Laimės Receptas: Meilė, Džiaugsmas ir Tyrimai
Gyvenimo prasmės klausimas yra amžinas, o puikus atsakymas į jį - tiesiog būti laimingam. Laimė, nors ir paprasta, pakelia nuotaiką ir suteikia gyvenimui pilnatvės jausmą. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kas sudaro laimę, remdamiesi pozityviosios psichologijos tyrimais ir įžvalgomis.
Laimė Europoje ir Pasaulyje: Subjektyvus Vertinimas
Remiantis atsakymais į klausimą, ar jaučiatės laimingi, Airija, Islandija ir Nyderlandai yra laimingiausios šalys Europoje. Visame pasaulyje tarp dešimties laimingiausiųjų patenka ir ne tokios turtingos šalys, lyginant su Lietuva: Venesuela, Nigerija, Filipinai, Turkija. Šie duomenys rodo, kad laimė nebūtinai priklauso nuo materialinės gerovės.
Pozityvioji Psichologija: Mokslas Apie Laimingus Žmones
Žmogaus laimės ir klestėjimo jausmą nagrinėja pozityvioji psichologija. Šią psichologijos kryptį sukūrė buvęs Amerikos psichologų asociacijos vadovas Martinas Seligmanas, remdamasis humanistų Abrahamo Maslow, Carlo Rogerso ir Ericho Frommo idėjomis. Kitaip nei klasikinė psichologija, kuri koncentruojasi į psichologinių problemų sprendimą, pozityvioji psichologija nagrinėja laimingus žmones ir jų gyvenimo būdą.
Jeigu žmogaus būklę galėtume atvaizduoti skalėje nuo -10 (depresija, neviltis ir t. t.) iki +10 (džiaugsmas, laimė), tuomet vaizdžiai būtų galima sakyti, kad klasikinė psichologija padeda žmogui, tarkime, iš būsenos -7 pereiti į būseną -2 arba geriausiu atveju pasiekti nulį, pavyzdžiui, atsikratyti baimių, liūdesio, depresijos ir grįžti į normalią būseną. Pozityvioji psichologija siekia pakelti žmogų iš 0 į +10, atskleidžiant jo stipriąsias puses ir potencialą.
Trys Laimingo Gyvenimo Kokybės
Pozityviosios psichologijos atstovų nuomone, laimingo žmogaus gyvenimas turi pasiekti tris kokybes - būti malonus, įtraukiantis ir prasmingas.
Taip pat skaitykite: Laimės sausainių variacijos
Malonus Gyvenimas
Dauguma sutiksite, kad malonaus gyvenimo pagrindas - patiriamos malonios emocijos (linksmybės, kelionės, pramogos) ir darnūs santykiai (su šeima, draugais, kolegomis). Pinigai, turtas, materialinė gerovė suteikia lengvesnį pagrindą patirti daugiau primityvaus pasitenkinimo, malonumo. Tačiau svarbu atskirti du dalykus - pagrindinius poreikius ir turtą.
Pagrindiniai poreikiai: šiltas stogas virš galvos, maistas, apranga, būtiniausi pirkiniai sau ar savo artimiesiems, turi būti patenkinti. Apie kokią laimę žmogus gali galvoti, kai vos suduria galą su galu? Šiais interneto ir globalizacijos laikais beveik visi protingi, darbštūs ir norintys mokytis žmonės darbo rinkoje anksčiau ar vėliau suranda ne minimaliai mokamus darbus. Tačiau vėliau, patenkinus pagrindinius poreikius, pinigai mažai siejasi su laimingumu. Taip, jie padeda lengviau pasiekti pozityvių emocijų: mėgautis pramogų pasauliu, keliauti į egzotiškus kraštus, džiaugtis prabangiu automobiliu, didesniu butu ir t. t. Tačiau yra labai daug turtingų žmonių, kurie nėra laimingi.
