„Vakarienė“: moralės, paslapčių ir satyros kupinas romanas
Hermanas Kochas, Nyderlandų rašytojas, aktorius ir satyrinių televizijos laidų vedėjas, pasaulinę šlovę pelnė 2009 m. išleistu romanu „Vakarienė“, kuris dabar pasirodo ir lietuvių kalba. Tai istorija apie dviejų brolių ir jų žmonų vakarienę Amsterdame, kurios metu atsiskleidžia šiurpios paslaptys, o vakaro eigoje auga įtampa.
Siužeto vingiai ir psichologiniai labirintai
Romano struktūra primena vakarienės patiekalus, kurių kiekvienas didina įtampą ir veda į kulminaciją desertui. Autorius meistriškai palaipsniui augina įtampą ir apskaičiuoja, kokiomis porcijomis pateikti informaciją, kad skaitytojas iki pabaigos nesusidarytų pilno vaizdo apie tai, kas vyksta. Skaitytojas vedamas psichologiniais labirintais, kuriuose visi vakarienės dalyviai turi ką slėpti vienas nuo kito, o tiesos vienas kitam nesako net ir vyras ir žmona. Iš pradžių sužinome, kad broliai (neslepiantys vienas kitam antipatijos ir priklausantys skirtingiems visuomenės sluoksniams - vienas jų metęs darbą mokytojas, o kitas - sėkmingas politikas) bei jų žmonos nori pasikalbėti apie problemas, susijusias su jų paaugliais sūnumis. Šis istorijos dėliojimo būdas kiek primena jau minėtą G.Flynn - pasakotojo portretas skaitytojo akyse pamažu keičiasi, padoraus šeimos tėvo įvaizdis kardinaliai apsiverčia. Netikėtai išsivysto ir kitų vakarienės dalyvių psichologiniai portretai, jų poelgiai ir sprendimai, kaip reaguoti į susidariusią baisią situaciją, atrodo visiškai priešingi tam, kokie šie personažai mums parodomi knygos pradžioje.
Blogio prigimtis ir visuomenės satyra
Šis romanas - ir apie blogio prigimtį, kuri, kaip rodo knygoje autorius, gali atsiskleisti kiekviename, ir net patiems baisiausiems nusikaltimams galima sugalvoti pateisinimų. Tačiau knygoje autorius užgriebia ir kitų temų. „Vakarienę“ galima skaityti ir kaip negailestingą satyrą, kurioje pliekiama pilka Nyderlandų visuomenė, politikos elitas, viduriniosios klasės įpročiai, kliūna net Nyderlandų restoranų kultūrai. Tai knyga, kurioje kažin ar rasite nors vieną patrauklų personažą, ir kuri palieka moralinio purvo nuosėdas.
Žanrų sintezė ir įtraukiantis pasakojimas
Kochas laviruoja tarp žanrų: tai ir trileris, ir psichologinis romanas, ir satyra vienu metu. Labai įtraukiantis pasakojimas, už kiekvieno netikėto siužeto posūkio atskleidžiantis žmogiškos sielos įvairialypiškumą, nagrinėjantis iš kartos į kartą perduodamas įgimtas savybes ir įgytas moralės normas, vertybes, elgesio ir santykių modelius. Knyga, kviečianti susimąstyti, ką obuolys pasako apie obelį ir ar tiesa, kad obuolys nuo obels netoli rieda.
Vakarienės metafora ir paslaptys
Puikus vasaros vakaras Amsterdame. Dvi sutuoktinių poros susitinka pavakarieniauti prašmatniame restorane. Ragaudami gardžius patiekalus jie mandagiai šnekučiuojasi apie kasdienius dalykus. Tačiau po tuščiais, nerūpestingais žodžiais slypi baisi paslaptis, galinti sugriauti jiems gyvenimą. Vakarienei pasiekus kulinarinę kulminaciją, pagaliau prabylama apie paslaptį.
Taip pat skaitykite: Receptai kūdikiams ir vaikams: apžvalga
Apie autorių
Hermanas Kochas (gim. 1953) žymus Nyderlandų humoristinių televizijos laidų („Jiskefet") kūrėjas, aktorius ir rašytojas. Debiutavo romanu „Gelbėk mus, Marija Montaneli“. 2009-aisiais pasirodžiusi „Vakarienė“ išgarsino autorių visame pasaulyje. Romanas buvo išverstas į daugiau nei 20 kalbų ir ilgas savaites nesitraukė iš The New York Times bestselerių sąrašo. Knyga autoriaus tėvynėje pelnė 2009-ųjų Metų knygos titulą ir Publikos premiją (NS Publieksprijs). Pagal romaną Nyderlanduose sukurta spektaklių ir filmas „Vakarienė".
Kitos Hermano Kocho knygos
Romanas „Griovys“ tapo trečia rašytojo knyga, pasirodžiusia Lietuvoje. Visas knygas išleido leidykla „Baltos lankos“, o jas visas į lietuvių kalbą vertė Aušra Gudavičiūtė.
„Griovys“: baimė, paranoja ir kasdienybės ydos
Kaip tampa įprasta H.Kochui, pasitelkęs sarkazmą, jis žvelgia į mūsų kasdienybę ir ydas, kurias mes, žmonės, turime visi, tik garsiai apie tai vengiame kalbėti. Šį kartą rašytojas nagrinėja žmogaus baimės temą. Romano siužetas sukasi aplink Amsterdamo merą Robertą Valterį. Populiarus, miestiečių gatvėse lengvai atpažįstamas ir jau antrą kadenciją šias pareigas užimantis Robertas yra sukaustytas įtarimų - per Naujųjų metų priėmimą jo akį patraukia žmonos Silvijos ir vieno iš jo pavaduotojų bendravimas. Robertas atmeta bet kokias įmanomas versijas ir įtiki tik vienintele jam manomai situaciją paaiškinančia galimybe, tad ir kelia tik vieną klausimą - ar jam nežinanti jo žmona užmezgė slaptą romaną? Bijodamas likti vienišas, tačiau nenorėdamas likti ir kvailio vietoje, kai jis, būdamas meru, tik paskutinis visame Amsterdame sužinotų apie neištikimybę, jis tampa akylu aplinkos stebėtoju. Analizuodamas ne tik savo žmonos, bet ir paties savo elgesį, jis bando surasti neištikimybės įrodymų. Kaip elgiasi žmogus, kuris nuo savo antrosios pusės slepia neištikimybę? Robertas leidžiasi į prisiminimus, ten mėgindamas atrasti užuomazgas, kurios patvirtintų jo baimes. Beje, užuomazgas, kurios gali iš baimės lengvai virtis paranoja. Greta Roberto asmeninį gyvenimą iš pamatų purtančių įtarimų viską dar labiau įsiūbuoja jo tėvai - garbaus amžiaus 94-erių tėvas pareiškia, kad atėjo metas jam numirti. Roberto tėvai po ilgų diskusijų priėjo išvados, kad nenori tapti našta savo sūnui, o garbus amžius kužda, kad bet kada gali nutikti netikėtumas, kuris prikaustys juos prie ligos patalo, o tai jų nežavi. Tad nenorėdami tapti liūdno likimo paliestais žmonėmis jie planuoja savižudybę, apie kurią Robertą ketina įspėti planuojamo incidento išvakarėse, o dabar tereikia keliauti kartu - padėti išsirinkti vietą būsimam kapui.
Itin nejauki situacija Robertą verčiau persvarstyti savo gyvenimą - ką reiškia būti našlaičiu, nors tau jau eina šešta dešimtis? Kaip elgtis - bandyti atkalbėti tėvus ar leisti jiems elgtis taip, kaip sau išmano? O gal šią keistą situaciją galima išnaudoti bandant arčiau savęs išlaikyti Silviją, kuri iš užuojautos galbūt nutrauktų menamą romaną su jo pavaduotoju? Cinizmu ir egoizmu persmelkti klausimai. Kaip ir visas H.Kocho stilius, kuriame intriguojantį pasakojimą papildo ciniški palyginimai, tiesmukiškumas ir pirmojo asmens - aš - iškėlimas į priešakines linijas. Pasitelkdamas literatūrinį aštrumą, rašytojas smelkiasi į žmogaus vidų - ko mes bijome labiausiai? Visi esame kėlę klausimą, kas nutiktų, kaip reikėtų jaustis, jei staiga įprasta kasdienybė prasmegtų ir liktume vienui vieni bei toliau per rutiną turėtume brautis vienatvėje? Regis, tai ir yra viena didžiausių mūsų baimių. Kartu H.Kochas knygoje kelia mums artimus klausimus: kokia riba tarp baimės ir paranojos? Ar pagrįstai mus užvaldo baimės? Kodėl žmogus, žvelgdamas į aplinką ir pajutęs pavojų iš karto pradeda svarstyti apie pačius blogiausius scenarijus? Galų gale, kodėl žmogus lengvai pasiduoda baimėms, kurios be didelio vargo įveikia logiką? Tarsi psichologas H.Kochas personažo lūpomis analizuoja tiek save, tiek kitų literatūrinių žmonių elgesį. Dėliodamas galimus įtarimus, kaip tokioje situacijoje, į kurią pateko Robertas, dera elgtis, jis svarsto, kaip žmogus paslysta ir išduoda gyvenimo paslaptis. Tuo pačiu jis skverbiasi į pagrindinio veikėjo vidų ir atskleidžia, ką jaučia žmogus, kurį užvaldo galimos vienatvės baimė - ką jis gali padaryti, kad to išvengtų ir kaip jis atrodo prieš aplinkinius? O kaip atrodytų, jei taptų situacijos auka?
