Xanax Alternatyvos Be Recepto: Ar Tikrai Įmanoma Rasti Saugų Sprendimą?

Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime Xanax įsigijimo be recepto galimybes, saugumą ir susijusias rizikas. Informacija pateikiama iš įvairių perspektyvų, atsižvelgiant į teisėsaugos, medicinos specialistų ir pacientų nuomones, siekiant pateikti kuo išsamesnį ir objektyvesnį vaizdą. Taip pat išnagrinėsime Xanax, populiaraus vaisto nuo nerimo, prieinamumą be recepto, jo saugumą, riziką ir alternatyvas. Atsižvelgsime į įvairius aspektus, nuo teisinių niuansų iki potencialių priklausomybės problemų ir galimybių gauti profesionalią pagalbą.

Kas Yra Xanax ir Kam Jis Skirtas?

Xanax (alprazolamas) yra benzodiazepinų grupės vaistas, dažniausiai skiriamas nerimo sutrikimams, panikos atakoms ir nerimui, susijusiam su depresija, gydyti. Jis veikia centrinę nervų sistemą, slopindamas smegenų veiklą ir sukeldamas raminamąjį poveikį. Dėl šio poveikio, Xanax gali būti veiksmingas trumpalaikiam simptomų palengvinimui, tačiau ilgalaikis vartojimas gali sukelti priklausomybę ir kitus nepageidaujamus šalutinius poveikius. Konkrečiai, alprazolamas veikia sustiprindamas neurotransmiterio GABA (gama-amino sviesto rūgšties) poveikį smegenyse. GABA padeda sumažinti neuronų sužadinimą, taip mažindamas nerimą ir įtampą.

Benzodiazepinai, tokie kaip Xanax, yra galingi vaistai, todėl jų vartojimas turi būti griežtai kontroliuojamas gydytojo. Netinkamas vartojimas arba per didelės dozės gali sukelti rimtų šalutinių poveikių, įskaitant priklausomybę, abstinencijos sindromą ir net mirtį, ypač derinant su alkoholiu ar kitais slopinančiais vaistais.

Ar galima įsigyti Xanax be recepto?

Teisiškai, Xanax Lietuvoje ir daugelyje kitų šalių yra receptinis vaistas. Tai reiškia, kad norint jį įsigyti, būtinas gydytojo išrašytas receptas. Vaistinės negali parduoti šio vaisto be tinkamo recepto. Bandymai įsigyti Xanax nelegaliai, pavyzdžiui, internetu iš nepatikimų šaltinių, yra ne tik neteisėti, bet ir labai pavojingi. Tokiu būdu įsigyti vaistai gali būti padirbti, netinkamos sudėties ar netgi užteršti pavojingomis medžiagomis. Įsigijimas be recepto yra nelegalus ir susijęs su didelėmis rizikomis, įskaitant galimybę įsigyti padirbtus vaistus arba vaistus su nežinomomis medžiagomis.

Recepto reikalavimas yra būtinas dėl kelių priežasčių, įskaitant priklausomybės riziką, toleranciją ir abstinencijos sindromą. Gydytojas, prieš skirdamas Xanax, įvertina paciento būklę, rizikos faktorius ir potencialią naudą. Jis taip pat gali stebėti paciento būklę gydymo metu ir koreguoti dozę, jei reikia.

Taip pat skaitykite: Šlapimo takų infekcijų gydymas Furadoninu

Nelegalūs šaltiniai: Nors Xanax įsigijimas be recepto yra nelegalus, egzistuoja nelegalūs šaltiniai, pavyzdžiui, internetinės vaistinės be licencijos ar nelegalūs narkotikų prekeiviai. Tačiau tokie šaltiniai kelia didelę riziką.

Kodėl Xanax Reikalauja Recepto?