Jeigu pozityvioms emocijoms susikurti papildomos lėšos gali padėti, tai teigiami santykiai aplink žmogų priklauso tik nuo jo paties pasirinkimo ir pastangų. Šeima arba vaikai nėra būtina laimingo gyvenimo sąlyga, tačiau šeima ir vaikai labai svarbūs maloniam gyvenimui. Sveika, draugiška, didelė šeima suteikia daug džiaugsmo ir, žinoma, patenkina teigiamų santykių poreikį. Vaikai taip pat iš dalies suteikia gyvenimui prasmės.
Psichologų Edo Dienerio ir Eunkooko M. Suho tyrimai rodo, kad šeimas sukūrę žmonės teigia esą laimingesni. Tačiau malonų gyvenimą kuria ne pati šeima, o geri santykiai. Jeigu gyvenant šeimoje nuolatos patiriamos neigiamos emocijos ir jaučiama įtampa, laimės tai greičiausiai neprideda. Na, o šeimos nesukūrusiems žmonėms arba vaikų neturinčioms šeimoms taip pat yra kur pasisemti malonumų.
Įtraukiantis Gyvenimas
Daug kam pažįstamas jausmas, kai kokia nors mėgstama veikla mus taip užvaldo, kad laikas, rodos, sustoja, aplinkiniai ištirpsta - mes maksimaliai įsitraukę į gyvenimo vyksmą. Tai vadinama įtraukiančiu gyvenimu. Kiekvienas turime savo aistrą: sportą, meną, verslą, savo profesiją, pomėgius, rūpinimąsi artimuoju, o gal namų ruošą. Norint būti laimingam, neužtenka vien malonaus gyvenimo, užpildyto pozityviomis emocijomis. Reikia turėti visiškai įtraukiančią veiklą.
Taip pat skaitykite: Gyvenimo būdas pagal Joną Meką
Laimė vien malonumais ir pozityviomis emocijomis paremtame gyvenime išblės kaip itališkų ledų skonis - pirmieji kąsniai bus dieviški, o vėliau viskas taps vienoda ir nuobodu. Įtraukiantis gyvenimas pagrįstas veikla, kurioje atsiskleidžia žmogaus asmeninės stiprybės. Gal tai guvus ir greitas protas, mokėjimas bendrauti, laki vaizduotė, nuolatinis noras tobulėti, atkaklumas, drąsa ir energija, o gal tiesiog atvira širdis, draugiškumas, užuojauta ir meilė kitiems.
Geriausia, kai žmogaus darbas paremtas jo pomėgiais, aistromis ir asmeninėmis stiprybėmis. Kai jo iššūkiai atitinka jo gebėjimus, kad per lengvi nekeltų nuobodulio, o per sunkūs - streso.
Prasmingas Gyvenimas
Paprastai žmogus paeiliui pereina visus šiuos etapus: malonų gyvenimą papildo įtraukiančiu, įtraukiantį papildo prasmingu. Anksčiau ar vėliau pilnatvei pasiekti pradeda reikėti ko nors daugiau. Tai gali būti noras ką nors palikti po savęs, padėti kitiems, bet svarbiausia - gyventi dėl ko nors didingesnio, būti reikšmingesnio dalyko dalimi, t. y. gyventi prasmingai.
Kiti atranda gyvenimo prasmę religiniuose potyriuose, tačiau tai tinka ne visiems. Tyrimų duomenimis, laimingas žmogus gali būti ir tikintis, ir netikintis, tačiau pagal statistiką tikintys žmonės sakosi esą laimingesni.
Optimistas Ar Pesimistas: Ar Galime Pasikeisti?
Vieni esame labiau optimistai, kiti - pesimistai. Optimistai kasdien patiria daugiau teigiamų emocijų, o pesimistai priešingai. Manoma, kad net 50 proc. šio labiau optimistinio ar labiau pesimistinio emocinio lygio yra įgimta. Kita didelė dalis susiformavusi vaikystėje. Žmogus gali išmokti būti optimistiškesnis, tačiau pasikeisti jis gali tik 5-15 procentų. Tai nėra daug, tačiau mes galime keisti savo įsitraukimą į veiklą, rasti gyvenimo prasmę, sukurti teigiamus santykius. Čia ribų nėra, todėl papildomų laimės, džiaugsmo šaltinių reikia ieškoti šiuose gyvenimo aspektuose.
Taip pat skaitykite: Laimės paieškos su Jonu Meku
Ką Galime Padaryti Jau Rytoj, Kad Būtume Laimingesni?
Įvertinkime savo gyvenimą per pozityviosios psichologijos laimingo gyvenimo sudedamųjų dalių prizmę. Ar gyvenimas jums malonus, jaučiate daug teigiamų emocijų ir palaikote darnius santykius? Ar gyvenimas įtraukiantis - darbas arba veikla įtraukia ir yra pagrįsta individualiomis stiprybėmis? Kaip su prasmingu gyvenimu - ar galima savo veiklą padaryti prasmingesnę, naudingą didesniems tikslams, o ne tik sau?
Irmos Istorija: Laimė Kasdienybėje
Irma Drublionienė, „Vikonda“ grupei priklausančios UAB „Vikeda“ personalo administratorė, jau 22 metus dirba šioje įmonėje. Ji teigia, kad per tą laiką „Vikeda“ nuolat keitėsi, o puiki atmosfera ir šaunūs kolegos išliko stabilūs. Irma mėgaujasi bendravimu, darbu su duomenimis ir informacinėmis sistemomis, o laisvalaikį leidžia gamtoje ir su anūkais.
Irmos istorija iliustruoja, kaip galima rasti džiaugsmą kasdienybėje, įžvelgti jį mažose smulkmenose. Ji pasiduoda tėkmei ir retai planuoja užsiėmimus su anūkais, o jie retai kada stokoja idėjų, kaip praleisti vakarą. Vidinę ramybę spinduliuojanti moteris atskleidžia, jog tokią jos būseną ir jauseną formuoja vieta, kurioje ji gyvena - Pašilių kaimas. Irma pasidžiaugia, kad šalia yra populiari maudykla, miškas, į kurį per savaitę bent 3-4 kartus išeina pasivaikščioti. Tai yra visiška priešingybė nuolatiniam šurmuliui, žmonių klegesiui, triukšmui, stresui.
Irma sako, kad jai pavyko arba pasisekė mokėti džiaugtis savo pačios draugija, surasti gyvenime patinkančių veiklų ir mylimų draugų, mokėti pasidžiaugti paprastais dalykais ir turėti artimą santykį su savo vaikais. O ir DADU šūkis tą mano sėkmės receptą labai gerai iliustruoja: „Tai, ką mėgsti Tu!“
PERMA Modelis: Penki Psichologinės Gerovės Komponentai
Pozityviosios psichologijos pradininku tituluojamas profesorius Martinas Seligmanas kartu su savo kolegomis pristatė psichologinės gerovės modelį PERMA. Šio akronimo raidės koduoja penkis esminius psichologinės gerovės komponentus:
- Pozityvios emocijos (angl. positive emotions)
- Esmingas įsitraukimas į tai, ką darome (angl. engagement)
- Ryšiai su kitais (angl. relationships)
- Mintis apie prasmę (angl. meaning)
- Atsidavimas pasiekimams (angl. accomplishments)
Pozityvios Emocijos
Teigiami emociniai išgyvenimai yra vienas kertinių psichologinės gerovės komponentų. Kuo daugiau jų patiriame, tuo laimingesni esame. Viena garsiausių pozityviosios psichologijos atstovių Barbara Fredrickson kartu bendražygiais įrodė, kad teigiamos emocijos geba neutralizuoti neigiamų emocijų poveikį. Anot profesorės, trys pozityvūs potyriai gali atsverti vieną negatyvų.
Pozityvūs jausmai skatina mūsų smalsumą, kūrybingumą, didina produktyvumą, padeda kurti ir stiprinti santykius su kitais. Atlikta nemažai mokslinių tyrimų, kurie įrodė, kad teigiamos emocijos lemia didesnį atsparumą gyvenimo negandoms, yra susijusios su tvirtesne imunine sistema, geresne fizine bei psichologine sveikata, ir gali prailginti gyvenimą.
Jei savo gyvenime patiriate mažai teigiamų jausmų, skirkite laiko pagalvoti, kodėl taip yra. Raskite būdų, kaip galėtumėte jų patirti daugiau. Gal tam padės, jei kuo daugiau laiko praleisite su artimais žmonėmis ar užsiimsite mėgstamomis veiklomis? Neturite tokių? Išbandykite ką nors nauja. Taip pat nepamirškite daugiau judėti, mėgautis gamta, kelionėmis. Išmokite susikurti laimę čia ir dabar. Pavyzdžiui, išsikepkite skanų pyragą, pažiūrėkite mėgstamą filmą ar patogiai įsitaisę paskaitykite jums patinkančią knygą. Išsiugdykite naują įprotį - kiekvienos dienos pabaigoje paklauskite savęs, už ką šiandien jaučiatės dėkingi. Pasistenkite atrasti bent tris dalykus, už kuriuos galėtumėte padėkoti. Pavyzdžiui, už puodelį rytinės kavos, už laiką, praleistą su brangiais žmonėmis, ar už draugišką praeivio šypseną. Praktikuojant dėkingumą, smegenys išmoksta fiksuoti teigiamus, o ne neigiamus dalykus, todėl ilgainiui patiriame daugiau pozityvių emocijų ir tampame laimingesni.
Įsitraukimas į Veiklą (Flow)
Ar kartais panyrate į mėgstamą veiklą taip, kad dingsta laiko pojūtis, pamirštate supančią aplinką, nebejaučiate alkio ir troškulio? Anot M. Seligmano, tokia būsena yra viena iš psichologinės gerovės sudedamųjų dalių. Kuo dažniau ją patiriame, tuo laimingesni ir labiau patenkinti savo gyvenimu esame.
Šiai ypatingai ir užburiančiai būsenai apibūdinti puikiai tinka garsaus vengrų kilmės psichologo Mihály’o Csíkszentmihályi’io pasiūlyta srauto (angl. flow) sąvoka. Ja autorius apibrėžia būseną, kai žmogus yra taip įsitraukęs ir susiliejęs su veikla, kad visiškai pamiršta ne tik save, bet ir viską, kas vyksta aplink jį. Laikas tarsi išnyksta. Tuo metu negalvojame nei apie praeitį, nei apie ateitį. Mintys sukasi tik apie tai, kas vyksta čia ir dabar. O vietoje nuovargio, kūną užplūsta energija.
Pagalvokite, kokių veiklų metu prarandate laiko pojūtį. Raskite būdų, kaip šioms veikloms galėtumėte skirti daugiau laiko. Panardinti į tėkmės būseną gali skaitymas, rašymas, piešimas, sportavimas, muzikos klausymasis ar bet kuri kita jums įdomi veikla.
Norint pajusti tėkmės būseną, svarbu, kad veikla jums teiktų pasitenkinimą, atitiktų jūsų gebėjimus (nebūtų pernelyg sunki arba pernelyg lengva), ir kad atsiribotumėte nuo to, kas jus blaško, sutelkdami visą savo dėmesį į tai, ką tuo metu darote. Mokytis pasinerti į srauto būseną galite praktikuodami dėmesingą įsisąmoninimą (angl. mindfulness). Šis metodas padeda ugdyti gebėjimą susitelkti į dabarties akimirką ir visiškai bei sąmoningi ją išgyventi.
Geri Santykiai su Kitais
Žmonės yra socialios būtybės. Santykiai su kitais turi didelę įtaką mūsų psichologinei gerovei. Kuo pozityvesni ir sveikesni mūsų santykiai su aplinkiniais, tuo laimingesni ir labiau patenkinti savo gyvenimu esame. Ir, atvirkščiai, kuo toksiškesni ir labiau konfliktiški mūsų ryšiai su kitais, tuo sunkiau pajusti laimę ir pasitenkinimą savo gyvenimu. Taip nutinka dėl to, kad jausti artimą ir saugų ryšį su kuo nors yra vienas pagrindinių ir svarbiausių žmogaus poreikių.
Geri santykiai su kitais suteikia mūsų gyvenimui prasmę, apsaugo nuo slegiančio atskirties ir vienišumo jausmo, apdovanoja meile, dėmesiu, rūpesčiu, užtikrina paramą ir palaikymą sunkiais gyvenimo laikotarpiais. Santykiai su kitais papildo mūsų gyvenimą, todėl skirkite laiko pagalvoti, kokie žmonės jus supa ir ar esate patenkinti savo turimais santykiais. Jei ne, paieškokite savyje atsakymo, kodėl taip yra. Apibrėžkite santykių ribas, kurių nevalia peržengti. Nutraukite ryšius su žmonėmis, kurie jus verčia jaustis blogai. Stiprinkite ir puoselėkite tuos santykius, kuriuos palaikydami jaučiatės saugūs, mylimi ir laimingi. Pasižadėkite sau daugiau laiko praleisti su jums brangiais žmonėmis. Tikriausiai nemažą savo laiko dalį praleidžiate darbe, todėl stenkitės užmegzti ir palaikyti kuo įmanoma geresnius ir šiltesnius santykius su savo kolegomis.
Prasmės Jausmas
Geriausiai jaučiamės tada, kai savo laiką ir energiją skiriame tam, kas mums atrodo prasminga ir vertinga. Tai gali būti šeima, darbas, kelionės, savanoriška ar kitokia veikla. Koncentruodamiesi į tai, kas mums svarbiausia, suteikiame savo gyvenimui prasmės, kuri, anot M. Seligmano, yra reikšminga psichologinės gerovės dalis.
Skirkite laiko pagalvoti, kas jums suteikia prasmės jausmą. Kokias vertybes ir prioritetus puoselėjate? Kokius tikslus ir siekius sau keliate? Išsigryninę tai, kas jums gyvenime svarbiausia, žinosite, į ką turite koncentruotis. Įtraukite į savo aplinką kuo daugiau prasmingų veiklų. Pavyzdžiui, pradėkite savanoriauti jums patinkančioje organizacijoje arba prisijunkite prie dominančios bendruomenės.
Pasiekimai
Nesvarbu, ar tai būtų pirmasis įveiktas maratonas, ar baigtos studijos universitete - kiekvienas sėkmingai pasiektas tikslas padeda mums jaustis laimingiems. Atsakykite sau, kokių dalykų šiuo metu norėtumėte pasiekti? Kokių turite norų ir svajonių? Siekiai gali būti ir maži, ir dideli. Svarbiausia, kad jie būtų realūs ir atitiktų jūsų galimybes. Pagalvokite, kokių žingsnių galėtumėte imtis jau dabar, kad bent laipteliu pajudėtumėte užsibrėžto tikslo link. Susidarykite mažų kasdienių tikslų sąrašą ir kaskart, ką nors iš jo atlikę, tai išbraukite. Taip kiekvieną sykį apdovanosite save pasitenkinimo jausmu. Dienos pabaigoje koncentruokitės į tai, ką padarėte, o ne į tai, ko nepadarėte. Ir, svarbiausia, nepamirškite pasidžiaugti savo laimėjimais, net jei jie ir neatrodo dideli.
Pusiausvyra Yra Raktas Į Laimę
Susipažinę su pagrindiniais psichologinės gerovės elementais, pagalvokite, kiek savo laiko ir dėmesio skiriate kiekvienam jų. Tai ypač pravartu padaryti, kai gyvenimas jūsų netenkina, jaučiatės prislėgti ir nelaimingi. Tokia savijauta gali reikšti, kad kažkuri ar net kelios jūsų psichologinei gerovei svarbios sritys yra apleistos ir kad atėjo laikas kažką keisti.
Laimė Ir Hormonai: Chemija Ar Dvasia?
Kas yra laimė? Kas daro žmones laimingus? Šie klausimai savo prigimtimi panašūs į garsųjį Hamleto „būti ar ne būti“. Mokslininkai jau daugelį metų bando išsiaiškinti universalias laimės paslaptis ir priežastis. Turbūt esate girdėję, kad meilė ar bet kokie kiti mums tokie malonūs ir gražūs jausmai tėra „cheminė reakcija“. Iš tiesų teoriškai tai tiesa - už laimės pojūtį atsakingi hormonai endorfinai - serotoninas ir noradranalinas.