Romano pasakojimas keri paprastumu, tačiau ne prastumu. Autorius geba sklandžiai, aiškiai ir intriguojančiai pasakoti apie kasdienius dalykus, juos įpindamas į intrigos drabužius. J.Kochas tarsi psichologas aiškina žmogaus elgesį, o verčiant romano puslapius vis labiau lengva įtikėti, kad Robertas iš tiesų yra romano skaitytojas. Tačiau, kas svarbiausia, autorius geba personažų lūpomis pasakyti tai, ką neretai norėtume ištarti ir mes, bet nedrįstame taip pasielgti. Panašiomis intrigomis H.Kochas žongliravo ir anksčiau pasirodžiusiose knygose „Vakarienė“ bei „Vasarnamis su baseinu“. Ir už šį perteiktą stilių reikėtų dėkoti vertėjai A.Gudavičiūtei. Išties imti trečią to pačio autoriaus knygą į rankas yra ir malonu, ir kiek baugu. Malonu, nes prieš tai pasirodžiusios H.Kocho knygos buvo dėmesio verti psichologiniai pasakojimai, peliečiantys vis kitus vidinius žmogiškumo kampus. Tačiau ar trečia knyga dar gali nustebinti? Šiuo atveju reikėtų kalbėti ne apie nuostabą, o, manau, apie išlaikytą kokybę. Anksčiau skaičiusieji šio autoriaus knygas jau žino, ko galima iš jų tikėtis. Ir mažiausiai ką galima gauti perskaičius romaną „Griovys“, tai lūkesčius atitinkantį pasakojimą - nei geresnį, nei blogesnį už prieš tai buvusius. Tiesiog gebantį kalbėti apie tai, apie ką mes dažnai nedrįstame garsiai kalbėti. Ir ko nedrįstame prisipažinti. Tačiau tai padaryti patraukliai, įtaigiai ir persmelktai gyvenimo cinizmo su psichologijos prieskoniais.
Taip pat skaitykite: Receptų knyga: prisiminimai
Knyga patiks tiems, kas mėgsta intriguojančius romanus, kuriuose siužeto vingiai neleidžia iš anksto nuspėti istorijos atomazgos. H.Kochas pasakojimu rezga tokį mazgą, kuris išnarpliojamas tik paskutiniuose puslapiuose, tačiau net ir užvertus knygą skaitytojas yra priverstas stabtelėti ir dar kartą pasvarstyti, ar perprato autorius pagrindinę idėją. Šios dviprasmybės yra tikra H.Kocho vizitine kortelė. Trumpai apibūdinti šį romaną galima pasakant, kad tai knyga, kalbanti apie baimes ir tai, ką žmogus padarytų, kad jų išvengtų. O padaryti jis gali daugiau, nei galėtų pats įsivaizduoti. Tad nenustebkite, jei perskaitę romaną „Griovys“ į savo vidinius siaubus žvelgsite kitaip.
Vakarienės tema literatūroje ir kasdienybėje
Vakarienė - tai ne tik maistas, bet ir laikas, praleistas su artimaisiais. Tai metas, kai galima pasidalinti dienos įspūdžiais, kurti ateities planus. Tačiau, kaip rodo Hermano Kocho romanas „Vakarienė“, po ramiu vakaro fasadu gali slėptis baisios paslaptys.
Patarimai ir receptai vakarienei
Nusibodo kasdienis klausimas „KĄ ŠIANDIEN GAMINTI?“. Domina subalansuoti receptai į racioną padėsiantys įtraukti daugiau daržovių, kokybiškų ir sveikatą išsaugančių produktų? Ši elektroninė knyga patogi naudoti kiekvieną dieną, estetiškai pateikti receptai visada bus po ranka ir padės kurti naujas gaminimo tradicijas jūsų virtuvėje. Šioje knygoje alkį žadins paprasti, kasdieniai patiekalai, kurie net ir išrankiausiam valgytojui padės nuspręsti ką gaminti sau ar šeimai. Knyga subalansuota šiuolaikiškam žmogui, nuolat skubančiam, taupančiam laiką ir nelinkusiam gaminti pagal milžiniškus ingredientų sąrašus. Receptus, kurie nėra sudėtingi, iš neįmantrių, nebrangių ir lengvai randamų maisto produktų. Receptų knygoje rasite daug patiekalų, taip pat galite nuolat atsinaujinti savo racioną sekdami naujausius www.sveikataipalankus.lt receptus. Receptų gausa padės Jums atrasti skaniausius ir mylimiausius patiekalus. Įsitikinsite, kad sveikai valgyti lengva, skanu ir greitai paruošiama. Mano tikslas - kad virtuvė būtų vieta, kurioje atsiskleistų Jūsų kūrybinis potencialas, o kūrybos vaisiai neštų valgantiesiems džiaugsmą, meilę, energiją ir sveikatą. Siekiu atrasti visų mylimų, net ir stipriai perdirbtų, patiekalų sveikesnes versijas.
Ketvirtoji bestselerių autorės Neringos Kalasauskaitės-Levandovskos knyga nustebins jaukių, gardžių ir greitai paruošiamų vakarienės patiekalų įvairove. Šioje knygoje rasite ypatingą atmosferą kuriančių patiekalų: nuo lengvų iki labai išalkusiems skirtų receptų idėjų. Knygoje surašyti lengvai paruošiamų, tačiau subtilių patiekalų receptai yra tinkami ne tik vegetarinės mitybos šalininkams, bet ir tiems, kurie visada ieško naujovių ir mėgsta išbandyti netikėtus receptus. Knygos autorė Greta Dičiūnaitė kviečia pagaminti gardžią vakarienę sau ir šeimai, sušilti mėgaujantis daržovių sriuba, skanauti greitai paruošiamus gardžius vegetarinius užkandžius, - tegul vegetariniai patiekalai Jus nustebina ir Jūsų mitybai suteikia daugiau žavesio. Tai knyga, skirta žmonėms, kurie mėgsta sunaudoti kiekvieną šaldytuve esantį produktą be likučių! Juk dažnai būna, kad suvalgę pusę cukinijos su kita dalimi nebežinome ką daryti - to paties patiekalo nebesinori, o ką dar pagaminti idėjų pritrūksta.
Vakarienė - patarimai ir 14 receptų [El. knyga]
El. knygoje „Vakarienė - patarimai ir meniu savaitei“ sužinosite: Kada ir ką valgyti vakarienei? Kokių produktų vengti vakarienės metu? Ką valgyti, kad išvengtume didelio alkio vakare? Kokios yra pagrindinės vakarienės klaidos? Pasikalbėkime apie vakarienes. Tą bene tobulą metą, kai pasibaigus ilgai dienai pagaliau išjungiame kompiuterius, uždarome darbo kabineto duris, užverčiame vadovėlius ir visi drauge susitinkame prie bendro šeimos vakarienės stalo. Čia, kur mėgaujamės gardžiais naminiais valgiais, dalijamės dienos įspūdžiais, kuriame ateities planus… Jau beveik matau, kaip nepatikliai kyla Jūsų antakiai, o akys prisimerkia. Aš suprantu. Aš žinau. Aš taip pat neturiu laiko. Bet noriu priminti: labai dažnai net 20 minučių yra daug daugiau nei nieko. Trumpam pamirškite darbus ir rūpesčius - šias 20 minučių skirkite sau, savo šeimai ir, žinoma, vakarienei.
Taip pat skaitykite: Gyvenimo Transerfingas Lietuviškai
tags: #knyga #vakariene #apžvalgos