Xanax priklauso benzodiazepinų grupei, kuri žinoma dėl savo potencialo sukelti priklausomybę ir kitus nepageidaujamus poveikius. Recepto reikalavimas yra būtinas dėl kelių priežasčių:

Priklausomybės rizika: Xanax yra priklausomybę sukeliantis vaistas. Ilgalaikis vartojimas gali sukelti fizinę ir psichologinę priklausomybę. Receptas užtikrina, kad vaistas būtų vartojamas prižiūrint gydytojui, kuris gali stebėti priklausomybės požymius. Ilgalaikis Xanax vartojimas gali sukelti fizinę ir psichologinę priklausomybę. Staigus vaisto nutraukimas gali sukelti abstinencijos simptomus, tokius kaip nerimas, nemiga, drebulys, traukuliai ir net psichozė.
Šalutiniai poveikiai: Xanax gali sukelti įvairius šalutinius poveikius, įskaitant mieguistumą, galvos svaigimą, koordinacijos sutrikimus, atminties problemas ir depresiją. Gydytojas gali įvertinti paciento sveikatos būklę ir parinkti tinkamą dozę, kad sumažintų šalutinių poveikių riziką.
Sąveika su kitais vaistais: Xanax gali sąveikauti su kitais vaistais, įskaitant alkoholį, opioidinius skausmą malšinančius vaistus ir kitus raminamuosius vaistus. Šios sąveikos gali būti pavojingos gyvybei. Gydytojas gali įvertinti paciento vartojamus vaistus ir nustatyti galimas sąveikas.

Taip pat skaitykite: Viskas, ką reikia žinoti apie akinių receptus
Netinkamas vartojimas: Dėl raminamojo poveikio, Xanax gali būti netinkamai vartojamas rekreaciniais tikslais. Receptas padeda apriboti netinkamą vartojimą ir priklausomybės plitimą.
Tolerancija: Laikui bėgant, organizmas gali priprasti prie Xanax poveikio, todėl reikia didesnės dozės, kad būtų pasiektas toks pat efektas. Tai gali padidinti priklausomybės ir perdozavimo riziką.
Psichikos sveikatos problemų maskavimas: Xanax gali laikinai sumažinti nerimą, tačiau jis negydo pagrindinės psichikos sveikatos problemos. Ilgalaikis Xanax vartojimas gali maskuoti simptomus ir atitolinti tinkamą gydymą.

Rizika Įsigyjant Xanax Be Recepto

Įsigyjant Xanax be recepto, susiduriama su didele rizika:

Padirbti vaistai: Nelegalūs šaltiniai dažnai parduoda padirbtus vaistus, kurie gali neatitikti deklaruojamos sudėties arba turėti pavojingų priemaišų. Tokie vaistai gali būti neefektyvūs arba sukelti rimtų sveikatos problemų. Internetu įsigyti vaistai gali būti padirbti, t. y. jie gali būti pagaminti iš netinkamų ingredientų arba visai neturėti veikliosios medžiagos. Tai gali būti ne tik neveiksminga, bet ir pavojinga sveikatai.

Taip pat skaitykite: Sapnai apie kopūstus: ką jie pranašauja?
Neteisinga dozė: Be gydytojo priežiūros, sunku nustatyti tinkamą Xanax dozę. Per didelė dozė gali sukelti perdozavimą, o per maža - neefektyvumą. Neturint gydytojo priežiūros, sunku nustatyti tinkamą Xanax dozę. Per didelė dozė gali sukelti perdozavimą, o per maža - neefektyvų gydymą.
Sąveika su nežinomomis medžiagomis: Nelegalūs vaistai dažnai maišomi su kitomis medžiagomis, kurių poveikis gali būti nenuspėjamas ir pavojingas. Jei vartojate kitus vaistus, Xanax gali su jais sąveikauti ir sukelti nepageidaujamus poveikius. Būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku, kad būtų išvengta pavojingų sąveikų.
Priklausomybė ir nutraukimo sindromas: Vartojant Xanax be gydytojo priežiūros, padidėja priklausomybės rizika. Priklausomybė gali turėti rimtų pasekmių sveikatai, santykiams ir finansams. Staigus vaisto nutraukimas gali sukelti nutraukimo sindromą, kuris pasireiškia nerimu, nemiga, traukuliais ir kitais simptomais. Staigus Xanax vartojimo nutraukimas gali sukelti abstinencijos sindromą, kuris gali būti labai nemalonus ir net pavojingas.
Teisinės pasekmės: Xanax įsigijimas be recepto yra nelegalus ir gali sukelti baudžiamąją atsakomybę. Įsigyjant ir vartojant Xanax be recepto, galima susidurti su teisinėmis pasekmėmis.

Alternatyvos Xanax Gydymui

Yra daug alternatyvių būdų gydyti nerimą ir panikos atakas, kurie yra saugesni ir mažiau priklausomi nei Xanax. Štai keletas iš jų:

Kognityvinė elgesio terapija (KET): KET yra psichoterapijos forma, kuri padeda pacientams identifikuoti ir keisti neigiamas mintis ir elgesį, susijusį su nerimu. Psichoterapija: Kognityvinė elgesio terapija (KET) ir kitos terapijos gali padėti išmokti valdyti nerimą ir panikos atakas. Terapija padeda identifikuoti ir pakeisti neigiamas mintis ir elgesį, kuris prisideda prie nerimo.
Vaistai nuo depresijos (SSRI): SSRI (selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai) yra vaistai, dažnai skiriami nerimo sutrikimams gydyti. Jie yra mažiau priklausomi nei benzodiazepinai. Vaistai nuo nerimo (ne benzodiazepinai): Yra keletas vaistų nuo nerimo, kurie nėra benzodiazepinai ir nesukelia tokios didelės priklausomybės rizikos. Tai gali būti selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI), selektyvūs noradrenalino reabsorbcijos inhibitoriai (SNRI) ir kiti vaistai.
Meditacija ir atsipalaidavimo technikos: Meditacija, joga ir kitos atsipalaidavimo technikos gali padėti sumažinti nerimą ir įtampą.
Gyvenimo būdo pokyčiai: Sveika mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir pakankamas miegas gali padėti sumažinti nerimą. Gyvensenos pokyčiai: Sveika gyvensena, įskaitant reguliarų fizinį aktyvumą, sveiką mitybą, pakankamą miegą ir streso valdymą, gali padėti sumažinti nerimą.
Natūralios priemonės: Kai kurios natūralios priemonės, tokios kaip joga, meditacija, aromaterapija ir žolelių preparatai, gali padėti sumažinti nerimą. Tačiau svarbu pasitarti su gydytoju prieš pradedant vartoti bet kokias natūralias priemones, ypač jei vartojate kitus vaistus.

Pagalba ir ištekliai

Jei jaučiate, kad kovojate su nerimu ar priklausomybe nuo Xanax, yra daug pagalbos ir išteklių, kurie gali jums padėti:

Psichikos sveikatos specialistai: Gydytojai, psichologai, psichoterapeutai ir kiti psichikos sveikatos specialistai gali padėti jums valdyti nerimą ir priklausomybę.
Pagalbos grupės: Pagalbos grupės, tokios kaip Anoniminiai narkomanai (NA) ir Anoniminiai alkoholikai (AA), gali suteikti paramą ir supratimą žmonėms, kovojantiems su priklausomybe.
Karštosios linijos: Yra daugybė karštųjų linijų, kurios gali suteikti nemokamą ir konfidencialią pagalbą žmonėms, kovojantiems su psichikos sveikatos problemomis ir priklausomybe.
Interneto ištekliai: Yra daugybė interneto svetainių ir forumų, kurie gali suteikti informaciją, paramą ir išteklius žmonėms, kovojantiems su nerimu ir priklausomybe.

Ką daryti, jei jaučiate, kad jums reikia Xanax?

Jei jaučiate, kad jums reikia Xanax, svarbu kreiptis į gydytoją arba psichikos sveikatos specialistą. Jis įvertins jūsų būklę ir nustatys tinkamiausią gydymo planą. Gydytojas gali paskirti Xanax, jei jis mano, kad tai yra geriausias pasirinkimas jūsų atveju, tačiau jis taip pat gali rekomenduoti alternatyvius gydymo būdus.

Svarbu atvirai ir sąžiningai pasikalbėti su gydytoju apie savo simptomus, istoriją ir bet kokias kitas sveikatos problemas. Tai padės gydytojui nustatyti tinkamiausią gydymo planą ir sumažinti riziką.

Slaptas tyrimas apnuogino didelę problemą

Keisti vaistų skyrimo tvarką nuspręsta dar tada, kai Sveikatos apsaugos ministerijai vadovavo dabartinis Seimo narys, gydytojas psichiatras profesorius Aurelijus Veryga. Portalui „Delfi“ jis teigė, kad šie pokyčiai buvo būtini: „Mes esame tarp šalių, kur labai daug suvartojama šitų raminamųjų vaistų. Pirmasis labai rimtas ženklas to, kiek žmonių problemiškai vartojo juos, o gal net ir buvo priklausomi, buvo turbūt priėmus sprendimus dėl slaptų pirkėjų vaistinėse. Buvo žmonių, kuriems šituos vaistus, nors jie visą laiką buvo receptiniai, parduodavo iš viso be recepto. Kažkokiu būdu žmonės sugalvodavo jų nusipirkti. Kai atsirado galimybė slaptam pirkėjui patikrinti tokius pirkimus, atsirado pacientų, kurie pradėjo skųstis, kad šių vaistų nebeparduoda. Ir tada išlindo istorijos, kad žmonės vartoja tuos vaistus ne savaitėmis, kaip juos reikia skirti pagal visą principą, bet metais, dešimtmečiais! Taip negydoma jokia liga šitais vaistais - nei nemiga, nei dar kas nors. Žmonės tiesiog buvo padaryti priklausomais nuo raminamųjų vaistų“.

A. Veryga pastebėjo, kad šeimos gydytojai, skirdami benzodiazepinus, dažnai jaučiasi kaip savotiški įkaitai: „Dažnu atveju jie tiesiog nenori ginčytis ir konfliktuoti su atėjusiu pacientu. Dabar pacientai yra „išgudrėję“. Jie nusistato sau ligas per „Google“, išsiaiškina su kaimynais, kokie yra galimi vaistai ir dažnu atveju šeimos gydytojas patiria spaudimą išrašinėti tokius vaistus, ypatingai raminamuosius“.

Piktnaudžiavimas gali baigtis mirtimi

A. Veryga atkreipė dėmesį, kad besaikis benzodiazepinų vartojimas kelia ne tik didelę priklausomybės riziką. „Ką rodo moksliniai tyrimai, šių vaistų skyrimas, ypatingai vyresnio amžiaus žmonėms, susijęs su kognityvinių arba vadinamų pažintinių funkcijų, tai yra atminties, dėmesio, silpnėjimu. Šitie vaistai blogina vyresnių žmonių būklę. Maža to, tai susiję su didesne griuvimų rizika, su kažkokiomis sveikatos rizikomis, netgi su didesne mirties rizika. Tai reiškia, kad neatsakingas tokių vaistų skyrimas ilgą laiką nepadeda pacientui, kaip žmonės kartais įsivaizduoja, o blogina jų būklę“, - teigė gydytojas psichiatras.

Dėl šių priežasčių ir buvo sudėliota strategija, kaip skirti šiuos vaistus. Visų pirma tam, kad medikai būtų skatinami arba priversti skirti uos atsakingai. Tai būtų daroma per elektroninių vaistų sistemą. Tas elektroninis skyrimas, pasak pašnekovo, sukuria ir dar vieną vertę: į e. sveikatą įdiegta ir vaistų suderinamumo sistema. „Šituos vaistus skiriant su kažkokiais kitais vaistais, pavyzdžiui, su antihipertenziniais, jie gali sąveikauti kartu ir sukelti kažkokius nepageidaujamus reiškinius, jeigu to nėra sistemoje, vaistai tiesiog išrašomi popieriniu receptu, o žmogus pats apie tai nepasako gydytojui. Tai gali sukelti visokių nepageidaujamų reiškinių pacientui, kuriam gali kristi kraujospūdis, strigti ritmas, dar kažkas darytis, o pats medikas gali nežinoti apie tokią sąveiką. Taigi tas vaistų išrašymas per e. sveikatą yra gerai“, - neabejojo A. Veryga.

Vartojam triskart daugiau negu skandinavai

Gydytojas psichiatras Jonas Fugalis pasakojo, kad Lietuvoje benzodiazepinų, kitaip - raminamųjų ir migdomųjų - vartojimo mastai yra milžiniški, triskart didesni negu Skandinavijos šalyse arba Vakarų Europoje. „Dažniausiai taip nutinka dėl to, kad žmonės nori stebuklingo sprendimo nuo visų problemų. Kai išgeriu vaistą, kuris laikinai truputėlį mažina nerimą, atrodo, kad visas pasaulis nušvinta, dvi-keturias valandas aš neturiu bėdų ir neturiu jų spręsti, nes tai yra žymiai paprasčiau negu imti ir spręsti problemą iš esmės arba kreiptis pagalbos. Kai žmogus kreipiasi pas gydytoją, paprastai ne pas psichiatrą, nesgi Lietuvoje baisu eiti pas psichiatrą, o pas šeimos gydytoją, neurologą ar dar kažkur, gydytojai, galbūt neturėdami pilno psichiatrinio išsilavinimo, paskiria raminamuosius vaistus, kuriuos gauti žmogus ir yra suinteresuotas“, - pastebėjo J. Fugalis.

„F“ diagnozė nebebus tokia slapta

Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius pritarė: problema, kad Lietuvoje per daug suvartojama benzodiazepinų, išties egzistuoja. Būtent todėl psichiatrų bendruomenė kartu su SAM tą problemą sutarė bendromis jėgomis spręsti. „Maždaug prieš porą metų buvo bendras susitarimas, kad prieš tai būtina padaryti tris darbus. Pirma užduotis buvo patvirtinti metodiką, kaip būtų saugu nutraukti tuos vaistus ir/arba pakeisti juos kitais, priklausomai nuo situacijos. Antras darbas - padaryti gana plačius mokymus šeimos ir kitų specialybių gydytojams, kurie, be psichiatrų, daugiausia išrašo tuos vaistus. Psichiatrai dažniausiai žino apie galimas rizikas ir pavojus, todėl dažniausiai nerašo tų vaistų, kur nereikia. Didžiausią problemą mes turime su šeimos gydytojais, gydytojais neurologais, netgi chirurgais, kurie išrašinėja tuos vaistus. Trečias, pats svarbiausias, dalykas buvo susitarimas sukurti atskirą posistemę e. sveikatoje, kurios esmė, kad tų „F“ diagnozių, tai yra - psichikos sutrikimų diagnozių - nematytų bet kuris medicinos specialistas, pas kurį žmogus pateko. Nes dabar e. sveikatos sistema veikia taip, kad bet kuris gydytojas ar kitas specialistas, taip pat ir vaistininkas, kuris išduoda vaistus, prisijungęs mato visą to žmogaus istoriją, taip pat ir diagnozes. Ta posistemė e. sveikatoje, skirta psichikos sveikatai, buvo numatyta SAM planuose ir ji kaip tik turėjo pradėti veikti kaip tik nuo 2021 metų liepos 1 dienos. Kaip tik šitie du dalykai - posistemės veikimas ir popierinių receptų atsisakymas - buvo susieti. Dėl to ir numatyta tokia data. Dabar kartu su ministerija specialistai padarė pirmus du darbus: paruošė reikalingas metodikas vaistų nutraukimui ar pakeitimui; nuo praeitų metų vyksta gydytojų mokymai. Bet tos trečiosios, svarbiausios, dalies, kuri buvo sutarta, tos posistemės gal dėl pandeminės situacijos ministerija nespėjo padaryti ir tai nukelta iki 2023 metų“, - kalbėjo M. Marcinkevičius.

Anot gydytojo, nukėlus posistemės įdiegimą, psichiatrai siūlė nukelti ir receptų išrašymo per e. sveikatą naujos tvarkos įvedimą 2023 metams. „Nors anksčiau pati ministerija sutiko su tuo, kad tai turi eiti kartu ir tai buvo suderinta, dabar, nežinia dėl kokių priežasčių, staiga ministerija užsispyrė, kad ne, posistemė nepadaryta, bet receptai vis tiek turi būti išrašomi tik elektroniniu būdu. Vadinasi, dabar kiekvienam žmogui, kuris pateko į kažkokią sunkią gyvenimišką situaciją, dėl kurios jam trumpalaikiam gydymui gali būti skiriami benzodiazepinai - raminantys vaistai, pvz., mirė artimasis arba jį atleido iš darbo, visų pirma į e. receptą bus privaloma rašyti diagnozę ir tą diagnozę galės matyti visi - pradedant vaistininku, kuris išduos vaistą, baigiant visais kitais. Pvz., jeigu aš sode įsipjausiu pirštą, nuvažiuosiu į priėmimą, kad jį sutvarstytų, visi pamatys, kad direktorius serga kažkokia depresija arba potrauminio streso sutrikimu. Atėjus pasikonsultuoti dėl pėdų grybelio ar kokio bėrimo visi gydytojai matys mano „F“ diagnozę. Ypač tai aktualu mažesniuose miesteliuose, nes mažoje bendruomenėje tie gandai sklinda gana greitai. Todėl arba žmonės išvis bijos dėl tų problemų kreiptis, kad nepatektų į e. sveikatą, arba ieškos nelegalių kelių tiems patiems vaistams gauti. Ieškos turguose, kur gali būti visokie padirbiniai. Plius, nelegaliai gavę jie juos vartos ne pagal receptus, o taip, kaip jiems atrodys, kad reikia vartoti. Trečias dalykas: kadangi šitie vaistai daugiausia skiriami nerimui ir nemigai mažinti, turbūt nesunkiai nesunkiai atspėsite, kaip šias problemas dažniausiai renkasi spręsti lietuviai. Negaudami vaistų daugelis pasirinks alkoholį. Taigi, man ministerijos pozicija visiškai nesuprantama. Kodėl nebuvo galima padaryti, kaip buvo sutarta, kodėl užsispirta? Nes dabar formaliai tą problemą mes kaip ir sprendžiame, vaistus sukontroliuojame, bet tai, kad didės nelegali vaistų apyvarta, žmonių nesikreipimas ir išsigelbėjimo ieškojimas alkoholyje, kažkodėl ministerijos tai nedomina. Jiems, matyt, svarbiau, kad gražiai atrodytų oficiali statistika“, - spėjo gydytojas M. Marcinkevičius.

Įrašą posistemėje matytų ir šeimos gydytojas

Medikas sutiko: gali būti išskirtinių atvejų, kai informaciją apie paskirtus benzodiazepinus dėl jų suderinamumo su kitais vaistais reikės žinoti ir kitų specialybių medikams. Todėl esą sutarta, kad toje posistemėje diagnozes matys psichikos sveikatos specialistai ir šeimos gydytojai. „Šeimos gydytojas tai žinos ir, nukreipdamas pacientą pas kitą specialistą, jeigu manys, kad jam tai svarbu, jis tą faktą įrašys. Bet reikia suprasti, kad šitie vaistai dažniausiai skirti trumpalaikiam vartojimui. Ir daugeliu atveju, vartojant juos taip, kaip paskiria gydytojas, pagal indikacijas, didelės įtakos kitų ligų gydymui jie neturės. Bet, jeigu žmonės pradės vaistų ieškoti aplinkiniais keliais: iš turgaus ar kitur išsirašinėti, tada prasidės nekontroliuojamas vartojimas ir tai sukels tam tikrų problemų“, - neabejojo M. Marcinkevičius.

Pasidomėjus, kaip panašios problemos dėl piktnaudžiavimo benzodiazepinais sprendžiamos kitose šalyse, gydytojas sakė: nepavyko rasti nė vienos analogijos, kad minėtieji vaistai būtų rašomi ant kažkokių specialių receptų, kaip siūloma pas mus - rašyti ant narkotinių receptų blankų. „Visur šie vaistai skiriami ir išrašomi, kaip visi kiti vaistai. Daugelyje šalių gydytojai nėra verčiami viską daryti tik per e. sveikatos sistemą. Išskyrus Estiją, kiek man žinoma, nė vienoje šalyje nėra prievartinio visų receptų išrašymo tik per e. sistemą. Bet mes visada norime būti šventesni už Romos popiežių. Daugelyje šalių manoma, kad elektroninės priemonės turi būti tik patogumo reikalas ir žmonės patys turi norėti jomis naudotis. Pas mus einama šiek tiek kitu principu ir ta e. sveikata, kuri ne visais atvejais yra patogi ir tobula, diegiama per prievartą. Natūralu, kad dėl to yra ir tam tikras gydytojų pasipriešinimas. Kai pradedame spręsti problemą prievartos būdu, mes jos neišsprendžiame, o tik nustumiame į šešėlį“, - neabejojo psichiatras.

Užmigti gali padėti ne tik migdomieji

Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės vadovas profesorius daktaras Arūnas Germanavičius pastebėjo, kad dalis žmonių, kurie vartoja raminamuosius arba migdomuosius vaistus, nuo liepos 1-osios, juos ir toliau galės gauti iš savo gydytojų elektroninio recepto forma. Taigi jiems, jeigu tikrai reikalingas toks gydymas, iš esmės niekas nesikeis, išskyrus vieną detalę, kuri, profesoriaus nuomone, nėra iki galo apgalvota ir išdiskutuota su visuomene: psichiatrinės diagnozės, kuriai yra ir rašomas šis vaistas, tai yra nerimo sutrikimai, nemiga arba kiti sutrikimai, atsiradimas e. sveikatoje. „Reiškia, kad paciento konfidencialūs duomenys apie jo diagnozę galės būti matomi ir vaistininkui, ir kitiems sveikatos priežiūros darbuotojams, kurie nėra psichikos sveikatos priežiūros darbuotojai“, - vardijo A. Germanavičius.

Profesorius svarstė, kad galbūt šitas žingsnis padės sumažinti piktnaudžiavimą migdomaisiais ar raminamaisiais vaistais, nes nebeliks galimybės nelegaliu būdu panaudoti išrašytų receptų, juos kopijuojant, dedant į skaitmeninius šaltinius, debesis ir po to atsispausdinus apgaudinėti vaistininkų. „Padirbinėti receptus bus ženkliai sunkiau arba visiškai neįmanoma. Bet yra kiti aspektai. Žmonėms, ypač, jeigu jų profesija ateityje turės būti susijusi, pvz., su šaunamojo ginklo turėjimu arba galimybe dirbti tam tikras pareigas, šita psichiatrinė diagnozė galėtų turėti neigiamos įtakos ir jie negalėtų dirbti tokiose pareigose. Labai svarbu būtų labai aiškiai informuoti visuomenę ir gydytojus, kurie išrašo šituos vaistus, o išrašyti juos gali visų specialybių gydytojai, kad ilgesnis nei trijų mėnesių kursas jau sukelia papildomas rizikas, ypač vyresnio amžiaus žmonėms ir ypač vartojant juos didesnėmis dozėmis. Vyresni žmonės, kadangi daugiausia vartoja šituos vaistus, turėtų žinoti apie saugią šitų vaistų vartojimo trukmę ir taip pat apie tai, kad būtina ieškoti kitų alternatyvų: nemediktamentinio gydymo arba antidepresantų pavartojimo. Antidepresantai, priešingai nei raminamieji ar migdomieji vaistai, priklausomybės nesukelia. Dėl to labai svarbi depresijos diagnostika, kurią gali pradėti šeimos gydytojas, bendradarbiaudamas su medicinos psichologu ir, esant preliminariai diagnozei, nukreipti pacientą pas psichiatrą, jeigu reikia patvirtinimo arba parinkti konkretų antidepresantą. Alternatyva tikrai yra. Tiesiog reikia, kad ja naudotųsi šeimos gydytojai ir kiti specialistai tai žinotų“, - kalbėjo A. Germanavičius.

Pasak pašnekovo, psichikos sveikatos tinklas Lietuvoje yra labai platus ir dauguma žmonių, gyvenančių net ir atokiuose rajonuose, gali gauti tiesioginę arba nutolinę psichiatro konsultaciją ir tų konsultacijų skaičius kasmet didėja. Iki pandemijos jau apie 6 proc. gyventojų konsultuodavosi pas psichiatrus. „Prieinamumo prasme Lietuvos psichikos sveikatos priežiūra yra labai besivystanti teigiama linkme. Tačiau kartais gydytojai pasiduoda greitų sprendimų pagundai ir kartu su pacientais neieško kitų nefarmakologinių korekcijos būdų. Pavyzdžiui, alkoholio vartojimas labai trikdo miegą. Jeigu žmonės keletą dienų pavartoja alkoholio, tai gali savaitei išbalansuoti miego bioritmus. Kalbant apie gyvenseną, be fizinio aktyvumo, taip pat tam tikrų dienotvarkės aspektų labai svarbus ir socialinis bendravimas, kad žmogus nuvargtų dienos metu, turėtų bent keletą socialinių kontaktų pabendravimui tiesiogiai ar per nuotolines priemones, telefonu su kitais žmonėmis. Taip jo psichika gautų krūvį ir jis, ilsėdamasis miego metu, galėtų visą tą informaciją perdirbti. Širdies ir kraujagyslių sutrikimai taip pat turi poveikį miegui ir kartais reikia kardiologų konsultacijos tam, kad būtų išspręsta miego problema“, - pastebėjo A. Germanavičius.

Veryga: psichiatrai patys stigmatizuoja pacientus

A. Verygą stebina jo kolegų kalbos, kad vaistų išrašymas per e. sveikatą gali trukdyti pacientams kreiptis į medikus. „Kai tai sako psichiatrai, man gėda už tokius pasakymus. Psichiatrai patys stigamtizuoja savo pacientus. Juos verčia kažkok…

tags: #xanax #be #recepto #alternatyvos

Xanax Alternatyvos Be Recepto: Ar Tai Įmanoma Ir Saugus?