Taip, iš dalies tai tiesa, tačiau San Francisko universiteto mokslininkų tyrimas parodė, kad patys pinigai savaime laimės neatneš. Labai svarbu tai, kaip pinigus leidžiame: jei už juos įsigysime bilietus į teatrą, kiną, pasidovanosime vakarienę restorane, per atostogas nukeliausime į išsvajotą šalį, pajusime daug didesnį malonumą, džiaugsmą ir laimę nei nusipirkę naują drabužį, elektronikos prietaisą ar dar kokį nors daiktą.
Mokslininkai teigia, jog žmogus, pinigus leisdamas mėgstamai veiklai, o ne materialiems dalykams, patenkina savo poreikį bendrauti, palaiko santykius ar užmezga naujas pažintis, įgyja ilgalaikių įspūdžių. Juk, nusipirkę bilietus į spektaklį, dažniausiai pasikviečiame ką nors eiti kartu, kelionės metu geriau pažįstame artimuosius, taip pat sutinkame naujų žmonių. Liege universiteto psichologai teigia, kad pinigai jų turintiems nuolat laimės jausmo neatneša, kadangi tiek nauji daiktai, tiek ir įvairūs pasilepinimai greitai tampa kasdienybe. Juk jei kasdien mėgausimės skaniausiais valgiais, gėrimais, jie tiesiog nebeteks savo pirminės vertės.
Švedijos Giotenburgo universiteto mokslininkai teigia, jog sunkus darbas - kad ir kaip paradoksaliai skambėtų - daro žmones laimingus. Tiesa, darbas turi atitikti žmogaus sugebėjimus, skatinti siekti tikslų ir tiesiog patikti žmogui. Jei dirbate ne jums skirtą darbą, vadinasi, turite jį pakeisti.
Abrahamas Maslou (Abraham Maslow) paskelbė žmogaus poreikių teoriją - poreikių hierarchiją piramidės pavidalu. „Kad taptų laimingas, muzikantas turi kurti muziką, tapytojas turi tapyti paveikslus, poetas - rašyti eiles. Žmogus turi tapti tuo, kuo jis gali tapti. Tai mes vadiname savęs aktualizavimo poreikiu… Tai reiškia žmogaus norą išreikšti savo potencialą, glūdinčias jame galimybes, tapti tuo, kuo jis sugeba tapti“, - taip laimę apibūdino pats A. Maslou.
Princtono ir Harvardo universitetų mokslininkai teigia, kad norint būti laimingam, būtina mankštinti smegenis! Greitas mąstymas sprendžiant įvairias problemas, ieškant idėjų suteikia pakylėjimo, energijos, jėgų ir džiaugsmo. Tai gali būti kryžiažodžio sprendimas, aktyvūs protiniai žaidimai, viktorinos, karšta diskusija, netgi greitas skaitymas.
Australų mokslininkai iš Sidnėjaus teigia, kad kuo žmogus vyresnis, tuo jis laimingesnis. Vyresni žmonės yra mažiau nervingi, mažiau bijosi ir daugiau koncentruojasi į gyvenimo kokybę. Vyresniuosius mažiau erzina ir įvairūs aplinkos dirgikliai, jie sugeba kontroliuoti savo blogas emocijas ir leidžia skleistis pozityvioms. Jei jaučiatės liūdni, nelaimingi, užsiimkite fizine veikla.
Ekstravertai dažnai yra laimingesni už intravertus. Jei esate intravertas, apsimeskite. Net jei ir jaučiatės nepatogiai, verskite save dalyvauti įvairiuose renginiuose, bendraukite ir ypač su nepažįstamaisiais - tai tikrai padės.
Nepamirškite tikėjimo geresne ateitimi, vilties, kad viskas bus gerai - tyrimai rodo, kad šalyse, kur religija vaidina svarbų vaidmenį ir žmonės yra giliai tikintys, žmonės yra laimingesni. Darykite gera kitiems.
Mokėjimas Džiaugtis Mažmožiais
Tai, kuo mes mėgaujamės, džiaugiamės, yra labai individualu ir priklauso nuo to, kas mums svarbu. Vienas džiūgauja stebėdamas krepšinio rungtynes, kitam širdis džiaugiasi girdint mėgstamos muzikos garsus. Kai mokame džiaugtis mažmožiais, sutariame su savimi, skleidžiame vidinę harmoniją. Šalia mokančiųjų džiaugtis ir kitiems gyvenimas atrodo gražesnis.
Psichologė Ernesta Krivickienė teigia, kad mokėjimas džiaugtis nepriklauso nuo piniginės storio, visuomeninės padėties, genų. Dažnas atvejis, kai, rodos, žmogus nepatiria jokių finansinių sunkumų, turi įdomų, gerai apmokamą darbą, puikią šeimą, tačiau nuolat viskuo nepatenkintas, piktas, niekas jam neteikia džiaugsmo. Kitas gi net ir nepritekliuje gyvendamas džiaugiasi kiekviena nauja diena, artimojo geru žodžiu, vaikų šypsena. Tai priklauso nuo požiūrio.
Psichologė E. Krivickienė sako, kad tai, kaip interpretuojame įvykius, kurie mums nutinka, turi gerokai didesnį poveikį nei patys įvykiai. Racionalus įvykių matymas gali mums padėti priimti ir rasti laimę tame, ką mes jau turime. Kai esi dėkingas už tai, ką turi, dėkingumas tampa vertybe. Dėkingumas už akivaizdžius dalykus gyvenime suteikia gilesnį laimės pojūtį. Yra sunku būti laimingam, jei nesi dėkingas už tai, ką jau dabar turi, ir negali to atpažinti.
Tie, kurie moka džiaugtis, gėrėtis, yra mielesni, įdomesni, visada geros nuotaikos. Tokie žmonės lengviau randa įvairių problemų sprendimus. Juk pozityviai mąstant smegenys verčiamos dirbti žmogaus naudai, padeda gelbėtis nuo dvasinių krizių. Pozityvus mąstymas padeda pajusti tikrą gyvenimo džiaugsmą, siekti savo tikslų, o ne beprasmiškai visą gyvenimą liūdėti ir nepajusti, kaip jis prabėgo.
Gyvenimas nėra vien džiugesio kupinas. Visiems tenka patirti ir skaudžių išgyvenimų, atlaikyti įvairius išbandymus, bet reikia mokytis atsikratyti blogų minčių, pasistengti pamatyti, kas yra aplink gražaus ir gero, patirti džiaugsmą, kurį dovanoja tikra draugystė, meilė, supratimas. Kaip gyventi, kad jaustumeisi laimingas, mokyklose nemoko, todėl patys turime išmokti džiaugtis gyvenimu, patirti laimę, sėkmę. Juk džiaugsmas padeda jausmams vis ieškoti ko nors gražaus.
Psichologė pataria koncentruoti dėmesį į dalykus, kurie daro jus laimingus, sudaryti sąrašą iš 100 minčių, įsitikinimų ir emocijų, kurie jums yra teigiami, dienos pabaigoje parašyti 10 dalykų, kurie jums suteikė džiaugsmo, ir prisiminti ką nors iš savo gyvenimo, kuomet buvote labai laimingas.
Laimė Lietuvoje Ir Pasaulyje: Statistiniai Duomenys
Pasauliniame laimės indekse Lietuva užima 71-ą vietą tarp 156 valstybių, aplenkdama kitas Baltijos šalis. Laimingiausi žmonės gyvena Danijoje, Norvegijoje, Šveicarijoje, Nyderlanduose ir Švedijoje. Europos Sąjungoje Lietuva aplenkė kaimynes Latviją (88 vieta) ir Estiją (72), taip pat Rumuniją (90), Vengriją (110) ir Bulgariją (144). Mažiausiai savo gyvenimu žmonės patenkinti Afrikos valstybėse - Ruandoje, Burundyje, Centrinėje Afrikos Respublikoje, Benine ir Toge.
Tyrimo autorių teigimu, laimę labiausiai lemia šie veiksniai: bendrojo vidaus produkto dydis, gyvenimo trukmė, korupcijos suvokimo lygis, laisvė priimti sprendimus, gyventojų dosnumas ir turėjimas į ką atsiremti sunkią akimirką.
tags: #laimės #receptas #meilė #džiaugsmas #tyrimai