjų riebalų rūgščių.
  • MITAS: norėdami išsaugoti žuvų išteklius, privalome jų nevalgyti. Siekiant apsaugoti natūralius žuvų išteklius visada galima rinktis ekologiškuose žuvininkystės ūkiuose išaugintas žuvis.
  • MITAS: rūkyti žuvies produktai yra nesveika. Tinkamai rūkytoje žuvyje galima rasti vitamino A, B, taip pat Omegos-3 riebalų rūgščių. Vienintelis tokios žuvies trūkumas - didelis natrio kiekis, kuris reikalingas rūkymo procesui.
  • MITAS: ūkiuose auginamos žuvys šeriamos antibiotikais. Tokių ūkių auginamos žuvys negauna jokių antibiotikų ar kitų chemikalų.

Kaip Pasirinkti Kokybišką Žuvį?

Šviežios žuvys

Šviežios žuvys niekaip neapdorojamos, o tik atšaldomos ledu, kuris gaminamas iš švaraus ar geriamojo vandens ir laikomos tirpstančio ledo temperatūroje siekiant sustabdyti gedimo procesus. Šviežia žuvis:

  • neturi pašalinio kvapo, nebent jūros ir jodo. Jeigu jaučiamas amoniako kvapas, vadinasi, žuvis nešviežia ir pradeda gesti.
  • akys išsipūtusios, švarios, ragena skaidri,
  • žiaunos nuo šviesiai iki tamsiai raudonos spalvos, žiauniniai dangteliai standžiai suglausti nesusiklijavę,
  • oda blizganti ir stangri,
  • gleivės skaidrios,
  • žvynai tvirtai laikosi,
  • pelekai ir uodega neapdžiūvę,
  • raumenys standūs, elastingi, sunkiai atsiskiria nuo ašakų,
  • žuvis nelinksta,
  • paspaudus pirštu duobutė nedelsiant išsilygina.
  • Neskrostų žuvų vidaus organai neištižę, nesusilieję ir gerai matyti, juos galima laisvai atskirti.

Sušaldytos žuvys

Sušaldytos žuvys, jų filė ar kiti gaminiai turi būti gaminami tik iš kokybiškų šviežių žuvų. Jeigu žuvys prieš sušaldymą buvo kokybiškos, sušaldymas vyko tinkamai ir po to jos buvo laikomos pastovioje žemoje (ne aukštesnėje kaip minus 18ºC temperatūroje), žuvų kokybė atšildžius beveik nesiskirs nuo šviežių žuvų.

Sušaldytų žuvų produktai turi būti:

  • natūralios spalvos,
  • kietos konsistencijos (stuksenant girdimas skambus garsas) ir
  • turi blizgėti.

Apdžiūvę krašteliai, išblukusi ar pageltusi spalva rodo, kad žuvis pasenusi. Pirkdami sušaldytus žuvų produktus atkreipkite dėmesį į tai, ar tikrai šaldytuvo termometras rodo minus 180C. Sušaldytų žuvų produktų negalima pakartotinai užšaldyti.

Etikečių Skaitymas

Visuomet atkreipkite dėmesį ar žuvis „Sužvejota“ ar „užauginta“. Etiketėje yra pažymima iš kur žuvis atkeliavo. Būtina skaityti ne tik kas didelėmis, o ir kas mažomis raidėmis parašyta. Viena šaldyta žuvis susideda tik žuvies ir glazūros, o štai kitoje jau rasite ir maisto priedų (E): stabilizatorių, rūgštingumą reguliuojančių medžiagų. Kuo jų daugiau - tuo žuvies kokybė žemesnė.

Glazūra ir Šerkšnas

Atkreipkite dėmesį, kad ant pakuotės dabar jau rašomas tik grynasis žuvies svoris be glazūros. Jei renkatės šaldytą žuvį, ypatingai svarbu, kad ji būtų užšaldyta teisingai, t.y. greitai, nes kitu atveju susidarę vandens kristalai suardo tokį vertingą baltymą. Jei matote šerkšną ant pakuotės, tai reiškia, kad temperatūra šaldymo kameroje svyravo. Pats produktas nebus sugedęs, bet žuvis bus išsausėjusi, mažiau skani.

Sūdytos žuvys

Gerai išsūdytos žuvys yra:

  • specifinio malonaus kvapo, spalva būdinga atitinkamos rūšies sūdytoms žuvims, nepatamsėjusi, nepageltusi (stipriai sūdytų žuvų paviršius gali būti nežymiai patamsėjęs su gelsvu atspalviu paviršiuje ir pjūvio vietose). Stipriai sūdytų žuvų raumenys kieti, o vidutiniškai ar silpnai sūdytų - minkšti, tačiau nesuglebę, standūs.

Pirkdami kulinarinius žuvų gaminius, ypač užkandas, įdėmiai perskaitykite informaciją ženklinimo etiketėje apie produkto sudėtį, tuomet pamatysite, kokių papildomai maisto produktų ar prieskonių įdėta ir tik taip galėsite pasirinkti produktą pagal savo skonį.

Surimi

Surimi gaminiai neriebūs, nekaloringi, tačiau neturi biologiškai vertingų medžiagų. Technologinio proceso metu jos žūva, todėl dažnai naudojami kaip komponentai įvairiems patiekalams gaminti. Tokie produktai parduodami švieži ir užšaldyti. Perkant užšaldytus, reikėtų atkreipti dėmesį į jų išvaizdą - ar neišdžiūvę, nesusiraukšlėję, nes tokie požymiai rodo, kad buvo pažeistos laikymo sąlygos - produktai atšildyti ir vėl pakartotinai užšaldyti.

Rekomendacijos

Vartotojams rekomenduojama atkreipti dėmesį ir žinoti, kad švieži, paruošti ir perdirbti žuvininkystės produktai, gauti iš žuvų, kurios priklauso Gempylidae šeimai, ypač Ruvettus pretiosus (Taukinė skumbrė) ir Lepidocybium flavobrunneum (Geltondryžė riebžuvė), gali būti pateikiami į rinką tik suvynioti ir (arba) supakuoti ir turi būti atitinkamai pažymėti, nurodant vartotojui informaciją apie paruošimo ir (arba) gaminimo būdus bei apie pavojų, susijusį su juose esančiomis medžiagomis, kurios neigiamai veikia virškinimą. Ant etiketės prie įprastinio pavadinimo turi būti nurodytas mokslinis pavadinimas.

Vartojant šios rūšies žuvis reikia žinoti, kad juose esantis didelis riebalų kiekis gali neigiamai veikti virškinimo funkcijas, dažniausiai pasireiškiančias viduriavimu, sukelti alergines reakcijas. Rekomenduojama šias žuvis vartoti saikingais kiekiais, gerai išvirti ar iškepti, tinkamas terminis apdorojimas sumažina neigiamą poveikį organizmui.

Žuvies Vartojimo Svarba

Džiugu, jog žuvis, sveikas ir lengvai virškinamas produktas, pastaruoju metu tapo mėgstamu kasdieniniu maistu. Įrodyta, kad omega-3 riebalų rūgštys mažina širdies ir kraujagyslių ligų pavojų. Be to, riebalų rūgštys mažina infekcijų riziką, todėl saugo nuo reumato ir astmos. Šios vertingos rūgštys, kurių žmogaus organizmas pats negamina, teigiamai veikia protinius gebėjimus, regėjimą, nervų sistemą ir smegenų veiklą. Reikiamą omega-3 riebalų rūgščių kiekį galime gauti tris kartus per savaitę valgydami žuvį. Nustatyta, kad riebalų rūgštys skatina vaikų vystymąsi ir padeda apsisaugoti nuo mokymosi bei koncentracijos sutrikimų. Žuvį sveika valgyti ir nėštumo metu, nes joje yra naudingų medžiagų, svarbių tiek embriono, tiek kūdikio vystymuisi. Žuvyje yra vitaminų, mineralinių medžiagų ir daug baltymų.

Vis dėlto žuvies parduodama 5-6 kartus mažiau nei mėsos, nors mitybos specialistai skatina valgyti žuvies daugiau. Taigi, žuvį reikia valgyti - ji naudinga sveikatai.

Žuvies Sudėtis

  • Vanduo. Šviežioje žuvyje yra 50-85% vandens. Kuo žuvis liesesnė, tuo daugiau jos mėsoje vandens.
  • Baltymai. Priklausomai nuo žuvies rūšies, joje yra 14-22% baltymų. Dėl baltymus sudarančių amino rūgščių žuvis žmogui yra labai geras maisto šaltinis. Žuvies baltymai yra lengvai virškinami.
  • Angliavandeniai. Angliavandenių žuvies mėsoje yra palyginti mažai, apie 0,5%, daugiausia - glikogeno.
  • Riebalai. Žuvies riebumas priklauso nuo kelių veiksnių: rūšies, mitybos, amžiaus, dydžio ir gyvenimo ciklo. Pagal riebumą žuvis sąlygiškai galima suskirstyti į keturias grupes: liesos, vidutinio riebumo, riebios.

tags: #mesos #zuvies #produktai #apibrezimas

Populiarūs įrašai: