Garsinės knygos Lietuvoje: 40 metų istorija ir reikšmė
Lietuviškos garsinės knygos istorija, prasidėjusi prieš 40 metų, yra glaudžiai susijusi su aklųjų poreikiu pažinti literatūrą. Šiandien garsinės knygos yra efektyviausia informacijos perdavimo neregiams priemonė, ypač svarbi kuriant žinių visuomenę.
Garsinių knygų atsiradimo ištakos ir reikšmė
Lietuviškos garsinės knygos atsirado 1962 metais, maždaug trimis dešimtmečiais vėliau nei pasaulyje. Jų leidybą organizavo ir pradžioje leido Aklųjų ir silpnaregių sąjunga, o nuo 1991 metų šią veiklą perėmė Lietuvos aklųjų biblioteka.
Juozapas Kairys, garsinių knygų skaitytojas, pabrėžia jų svarbą: "Skaitydamas garsinę knygą esi nepriklausomas". Jis prisimena pirmuosius garsinių knygų leidimus, kai tekdavo susidurti su techniniais sunkumais: "iš pradžių visko buvo: magnetinės juostos trūkinėdavo, buitiniai magnetofonai gesdavo. Vis viena garsines knygas skaitydavome ir dieną, ir naktį".
Saulius Plepys, vienas buvusių garsinio žurnalo "Spindulys" rengėjų, teigia: "Knygą aistringai tebemyliu kaip ir vaikystėje, kai anksti netekau regėjimo. Knyga labai praplečia neregio pasaulį, kurio jis negali pamatyti, padeda pažinti aplinką. Ir nusiminimo valandą knyga labai padeda".
Garsinių knygų leidyba šiandien
Šiuo metu kasmet išleidžiama per 200 pavadinimų grožinės, mokslinės ir vaikų literatūros garsinių knygų. Lietuvos aklųjų bibliotekos fonduose sukaupta 218 tūkstančių vienetų garsinių leidinių, sudarančių beveik pusę viso knygų fondo. 1999 metais, įgyvendinus lietuviškų garsinių knygų leidybos kompiuterizavimo projektą, pasirodė pirmosios lietuviškos elektroninės skaitmeninės knygos.
Taip pat skaitykite: Žmogaus likimas: „Rūkas virš slėnių“ interpretacija
Alvydas Tamošaitis, užsiimantis knygų Brailio raštu leidyba, teigia, kad per metus išleidžiama apie 25 knygas Brailio raštu, o garsinių knygų - gal dešimt kartų daugiau.
Garsinės knygos ir skaitymo pasirinkimai
Nors knygos Brailio raštu vis dar leidžiamos, daugelis aklųjų renkasi garsines knygas dėl patogumo ir prieinamumo. A. Tamošaitis teigia: "Šiuo metu knygas dažniau skaitau kompiuteriu. Daug garsinių knygų esu perskaitęs. Man patinka fantastika, detektyvai, kelionių, gamtos aprašymai".
Kultūros ministerijos parama
Kultūros viceministrė Ina Marčiulionytė pabrėžia garsinių knygų svarbą akliesiems: "Garsinės knygos akliesiems - pats svarbiausias dalykas. Tai pasaulis, kuris ateina pas juos. Manau, kad patys dar gerai neįvertiname garsinių knygų svarbos. Tai knyga, balsu bendraujanti su skaitytoju". Ji patikino, kad kitais metais jų pasirodys dar daugiau, nes jų leidybai skirta papildomų pinigų.
Knygos apie rašymą: "Tiems, kurie svajoja parašyti knygą"
Neseniai pasirodė trečioji elektroninė knyga „Tiems, kurie svajoja parašyti knygą“. Autorės teigimu, ji skirta žmonėms, kurie seniai svajoja rašyti, tačiau bijo arba nežino nuo ko pradėti. Autorė Rasa atsako į klausimus apie rašymo procesą ir įkvėpimą.
Ar galima išmokti rašyti knygas?
Rasa teigia, kad išmokti galima viską, tačiau svarbiausia yra žmogaus trauka ir pašaukimas. Ji lygina žmones su skruzdėlėmis, kurių kiekviena turi savo funkciją. Jei žmogus svajoja rašyti, tai yra jo dalykas, jo Humunkulas, kuris dar negimė, bet jau gali mąstyti.
Taip pat skaitykite: „Skrydis virš gegutės lizdo“: santrauka
Nuo ko pradėti rašyti?
Pradėti reikėtų nuo idėjos. Apie ką norite parašyti? Kokia problema, koks klausimas iškyla, koks yra rašymo impulsas, arba paprastai sakant, ką norima pasakyti? Beveik visada žmogus, kuris svajoja parašyti knygą, jau žino, apie ką ji turėtų būti, nėra skaitęs panašios knygos, todėl labai nori parašyti savo.
Rašymo iššūkiai ir įkvėpimas
Rašymui reikia laiko, disciplinos, užsispyrimo, kantrybės ir įkvėpimo. Tačiau įkvėpimas ateina berašant. Rasa lygina rašymą su sienų dažymu: reikia turėti dažų, teptuką, laiko ir pasiryžimo.
Kodėl skatinti žmones rašyti?
Rasa mano, kad autorių tikrai nebus per daug, nes visata ir pasaulis yra harmoninga vieta ir niekas nevyksta be priežasties. Jei žmogų traukia rašyti, jis turi ir rašyti, nepaisant jokių išorinių, proto diktuojamų pasipriešinimų. Svarbu išreikšti mintis, savo laikmetį, supančias vibracijas.
Ką daryti, jei leidyklos atmeta rankraštį?
Rasa pataria nepasiduoti ir kreiptis į daugiau leidyklų. Taip pat visada lieka kitos galimybės - savilaida, audio knyga, elektroninė knyga, vertimas į kitas kalbas.
Rasos asmeninė patirtis ir įkvėpimas
Rasai rašymas yra panašus į jausmą, kai visą dieną esi kamuojamas troškulio ir pagaliau gali atsigerti. Ji teigia, kad visą gyvenimą žodžiai jai liejosi laisvai.
Taip pat skaitykite: Kontekstas apie knygas
Gyvenimas Nyderlanduose ir kūrybiniai santykiai su Lietuva
Gyvenimas svetur netrukdo Rasai palaikyti kūrybinius santykius su Lietuva. Ji teigia, kad viskas yra įmanoma, reikia tik iš anksto susiplanuoti susitikimus ir renginius.
Elektroninė knyga "Tiems, kurie svajoja parašyti knygą"
Rasa išleido elektroninę šios knygos versiją, nes tai ne romanas, ji skirta ne pasidėti į lentyną, bet perskaityti ir veikti. Taip pat ją labai lengva atsisiųsti užsienyje gyvenantiems žmonėms.
Kitų autorių patirtys knygoje
Knygoje ne tik Rasa, bet ir kiti autoriai dalinasi savo pirmosios knygos rašymo patirtimis. Tai sukūrė tikrą motyvacijos „bombą“ norintiems rašyti.
Rasos ateities planai
Šiuo metu Rasa kartu su Gediminu Beresnevičiumi kuria interaktyvų romaną, prie kurio kviečia prisidėti visus. Taip pat rašo dar vieną knygą kartu su patyrusia šeimų psichoterapeute.
Knygos apie moteris virš 40 metų: "Suaugusių moterų klubas"
Žurnalistė Lavija Šurnaitė pristato savo ketvirtąją knygą „Suaugusių moterų klubas“, kurioje atvirai dalijasi savo patirtimis bei atradimais apie amžėjimą.
Apie amžėjimą ir stereotipus
Lavija teigia, kad buvo įstrigusi tarp dviejų kraštutinių stereotipų apie amžėjimą, 40-mečio peržengimą. Vienas jų - niekas nepasikeis, metai tik skaičius, viskas liks po senovei, nėra dėl ko sukti galvos. Kitas - kad jaunystė baigėsi ir dabar jau tik saulelė vakarop.
Apie atvirumą knygoje
Lavijai nebuvo sunku atsiverti knygoje, nes ši medijos forma jai vis dar yra kažkuo šventesnė už kitas.
Apie gyvenimą po 40 metų
Lavija nesutinka, kad po 40-mečio gyvenimas TIK prasideda. Jos atveju, sūnus jau gerokai ūgtelėjęs, bet prieš akis egzaminai, mokyklos baigimas, tolimesni mokslai, noras jam pagelbėti.
Apie visuomenės požiūrį į amžių
Lavija teigia, kad mūsų visuomenėje apie metus vis dar priimtina ne kalbėti, o juos slėpti. Ji mano, kad moterys, o gal ir vyrai slepiantys savo tikrąjį amžių sukelia keistą smalsumą ir įsivaizdavimą, kad jiems daugiau tų metų, nei yra iš tiesų.
Apie savęs priėmimą
Lavija mano, kad tas priėmimas ir susidraugavimas su savimi yra nuolatinis procesas, turbūt niekada nebus baigtinis. Bet jei jis vyksta, jau gerai. Kuo anksčiau pradėsi, nesigailėsi - nuo 20, 30 metų.
Apie grožį 40+ etape
Lavija mano, kad gražiausia tame 40+ etape yra tai, kad padėjo pažvelgti į save iš šono ir susidėlioti tuos amžėjimo matematikos pliusus ir minusus.
Knygos, kurias turėtumėte perskaityti per savo gyvenimą
Leidinys „The Independent“ knygų mėgėjams siūlo sąrašą „40 knygų, kurias turėtumėte perskaityti per savo gyvenimą“. Šis sąrašas yra nuoroda ir priminimas apie knygas - vieniems jis atvers naujas pažintis su literatūra, o kitiems leis dar kartą pažvelgti, kiek iš šių minimų knygų jau esate perskaitę.
Sąraše yra tokios knygos kaip Jane Austen „Puikybė ir prietarai“, Sue Townsend „Slaptas Adriano Moulo dienoraštis“, Joseph Heller „22-oji išlyga“, Thomas Hardy „Tesė iš d’Erbervilių giminės“, Chinua Achebe „Ir prasidėjo griovimas“, George'o Orwello „1984-ieji“, Charleso Dickenso „Didieji lūkesčiai“, Harper Lee „Nežudyk strazdo giesmininko“, Arundhati Roy „Mažmožių dievas“, Hilary Mantel „Vilko dvaras“, P.G.Wodehouse'o „The Code of the Woosters“, Mary Shelley „Frankenšteinas“, Williamo Goldingo „Musių valdovas“, Salmano Rushdie „Vidurnakčio vaikai“, Charlotte Bronte „Džeinė Eir“, George'o Elioto „Middlemarch“, Emily Bronte „Vėtrų kalnas“, Donna Tartt „Slapta istorija“, Chimamanda Ngozi Adichie „Americanah“, Stello Gibbson „Cold Comfort Farm“, Toni Morrison „Beloved“, Evelyno Waugo „Sugrįžimas į Braidshedą“, Franko Herberto „Kopa“, F.Scotto Fitzgeraldo „Didysis Getsbis“, Anthony Burgesso „Prisukamas apelsinas“, Vladimiro Nabokovo „Lolita“, Philipo K.Dicko „Ar androidai sapnuoja elektrines avis?“, Josepho Conrado „Tamsos širdis“, Bramo Stokerio „Drakula“, J.D.Salingerio „Rugiuose prie bedugnės“, Raymondo Chandlerio „Didysis miegas“, Williamo Makepeace Thackeray „Tuštybės mugė“, Sylvios Plath „Stiklo gaubtas“, Roaldo Dalhio „Čarlis ir šokolado fabrikas“, Levo Tolstojaus „Ana Karenina“, Pierre Choderlos de Laclos „Pavojingi ryšiai“, Gabrielio García Márquezo „Šimtas metų vienatvės“, Franzo Kafkos „Procesas“, Daphne du Maurier „Rebeka“ ir Giuseppe Tomasi di Lampedusa „Leopardas“.
Kitos knygos ir autoriai
Straipsnyje taip pat minimos įvairios kitos knygos ir autoriai, tokie kaip Elif Shafak, Danielle L. Slem, H. D., Sarah J., Jesse Q., Marshall B., Philip K., bo, R. F., Diane Poole Heller, Irvin D., Viktor E. Frankl, Gediminas Beresnevičius ir kt.
Kaip išsirinkti gerą knygą?
Straipsnyje teigiama, kad jums gali padėti TOP 100 populiariausių knygų sąrašas. Perkamiausios knygos - tai skaitomiausios knygos šiuo metu. Apsispręsti, ką skaityti toliau, padės kitų skaitytojų įvertinimai ir knygų apžvalgos, pateiktos ištraukos ir, žinoma, didelės nuolaidos knygoms.