Geriausias Laikas Raugti Kopūstus: Mėnulio Fazės, Tradicijos ir Praktiniai Patarimai

Rauginti kopūstai - neatsiejama lietuviškos virtuvės dalis, vertinami ne tik dėl skonio, bet ir dėl naudos sveikatai. Šis fermentuotas patiekalas, tradiciškai ruošiamas žiemai, yra puikus vitaminų ir mineralų šaltinis. Nors rugsėjis laikomas tinkamiausiu mėnesiu rauginti kopūstus, ne visos dienos yra vienodai palankios. Liaudies išmintis ir mėnulio kalendorius gali padėti pasirinkti tinkamą laiką, kad kopūstai būtų traškūs, skanūs ir ilgai išsilaikytų.

Raugintų Kopūstų Nauda Sveikatai

Rauginti kopūstai - tikras vitaminų ir mineralų lobynas. Viename puodelyje (apie 100 gramų) yra vos 23 kalorijos, todėl jie idealiai tinka tiems, kurie rūpinasi savo svoriu. Reguliarus raugintų kopūstų vartojimas stiprina imunitetą, gerina virškinimą ir mažina uždegimą organizme. Juose gausu vitamino C, B grupės vitaminų, vitamino K, taip pat mineralų: kalio, kalcio, magnio ir geležies.

Vitaminų ir mineralų šaltinis

Raugintuose kopūstuose gausu vitamino C, B grupės vitaminų, vitamino K, taip pat mineralų: kalio, kalcio, magnio ir geležies.

Mažas kaloringumas

Vienas puodelis (apie 100 gramų) šio produkto turi vos 23 kalorijas, todėl jis puikiai tinka besirūpinantiems savo svoriu.

Poveikis sveikatai

Reguliariai vartojant raugintus kopūstus, stiprėja imunitetas, gerėja virškinimas, mažėja uždegimas organizme. Fermentuotuose kopūstuose gausu įvairių naudingų medžiagų.

Taip pat skaitykite: Akmens masės puodų priežiūra

Tradiciniai Įsitikinimai apie Savaitės Dienas

Įdomu, kad liaudies išmintis pataria vengti kopūstų rauginimo trečiadieniais, penktadieniais ir šeštadieniais. Nors mokslinio pagrindimo tam nėra, tikima, kad savaitės diena gali turėti įtakos galutiniam raugintų kopūstų skoniui ir kokybei.

Mėnulio Fazės ir Raugimas

Nuo seno tikėta, kad mėnulio fazės turi įtakos žemės ūkio darbams, įskaitant derliaus nuėmimą ir konservavimą. Patirtis rodo, kad geriausias laikas rauginti kopūstus yra augančio mėnulio fazė, ypač 5-6 dienos po jaunaties. Taip pat svarbūs mėnulio ženklai, o jaunaties ir pilnaties dienos, taip pat dylančio mėnulio fazė, yra vengtinos. Mėnulio fazės veikia vandenį ir visą gyvąją gamtą, o rauginimas yra biologinis procesas, priklausantis nuo mikroorganizmų veiklos. Mėnulio fazės gali paveikti fermentacijos intensyvumą ir trukmę.

Pilnatis ir Kopūstų Rauginimas

Pilnatis yra mėnulio fazė, kai mėnulis yra visiškai apšviestas. Pagal tradicinius įsitikinimus, pilnatis yra "augimo" laikotarpis, kuomet visi augalai ir mikroorganizmai, dalyvaujantys rauginimo procese, patiria didesnę energiją. Tai gali reikšti, kad rauginimo procesas bus intensyvesnis ir greitesnis. Jei tikslas yra greitas ir sėkmingas rauginimas, pilnatis gali būti idealiu laiko pasirinkimu.

Jaunatis ir Kopūstų Rauginimas

Jaunatis, kai mėnulis yra visiškai tamsus, siejamas su pradžios ir pusiausvyros laikotarpiu. Tai momentas, kai gamta tarsi ilsisi ir ruošiasi naujiems ciklams. Kai kurie tiki, kad jaunatis yra geras laikas "naujo gyvenimo" pradžiai, todėl rauginimas jaunaties metu gali būti naudingas, jei norite pradėti rauginimo procesą atsargiai, lėtai ir be skubėjimo. Tačiau, nors jaunatis gali pasitarnauti kaip pradžia, kai kurie rauginimo mėgėjai mano, kad geriau pasirinkti kitą mėnulio fazę, kad procesas būtų greitesnis.

Optimalus Laikas Pagal Mėnulio Kalendorių

Geriausias laikas raugti kopūstus yra vėlyvas ruduo, kai kopūstai yra švieži, o mėnulis yra pilnatis arba augantis. Tuo metu pasiekiama optimali derliaus kokybė ir greitas fermentacijos procesas. Tinkamiausias laikas rauginti kopūstus yra 5-6 diena po jaunaties. Taip pat svarbus ir mėnulio ženklas.

Taip pat skaitykite: Mėnulio kalendorius ir kopūstai

Mėnulio Fazės ir Jų Poveikis

Mėnulio fazės nuo seno diktuoja, kuo užsiimti ir ko nedaryti. Galima įtraukti astrologiją į savo gyvenimą ir ne vienas gyvena pagal mėnulio fazes. Apie gyvenimo sinchronizavimo su mėnulio ciklu naudą kalbama pastaruoju metu, nes vis labiau populiarėja astrologija ir holistinis sveikatingumas. Tačiau tai nėra naujiena. Žmonės pagal mėnulio fazes rengia dvasines apeigas, planuoja žemdirbystės sezonus ir net nustato, kada geriausia kirptis. Ir visa tai daroma visą tą laiką, kol egzistuoja žmonijos civilizacija. Įprasta yra naudotis ir sėjos kalendoriumi, kuris remiasi mėnulio fazėmis. Dauguma to, ką dabar laikome raganavimu ir keistenybe, buvo savaime suprantamas dalykas tais laikais, kai gyvenome labiau susigyvenę su žeme. Mėnulis per visą savo ciklą neginčijamai veikia mūsų protinę ir fizinę energiją. Net jei netikite mėnulio poveikiu, kodėl nepabandžius nustatyti savo gyvenimo pagal mėnulio ritmą? Nors gali atrodyti, kad įtraukti visas mėnulio fazes į savo gyvenimą yra neįveikiama užduotis, tačiau, kaip ir bet kas cikliška, jos viena kitą papildo. Tai ne atsitiktinumas, o natūralus energetinis pakilimas ir nuosmukis. Kurdami savo praktiką, galbūt norėsite pradėti nuo to, kad pripažinsite tik jaunaties ir pilnaties mėnesius. Pamažu galite pradėti dirbti ir su kitomis fazėmis. Kad galėtumėte sekti mėnulio ciklą, labai rekomenduojama atsisiųsti specialią programėlę, kurioje matysite mėnulio apšviestumą ir jo fazę kiekvieną dieną. Taip pat galite vesti dienoraštį, kad galėtumėte stebėti, kaip keičiasi jūsų kūnas, protas ir emocijos diena iš dienos kartu su mėnuliu ir jo pokyčiais kai mainosi fazės. Optimalus laikas pradėti šią praktiką yra per jaunatį. Mėnuliui įgaunant daugiau šviesos, galite pastebėti, kad taip pat įgaunate daugiau energijos, o per pilnatį sulaukiate daugiau kvietimų į visuomeninius renginius. Taip pat galite pastebėti, kad, mėnuliui blėstant, darbai lėtėja, o jūsų energija blėsta. Visa tai kartais vyksta ir nepastebimai, bet tenka pripažinti, kad per aktyvias pilnatis mūsų organizmas yra jautresnis.

Mėnulio Fazės ir Veiklos

  • Jaunatis: Geriausia planuoti ir sodinti lapinius augalus, persodinti vienmečius augalus. Tinkamiausia veikla yra laukti, planuoti, rašyti žurnalą, medituoti, skaityti, klausytis. Puikus metas sodinti pomidorus, pupeles, moliūgus ar brokolius.
  • Vaškinis pusmėnulis: 3-4 dienos po jaunaties - geras laikas rizikuoti ir užmegzti ryšius. Tinka nustatyti ketinimus, užmegzti ryšius, rizikuoti, eksperimentuoti su veikla ar stiliumi.
  • Pirmasis ketvirtis: 7-8 dienos po jaunaties - laikas sprendimų priėmimui. Geriausia tinkanti veikla yra susijusi su baigtimi. Tai laikas sprendimų priėmimui, organizavimui, komandos ar darbų sąrašo užbaigimui.
  • Paskutinės dienos pilnėjant mėnuliui: 11-12 dienų po jaunaties - projektų užbaigimo laikas. Geriausiai tinka treniruotis (didelis poveikis), redaguoti, ruošti užkandžius vakarėliams, tobulinti pasiūlymus.
  • Pilnatis: 14 dienų po jauno mėnulio - energija pasiekia kulminaciją, metas sėti ir sodinti šakniavaisius. Tinkamiausias metas pristatymui, vakarėliams, įspūdžiui padaryti, pasipuikuoti. Idealus metas sėti ir sodinti šakniavaisius. Galima sodinti ir dokoratyvinius, vaisingus ir daugiamečius augalus, pavyzdžiui, bulves, obuolius, rabarbarus ar šparagus.
  • 3-4 dienos po pilnaties: Pjauname tai, ką pasėjome ir nieko nesodiname. Tinkamiausias laikas: tinklų kūrimas, bendravimas, grįžtamojo ryšio rinkimas. Metas kai patariama vengti sėjos ir gerinti dirvožemį vietoj sodinimo. Tai gali būti laikas piktžolių šalinimui ir arimui. Atkreipkite dėmesį, kad patariama vengti bet kokios sąveikos su pasėliais 12 valandų prieš ir po pereinamojo ciklo etapų.
  • Paskutinis ketvirtis: 7-8 dienos po pilno mėnulio - geriausia raugti kopūstus. Tinkamiausias laikas apsisukimui, persigrupavimui, apmąstymams, žurnalistiniam darbui, refleksijoms.
  • Nykstantis pusmėnulis: Apsisukimui, persigrupavimui, apmąstymams, žurnalistiniam darbui, refleksijoms.

Praktiniai Patarimai Rauginant Kopūstus

Nustatyti geriausią laiką rauginimui pagal mėnulio fazes gali padėti žinoti tikslias mėnulio fazių datas. Planuojant kopūstų rauginimą pagal mėnulio fazes, svarbu laikytis visų rauginimo taisyklių - naudoti švarų indą, pasirūpinti geromis žaliavomis ir užtikrinti tinkamą aplinką fermentacijai.

Žaliavos

Raugimui tinka tik visiškai subrendusios, šviesios vėlyvųjų rūšių kopūstų galvos. Jei kopūstas ne iki galo sunokęs, jo lapai bus tamsiai žali, nepakankamai sultingi ir turės per mažai cukraus. Netinka olandiškos ir kininių kopūstų rūšys. Prieš perkant pasidomėkite kur augo daržovės. Nenaudokite daržovių, kurios augo prie judrios gatvės kur intensyvus eismas.

Druska

Būtina naudoti rupią akmens druską be jodo. Joduota druska lėtina pieno rūgšties rūgimą ir gali patamsinti kopūstų lapus. Druskos kiekis turėtų būti 18-25 g 1 kg kopūstų. Kiekvienam kilogramui šviežių kopūstų rekomenduojama įberti apie 25 g druskos (apie vieną valgomąjį šaukštą be sklindžio). Šis optimalus kiekis sudaro palankias sąlygas aktyviam pieno rūgšties bakterijų, kurių dėka vyksta rūgimo procesas, darbui. Tai priklauso nuo to, kokio produkto galiojimo norite. Esant per mažam druskos kiekiui ko­pūs­tai su­minkš­tė­ja, įgau­na ne­ma­lo­nų kva­pą, juo­se pra­de­da dau­gin­tis pu­vi­mo bak­te­ri­jos. Tam kad nepersūdyti, būtina ragauti sūrymą visuose gaminimo etapuose.

Indai

Nenaudokite aliuminio, plastikinių ar metalinių indų. Geriausiai tinka medinės statinės, moliniai indai arba stiklainiai. Indai turi būti švarūs, išplauti su soda ir nuplikyti verdančiu vandeniu. Rauginimui nenaudokite plastikinių ir metalinių indų. Kopūstai patamsės, bus neskanūs. Geriausia naudoti medines, ąžuolines statinaites. Gali būti stiklainiai. Reikia didelio medinio kubilo ar molinio puodo, bei didelio dubens. Jie turi būti švarūs, išplaukite su soda ir nuplikinkite verdančiu vandeniu.

Taip pat skaitykite: Kopūstų rauginimas: ką reikia žinoti

Rauginimo Procesas

  1. Prieš pjaustymą kopūstai neplaunami, pašalinami tik viršutiniai lapai.
  2. Susmulkintus kopūstus gniaužykite rankomis, kol suminkštės ir išsiskirs sultys. Susmulkintus kopūstus, su rankomis gniaužome tol kol suminkštės ir išsiskirs sulčių. Anksčiau močiutės kopūstus išdaužydavo didele medine grūstuve tol kol išsiskirdavo sultys. Kopūstus paskaniname priedais.
  3. Kubilo dugną ir šonus išklokite nuplautais ir išdžiovintais kopūstų lapais.
  4. Kopūstus iš viršaus uždenkite švariais kopūstų lapais arba drobe, prispauskite dangčiu (medine lapuočio lenta) ir paslegiame švariu, nuplikytu akmeniu. Paslėgti kopūstai turi būti apsemti. Kopūstus iš viršaus irgi uždengiame švariais kopūstų lapais arba drobe, prispaudžiame dangčiu (gali būti medinė lapuočio lenta) ir paslegiame švariu, nuplikytu akmeniu. Paslėgti kopūstai turi būti apsemti.
  5. Rauginkite 15-20°C temperatūroje. Kopūstus rauginame 15 - 20 C temperatūroje, 9 dienas. Jei atsiranda per daug sulčių, jas nusemiame. Rau­gin­ti geriausia 15-20°C tem­pe­ra­tū­ro­je. Jei­gu patalpos tem­pe­ra­tū­ra aukš­tes­nė nei 25°C pra­de­da vys­ty­tis svies­to rūgš­ties bak­te­ri­jos ir ko­pūs­tai ap­kars­ta. Jei­gu tem­pe­ra­tū­ra že­mes­nė nei 15°C, rū­gi­mas vyks­ta lėtai, gali pradėti vys­ty­tis pu­vi­mo bak­te­ri­jos. Nor­ma­lio­se są­ly­go­se rū­gi­mas trun­ka 10-15 pa­rų. Per tą lai­ką ko­pūs­tuo­se su­si­kau­pia 1 pro­c. pie­no rūgš­ties bei ne­žy­mūs kie­kiai ac­to, obuo­lių, gin­ta­ro rūgš­čių ir 0,25 pro­cen­to al­ko­ho­lio.
  6. Kasdien pašalinkite ant indo susidariusias putas. Nuplikyta medine lazdele iki dugno subadykite kopūstus, kad išeitų angliarūgštė. Kasdien pašalinkite ant indo susidariusias putas. Nuplikyta medine lazdele iki dugno subadykite kopūstus, kad išeitų angliarūgštė.
  7. Po rauginimo indu dedama plati lėkštė, kad fermentacijos metu sūrymas neišbėgtų ant paviršiaus. Po rauginimo indu dedama plati lėkštė, kad fermentacijos metu sūrymas neišbėgtų ant paviršiaus.
  8. Ant puodo dugno galima įdėti aštraus skonio paprikų, jos suteiks aštrumo, burokėliai nudažys raudonai.

Temperatūra

Jeigu patalpos temperatūra aukštesnė nei 25°C, pradeda vystytis sviesto rūgšties bakterijos ir kopūstai apkarsta. Jeigu temperatūra žemesnė nei 15°C, rūgimas vyksta lėtai, gali pradėti vystytis puvimo bakterijos.

Druskingumas

Sūrymo druskingumas tikrinamas iškart po to, kai išsiskiria sultys. Jeigu matote, kad persūdėte, išpilkite trečdalį sūrymo ir papildykite nauju šaltu vandeniu ir išmaišykite. Negalima išpilti viso sūrymo, nes kopūstai bus beskoniai. Šis metodas patogiausias raugiant mažesniuose induose. Persūdžius galima papildyti naujomis šviežiomis daržovėmis, kurios sugers druskos perteklių ir sušvelnins bendrą skonį. Jeigu pastebėjote ne iš karto, pvz. indą atidarėte žiemą, nebenaudinga plauti ar dėti naujų daržovių.

Laikymas

Po savaitės kopūstus reikia laikyti šaltai, galima perdėti į švarius stiklainius. Svarbu, kad kopūstai būtų apsemti savo sulčių. Po savaitės kopūstus reikia laikyti šaltai, galima perdėti į švarius stiklainius.

Senolių Patarimai ir Stebėjimai

Senoliai pastebėjo, kad mėnulio fazės daro tiesioginę įtaką ne tik sodinimui, bet ir konservavimui, raugimui. Iš savo patirties sakau - geriausias raugimo metas visada yra delčios metu, kai mėnulis mažėja. Šiuo me­tu mė­nu­lis del­čios fa­zė­je. Tai pa­ts ge­riau­sias me­tas raug­ti ko­pūs­tus žie­mai. Mū­sų se­no­liai steng­da­vo­si raug­ti ko­pūs­tus žie­mai pa­sku­ti­nę del­čios die­ną. Šią die­ną už­raug­ti ko­pūs­tai bū­na la­bai ska­nūs, kie­ti ir traš­kūs. Sla­vų ir Vi­du­rio Eu­ro­pos tau­tos val­giui nuo se­no nau­do­ja daug ko­pūs­tų, švie­žių, rau­gin­tų ir ki­tais bū­dais pa­ruoš­tų. Ko­pūs­tai tu­ri daug vi­ta­mi­nų, mi­ne­ra­li­nių me­džia­gų ir ki­tų bio­lo­giš­kai ver­tin­gų me­džia­gų, ku­rios stip­ri­na or­ga­niz­mo imu­ni­te­tą. Moks­li­nin­kai ty­ri­nė­da­mi ma­ro pa­pli­ti­mą Eu­ro­po­je nu­sta­tė, kad ma­ro ban­ga daž­nai ap­lenk­da­vo te­ri­to­ri­jas, ku­rių gy­ven­to­jai au­gi­no ir var­to­jo daug ko­pūs­tų ir tai ban­do­ma paaiš­kin­ti ko­pūs­tų ste­buk­lin­go­mis ga­lio­mis. Net­gi įžy­maus ke­liau­to­jo ir at­ra­dė­jo Džeim­so Ku­ko ke­lio­nės sėk­mę lė­mė rau­gin­ti ko­pūs­tai. Jis į eks­pe­di­ci­jos lai­vą pa­kro­vė 60 sta­ti­nių su rau­gin­tais ko­pūs­tais. Rau­gi­ni­mui tin­ka vė­ly­vos ru­de­ni­nės ir žie­mi­nės ko­pūs­tų veis­lės. Nuė­mus ko­pūs­tus, jų gū­žes rei­kia pa­lai­ky­ti sa­vai­tę ar dvi, kad su­ma­žė­tų van­dens kie­kis jo­se. Rau­gi­ni­mui nau­do­ja­mos kie­tos gū­žės. Jos nu­va­lo­mos, pa­ša­li­na­mi su­ply­šę, pa­žeis­ti la­pai. Sten­gia­ma­si su­smul­kin­ti ne pla­tes­nė­mis kaip 5 mm plo­čio juos­te­lė­mis. Pa­sū­do­mi, su­mai­šo­mi su prie­sko­niais ir su­de­da­mi į stik­lai­nius, sta­ti­nai­tes ar ema­liuo­tus ki­bi­rus, su­spau­džia­mi, už­de­da­mi dang­čiai ir pa­sle­gia­ma. Prieš de­dant ko­pūs­tus rau­gi­ni­mo in­dų vi­di­nį pa­vir­šių pa­tar­ti­na iš­tep­ti me­du­mi. Me­dus su­nai­ki­na pe­lė­sius ir ki­tus kenks­min­gus mik­roor­ga­niz­mus ir ko­pūs­tams su­tei­kia ma­lo­nų kva­pą. Ko­pūs­tų pa­vir­šius tu­ri bū­ti vi­są lai­ką ap­sem­tas iš­si­sky­ru­sio­mis sul­ti­mis. Ko­pūs­tai leng­vai rūgs­ta, nes juo­se esan­tis cuk­rų ir ki­tų me­džia­gų kie­kis la­bai pa­lan­kus pie­no rūgš­ties bak­te­ri­joms vys­ty­tis. Kaip prie­sko­nis daž­niau­siai de­da­mi kmy­nai ir lau­ro la­pai. 10 kg ko­pūs­tų ga­li­ma įber­ti apie 5 g kmy­nų ir ke­le­tą lau­ro la­pų. Daž­niau­siai ko­pūs­tai rau­gia­mi su­mai­šy­ti su mor­ko­mis, span­guo­lė­mis ir obuo­liais. Jei­gu ko­pūs­tai ait­rūs, juos su­smul­kin­tus rei­kia per­pil­ti ver­dan­čiu van­de­niu, at­vė­sin­ti ir tik ta­da už­raug­ti. Kad ko­pūs­tų sko­nis bū­tų ma­lo­nes­nis ir jie gra­žiai at­ro­dy­tų, rei­kia dė­ti an­ta­ni­nių obuo­lių. Obuo­lius ga­li­ma dė­ti kas ke­li ko­pūs­tų sluoks­niai, ma­žes­nius ne­pjaus­ty­tus ar su­pjaus­ty­tus, san­ty­kiu: 10 kg ko­pūs­tų - 0,5 kg obuo­lių. Drus­kos rei­kia ber­ti ne dau­giau kaip 20-25 g 1 kg ko­pūs­tų. Įbė­rus daug drus­kos rau­gin­ti ko­pūs­tai bū­na la­bai sū­rūs, be to, drus­kos per­tek­lius stab­do pie­no rūgš­ties mik­roor­ga­niz­mų vys­ty­mą­si, to­dėl su­si­da­ro są­ly­gos įvai­riems ne­pa­gei­dau­ti­niems mik­roor­ga­niz­mams dau­gin­tis. Po pa­ros, šil­to­je vie­to­je, ko­pūs­tai pra­de­da rūg­ti, ant sū­ry­mo pa­vir­šiaus su­si­da­ro pu­tos. Rau­gin­ti rei­kia 15-20 laips­nių tem­pe­ra­tū­ro­je, jei­gu tem­pe­ra­tū­ra aukš­tes­nė kaip 25 laips­niai pra­de­da vys­ty­tis svies­to rūgš­ties bak­te­ri­jos ir ko­pūs­tai ap­kars­ta. Jei­gu tem­pe­ra­tū­ra že­mes­nė nei 15 laips­nių, rū­gi­mas vyks­ta silp­nai ir il­gai, yra pa­vo­jus vys­ty­tis pu­vi­mo bak­te­ri­joms. Nor­ma­lio­se są­ly­go­se rū­gi­mas trun­ka 10-15 pa­rų. Per tą lai­ką ko­pūs­tuo­se su­si­kau­pia apie 1 pro­cen­tą pie­no rūgš­ties bei ne­žy­mūs kie­kiai ac­to, obuo­lių, gin­ta­ro rūgš­čių ir 0,25 pro­cen­to al­ko­ho­lio, ku­rie sau­go juos nuo ge­di­mo. Rūgs­tan­čius ko­pūs­tus rei­kia nuo­lat pri­žiū­rė­ti, nu­grieb­ti pu­tas, nes jo­se pra­de­da dau­gin­tis pe­lė­siai ir ki­ti mik­roor­ga­niz­mai, nuo ku­rių ko­pūs­tai pa­si­da­ro gli­tūs. Pe­lė­sius rei­kia rū­pes­tin­gai ša­lin­ti. Kas ant­rą die­ną rūgs­tan­čius ko­pūs­tus rei­kia plo­na laz­de­le pra­dur­ti iki rau­gi­ni­mo in­do dug­no, kad leng­viau ga­lė­tų išei­ti su­si­da­riu­sios du­jos. Jei­gu nau­do­ja­me ma­žai ko­pūs­tų, ga­li­ma raug­ti 3 lit­rų tal­pos stik­lai­ny­je ir nuo­la­tos tu­rė­ti švie­žiai rau­gin­tų ko­pūs­tų. Šiam rei­ka­lui tin­ka vi­sų rū­šių ko­pūs­tai, net žie­di­niai ir ka­lia­ro­pės. Sup­jaus­to­me ko­pūs­tus ir su­mai­šo­me su su­pjaus­ty­to­mis šiau­de­liais mor­ko­mis kmy­nais ir span­guo­lė­mis. Su­ki­ša­me į stik­lai­nį, su­spau­džia­me. 1 lit­re šal­to van­dens iš­tir­pi­na­me du nu­brauk­tus šaukš­tus ru­pios drus­kos ir du nu­brauk­tus šaukš­tus cuk­raus ir už­pi­la­me ant ko­pūs­tų. Ko­pūs­tai bū­na dar ska­nes­ni, jei vie­toj cuk­raus de­da­me du šaukš­tus me­daus. Ska­niau­si ko­pūs­tai - rau­gi­na­mi me­di­nė­se sta­ti­nai­tė­se. Ruo­šiant sta­ti­nai­tes rau­gi­ni­mui, jų vi­dų pa­tar­ti­na iš­trin­ti čes­na­ku. Ko­pūs­tų rau­gi­ni­mui ne­tin­ka jo­duo­ta drus­ka - ko­pūs­tai bus kars­te­lė­ję. Rau­gin­tuo­se ko­pūs­tuo­se la­bai su­ma­žė­ja nit­ra­tų ir ki­tų azo­to jun­gi­nių, nes vys­tan­tis mik­roor­ga­niz­mams, jie sa­vo kū­no sta­ty­bai su­nau­do­ja di­de­lius kie­kis azo­to ir bal­ty­mų. Iš­rū­gu­sius ko­pūs­tus ga­li­ma per­dė­ti į ma­žes­nius in­dus ar stik­lai­nius ir už­pil­ti alie­ju­mi, kad ap­sem­tų per 1-2 cm - ši­taip jie iš­bus iki pa­va­sa­rio. Rau­gin­tus ko­pūs­tus ge­riau­sia lai­ky­ti 1-4 laips­nių tem­pe­ra­tū­ro­je, o sū­ry­mas tu­ri ap­sem­ti juos ke­liais cen­ti­met­rais.

Mėnulio Kalendorius ir Jo Sekimas

Gyvenimas pagal 4 mėnulio fazes. Mėnuliui skriejant aplink žemę, o žemei - aplink saulę, kampas tarp saulės, mėnulio ir žemės kinta. Todėl saulės šviesos kiekis, atsispindintis nuo mėnulio ir pasiekiantis mūsų akis, kasdien kinta. Pats Mėnulis savo šviesos neskleidžia. Matome, kaip mėnulio diskas keičiasi iš visiškai tamsaus į visiškai šviesų ir vėl į visiškai tamsų. Šis laiko tarpas vadinamas mėnulio ciklu, mėnuliu, mėnulio mėnesiu arba sinodiniu mėnesiu. Ciklo trukmė gali šiek tiek skirtis, bet vidutiniškai ji trunka 29,53059 dienos. Astronomai šį ciklą suskirstė į keturias pagrindines Mėnulio fazes: naujasis mėnulis, pirmasis mėnulio ketvirtis, pilnatis ir paskutinis mėnulio ketvirtis. Mums priimtina vadinti šiuos ciklus jaunatimi, priešpilniu mėnuliu, pilnatimi ir delčia. Taip pat yra keturios antrinės fazės: Voskantis pusmėnulis, Voskantis žybsnis, Nykstantis žybsnis ir Nykstantis pusmėnulis. Pirminės fazės įvyksta tam tikru momentu, nesvarbu, kurioje žemės vietoje būtumėte, kuris vėliau perskaičiuojamas į vietinį laiką. Priklausomai nuo to, kur gyvenate, galite matyti arba nematyti tikslaus fazės momento iš dalies dėl to, kad jūsų vietovėje mėnulis dar gali būti nepakilęs. Tačiau antrinės fazės atspindi ne konkretų momentą, o laiko tarpą.

#

tags: #geriausias #laikas #raugti #kopustus

Populiarūs įrašai: