Midijos: nauda ir žala sveikatai

Įvadas

Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama mitybai ir jos įtakai mūsų sveikatai. Vienas iš produktų, kuris dažnai aptariamas dėl savo maistinių savybių ir galimos naudos sveikatai, yra midijos. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime, kokią naudą ir žalą gali turėti midijos, kokios yra jų maistinės savybės ir kaip jas tinkamai vartoti.

Kas yra chromas ir jo svarba organizmui?

Chromas (lot. Chromium) - tai natūraliai gamtoje randamas mikroelementas, kurio organizmui reikia labai mažais kiekiais, tačiau jis atlieka svarbias funkcijas. Chromas - tai vienas iš organizmui reikalingų mikroelementų, apie kurį dažnai girdime kalbant apie gliukozės kontrolę, energijos balansą ir netgi svorio metimą. Viena iš geriausiai ištirtų chromo funkcijų - jo poveikis gliukozės metabolizmui. Chromas dažnai reklamuojamas kaip pagalbinė priemonė norintiems sulieknėti. Yra tyrimų, kuriuose nagrinėjamas chromo poveikis nuotaikai, ypač esant depresijos simptomams ar energijos stokai. Nors chromo papildai yra plačiai prieinami, dažnai pakanka subalansuotos mitybos, kad organizmas gautų pakankamą jo kiekį. Nors chromas yra esminis mikroelementas, kuris palaiko normalią gliukozės apykaitą ir padeda reguliuoti insulino poveikį, jo pasisavinimas iš maisto ir papildų gali priklausyti nuo įvairių veiksnių. Kai kurie produktai ir įpročiai gali pagerinti chromo įsisavinimą, o kiti - sumažinti jo biologinį prieinamumą organizme. Vienas iš svarbiausių elementų, kuris padeda geriau įsisavinti chromą, yra vitaminas C. Tyrimai rodo, kad vitaminas C padidina chromo biologinį prieinamumą organizme ir pagerina jo pasisavinimą iš žarnyno. Fitocheminės medžiagos, kurias randame daržovėse, vaisiuose ir grūduose, taip pat gali pagerinti chromo pasisavinimą. Kai kuriuose tyrimuose pastebėta, kad paprasti angliavandeniai (kaip cukrus ir baltieji miltai) gali pagerinti chromo įsisavinimą, nes jie padidina insulino išsiskyrimą, kuris savo ruožtu padeda chromui pasiekti ląsteles. Perdirbtas maistas, kuriame trūksta natūralių mikroelementų, gali sumažinti chromo įsisavinimą. Šie produktai dažnai būna neturtingi svarbiomis maistinėmis medžiagomis, kurios padeda šiam mikroelementui pasisavinti. Didelis kalcio kiekis maiste gali slopinti chromo įsisavinimą, ypač jei vartojama per daug kalcio papildų. Fosforas taip pat gali konkuruoti su chromu ir sumažinti jo biologinį prieinamumą organizme. Su maistu: geriausia chromo papildus vartoti valgant, nes tai padeda pagerinti jo įsisavinimą ir sumažina galimą dirginimą skrandyje. Moksliniai tyrimai rodo labai nežymų poveikį. Chromo papildai vaikams nerekomenduojami be gydytojo paskyrimo. Vartojimas trumpais kursais yra saugus. Populiariausias - chromo pikolinatas, gerai įsisavinamas. Nors chromas dažnai minimas tarp populiariausių papildų, skirtų gliukozės kontrolei, svorio valdymui ar net nuotaikos reguliavimui, būtina suprasti, kad vienas sprendimas netinka visiems. Skirtingai nei vitaminai, kurių trūkumas pasireiškia aiškiais simptomais, chromo deficitas organizme yra sunkiai nustatomas ir retai diagnozuojamas. Atsakymai į šiuos klausimus padeda išgryninti, ar chromo papildų vartojimas tau būtų naudingas ar visiškai nebūtinas. Todėl prieš įtraukiant bet kokį papildą į kasdienę rutiną, verta pasitarti su gydytoju, dietologu ar klinikiniu mitybos specialistu. Chromas - tai svarbus mikroelementas, kuris dalyvauja insulino veikloje, padeda palaikyti normalų cukraus kiekį kraujyje ir gali prisidėti prie sveikos medžiagų apykaitos. Jei mityba subalansuota, o sveikatos būklė normali - papildomas chromo vartojimas dažniausiai nereikalingas.

Žuvies nauda ir mitai apie ją

Nevienas esame girdėję, kad žuvis gerina nuotaiką, stiprina širdį, imunitetą, suteikia energijos, mažina diabeto riziką. Tačiau iki šiol lietuvių mityboje žuvis niekaip nenurungia mėsos. Galbūt viena iš priežasčių - mitai?

Omega-3 riebalų rūgštys

Tiesa. Iš kur galima gauti omega-3? Į maisto racioną reikėtų įtraukti riebią žuvį, t.y.: skumbrė, silkė, laukinė lašiša, traiškytos linų sėmenys ir ispaninis šalavijas (čija sėklos).

Žuvies vartojimas nėštumo metu

Nei mitas, nei tiesa. Pagal pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas, nėščiai moteriai reikėtų suvartoti iki 200 gramų jūrinės žuvies per savaitę. Žuvis yra sveikas ir reikalingas produktas, tačiau šis ribojimas PSO rekomenduojamas dėl dioksinų ir sunkiųjų metalų taršos, pavyzdžiui, gyvsidabrio, kurių mūsų organizmas negali pašalinti. Konservų venkite ne tik būdamos nėščios, bet ir kasdieniniame gyvenime. Juose daug druskos bei santykinai mažai maistinių medžiagų. Visgi, jei žuvis auginta tvenkinyje ir šerta ekologiškai, galite ją valgyti kelis kartus per savaitę.

Taip pat skaitykite: Kaip pasigaminti Maxima karamelinį tortą?

Omega-3 ir pogimdyvinė depresija

Tiesa. 2013 metais Norvegijoje buvo atliktas tyrimas, kuris patvirtino, kad omega-3 lygis organizme gali turėti įtakos pogimdyvinei depresijai. T.y. jei jis yra nepakankamas, gimdyvė bus labiau linkusi į negatyvias mintis, depresiją. Visgi mitybos specialistė Vaida Kurpienė pataria į tai pažvelgti plačiau ir nesikoncentruoti tik į vieną mitybos aspektą. Pagimdžiusiai moteriai svarbu susireguliuoti mitybą, gerti papildus, sportuoti - juk fizinės veiklos pagalba gaminasi laimės hormonas seratoninas. Be to, dažnai atsiradus naujagimiui pamirštame save - to daryti nederėtų.

Žuvies įvedimas į kūdikių mitybą

Tiesa. Žuvį reikėtų pradėti siūlyti nuo 10-12 mėnesių. Pirmą kartą pradėkite nuo 10 gramų ir didinkite iki 50 gramų kiekio. Prieš išbandydami kitą žuvį palaukite bent tris dienas. Taip pat nenusiminkite, jei žuvis pirmą kartą nepatiks. Tiesiog patiekite žuvį kitaip, panaudokite šviežias citrinos sultis (tai rekomenduojama tik vyresniems vaikams).

Liesos žuvies pirmenybė

Netiesa. Šis mitas gali būti kilęs dėl dabartinės lašišos ir omega-3 populiarinimo. Pagal dabartines rekomendacijas pirmiausiai reikia patiekti liesesnės žuvies, nes ji lengviau virškinasi. Tad pažintį su žuvimi pradėkite išbandydami šias žuvis: lydeką, menkę, šamą, sterką, plekšnę.

Vėžiagyviai ir alergijos

Tiesa. Vėžiagyviai (omarai, krevetės, krabai) ir moliuskai (aštuonkojai, sraigės, austrės) patenka tarp labiausiai alergizuojančių produktų. Vienas iš stipriausių alergenų - krevečių raumenų glikoproteinas - antigenas Pena 1 (tropomiozinas). Pasak mitybos specialistės Vaidos Kurpienės, mažyliui tik pradėjus valgyti kietą maistą, siūlyti vėžiagyvių neverta. Kai jau ateis tinkamas metas, atkreipkite dėmesį ar šeimoje yra alergiškų žmonių tokiam maistui, ar vaikas apskritai yra alergiškas. Tuomet eksperimentus atidėkite iki 3 metų.

Baltijos jūros žuvų saugumas

Mitas. Šis mitas tikriausiai kilęs dėl to, kad Baltijos jūra užteršta sunkiaisiais metalais, pavyzdžiui, Norvegijoje vaikams iki 14 metų nerekomenduotina valgyti Baltijos jūros žuvies. Baltijos vandenų silkėse rasta toksinių medžiagų - dioksino ir PCB. Tačiau vandenynų žuvys yra tikrai vertingos dėl jodo kiekio. Kadangi organizmas jodo negamina, jo reikia gauti iš papildų arba maisto. Žuvies įvairovė vaiko mityboje yra reikalinga. Tačiau svarbu ne tik jos kilmė, bet ir apdorojimas, kokybė, šviežumas.

Taip pat skaitykite: Tradicijos ir egzotika „Maxima“ virtuvėje

Termiškai neapdorotos žuvies vartojimas

Tiesa. -Vaikams iki 3 metų, nėščioms ir žindančioms mamoms nereikėtų vartoti termiškai neapdorotos žuvies. To geriau nedaryti dėl įvairių bakterijų tikimybės. -Taip pat dažnai vaikams yra duodamos krabų lazdelės, tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, jog tai nėra natūrali žuvis. Tiesa, prašome atkreipti dėmesį, jog vaiko savijautą, mokymosi rezultatus, elgesį nulemia mitybos sureguliavimas ir aktyvus gyvenimo būdas. Daugiausiai įvairių medžiagų vaikas gali pasisavinti iš maisto, o ne iš papildų.

Varis: svarbus mineralas organizmui

Varis yra visame kūne aptinkamas mineralas. Tai yra maistinė medžiaga, kuri būtina tinkamam organizmo funkcionavimui užtikrinti. Organizmui reikia labai nedidelių šio sunkiojo metalo kiekių. Per didelis arba per mažas vario kiekis gali sukelti įvairias sveikatos problemas. Galbūt manote, kad varis yra susijęs su laidais ir elektronika, tačiau jis taip pat yra svarbus mineralas, kurio gaunate kartu su tam tikrų rūšių jūros gėrybėmis, daržovėmis, vaisiais ir kitais maisto produktais. Vario reikia augimui ir bendrai sveikatai. Varis atlieka tam tikrą vaidmenį įvairiuose organuose ir sistemose. Jis reikalingas:

  • Raudonųjų kraujo kūnelių gamybai
  • Nervinių ląstelių sveikatos palaikymui
  • Imuninės sistemos palaikymui
  • Kolageno formavimuisi
  • Ląstelių apsaugai nuo pažeidimų
  • Mineralo geležies įsisavinimui
  • Cukraus vertimui į energiją

Varis taip pat gali padėti išvengti tokių būklių kaip:

  • Anemija (kitaip mažakraujystė, mažas raudonųjų kraujo kūnelių kiekis)
  • Osteoporozė (kaulų liga, kuriai būdinga maža kaulinė masė dėl kaulų tankio sumažėjimo)

Vario trūkumas

Organizmui vario reikia nedaug, tačiau jei jo gausite per mažai, galite susidurti su sveikatos problemomis. Senstant reikia didesnių vario kiekių.

Pateikiame rekomenduojamas vario normas:

Taip pat skaitykite: Jūros kopūstų poveikis sveikatai

  • Amžius RPN mikrogramais
  • Nuo gimimo iki 3 metų 200 mcg - 340 mcg
  • 4-8 metai 440 mcg
  • 9-13 metų 700 mcg
  • 14-18 metų 890 mcg
  • 19 metų ir vyresni 900 mcg

Rimtas vario trūkumas pasitaiko retai, tačiau kai kurie požymiai gali rodyti, kad jums reikia šiek tiek daugiau:

  • Anemija (mažakraujystė)
  • Žema kūno temperatūra
  • Mažas baltųjų kraujo kūnelių kiekis
  • Nereguliarus širdies plakimas
  • Blyški oda
  • Skydliaukės problemos

Vario šaltiniai

Daugybėje maisto produktų yra vario. Valgydami daugiau jų, galėsite patenkinti kasdienius vario poreikius. Kokybiški vario šaltiniai:

  • Jūros gėrybės (austrės, kalmarai, midijos, moliuskai)
  • Organų mėsa (galvijų kepenys, inkstai ar širdis)
  • Riešutai (anakardžiai, migdolai, pistacijos, makadamijos, žemės riešutai)
  • Pupelės (lęšiai, sojos pupelės)
  • Nesaldus arba pusiau saldus šokoladas ar kakava
  • Vaisiai ir daržovės
  • Juodieji pipirai

Vario turėtumėte gauti pakankamai tik iš valgomų maisto produktų. Tačiau kai kuriems žmonėms jo reikia šiek tiek daugiau dėl tokių būklių kaip:

  • Celiakija (žarnyno liga)
  • Inkstų liga
  • Kasos liga
  • Skrandžio pašalinimas
  • Didelis nuolatinis stresas
  • Nudegimai ant kūno
  • Didelis cinko suvartojimas
  • Menkeso liga (genetinis sutrikimas, dėl kurio sunku absorbuoti varį)

Vario perteklius

Per didelis vario kiekis organizme nustatomas retai, tačiau tai įmanoma. Kai kurie žmonės gauna šiek tiek daugiau vario to net nežinodami. Pvz., iš tam tikrų virtuvės indų varis gali prasiskverbti į maistą. Jei geriate šulinio vandenį arba vandenį einantį per varinius vamzdžius, vario galite gauti šiek tiek daugiau nei dauguma žmonių. Vilsono liga yra būklė sukelianti vario kaupimąsi smegenyse, akyse, kepenyse ir inkstuose. Jei sergate šia liga, neturėtumėte vartoti vario papildų.

Per didelis vario kiekis organizme gali sukelti tokius simptomus kaip:

  • Pykinimas
  • Vėmimas (juodas ar kruvinas)
  • Skrandžio skausmas
  • Galvos skausmas
  • Galvos svaigimas
  • Silpnumas
  • Viduriavimas
  • Metalo skonis burnoje

Didelis vario susikaupimas organizme gali sukelti pavojų sveikatai. Tai reta, bet gyvybei pavojinga būklė galinti sukelti:

  • Raudonųjų kraujo kūnelių anomalijas
  • Širdies nepakankamumą
  • Inkstų nepakankamumą
  • Kepenų pažeidimus
  • Smegenų ligą
  • Geltą
  • Komą

Vanduo, kurio litre yra daugiau kaip 6 mg vario, gali sukelti skrandžio problemų. Jei atrodo, kad geriamasis vanduo sukelia simptomus, reikėtų jį ištirti.

Santrauka

Varis atlieka svarbų vaidį organizmo sveikatai. Daugelis sveikai besimaitinančių žmonių vario gauna pakankamai su maistu kurį valgo. Tam tikros ligos gali sąlygoti vario trūkumą. Vario trūkumas yra dažnesnė problema nei vario perteklius.

Grundalai: invazinė žuvis Lietuvoje

Šią, kaip spėjama, per Lenkiją į Lietuvą atplaukusią ir čia įsiviešpatavusią bukasnukę liaudyje vadina upių velniu, byčiokiu, nuodėguliu, rotanu, goloveška, grundalu arba grundulu. Lietuvoje randamos dvi grundalinių šeimos žuvų rūšys - tai juodažiotis grundalas, kuris natūraliai yra paplitęs Juodosios, Kaspijos bei Azavo jūrų areale ir nuodėgulinis grundalas, kurio tėvynė - Tolimieji Rytai, Šiaurės Korėjos šiaurė ir Kinijos šiaurės rytai. Grundalai užauga iki 25 cm ilgio, jų kūnas kresnas, galva masyvi, žiotys pakankamai didelės, dantys tinkami moliuskų geldelių traiškymui.

Grundalų plitimas Lietuvoje

Gėlavandenis „nuodėgulys“ Lietuvoje pirmą kartą aptiktas praėjusio amžiaus devintame dešimtmetyje Vilniaus apskrityje, vietos žvejams žinomas jau daugiau kaip 10 metų. Kitaip nei juodažiotis grundalas, kuris yra jūrinė žuvis, Lietuvoje randama tik Baltijos Jūros pakrantėje ir Kuršių Mariose, nuodėgulinis grundalas, dar kitaip - rotanas, yra okupavęs vidaus vandenis: mėgsta telkinius su stovinčiu vandeniu, gausia augmenija ir aukos paprastai tyko pasislėpę tar augalų, tankiuose sažalynuose. Šie plėšrūs tykotojai yra nepaprastai gajūs ir adaptyvūs - gali išgyventi ir išdžiūvusiuose, ir užterštuose, ir žiemą iki dugno užšalančiuose telkiniuose nustelbdami ar net visiškai išnaikindami (suvalgydami) kitų rūšių žuvis ar varliagyvius. Ypač, jei vandens telkinyje nėra jų vertų konkurenčių - vietinių plėšriųjų žuvų, pavyzdžiui, lydekų. Juodažiotis grundalas pirmą kartą Lietuvoje pastebėtas 2002 metais, jis greitai išplito ne tik Baltijos jūros pakrantėje, bet ir Kuršių mariose. Kaip ir būdinga invazinėms rūšims naujose teritorijose, netrukus įvyko juodažiočio grundalo gausumo sprogimas - jau 2012 metais pajūrio žvejai pavasario pabaigoje ir vasaros pradžioje per dieną šios žuvies sugaudavo net po kelis pilnus kibirus. Beje, pastaruoju metu Lietuvoje pastebimas ir grundalas naujokas - Kaspijinis upinis grundalas.

Kodėl grundalai laikomi blogiukais?

Todėl, kad į Lietuvą iš kitų kraštų atvežtos invazinių žuvų rūšys iš vandens telkinių išstumia vietines rūšis. O kai kurios invazinės rūšys, yra tokios agresyvios, kad pristingusios maisto imasi net kanibalizmo: didžiosios ryja smulkiąsias. 2012 metais buvo ištirta 80 vandens telkinių. Atlikus tyrimus grundalai rasti 37 vandens telkiniuose, dauguma jų buvo nedideli, seklūs ir smarkiai užžėlę vandens augalija. Pastebėta, kad nuodėguliniams grundalams įsikūrus vandens telkinyje, su jais sugeba išgyventi tik sidabriniai karosai, nes grundalui tai per didelė žuvis, negali jos praryti ir saulažuvės, nes, nors mažos, visad plaukioja būrias. Nedideliuose vandens telkiniuose siaubūnai rotanai sugeba išnaikinti daugumą gyvūnų - ne tik visas mažesnes žuvis, bet ir varles bei kitus judančius gyvius (grundalai nejudančio masalo negriebia). Grundalai keičia ne tik vandens gyvūniją, jie turi įtakos ir paukščiams. Tikėtina, jog dėl grundalų mitybos sumažėjus moliuskų (tai jų pagrindinis maistas), kai kurios jais mintančios vandens paukščių rūšys, kai antai, ledinės antys dėl atsiradusio maisto stygiaus pasitraukė į kitas akvatorijas. Tais pačiais 2012 metais nustatyta, kad juodažiotis grundalas Baltijos jūroje ženkliai sumažino midijų (Mytilus trossulus) gausumą, kai kuriuose rifuose - net iki keliolikos kartų. Midijos yra natūralūs vandens filtrai, kiekvieną dieną sugebantys perfiltruoti ir išvalyti didžiulius kiekius vandens, todėl dėl juodažiočio grundalo veiklos sumažėjus midijų blogėja vandens kokybė ir suintensyvėja vandens „žydėjimas“. Augant grundalų populiacijai, jų ženkliai daugėja ir kormoranų mityboje, keičiasi šių įpročiai - vis daugiau paukščių renkasi maitintis jūros, o ne marių pakrantėje. Taip bent iš dalies sumažinamas kormoranų poveikis kitų rūšių žuvims.

Žmogaus įtaka grundalų plitimui

Grundalai plinta ne tik dėl neišvengiamos globalizacijos, bet ir dėl tyčinės žmogaus veiklos. Pavyzdžiui, žmonės grundalus įveisia mažuose tvenkiniuose kartu su sidabriniais arba paprastaisiais karosais manydami, kad karosai užaugs didesni arba tikėdamiesi, kad išnaikins per garsiai kurkiančiais ir įkyrėjusias varles. Tačiau toks manymas yra ne tik klaidingas, bet ir žalingas, o veikla - draudžiama. Mažuose tvenkiniuose grundalai suėda viską, ką tik sugeba apžioti. Gyvendami šalia karosų, jie mažesnius rūšies atstovus suryja, lieka tik didesni karosai, kurie dėl grundalų sukelto maisto trūkumo aktyviai kimba. Štai kodėl žvejams atrodo, kad pagausėjo didesnių karosų. Po kelių metų didesni karosai išgaudomi ir vandens telkinyje lieka tik grundalai, kuriuos išnaikinti įmanoma tik visiškai nusausinus telkinį arba įžuvinus jį lydekomis. Beje, kaip tik lydekos ir kitos vietinės plėšrios žuvys yra bene didžiausia viltis, kad pavyks sureguliuoti, kol kas jokiais kitais metodais nesuvaldomą grundolų populiacijos plitimą.

Ar galima valgyti grundalus?

Geroms mergaitėms dangus, o blogoms - viskas. Panašiai yra ir su blogiukais grundalais. Aplinkosaugininkai sunerimę, kad šios bentofagės (mintančios dugniniais gyviais) išnaikins vietines rūšis ir ieško būdų, kaip sumažinti jų kiekius, tuo tarpu žvejai džiaugiasi kibirais, pilnais šio invazinio laimikio, virtuvės fėjos - balta ir sultinga atėjūnių mėsa, kad jų beveik nereikia valyti (mažai ašakų) ir, žinoma, draugiška jų kaina. Nepopuliari žuvis vis dar nebrangi ir jos yra daug. Be to, ir užauga ji nemenka: neoficialiais duomenimis, rekordinis Lietuvoje sugauto grundalo svoris buvo apie 600 g. Mitybos specialistai grundalą taip pat vertina palankiai. Nors tai ir nelietuviška žuvis, jos maistinė vertė gana didelė. Remiantis Kauno Technologijos Universiteto Maisto instituto mokslininkų dr. G. Garmienės ir dr. R. Narkevičiaus atlikto tyrimo duomenimis, ši rūšis turi daugiau baltymų nei Baltijos jūroje sužvejojamos menkės ar plekšnės. Be to, juodažiotis grundalas yra neriebi žuvis: bendras riebalų kiekis joje nėra didelis, tačiau pastarieji yra vertingi dėl juose esančių omega-9 ir omega-3 riebalų rūgščių, kurių žmogaus organizmas pats negamina ir kurių turime gauti su maistu. Iš juodažiočių grundalų galima gaminti konservus, šias žuvis galima rūkyti, vytinti, sūdyti, marinuoti, kepti, troškinti, vytinti. Žvejai giria iš grundalų išvirtos žuvienės skonį (beje, jų galvos gana didelės, mėsingos, tad iš jų išeitų puikus sultinys ar žuvienė, tik reikia nepamiršti pašalinti žiaunas) ir tiesiog ragina jų paprasčiausiai prisikepti kaip stintų ir mėgautis. Grundalo oda yra gana stora, todėl kepamas jis neišsausėja.

Grundalų receptai

Kaip stintos kepti grundalai

Reikia:

  • 1 kilogramo grundalų
  • druskos, pipirų
  • kelios citrinos riekelės
  • miltų (apvolioti)
  • aliejaus kepti

Žuveles išdorokite, t.y., nupjaukite galvas, išvalykite vidurius. Žvynų nuvalyti nereikia. Išdorotas žuvis nuplaukite po tekančiu vandeniu, ištrinkite druska, pipirais ar mėgstamais prieskoniais. Į indą su žuvimis įmeskite keletą riekelių citrinos, indą uždenkite ir laikykite šaltai, kad pasimarinuotų. Žuvis apvoliokite miltuose ir iškepkite gerai įkainintame aliejuje. Valgykite karštas karštas. Galite patiekti su pavasarinių ridikėlių, svogūnų laiškų ir meškinio česnako lapelių ar kitomis mėgstamomis gaiviomis salotomis.

Orkaitėje kepti grundalai

Reikia:

  • 500 g išvalytų ir išdorotų grundalų
  • 1 morka
  • Ryšelis svogūnų laiškų, krapų
  • 1 saliero stiebas
  • 1 šaukštelis sviesto
  • 2-3 šaukštai grietinės
  • citrininių pipirų

Išdorotus, nuplautus grundolus pabarstykite druska. Galite palaikyti šaltai, kad pasimarinuotų. Išimtus iš šaldytuvo nuplaukite, nes bus gleivėti. Į kepimo formos dugną sudėkite tarkuotą morką, nepjaustytus svogūnų laiškus, gabalėliais supjaustytą salierą ir įpilkite šaukštelį lydyto sviesto. Ant daržovių patalo suguldykite grundalus. Grietinę atskieskite 150 ml vandens, įberkite žiupsnį druskos, paskaninkite citrinininiais pipirais ir krapaus. Padažą supilkite ant žuvies. Kepimo indą uždenkite folija ir dėkite į orkaitę, įkaitintą iki 180 laipsnių. Kepame 20 minučių. Jeigu nuėmus foliją matyti, kad padažas burbuliuoja, dar pakepkite 5 minutes ir tada jau skanaus.

Baltymai (Proteinas): svarba, šaltiniai ir vartojimas

Baltymai - tai vienos iš svarbiausių maistinių medžiagų, būtinos kiekvieno žmogaus organizmui. Jie yra esminė mūsų kūno statybinė medžiaga, atliekanti daugybę gyvybiškai svarbių funkcijų. Nors baltymai dažnai siejami su sportininkų mityba, jie yra būtini visiems, nepriklausomai nuo amžiaus ar fizinio aktyvumo lygio. Tad aptarkime, kas yra baltymai, kokią reikšmę jie turi mūsų organizmui ir kodėl tinkamas baltymų kiekis mityboje yra svarbus gerai sveikatai ir gyvenimo kokybei palaikyti. Jei kada nors internete ieškojote informacijos apie tai, kas yra baltymai, ko gero, teko susidurti ir su terminu „proteinas“. Iš tiesų, šie du žodžiai dažnai vartojami pakaitomis. Lietuvių kalboje pirmenybė teikiama terminui „baltymas“, tačiau „proteinas“ (angl. protein), prilyginamas tarptautiniam žodžiui, taip pat yra leistinas vartoti. Taigi, iš esmės, baltymai ir proteinas yra vienas ir tas pats. Tačiau, akyliau paanalizavę, informacijos šaltiniuose galime pastebėti vieną tendenciją - nors reiškia tą patį, proteinas visgi dažniau minimas mitybos ir papildų kontekste, turint galvoje iš išgrynintų baltymų šaltinių pagamintus papildus, kuriuos žmonės vartoja, kad padidintų baltymų kiekį savo mityboje.

Kas yra baltymai?

Normaliam funkcionavimui mūsų organizmui reikalingos 5 pagrindinės maistinių medžiagų grupės: angliavandeniai, baltymai, riebalai, mineralai ir vitaminai. Taigi, kas yra baltymai? Tai maistinės medžiagos, būtinos gyvybinių funkcijų palaikymui auginimui. Baltymai dalyvauja viso organizmo veikloje. Jų yra raumenyse, kauluose, plaukuose, odoje ir beveik visose kūno dalyse. Baltymai susideda iš aminorūgščių. Daugelis iš mūsų baltymus sieja su raumenų augimu ir tai tiesa. Jėgos pratimai skatina baltymų skaidymą raumenyse, o kad raumenys augtų ir sustiprėtų, jiems reikia baltymų.

Už kokius procesus atsakingi baltymai?

Baltymai yra pagrindiniai struktūriniai ląstelių ir audinių komponentai, įskaitant raumenis, kaulus, odą, plaukus ir nagus. Jie suteikia organizmui formą ir palaiko audinių bei organų vientisumą. Taip pat paspartina chemines reakcijas, reikalingas energijos gamybai, maistinių medžiagų skaidymui, detoksikacijai ir kitoms gyvybinėms funkcijoms. Be to, jie atlieka transportavimo funkciją - perneša deguonį kraujyje, o taip pat transportuoja kitas molekules per ląstelių membranas ir visame organizme. Baltymai taip pat dalyvauja imuninės sistemos veikloje - padeda organizmui kovoti su infekcijomis. Be to, baltymai veikia kaip hormonai ir signalinės molekulės, reguliuojančios įvairius biologinius procesus, tokie kaip augimas, medžiagų apykaita, cukraus kiekis kraujyje ir reprodukcija. O taip pat jie yra atsakingi už skysčių balansą organizme ir padeda palaikyti pH lygį, kuris yra svarbus sveikai ląstelių funkcijai. Taigi, baltymai yra ne tik struktūriniai komponentai, bet ir aktyvūs dalyviai beveik visose fiziologinėse funkcijose.

#

tags: #midijos #nauda #ir #žala

Populiarūs įrašai: