Kūmutės receptai: kepti, marinuoti ir džiovinti pomidorai
Tinklaraštininkė Renata Šniolienė dalijasi patarimais, kaip kūrybiškai panaudoti pomidorus, ypač nesunokusius, ruošiant įvairius gardumynus žiemai. Ji siūlo tris receptus, kuriuose pagrindinis akcentas skiriamas žaliems pomidorams: marinuotus, džiovintus ir džemą.
Marinuoti žali pomidorai
Šiam receptui tinka tiek neprinokę, tiek pradėję nokti pomidorai. R. Šniolienė pirmiausia švariai išplauna ir iškaitina stiklainius, naudodama tik naujus dangtelius, kuriuos nuplikina verdančiu vandeniu. Į kiekvieną stiklainį deda 1-2 česnako skilteles. Didesnius pomidorus pjausto per pusę ar į keturias dalis, o vyšninius deda nepjaustytus.
Užkaičiamas puodas su vandeniu ir jam užvirus, vanduo pilamas į stiklainius, sklidinai, ir užsukuomi dangteliai. Paliekama, kol atvės. Tada vanduo iš stiklainių pilamas į matavimo indą ir iš jo - į puodą, kuriame virs marinatas.
Marinatas ruošiamas tokiomis proporcijomis:
- 1 litras vandens
- 1 šaukštas druskos (30 g)
- 3 šaukštai cukraus (90 g)
- 1 šaukštas prieskonių marinavimui mišinio
- 150 ml obuolių acto
Užvirinus vandenį, beriama druska, cukrus ir prieskonių mišinys, maišant kaitinama, kol druska ir cukrus pilnai ištirpsta. Supilamas actas ir įmaišomas į marinatą. Marinatas pilamas ant pomidorų stiklainiuose, iki pat viršaus, stipriai užsukamas dangtelis, stiklainis apverčiamas aukštyn kojomis ant rankšluosčio ir uždengiamas pledu. Paliekama, kol pilnai atvėsta, ir nešama į rūsį. Jei namuose temperatūra neviršija +20°C, šiuos konservus galima laikyti ir virtuvės spintelėje ar kitoje tamsioje vietoje.
Džiovinti žali pomidorai
R. Šniolienė jau kelerius metus džiovina žalius, nespėjusius sunokti pomidorus. Ji tai daro elektrinėje džiovykloje arba paskleidusi ant kepimo popieriaus orkaitėje. Džiovinimas trunka panašiai tiek, kiek ir prinokusių, tik žalius džiovina iki traškučių kietumo. Jų nekonservuoja aliejuje, kaip raudonų, bet laiko hermetiškame inde.
Taip pat skaitykite: Receptai be grilio
Panaudojimo spektras kasmet plečiasi. Anksčiau juos naudodavo tik sriuboms gardinti, kurios praturtėdavo spalva ir šviežių pomidorų aromatu. Pernai dalį džiovintų pomidorų Renata sumalė kavamale ir žaliuosius miltelius ėmė dėti į gaminamą Ghi sviestą ar naminį sūrį, makaronų patiekalus, sriubas (spalvai ir tirštinimui). Žalių pomidorų skonis, kvapas ir spalva puikiai dera karštuose padažuose mėsai.
Pomdžemas - žalių pomidorų džemas
„Skaičiau nemažai straipsnių apie žalių pomidorų kenksmingumą sveikatai, bet termiškai apdorotus žaliuosius mokslininkai valgyti leido. Todėl juos konservuoju, džiovinu ir verdu nuostabius džemus“, - sako tinklaraštininkė. Dauguma gaminančių šį skanumyną naudoja žalių pomidorų ir citrinų derinį, o R. Šniolienei labai patiko sumanymas pakeisti citrinas apelsinais - su visa žieve ir net sėklomis.
„Skonis - karčiai saldus, džemas valgomas su varške, jogurtu, ledais, paukštiena, balta mėsa, visais sūriais. Žodžiu tik su grybais ne? Aš juo gardinu pyragus ir pyragėlius, kartais net kokį torto lakštą sutepu. O dauguma ragavusių pasakojo negalėję sustoti ir suvalgę iš karto visą stiklainį“, - šypsosi virtuvėje eksperimentuojanti Renata.
Renata džemui naudoja tiek žalius, tiek truputį nokti pradėjusius pomidorus. Juos nuplauna ir stambia („burokine“) virtuvinio kombaino tarka sutarkuoja, išmatuoja gautą tūrį ir tarkius pila į puodą, kuriame virs džemas. Vienam litrui pomidorų skaičiuoja 2 vidutinius apelsinus. Kadangi naudoja ir žieveles, apelsinus prieš tai apie 15 min. pamirko sodos tirpale (5 v. š. 1 l vandens), tokiu būdu, sako, iš žievės pasišalina chemikalai, kuriais vaisiai būna nupurkšti.
Ištraukusi iš sodos tirpalo, apelsinus perplauna švariu vandeniu ir sutarkuoja ta pačia virtuvinio kombaino tarka. Tarkius pila į pomidorų masę, pamaišo ir jungia pačią mažiausią ugnį, puodą pridengdama dangčiu taip, kad būtų plyšys garams išeiti. Palieka 4-5 val. virti, karts nuo karto permaišydama. Kai masė sutirštėja, suberia cukrų. Jo skaičiuoja 0,5 kg vienam litrui pomidorų tarkių. Tada nuo puodo nesitraukia, maišo, kol cukrus ištirpsta (apie 15-20 min.). Karštas džemas supilstomas į švarius stiklainius, užsukamas, palaikomas iki atvėsimo aukštyn kojom ant rankšluosčio ir nešamas į rūsį. Galima įpilti citrinų sulčių ir, jei norisi tirštesnės konsistencijos, naudoti pektiną.
Taip pat skaitykite: Kalėdiniai imbieriniai sausainiai: geriausi receptai
Kaip sunokinti žalius pomidorus?
Jei vis tik nenorite vartoti žalių pomidorų, augalų ekspertai pasakoja, kaip namuose juos sunokinti. Nuskintus pomidorus rekomenduojama sudėti į popierinį maišelį arba indą su dangteliu ir padėti šiltoje vietoje. Uždarame maišelyje ar inde pomidorų išskiriamos etileno dujos - natūralus augalų hormonas, kuris reguliuoja augalų augimą ir padeda augalams bręsti, krakmolą paversdamas cukrumi. Tai paskatins daug greitesnį nokimą. Būtina reguliariai tikrinti pomidorus ir atrinkti prinokusius vaisius. Kitas būdas - rekomenduojama pomidorus dėti kartu su bananu, kad banano skleidžiamas etilenas skatintų žaliųjų pomidorų nokimą.
Žalių pomidorų nauda ir rizika
Biomedicinos mokslų daktarė, LSU docentė ir mitybos specialistė Sandrija Čapkauskienė teigia, kad neprinokę pomidorai yra geras skaidulinių medžiagų šaltinis, natūraliai padedantis palengvinti vidurių užkietėjimą. Jie pasižymi įspūdingomis antioksidacinėmis, antidiabetinėmis, priešvėžinėmis, imuninę sistemą stiprinančiomis savybėmis. Juose mažiau cukraus ir bendrai virškinamų angliavandenių. Žaliuose pomidoruose yra daug chlorofilo, žalios spalvos antioksidanto, kovojančio su oksidaciniu stresu ir padedančiu išvengti laisvųjų radikalų sukeltos ląstelių žalos. Žalieji pomidorai yra kuklus pagrindinių maistinių mineralų šaltinis, juose yra nedideli kiekiai kelių tipų vitaminų, įskaitant B grupės vitaminus ir vitaminą K, kuris palaiko normalų kraujo krešėjimą.
Vis dėlto, neprinokę pomidorai yra sunkiau virškinami, todėl jų nerekomenduojama valgyti dideliais kiekiais. Juose yra ir toksiškų glikoalkaloidų, vadinamų tomatinu ir solaninu, kurie išnyksta, kai tik pomidorai sunoksta ir vaisiai tampa gardžiai saldūs. Atkreipkite dėmesį į tai, kad tomatinas ir solaninas yra labai atsparūs karščiui ir nesuyra pilnai juos termiškai apdorojant, t. y. verdant ar kepant. Vienas iš neprinokusių pomidorų tinkamų apdorojimo variantų - jų marinavimas, nes ilgo laikymo metu toksinai lėtai suyra.
Keptų pomidorų receptas
Naudojami tik pilnai sunokę, raudonieji, pageidautina labiau sultingi, nei mėsingi pomidorai. Į kepimo skardą tiesiamas kepimo popierius ar silikoninis kilimėlis. Pomidorai nuplaunami, vidutinio dydžio supjaustomi per pusę, dideli - į keturias dalis. Skiltelės sudedamos į skardą, palaistomos aliejumi, užberiamos druska ir kitais prieskoniais. Česnako galva pjaunama per pusę, pusės sudedamos į pomidorų tarpus. Pomidorai kepami 180°C temperatūroje 2 valandas, kepimo režimu iš abiejų pusių. Stiklainiai paliekami atvėsti ir nešami į vėsią vietą.
Kitas variantas - pomidorus įpjauname viršūnėse kryžiuku ir nardiname į verdantį vandenį puode 2-3 minutėms. Išgriebtus dedame į kuo šaltesnį vandenį ir paliekame jame iki pilno atvėsimo. Odelės atsiskiria nuo pomidorų, belieka jas nuimti. Tuomet pomidorus sudedame į tuščią puodą (labai patogu žinoti jo litražą, tuomet bus lengva pasiskaičiuoti prieskonių kiekį), užberiame santykiu: 1 l pomidorų - 1 a.š. su kaupu druskos, 1 a.š. cukraus. Gerai permaišome ir paliekame ramybėje bent 2 val., geriau vėsesnėje patalpoje, bet ne šaldytuve. Praėjus šiam laikui, puodą statome ant ugnies, užkaitiname iki užvirimo ir kuo skubiau pilame į švarius stiklainius, užsukame iškaitintais dangteliais ir apverstus aukštyn kojom gerai apklojame, kad kuo ilgiau laikytųsi šiluma. Pernai gaminti keli stiklainiai su česnakais, su svogūnais, su krapais, vis tik skaniausi gavosi šie, be priedų. Naudojami sriuboms, makaronų ir mėsos padažams, kartais tiesiog kabinami iš stiklainio. Patarimas - cukraus irgi galima nedėti, tik druską.
Taip pat skaitykite: Kaip numesti svorio sveikai
Džiovintų pomidorų aliejuje receptas
Pradžioje vytinama sudėjus žieve žemyn, kai dingsta apie trečdalį tūrio - apverčiama. Prieš vytinant pomidorus reikia gerai padruskinti (naudojama jūros druska), tada greičiau išsileis sultys ir pomidorai greičiau vys. Pomidorai sudedami ant sviestinio popieriaus ir kaitinami 90 laipsnių temperatūroje truputį pravertoje orkaitėje. Kai pomidorai tampa nedidukais, bet elastingais, vadinasi, pirmasis etapas įveiktas.
Dalį jų galima sudėti į stiklinius užsukamus indus ir naudoti lydytam sūriui pagardinti, makaronų patiekalams ar sriuboms. Kitus uždarome stiklainiuose aliejuje. Naudojami maži stiklainiai, kurie iškaitinami. Į kiekvieną beriama po 2-3 kapotas česnako skilteles. Tuomet puode užvirinama: 1 l vandens, 200 ml vyno acto, gera sauja raudonųjų bazilikų (galima naudoti ir džiovintus). Verdama tol, kol bazilikai atiduoda savo spalvą, skystis pasidaro tamsiai raudonas. Bazilikai ištraukiami ir šiame skystyje 2 min. palaikomi pomidorų gabaliukai. Jokiu būdu negalima virti ilgiau, todėl skubiai išgriebiama kiaurasamčiu ir sudedame pomidorus į stiklainius. Ant jų iki pat viršaus pilama saulėgrąžų ar žemės riešutų aliejaus, užsukama švariais dangteliais ir nešama į sandėlį.
Kaip patiekti?
Šviežių arba keptų pomidorų užkandis tinka prie šaltų ar karštų mėsiškų ir paukštienos patiekalų, taip pat su varškės patiekalais ir sūriais. Vyšniukais galima puošti mažus sumuštinius. Jei tai vyšniniai pomidoriukai, juos kelis kartus prabadome dantų krapštuku, sudedame į skardą, užklojame kepimo popieriaus lakštu ir kepame 100°C temperatūroje apie 2 val. Didelius pomidorus supjaustome norimo dydžio gabaliukais. Į puodą beriame riekelėmis pjaustytas česnako skilteles ir vis pamaišant pakaitiname apie 2 min., tuomet pilame actą ir išjungiame ugnį.
Apie „Kūmutės virtuvę“
„Kūmutės virtuvė“ yra vienas pirmųjų blogų Lietuvoje apie maisto gaminimą. Jo autorė Renata Šniolienė savo pavyzdžiu patyrė, kaip metams bėgant keitėsi požiūris į maistą: kaip tausiai mama ir močiutė elgdavosi su kiekvienu maisto produktu, kaip atsakingai planuodavo valgiaraštį, kaip, įsikūrus pirmiesiems prekybos centrams, visi staiga ėmė pirkti ir išmesti daug. Elementarus išlaidų maistui pasiskaičiavimas ir šiukšliadėžės turinys, o taip pat darbas kruiziniuose laivuose, kur tonos maisto būdavo pilamos į vandenyną, vieną dieną atvėrė Renatai akis. Ir šiandien ji yra tausios naminės virtuvės ambasadorė.
Tvarumas prasideda nuo mažų žingsnelių
Renata Šniolienė teigia, kad pirmasis su tvarumu, draugiškumu aplinkai susijęs sprendimas buvo pabėgus gyventi į užmiestį ir pradėjus galvoti, kaip ir ką auginsime. Visada labai mėgo konservavimą ir fermentaciją, tad norėjosi užsiauginti savų daržovių. Niekada nedraugavo su cheminėmis trąšomis, todėl pirmiausia vyras įrengė komposto dėžę, į kurią keliaudavo visi maisto likučiai ar daržovių žievės. Komposto žemė ypač derlinga, todėl kasmet džiaugiamės gausiu agurkų ir rūšinių vynuogių derliumi.
Maisto nešvaistymas šeimoje buvo norma, nuo vaikystės mačiau, kaip tausiai gamino ir maistą planavo močiutė, mama. Tačiau, atsiradus pirmiems prekybos centrams ir ypač gausiai produktų pasiūlai, kaip ir daugeliui deficito kartos žmonių, norėjosi tarsi suvalgyti viską, ko trūko vaikystėje. Kelis metus pirkdavau daug, išmesdavau nesuvalgytą maistą, kol vieną išganingą dieną sumąsčiau rinkti parduotuvių kvitus ir paskaičiuoti, kiek gi išleidžiame maisto produktams. Po mėnesio, jau suskaičiavusi išlaidas, žvilgtelėjau į šiukšlių dėžę. Tada ir tapo aišku, kad išmetu ne tik maistą, bet ir mūsų uždirbtas pajamas, laiką, kurį leidžiame prekybos centre. Vėliau, jau pradėjus auginti daržoves ir gaminti naminį maistą, atėjo suvokimas, kokia yra maisto vertė. Šia vertės filosofija vadovaujuosi iki šiol. Dar viena labai didelė inspiracija nešvaistyti maisto buvo darbas kruiziniuose laivuose, kur tonas nesuvalgyto maisto išmesdavo į vandenynus, nė neprapjauti penkių aukštų tortai. Mačiau, kiek laiko ir su kokiu atidumu tas maistas buvo gaminamas, tad buvo skaudu, kad išmetamas ne tik maistas, bet ir nesuvokiamas kiekis žmonių laiko, logistikos ir žaliavų kaštų.
Pirmiausiai raginčiau nesiekti tobulumo. Nepažįstu nė vieno šimtaprocentinio zerowaster’io, nes tai tiesiog neįmanoma gyvenant šiuolaikinį gyvenimą. Tačiau visi galime pradėti nuo mažų žingsnelių ir ugdyti naujus įpročius. Pavyzdžiui, tiesiog vieną dieną nuspręsti rūšiuoti šiukšles, einant į parduotuvę pasiimti daugkartinį pirkinių krepšį, vartoti Lietuvoje auginamus produktus ar dalį vejos kieme visgi paversti pakeltomis lysvėmis daržovių ar prieskonių auginimui.
Renatos Šniolienės kasdienės praktikos, padedančios tausoti aplinką
- Vištos. Neatsidžiaugiame sprendimu laikyti dedekles. Jos mūsų kieme atlieka ne tik kiaušinių ridenimo funkciją. Jų dėka uždarėme vadinamąjį maisto ratą ir gyvename visiškai be maisto atliekų ir chemijos. Rudenį paukštes keliems mėnesiams apgyvendiname šiltnamiuose, kur jos išpurena dirvą, išlesa net mažiausias žolių šaknis ir, žinoma, natūraliai patręšia dirvą.
- Šaldiklis. Sprendimas įsigyti atskirą šaldiklį buvo puiki mintis, šaltyje kone visos daržovės, uogos ir kitos gėrybės išlaiko spalvą, vitaminus ir skonines savybes.
- Aliejus. Šaltai spaustų aliejų gamyba - mano pagrindinė veikla. Ėmiausi jos ne tik dėl natūralių skonių ir sveikų riebalų vartojimo. Tai veikla be atliekų, nes sėklų ir riešutų išspaudos yra augaliniai baltymai, puikiai tinkantys naminių paukščių ir gyvulių maisto papildymui. Dalį sunaudojame maistui kaip džiūvėsėlių pavaduotoją, maišome į lesalą vištoms, beriu jų ir miške prie namų laukiniams paukščiams. O didžiąją dalį išspaudu mainau į ūkininkų produkciją - pieno produktus, malūno miltus, putpelieną. Ūkiniai mainai yra ne tik puikus būdas keistis produkcija, bet ir socialinė bendraminčių bendravimo forma.
- Fermentacija (rauginimas). Tai puikus gamybos būdas, gausus probiotikais ir vitaminais, o taip pat būdas sunaudoti pradėjusias vysti daržoves ar vaisius. Rauginti galima viską!
Mėgstamiausias #zerowaste receptas - moliūgų tyrė
Nuo tada, kai Lietuvoje buvo pradėtas švęsti Helovinas, akis badydavo šimtai skaptuotų moliūgų, kurie vos kelias dienas pabuvę dekoracijomis, dažniausiai yra išmetami. Retas kuris juos kompostuoja, dar retesnis veža į mišką laukiniams žvėrims. Skleidžiu žinią ir raginu moliūgų neišmesti, o pasigaminti minkštimo tyrės, kuri šaldiklyje išlaiko visas skonines savybes iki 9 mėnesių. Jos naudojimo spektras yra ypač platus - tyrės pilu į sriubas, troškinius, kepu fantastišką pyragą, sausainius, tyre gardinu desertus. O ką jau kalbėti apie pasaulyje itin populiarią „Spice Pumpkin Latte”, ją irgi galima pasigaminti namie!
Keptų pomidorų padažas - atsitiktinis atradimas
Prieš kelis metus įvyko avarija virtuvėje: džiovinamiems pomidorams buvo nustatyta ne ta temperatūra orkaitėje, vietoj 70°C buvo įjungta 170°C. Žiemą, atidarius pirmą stiklainį, supratau atradusi nuostabų skonį, tik sunkiai kramtėsi odelės. Tobulumo vardan nėriau į kulinarinių tinklaraščių pasaulį ir radau atsakymą - ogi tiesiog sutrinti keptus pomidorus iki tyrės. Šis padažas labai tinka sriubų ir troškinių gardinimui, taip pat puikiai gardina grilio kepsnius, kitaip nei kečupas, neužgoždamas dūmo kvapo ir kepsnių skonio.
tags: #kumutes #receptai #kepti #pomidorai