Kas yra po pietų temperatūra: išsamus vadovas
Temperatūra po pietų - tai oro temperatūra tam tikru dienos metu, dažniausiai tarp vidurdienio ir vakaro. Ji gali skirtis priklausomai nuo daugelio veiksnių, įskaitant metų laiką, geografinę vietovę ir konkrečias oro sąlygas. Šiame straipsnyje išnagrinėsime įvairius aspektus, susijusius su temperatūra po pietų, įskaitant ją lemiančius veiksnius, skirtumus tarp skirtingų regionų ir jos poveikį mūsų sveikatai bei gerovei.
Oro temperatūros svyravimai Lietuvoje
Šaltasis atmosferos frontas, nors ir be kritulių, pastebimai paveikė temperatūrą Lietuvoje. Penktadienio popietę, 14 valandą, temperatūrų skirtumai tarp skirtingų šalies vietovių siekė net 10-11 laipsnių. Vakariniai ir šiauriniai rajonai vos siekė 7-9 °C, o pietiniuose rajonuose temperatūra pakilo iki 17-18 °C. Šis šaltasis frontas per Lietuvą praslinks iki vakaro, atnešdamas šaltą savaitgalį su žvarbiu vėju ir temperatūra, svyruojančia nuo 1 iki 6 laipsnių šilumos. Šeštadienį daugelyje vietovių numatomas sniegas, o vėsi orai išliks ir naujos savaitės pradžioje.
Temperatūros skirtumai tarp Arkties ir Antarkties
Du ašigaliai - Šiaurės ir Pietų - pasižymi skirtingais bruožais, kurie lemia skirtingas temperatūras.
- Arktis iš esmės yra užšalęs vandenynas, o Antarktida - žemynas, sudarytas iš uolienų, kalnų, slėnių ir ežerų, apsuptas vandenyno.
- Antarktidos žemynas nepriklauso jokiai valstybei ir neturi vietinių gyventojų, o Arktyje gyvena eskimai.
- Pietų ašigalis yra daug šaltesnis ir vėjuotesnis nei Šiaurės ašigalis. Antarktidoje vidutinė metinė temperatūra yra -49° C.
- Šiauriniame poliuje yra mažiau ledo nei pietiniame. Antarktidoje yra apie 90 % viso žemės ledo, sudarančio apie ¾ pasaulio gėlo vandens atsargų.
- Arkties regionui būdingas natūralus ledo tirpimo ciklas, kai vasarą beveik pusė ledo ištirpsta, o žiemą vėl sušąla. Antarktidoje ledo plokštė išlieka beveik tokio pat dydžio ir formos visus metus.
- Pingvinai gyvena tik Antarktidos regione, o baltosios meškos - šiauriniame pusrutulyje.
- Virš Antarktidos regiono ozono sluoksnis yra itin suplonėjęs, čia yra vadinamoji ozono skylė.
- Apie ketvirtadalis pasaulio naftos ir dujų atsargų slypi Arktyje, o po pietiniu Antarktidos šelfu taip pat manoma, kad yra naftos išteklių. Tačiau Antarktidos sutartis draudžia bet kokią naftos gavybos veiklą.
- Ties geografiniais žemės poliais susidaro poliariniai sūkuriai. Antarktidos poliarinis sūkurys yra daug stipresnis ir ilgiau išlieka nei Arkties.
- Žemės magnetiniai poliai nesutampa su geografiniais poliais ir juda. Magnetinis šiaurės polius juda rytų kryptimi po 55-60 kilometrų kasmet, o magnetinis pietų polius juda link vakarų po 10-15 kilometrų per metus.
Kūno temperatūra: norma ir nukrypimai
Kūno temperatūra yra individualus dalykas, o normaliomis ribomis laikoma 36,0-37,5 °C. Temperatūra nuo 37,7 °C jau laikoma karščiavimu. Kartais kūno temperatūra gali nukristi žemiau normos ribos, o pasveikus po ligos ji gali „šokinėti“. Tai rodo organizmo kovą su infekcija ar netinkamą šilumos reguliavimą.
Žemesnė nei norma kūno temperatūra sergant dažnai rodo organizmo kovą su infekcija ir netinkamą šilumos reguliavimą. Kartais nukritusi kūno temperatūra gali būti sunkesnės sveikatos problemos ženklas. Jei susirgus kūno temperatūra pakyla, tačiau išlieka kiek virš 37 °C net ir visiškai pasveikus, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju.
Taip pat skaitykite: Tradiciniai šaltibarščiai
Norint sužinoti savo tikrąją kūno temperatūrą, ją reikėtų matuoti neturint jokių negalavimų bent 3-5 kartus per dieną 2 savaites. Žemesnė nei 36,0 °C kūno temperatūra gali rodyti sulėtėjusius organizmo metabolinius procesus, antinksčių nepakankamumą, diabetą, anemiją, kai kurias endokrininės ligas, lėtinį alkoholizmą, narkotinių medžiagų vartojimą, stiprų organizmo alinimą ar mitybos sutrikimus.
Miego metu kūno temperatūra gali kilti arba kristi priklausomai nuo fazės. Gilaus miego fazės metu ji dažnai krinta. Kūno temperatūra dažnai yra šiek tiek žemesnė ir rytais, vos pabudus. Didelis stresas arba baimė taip pat gali turėti įtakos kūno temperatūros sumažėjimui. Intensyvus fizinis aktyvumas gali sukelti kūno temperatūros kritimą dėl padidėjusio šilumos praradimo prakaituojant.
Jei staiga palikusią aukštą temperatūrą lydi simptomai tokie kaip intensyvus galvos, pilvo, nugaros skausmas, itin išreikštas kosulys ar oro trūkumas, į gydymo įstaigą būtina kreiptis nedelsiant. Tačiau ir esant silpnumui, šaltkrėčiui, drebuliui, raumenų skausmams ar pan., rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją.
Metų laikai ir temperatūros kaita
Metų laikai - pavasaris, vasara, ruduo ir žiema - kinta dėl Žemės skriejimo aplink Saulę ir pastovaus Žemės sukimosi ašies posvyrio į Žemės orbitos plokštumą. Žemės Šiaurės pusrutulis į Saulę daugiau atgręžtas pavasarį ir vasarą, mažiau rudenį ir žiemą.
- Astronominio pavasario pradžia Šiaurės pusrutulyje ir astronominio rudens pradžia Pietų pusrutulyje yra momentas, kai Saulės centras pereina per dangaus pusiaują pavasario lygiadienio taške.
- Astronominės vasaros pradžia Šiaurės pusrutulyje ir astronominės žiemos pradžia Pietų pusrutulyje yra momentas, kai Saulės centras pereina per ekliptikos tašką, esantį toliausiai į šiaurę nuo dangaus pusiaujo.
- Astronominio rudens pradžia Šiaurės pusrutulyje ir astronominio pavasario pradžia Pietų pusrutulyje yra momentas, kai Saulės centras vėl pereina per dangaus pusiaują, bet jau rudens lygiadienio taške.
- Astronominės žiemos pradžia Šiaurės pusrutulyje ir astronominės vasaros pradžia Pietų pusrutulyje yra momentas, kai Saulės centras pereina per ekliptikos tašką, esantį toliausiai į pietus nuo dangaus pusiaujo.
Žemė skrieja elipsine orbita aplink Saulę netolygiai, todėl metų laikų trukmė nevienoda. Arčiausiai Saulės Žemė būna sausio pradžioje, kai eina per perihelį ir skrieja greičiausiai. Dėl to Šiaurės pusrutulyje astronominė žiema yra trumpiausias metų laikas, o astronominė vasara - ilgiausias.
Taip pat skaitykite: Kaip kepti kopūstų pyragą
Su Saulės padėties kitimu susijusi sezoninė orų kaita ir gamtos reiškiniai - fenologiniai metų laikai. Šiaurės pusrutulio vidutinėse platumose yra 4 fenologiniai metų laikai. Lietuvoje fenologine žiema laikomas laikotarpis, kai oro vidutinė paros temperatūra yra žemesnė negu -1 °C. Fenologinių metų laikų pradžia ir trukmė labiausiai skiriasi pajūryje ir Šiaurės rytų Lietuvoje.
Tenerifės klimatas: nesibaigianti vasara
Tenerifė, didžiausia Kanarų salyno sala, vadinama nesibaigiančio pavasario sala dėl šilto klimato visus metus. Temperatūra dienos metu vidutiniškai nenusileidžia žemiau 20 laipsnių šilumos. Salos pietūs visuomet būna šilčiausi su daugiausia saulėtų dienų per metus, tuo tarpu šiaurėje sutiksite daugiau lietaus debesų.
Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje
tags: #kas #yra #po #pietų #temperatūra