Viduklės koldūnai: istorija, tradicijos ir skonis, įsirėžęs į atmintį
Viduklė - miestelis, kurio vardas Lietuvoje neatsiejamas nuo koldūnų. Šis patiekalas čia ne tik maistas, bet ir savotiškas simbolis, tradicija, perduodama iš kartos į kartą. Koldūnai Viduklėje - tai kulinarinio paveldo dalis, įsišaknijusi Lietuvos istorijoje ir atmintyje. Šiame straipsnyje panagrinėsime Viduklės koldūnų istoriją, tradicijas ir tai, kaip šis patiekalas garsina Viduklę.
Koldūnų istorijos ištakos Viduklėje
Viduklės koldūnų istorija siekia sovietmetį, kai miestelyje veikė valgykla, gaminusi šį patiekalą. Pasakojama, kad receptas atkeliavo iš Sibiro, kai į Viduklę grįžusi tremtinė pradėjo gaminti koldūnus valgykloje. Giedrius Germanavičius, puoselėjantis senosios Viduklės koldūninės praeitį, teigia, kad receptas atkeliavo iš Sibiro, tik nėra tikras, kuri vidukliškė, grįždama iš tremties, jį atsivežė.
Apie šešiasdešimtuosius metus iš tremties grįžo moteris, ji įsidarbino toje valgykloje ir pasiūlė gaminti koldūnus. Tokius, kokius valgo Sibire - nedidukus, su acto užpilu. Naujoviškas koldūnų dydis iškart prigijo, o actas ne. Uždėjo spirgų, paragavo - skanu. Maža to, netrukus Viduklės valgyklą pasiekė technologinis stebuklas - tešlos minkymo mašina, viena iš dviejų, kurias nupirko Lietkoopsąjunga. Kita iškeliavo į Kavarską. Šį pasakojimą G. Germanavičius išgirdo iš savo gero draugo mamos, ilgai dirbusios toje valgykloje.
Valgykla greitai išpopuliarėjo, o Viduklės koldūnai tapo žinomi visoje Lietuvoje. Žmonės specialiai važiuodavo į Viduklę paragauti šio patiekalo. G. Germanavičius prisimena priešais anuometinę valgyklą sausakimšai sustatytus valgytojų automobilius ir net gatvėje besidriekiančias eiles.
Tačiau atgavus Nepriklausomybę, valgykla buvo uždaryta, privatizuota, ir miestelyje neliko vietos, kur būtų galima nusipirkti koldūnų.
Taip pat skaitykite: Koldūnų receptai ir gaminimo paslaptys
Koldūnų tradicijos atgaivinimas
2012 metais Viduklėje buvo surengta pirmoji koldūnų šventė, kurios tikslas buvo atgaivinti senąją tradiciją. Šventė sulaukė didelio susidomėjimo ir tapo kasmetiniu renginiu.
Šventės idėjos autoriai buvo Gytis Šulinskas ir Algimantas Mielinis. Iš pradžių man pasirodė keistoka - kas per koldūnų šventė? Bet, galvoju, jei žmonėms reikia, kodėl gi ne. O išėjo taip, kad jau pirmais metais ji pranoko bet kokius lūkesčius. Į bendruomenės šventes paprastai susirenka 200-300 žmonių, drąsiai skaičiavome, kad pas mus gal 500 ateis. Skirtingais skaičiavimais, atėjo nuo penkių iki septynių tūkstančių! Nuo tada Koldūnų šventė tapo kasmetiniu renginiu, bet pirmoji taip ir liko sėkmingiausia.
„Viduklės koldūnai“ - naujas etapas
Po koldūnų šventės atsirado iniciatyvių verslininkų, kurie ėmėsi atgaivinti koldūnų gamybos tradicijas Viduklėje. Viena iš jų - Karolina Marija Grabinskienė, kuri 2013 metais atidarė kavinę „Viduklės koldūnai“.
Pradėti gaminti ir svečius vaišinti koldūnais Karolinai Marijai mintis gimė per Viduklėje surengtą pirmąją koldūnų šventę 2012 metais - tuomet norėta vėl priminti čia dar sovietmečiu atsiradusią tradiciją, kai koldūnai buvo gaminami tuometinėje valgykloje.
K.M.Grabinskienė pasakoja, kad mintis atidaryti koldūninę kilo dėl to, kad miestelyje nebuvo vietos, kur būtų galima nusipirkti koldūnų. Tuo metu aš turėjau atidariusi maisto prekių parduotuvę. Žmonės vis užsuka ir klausia, kur ta koldūninė. Na, nėra.
Taip pat skaitykite: Kaip pasigaminti koldūnų tešlą
Kavinė greitai išpopuliarėjo, o „Viduklės koldūnai“ tapo žinomi ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Karolina Marija sako, kad tikrai nesumeluosiu, yra tokių žmonių, kurie sėda į mašiną ir specialiai pas mus iš Vilniaus atvažiuoja pavalgyti koldūnų.
Recepto paieškos ir senosios tradicijos
K.M.Grabinskienė, pradėdama verslą, susirado moterį, kuri dirbo senojoje tarybinėje valgykloje, kad ji perduotų receptūrą, išmokytų mus, kaip tai reikia gaminti.
Pradėdami veiklą susiradome tą moterį, kuri buvo dirbusi ir senojoje tarybinėje valgykloje, kad ji perduotų receptūrą, išmokytų mus, kaip gaminti.
Šiuo metu „Viduklės koldūnai“ siūlo koldūnus su įvairiais įdarais: kiauliena, vištiena ir varške. Nuo 2019 metų užeiga turi Kulinarijos paveldo sertifikatą.
Konkurencija ir Viduklės koldūnų populiarumas
Šiuo metu Viduklėje veikia dvi koldūninės, kurios konkuruoja tarpusavyje. Tačiau, kaip teigia K.M.Grabinskienė, konkurencija tik skatina tobulėti.
Taip pat skaitykite: Koldūnų užkepėlė pagal Beatą
Dėl to Karolina Marija neretai išgirsta esą nuplagijavusi idėją ir pačius koldūnus. Tai visada atsakau - ne ne ne, mes anksčiau atsidarėme, negu jie, tik jų pavadinimas toks. Ten dirbama visus metus. Žmonės labai atsirenka, pabando ir ten, ir ten, labai smagu, kai sugrįžta pas mus. Kad ką nors būtume praradę, kai jie atsidarė, tai, manau, ne.
Senosios Viduklės koldūninės veiklą atgaivinęs Giedrius Germanavičius prisijungė prie jos veiklos ir abu bendraturčiai nusprendė atsisakyti valgiaraščio įvairovės. Suradome tokio pat dizaino kaip anksčiau lėkštutes, iš stalo įrankių palikome tik šaukštelius. Klientui pasiūlome ir šakutę su peiliu, bet beveik visi renkasi valgyti taip, „kaip anksčiau“.
Koldūnai ir turizmas
Viduklės koldūnai tapo svarbiu turistiniu traukos objektu. Žmonės iš visos Lietuvos ir užsienio atvyksta į Viduklę paragauti šio patiekalo.
Giedrius tiki, kad kada nors Viduklėje atsiras ir Koldūnų gatvė. Pernai to padaryti nepavyko. Naikinant sovietinį Pionierių pavadinimą, gatvė, kurioje įsikūrusi „Senoji Viduklės koldūninė“, pervadinta į Šlaito. Daliai bendruomenės pavadinimas „Koldūnų“ pasirodė juokingas, jam nepritarė rajono valdžia. Bet ateityje - kas žino?
Koldūnų recepto paslaptys
Nors kiekviena šeima turi savo koldūnų receptą, yra keletas pagrindinių principų, kurių laikomasi gaminant autentiškus Viduklės koldūnus. Svarbiausia - kokybiški ingredientai ir kruopštus darbas.
Pats koldūnų receptas labai paprastas, be jokių paslapčių. Tikrai nepradėsiu pasakoti istorijų apie surastą seną receptų sąsiuvinį ar panašiai. Tegaliu pasakyti, kad gavau tikrą, senąjį tešlos receptą, bet neatskleisiu iš kur. Jis ir pats stoja prie viryklės - yra atsakingas už spirgučių padažo gamybą.
Štai vienas iš galimų receptų:
Tešlai:
- 380 g aukščiausios rūšies miltų
- 130 ml šalto vandens
- 1 kiaušinis
- Žiupsnelis druskos
Įdarui:
- 500 g maltos kiaulienos (arba mišinys su jautiena)
- 1 didelis svogūnas, smulkiai supjaustytas
- Druska ir pipirai pagal skonį
- Šiek tiek vandens arba sultinio (įdarui sultingumui)
Padažui (nebūtinai):
- Spirgučiai (smulkiai pjaustyta rūkyta šoninė, pakepinta keptuvėje)
- Grietinė
- Svogūnai, pakepinti su spirgučiais (nebūtinai)
Gaminimo eiga:
- Tešlos paruošimas: Miltus suberkite į dubenį, įmuškite kiaušinį, įpilkite vandenį ir įberkite druskos. Minkykite tešlą, kol ji taps elastinga ir nelips prie rankų. Jei reikia, įpilkite daugiau miltų arba vandens. Suformuokite rutulį, apvyniokite maistine plėvele ir palikite kambario temperatūroje 30 minučių pailsėti.
- Įdaro paruošimas: Maltą mėsą sumaišykite su smulkiai supjaustytu svogūnu, druska ir pipirais. Įpilkite šiek tiek vandens arba sultinio, kad įdaras būtų sultingesnis. Gerai išmaišykite.
- Koldūnų formavimas: Paimkite nedidelį gabalėlį tešlos ir iškočiokite ploną lakštą. Stikline arba specialiu formeliu išspauskite apskritimus. Į kiekvieną apskritimą dėkite šiek tiek įdaro ir užlenkite kraštus, suformuodami koldūną. Kraštus gerai užspauskite, kad verdant neiširtų.
- Koldūnų virimas: Užvirkite didelį puodą vandens, įberkite druskos. Atsargiai įleiskite koldūnus į verdantį vandenį. Kai koldūnai iškils į paviršių, pavirkite dar 2-3 minutes.
- Patiekimas: Išgriebkite koldūnus iš vandens ir patiekite su spirgučiais, grietine arba kitais mėgstamais padažais.
Spirgučių padažas - Viduklės koldūnų vizitinė kortelė
Ypatingas dėmesys skiriamas spirgučių padažui, kuris yra neatsiejama Viduklės koldūnų dalis. Spirgučiai paprastai čirškinami iš rūkytų lašinių, o vidukliškiai renkasi tik žalius, kokius naudojo ir senoji valgykla. Tokį padažo receptą padiktavo anuometinė realybė, kai rūkyti lašiniai buvo prabanga. Giedrius garantuoja, kad padažas, nors beveik autentiškas, bet daug gardesnis dėl jo slaptųjų ingredientų.
Ateities vizijos
Nepaisant iššūkių, Viduklės koldūnų tradicija gyvuoja ir toliau. Verslininkai, bendruomenė ir vietos valdžia deda daug pastangų, kad šis patiekalas išliktų Viduklės vizitine kortele.
Karolina Marija sako negalvojanti apie masinę koldūnų gamybą, nors tuomet juos galėtų pardavinėti parduotuvėse. Nebent šaltuoju metu galėtų jų gaminti ir išvežioti klientams, kaip ir dabar kartais turi šaldytų. Bent kol kas nesvarsto ir kurti kavinių tinklo, nors vis girdi klausimų, kodėl neatidaro tokios koldūninės pajūryje ar Vilniuje. Ką gali žinoti, niekada nesakyk niekada. Gyvenimas kartais pateikia tokių stebuklų, kad negali sakyti NE.
Viduklės koldūnai - tai ne tik patiekalas, tai kulinarinio paveldo dalis, įsišaknijusi Lietuvos istorijoje ir atmintyje. Jų unikalumas slypi ne tik gamybos procese, bet ir skonyje, kuris, kaip teigiama, įsirėžia į atmintį visam gyvenimui.
tags: #koldūnų #šventė #Viduklė #istorija #tradicijos
