Kokią mėsą galima šerti šunį: išsamus vadovas

Visi šunų šeimininkai siekia, kad jų augintinis būtų sveikas, laimingas ir energingas. Šunų mityba yra labai svarbi auginant sveiką šunį. Šunų skiepai, nukirminimas, dresūra ir tinkama mityba yra labai svarbūs norint užtikrinti gerą augintinio savijautą. Renkantis tinkamiausią mitybos principą šunims, labai svarbu laikytis rekomenduojamų normų, kad augintinis gautų visas reikalingas maistines medžiagas.

Sausas pašaras šunims

Renkantis sausą pašarą šunims, labai svarbu atkreipti dėmesį į jo sudėtį. Skirtingų klasių pašarai rodo mėsos ir grūdų bei kitų priedų santykį. Kuo didesnis mėsos kiekis sausame pašare, tuo aukštesnės klasės pašaras bus. Geriausia rinktis super premium ar premium klasės pašarą. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kokios mėsos pagrindu pašaras yra pagamintas. Šuniukus prie sauso pašaro patariama pratinti nuo šešių-aštuonerių savaičių amžiaus. Dažniausiai visos veterinarinės dietos, dar kitaip vadinamos gydomaisiais šunų pašarais, yra sauso pašaro forma.

BARF (Biologiškai Tinkamas Žalias Maistas) šunų mityba

Šunų mitybos BARF (Biologically Appropriate Raw Food) principu į racioną įtraukiama ne tik žalia mėsa, bet ir daržovės, uogos ir vaisiai. Lapiniuose žalumynuose (pvz., špinatuose) yra daug magnio, kurio dažnai trūksta šeriant RAW mityba. BARF šunų mitybos gamintojai dienos normą nurodo ant pakuotės pagal šuns amžių, svorį bei aktyvumą, kaip ir sauso pašaro gamintojai. RAW šunų mityba mūsų keturkojus gražina į jų protėvių laikus, kai bandoma atkartoti vilkų mitybą gamtoje. RAW mitybos principai, tai šuns šėrimas mėsa ir jos subproduktais. Didžiausias RAW šunų mitybos minusas - „mėsos sindromas“ (kalcio trūkumas). Dėl to labai svarbu atkreipti dėmesį, kad tokio tipo mitybą turi sudaryti 80 proc. mėsos (įskaitant kai kuriuos subproduktus, tokius kaip širdis), 10 proc. organų (subproduktų, kurių pusę sudaro kepenys), 10 proc. kaulų. Renkantis RAW šunų mitybos principą, taip pat labai svarbu užtikrinti baltymų, angliavandenių, riebalų bei mikro ir makro elementų kiekį kasdienybėje.

Ko negalima duoti šunims?

Daugelis šeimininkų nesusimasto, kad šuns ir žmogaus virškinamasis traktas skiriasi ir tai kas tinka žmonėms, gali būti netinkama arba net nuodinga šunims. Visada labai daug diskusijų kelianti tema, ar šunims galima duoti kaulus? Daugelis veterinarijos gydytojų - gastroenterologų turi bendrą nuomonę, kad žali mėsos kaulai nėra labai maistingi, o jų atplaišos gali sužaloti ne tik burną, bet ir visą virškinamąjį traktą. Dažnu atveju nesėkmingas kaulų davimas šunims pasibaigia veterinarijos klinikos operacinėje, kai chirurginės procedūros metu bandoma pašalinti įstrigusią kaulo dalį. Pieno produktai dažniausiai šunims sukelia vėmimą ir viduriavimą dėl juose esančios laktozės. Varškę šunims duoti galima. Taip pat šunims galima duoti kefyrą, natūralų jogurtą. Veterinarijos gydytojai pataria vengti riebių pieno produktų šunų mityboje, nes riebus maistas gali sukelti kepenų bei kasos problemas įvairaus amžiaus šunims.

Maži šuniukai

Su mažuoju keturkoju draugu į jūsų namus atkeliauja ne tik džiaugsmas ir žaidimai, bet ir didelė atsakomybė - išauginti sveiką, stiprų ir laimingą šunį. Viskas prasideda nuo tinkamos mažo šuniuko mitybos. Kaip ir mažiems vaikams neduotumėte bet kokio maisto, taip ir maistas šunims turi būti parenkamas itin atidžiai, kad užtikrintų sparčiam augimui būtinas maistines medžiagas ir pakankamą energijos kiekį. Jauni šuniukai greitai auga ir vystosi, todėl nenustebkite, jeigu jūsų mažasis keturkojis draugas suės didesnę maisto šunims porciją nei kaimynų suaugęs šuo. Mažyliams, kurie auga, turi būti užtikrintas reikiamas maistinių medžiagų kiekis. Jie yra judrūs, nori žaisti, daug miega, ilsisi. Tam jie turi turėti daug energijos ir jėgų. Svarbiausias energijos šaltinis - riebalai. Taip pat reikalingi baltymai, vitaminai, mineralai. Šuo iki vienerių metų amžiaus yra laikomas dar nesuaugusiu šunimi. Nuo vienerių metų - jau suaugusiu šunimi. Pirmaisiais gyvenimo metais sparčiai augančiam šuniukui su maistu svarbu duoti pakankamai statybinės medžiagos - baltymų. Mėsa neturėtų būti per riebi, pradžiai geriausiai tinka žalia vištiena, neriebi aviena ar jautiena, pavyzdžiui „RAFUS MENU“ Rinkinys mažiesiems, visavertis jautienos ėdalas su skrandžiais, vėliau įtraukiant ir kitas „RAFUS MENU“ maisto rūšis. Neskubėkite tik maitinti lašiša, nes ji yra pati riebiausia, o riebalus skaidyti jaunam organizmui dar kiek sunkoka. Augančiam šuniukui (iki metų amžiaus) kasdien reikėtų duoti po 50 g mėsos vienam svorio kilogramui. Suaugusiam šuniui per dieną reikėtų duoti mėsos kiekį, atitinkantį 2-3 proc. jo kūno masės. Kuomet atrodys, kad šuniukas pasiryžęs sugraužti visus namus, gali kilti noras jam duoti graužti kaulą. „Plikų“ ar virtų kaulų, ypač atraminių, be mėsos neduokite niekada - nuo jų dėvisi dantys, dauguma kaulų skyla skeveldriškai ir gali pažeisti šuns burnos gleivinę ar virškinamąjį traktą. Jeigu šuniuką šeriate natūraliai, t.y. pasirinkote BARF mitybą, jo racioną rekomenduojama praturtinti pieno produktais, daržovėmis ir vaisiais. Tik atkreipkite dėmesį ir neduokite produktų, kurie šuniukams yra žalingi (pvz. Vertingiausias ir svarbiausias pieno produktas - kalciu praturtinta varškė, ją rekomenduojama duoti bent vieną kartą per savaitę. Galite parduotuvėje nusipirkti įprastos varškės ir papildomai į ją įdėti kalcio. Kalcis reikalingas augančio šuniuko kaulams ir dantims, raumenų ir nervų sistemos vystymuisi. Taip pat naudingas kefyras ar rūgpienis - padės šuniuko virškinimo sistemai. Pieno šuniukams rekomenduojama neduoti visai. Verta atminti, kad yra šuniukų, kurie netoleruoja laktozės, taigi stebėkite augintinį ir kaip jo organizmas reaguoja į pieno produktus. Kad ėdalas būtų dar įvairesnis, į racioną galite įtraukti daržovių. Būtent daržovės, vaisiai ir uogos augančio šuniuko mitybą praturtina vitaminais. Papildykite mažojo augintinio racioną morkomis, kopūstais, moliūgu, burokėliais, špinatais, brokoliais, salieru, agurku. Jas duokite smulkiai pjaustytas ar trintas, virtas ar šviežias. Neduokite vynuogių, avokadų ir brokolių. Morkos, žirniai, saldžiosios bulvės ir bananai - juose yra daug vitaminų, kalio, kuris yra naudingas šuns raumenims, inkstams, nervinei sistemai.Į mitybą taip pat galima įtraukti ir mėlynes, spanguoles, mangus, apelsinus, persikus, ananasus, kriaušes, braškes, arbūzą. Kiaušiniai taip pat vertingas maisto produktas mažiems šuniukams. Su pieno produktais galima duoti žalius kiaušinių trynius. Taip pat racioną papildyti virtais kiaušiniais ar omletu. Per savaitę užteks 2-3 kiaušinių. Žalių baltymų reikėtų vengti. Šuniukas iki 2-3 mėn. turėtų būti šeriamas 3-4 kartus per dieną. 4-5 mėn. sulaukęs keturkojis turėtų gauti ėsti jau tris kartus per dieną, o 6-8 mėn. šuniukas pamažu pereina prie suaugusio šuns maitinimo režimo ir turėtų būti šeriamas du kartus per dieną. Maitinant augantį šuniuką, svarbu užtikrinti, kad jo mityba būtų subalansuota - augintinis gautų visų jam reikalingų ir naudingų medžiagų. Taip pat neduokite savo augintiniui atliekų ar maisto gabaliukų nuo stalo. Tokiame maiste gali būti daug riebalų, termiškai apdorotų kaulų, prieskonių, druskos. Saldumynai mažina apetitą, sukelia nutukimą, diabetą, nervingumą, kenkia dantims ir akims - pastarosios pradeda ašaroti, gali išsivystyti katarakta. Rūkytas maistas tiek mažiems šuniukams, tiek dideliems šunims - nuodai. Kaip ir patys nevalgote sugedusio, supelijusio maisto, taip jo negalima duoti ir šunims. Šuniukui gali pakenkti ir „per didelė“ meilė, kai ji išreiškiama nenormuotomis porcijomis chaotišku maitinimo grafiku. Iš didelės meilės gali atsirasti tokios problemos kaip nutukimas, virškinimo sutrikimai. Atminkite, didžiausias jūsų meilės ir rūpesčio įrodymas - sveikas, laimingas ir energingas šuniukas.

Taip pat skaitykite: Duonos apžvalga

RAW mityba: ką tinka duoti šuniui?

RAW mitybos atstovai sako, kad šuo - plėšrūnas, todėl bando juos sugrąžinti į senus laikus, kai šunys buvo laukiniai ir maitindavosi natūraliai. Vilkai, gyvenantys gaujose, medžioja stambius kanopinius gyvūnus, tokius kaip elniai, pavieniui jie gaudo smulkesnius gyvius - kiškiažvėrius, graužikus, vabzdžius, netgi žuvis. Šie plėšrūnai suryja kaulus, organus, raumenis, odą, plaukus, plunksnas, riebalus, jungiamąjį audinį… Vidutiniam plėšrūnui šių medžiagų santykis maždaug toks: 5- 10 proc. organų, 10 - 15 proc. ėdamų kaulų, 80 - 85 proc. raumenų mėsos. Šeriant RAW gyvūnui rekomenduojama duoti 80 proc. mėsos (įskaitant kai kuriuos subproduktus, tokius kaip širdis), 10 proc. kaulų ir 10 proc. organų (subproduktų, kurių pusę sudaro kepenys), kartais sveiki kiaušiniai. Šeriant RAW mėsa nepjaustoma - šuniui sudaromos sąlygos maitintis kuo natūraliau, kramtyti, graužti ir pan., tai labai naudinga dantims. Papildai nerekomenduojami, nors kartais šunims duodama žuvų taukų. RAW atstovai vietoj daržovių ar papildų pataria šuniui nupirkti visą triušį.

Šeriant šunį RAW, jam tinka:

  • Visas kiaušinis
  • Jautiena (visos dalys, išskyrus svorį laikančius (atraminius) kaulus)
  • Sveikas triušis (ar jo dalys)
  • Vištiena (visa ar dalimis)
  • Kalakutas (visas ar dalimis)
  • Putpelė, fazanas, antis, žąsis
  • Kiauliena
  • Ėriena, ožka
  • Elnias, briedis, stirna
  • Žuvis
  • Žiurkė, voverė, pelė

Subproduktai:

  • Kepenys (bet kokios rūšies)
  • Inkstai (bet kokios rūšies)
  • Skrandžiai
  • Širdis
  • Blužnis
  • Kasa
  • Plaučiai
  • Smegenys
  • Liežuviai, širdys (šie gali būt skiriami ir prie „normalios“ mėsos, kaip ir pvz. tokių gyvūnų kaip kiaulės skrandis)

Kaulų šaltinis:

  • Avis - bet kokie kaulai, galvos, kaklai, nugara, stuburas
  • Višta - skerdena, sparnai ir kaklas
  • Triušiai - skerdenos, kailiai, viduriai
  • Kiaulės - bet kokie kaulai, kojos, galva, uodegos
  • Jautiena: mažesni kaulai, veršienos skerdena, uodegos, šonkauliai, netinka galūnės, žandikauliai
  • Stirnos - šonkauliai ir dubenys, vengti galūnių kaulų

Jei šuo šeriamas laukiniais medžiojamaisiais gyvūnais, geriau jų mėsą patikrinti (ar nėra parazitų) ir užšaldyti bent 24 valandoms (po tiek laiko šaltyje zarazos turėtų neišgyventi). Jei žinote mėsos šaltinį ir jis tikrai patikimas, šaldymas nebūtinas. Ramiojo vandenyno lašišos gali turėti parazitų, galinčių labai susargdinti šunis. Jei lašišinių žuvų (lašišos, upėtakio) šaltinis pasirodo įtartinas, mėsą užšaldykite 24 val. iki šuns šėrimo. Jei žuvis turi kokių aštrių dalių (nugaros peleką), jas reikia pašalinti. Venkite šunį pernelyg dažnai ar nuolat šerti karpiais, stintomis, strimelėmis ir šamais, nes šios žuvys turi fermentą, besijungiantį su tiaminu (vitaminas B1). Jei norite maitinti šunį graužikais ar kiškiniais gyvūnais, užšaldykite juos mėnesis iki šėrimo. Taip pat graužikų galite gauti iš tiekėjų (pasiklausinėkite tarp roplių augintojų), o triušių iš ūkininkų, šiuo atveju mėsos nereikia užšaldyti visam mėnesiui. Venkite šuniui duoti didelius atraminius kaulus - į juos lengvai galima išsilaužyti dantis. Tuo pačiu neduokite ir mažų kauliukų. Tai reiškia, kad vištų sparnai, nugarėlės, skerdenos turi būti mėsingi. Kitaip tariant - kaulai mėsoje. Nepersistenkite su subproduktais. Organai turi neįtikėtinai daug maistinių medžiagų, juose daug vitaminų ir mikroelementų, tačiau per didelis jų kiekis sukelti viduriavimą.

Taip pat skaitykite: Orkaitėje keptos dešrelės: receptai

Kaip šuniui sušerti RAW?

Tai priklauso ir nuo šuns. Pvz., mėsa gali būti užšaldyta, dalinai užšaldyta ar atšildyta. Kai kurie šunys neėda atšildytos organų mėsos ir ryja tik sušaldytą. Šaldyti mėsingi kaulai (dar šifruojami kaip RMBs - raw meaty bones) gerai kramtomi, ypač tinka šunims, kurie dar tik mokosi kramtyti ar kurie savo maistą pernelyg greit nuryja. Duokite tokį didelį gabalą, kokį tik galite. Jei turite didelį šunį ir šeriate jį jautienos šonkauliais, duokite visą sujungtą šonkaulių grupę. Jei turite mažą šunį ir duodate jam vištos koją, šerkite ją visą ir geriau didesnį gabalą, pvz., vištienos ketvirtį. Vienas iš dažniau naudojamų „standartų“ - gabalas turi būti ±didesnis už šuns galvą. Jei šuo viso gabalo negali suėsti, palikite jį kitam kartui. Šerdami šunį, tas gyvūno dalis, kurios apaugusios plunksnomis ar kailiu, galite arba duoti, arba pašalinti. Tai priklauso nuo šuns pomėgių ir patirties. Kai maitinate šunį, mėsos gabalą paimkite ranka ir paduokite augintiniui. Dubuo nebūtinas, nebent kartais, kai pasiūlote kiaušinį. Kai kuriais atvejais pirmą kartą šeriant „čielą“ gyvūną tenka jį kiek prapjauti, kad nesupratingas šuo pamatytų, kas per gėris jo viduje. Kai kurie žmonės kasdien duoda po truputį organų mėsos, kiti - kas kelias dienas. Tai kiekvieno asmeninis pasirinkimas. Tik nepamirškite, kad per daug subproduktų laisvina vidurius, o kepenys itin praturtintos vitaminu A.

Vieta, kur šuo bus šeriamas, vėlgi priklauso nuo jūsų asmeninio pasirinkimo. Šunį galima šerti narve - ypač tai tinka tiems namams, kur auginami keli gyvūnai. Galima šerti lauke, virtuvėje, garaže ir pan. Šeriant gyvenamajame kambaryje, daug kas patiesia rankšluostį, staltiesę, paklodę, laikraščių ir pan. Šunys nelabai mėgsta ėsti ant slidžių grindų - jie mieliau renkasi tokius pagrindus kaip kilimas ar lova. Kada ir kaip dažnai šunį šerti? Tai priklauso nuo jūsų dienotvarkės ir augintinio. Šunį galima šerti ryte, po pietų ar vakare. Geriausia, kad galėtumėte tas 10 - 30 min. būti netoli šuns, kol jis ėda. Dauguma šeriančių RAW šunis maitina vakare. Kalbant apie šėrimo dažnį, šuo pats daug ką parodo - jei pvz. maitinate du kartus dienoje, o jis suėda ne viską, galbūt užtenka tik vieno karto. 4 - 5 mėn. amžiaus šuniukus galima šerti 3 kartus dienoje. Jei šuniukas nuolat atsisako vieno maitinimo, galima pereiti prie dviejų kartų. Šunys virš 6 mėn. amžiaus šeriami vieną - du kartus dienoje. Šeriantys RAW kartas nuo karto šunims pasiūlo ir badavimą. Šuo, sulaukęs daugiau kaip vienerių metų amžiaus, drąsiai gali badauti visą dieną. Laukiniams plėšrūnams taip pat įprasta kartas nuo karto neprikimšti pilvų. Išvakarėse prieš badavimą šuo prišeriamas, o kitą dieną nieko negauna. Vieni žmonės kartais duoda lengvus pusryčius. Paprastai savaitėje pasninkui skiriama viena diena, kai kas tai praktikuoja dažniau. Kokį kiekį mėsos šuniui duoti? Tai priklauso nuo šuns. Rekomendacinė norma - 2-3 proc. šuns kūno masės. Aktyvesniam ar turinčiam greitesnę medžiagų apykaitą šuniui reikia daugiau maisto. Labai aktyvus šuo artėja prie 3, lėtesnis - 2 proc. Yra dar viena skaičiuoklė - atsižvelgiant į tai, kiek sveria šuo. 1 - 2 kg masės šuniui duodama 10 proc. nuo kūno masės, 3 - 4 kg - 7 proc., 5 - 8 kg - 5 proc., 9 kg - 3 proc., 11 kg ir daugiau 2 proc. Kiekį įvertinti sunkoka tik iš pradžių, vėliau įgudę šėrikai vien užmeta akį į mėsos gabalą ir orientuojasi pagal šuns fizinę formą, tai yra, ar jo masė normali, ar ne. Liečiant šuns šonus, turi būti apčiuopiami šonkauliai, o kelių paskutinių kontūrai gali matytis ir plika akimi (jei, aišku, tas šuo nėra labai gauruotas). Negali matytis visi šuns šonkauliai, šlaunikauliai ir stuburas (per liesas šuo), taip pat šuo negali būti per daug priaugęs svorio (tai yra, neapčiuopiami šonkauliai, nusileidusi pilvo linija). 4 mėn. amžiaus šuniukai paprastai turi neblogą savireguliacijos sistemą, tad daug kas jiems duoda ėsti tiek, kiek jie nori vieno šėrimo metu. Kalbant skaičiukais, šuniukui duodama apie 10 proc. esamos arba 2 - 3 proc. (kai kas rekomenduoja 5 proc.) būsimos kūno masės.

Kaip pradėti šerti RAW?

Iš pradžių teks šunį “paruošti” - 1 - 2 dienas neduoti jam ėsti. Tada - pirmieji žingsneliai. Svarbiausia - neskubėti. Didžiausia naujokų bėda ta, kad jie per anksti RAW mitybą praturtina įvairove. Pirmiausia pasirinkite vieną baltymų šaltinį. Daugelis žmonių pradeda su vištiena, nes ji lengvai virškinama, ją lengva įsigyti ir ji palyginti nebrangi. Tačiau galima pradėti ir su kita mėsa - jautiena ar netgi kiauliena. Tada parinkite gabalą, tinkantį jūsų šuniui. Jei auginate čihuahua, jam užteks vištienos šlaunelės, jei retriverį - prireiks vištos ketvirčio Beje, norma turi būti perpus mažesnė, negu kad reikalautų normos). Šerkite visada tik žalios mėsos gabalais, niekada malta ar virta mėsa. Neskubėkite - nesistenkite pasiekti „balansą“ su įvairiais produktais ir organais. Pačioje pradžioje jūs dar esate toje vietoje, kur pusiausvyra nenaudinga ir beprasmė. Turite pralaukti šį laikotarpį. Skubėjimas sukels problemas (tokias kaip viduriavimas). Visas šuns organizmas turi prisitaikyti prie naujo maitinimo būdo ir tai neatsitiks per dieną. Po kiek laiko pridėkite ką nors naujo - šiek tiek subproduktų ar kokį naują baltymų šaltinį. Vėlgi augintiniui leiskite lėtai prisitaikyti prie naujo maisto, tada vėl papildykite jį kokiu nors šaltiniu. Šuniuko pervedimas prie RAW labai paprastas. Geriausia, jei taip jį šėrė ir selekcininkas. Kitu atveju jį pratinkite iškart pasiėmę namo ar leidę kelias dienas apsiprasti naujoje aplinkoje. Be to, nepamirškite, kad nesate vienišas - internetas visagalis, egzistuoja daugybė forumų tiek lietuvių, tiek užsienio kalbomis, kur galima rasti daugybę patarimų.

Žalia mėsa šunims: BARF mityba

Lengvai prieinamų, specializuotų pašarų eroje atrodo yra nebūtina, netgi nereikalinga, naminiam gyvūnui duoti termiškai neapdorotos mėsos. Tačiau turėtumėte žinoti, kad tokios formos valgis nėra kenksmingas. Daugelis keturkojų savininkų nėra tikri, ar šunys gali valgyti žalią mėsą. Šis klausimas daugelį metų kėlė ginčus šunų mitybos specialistams ir kitiems dietologams. Neapdorota mėsa šuniukui yra bloga mintis, nes nei jo dantys, nei kūnas nėra pritaikyti valgyti kaulų ar pačios mėsos. Tačiau nėra jokių kontraindikacijų tokiu būdu maitinti suaugusį augintinį, pridedant papildų.

Žalia šunų mėsa - BARF mityba. BARF (angl. biologically appropriate raw food) yra mityba, kurią sudaro tinkamai subalansuota žalia mėsa šunims ir kitiems naminiams gyvūnams. Santrumpa pažodžiui reiškia biologiškai pritaikyta žalios mėsos mityba. Jis buvo sukurtas prieš daugelį metų stebint pirminį šuns elgesį nuo laikotarpio, kai šie gyvūnai buvo laikomi plėšrūnais. Laikui bėgant gyvūnai tapo vis labiau prijaukinti, tačiau kai kuriems savininkams tai nesutrukdė juos toliau šerti termiškai neapdorotais produktais. BARF mityboje neapdorota mėsa šunims yra derinama su specialiai parinktais papildais, riebalais, o kartais ir daržovėmis. BARF mityba turi ne tik šalininkų, bet ir priešininkų. Kai kurie žmonės mano, kad ji skatina, ypač kai šeriama žalia mėsa, gyvūno agresiją. Tačiau tai netiesa, nes keturkojai turi įgimtą plėšrūnų instinktą. Kasdienį jų elgesį lemia jų auklėjimas, o ne mityba. Šiaip ar taip, mityba yra populiari ir pašarų gamintojų tarpe, ką galima pastebėti apsiperkant. Yra daugybė parduotuvių, siūlančių žalią mėsą šunims. BARF mityba turi dar vieną svarbų pranašumą. Valgių, paruoštų atskirai ar nupirktų šaldytų, sudėtyje nėra dirbtinių dažiklių ir konservantų, o tai yra labai geras sprendimas šunims, kurie yra ypač reiklūs ar alergiški. Tačiau jei patys sudarome dienos šuns meniu, turėtume atsižvelgti į mėsos, kurią norime patiekti augintiniui, rūšį. Neapdorota malta mėsa ar mėsos gabalas? Mėsos sudėtyje yra baltymų ir riebalų, kurie yra vertingiausi šuniui, ir to negalima paneigti. Šunų mėgstamiausias maistas yra paukštiena ir jautiena, su priedais. BARF mityba taip pat apima maitinimą kaulais, tačiau tai ne visada yra gera mintis. Neapdorotuose yra vertingų čiulpų, o tai yra tikras skanėstas. Tačiau virti kaulai nebeatlieka savo funkcijos. Šiluminio apdorojimo metu jie tampa minkšti ir pavojingi, nes lengvai suyra arba trupa. Šuo gali jais užspringti, sužaloti gomurį, o tokie virti ar iškepti kaulai gali net sukelti skrandžio ar žarnyno pažeidimus. Niekada neduokite gyvūnams termiškai apdorotų ar pavienių kaulų. Galima duoti tik mėsos kaulus, tai yra, kaulus, kurie turi mėsos. Negerai duoti savo šuniui žvėrienos. Šio tipo mėsos geriau vengti, nes šernai gali pernešti įvairias ligas. Taip pat nerekomenduojama maišyti šuns paruošto sauso maisto su žalia mėsa ir BARF mityba.

Taip pat skaitykite: Ekologiškos mėsos standartai

Šėrimas neapdorota mėsa šuniui yra labai geras pasirinkimas, naudingas sveikatai. Tačiau prieš pradėdami laikytis BARF mitybos, išmokite tinkamai subalansuoti maistą ir atsiminkime, kad šuo negali valgyti tik mėsos. BARF mityba sudaroma atskirai kiekvienam gyvūnui atsižvelgiant į jo konkrečius poreikius, kūno svorį, amžių ir aktyvumą. Nėra vieno universalaus BARF mitybos recepto. Šis šėrimo būdas reikalauja iš globėjo daugiau žinių ir nuoseklumo, taip pat reguliariai ruošiamo maisto, tačiau šuns būklės ir gyvybingumo pagerinimas dėl šios mitybos yra vertas įdedamų pastangų.

tags: #kokia #mėsa #galima #šerti #šunį

Populiarūs įrašai: