Krikščioniškojo gyvenimo bendruomenė duonos kepaluose: nuo Joninių iki valdovų rūmų
Straipsnis remiasi Arnold J. Sofijos Olelkovič tekstais ir apima įvairius krikščioniškojo gyvenimo bendruomenės aspektus, papročius ir istorinius įvykius.
Vilniaus pakrantės gyvenimas
Vilnios pakrantė, brasta ties Bernardinų perkėla - tai vietos, kur verda gyvenimas. Jaunoji skalbėja klausia, ar aušti kada pradės, nes vis tamsyn ir tamsyn darosi. Žilaplaukė skalbėja atsako: „Nagi va. Kam priguli, tas tegul ir rokuoja.“ Jaunoji skalbėja nerimauja, kad namie prie šviesos pamatys, jog prastai išskalbta, nes visas pilkumas ir išlįs į paviršių. Ją stebina rožinis vanduo upėje ir palei krantą plaukiojančios plunksnos. Senasis dailidė paaiškina, kad gulbė mūsų krašte retas paukštis.
Pokalbiai prie upės
Jaunasis dailidė pastebi, kad sijos kaip strampai, striukos. Senasis dailidė jam atsako, kad tavim dėtas nestypsočiau kaip mietas - per gerai mataisi! Jaunasis dailidė sako, kad tašai per trumpi, o senasis dailidė replikuoja: „Kokios mes tau plekšnės!“ Atsiranda Kornelijus Brunonas, kuris klausia apie tiltą ir karietą. Senasis dailidė paaiškina, kad tilto kol kas nėra, o jaunasis dailidė pasiūlo jaunąją panelę kad ir dusyk pirmyn atgal pernešti. Kornelijus Brunonas pasipiktina, kad jaunimas be gėdos kalba ir kad čionykščiai papročiai smarkiai pašliję.
Sofijos kelionė
Sofija su Kornelijumi Brunonu keliauja nuo Brastos ir yra labai išvargę, norėtųsi greičiau namo. Senasis dailidė pataria sukti kairėn, žemyn palei upę, nes patikimų tiltų mažai beliko ir visus taiso kruopščiai ir palengva, skubėti neliepta. Sofija atsiskaito su vietiniais ir apgailestauja, kad Kornelijus Brunonas nuliūdęs. Žilaplaukė skalbėja apgailestauja, kad jų nenukreipė Aušros vartų link, bet senasis dailidė paaiškina, kad jiems ten nedera, nes ten visokio plauko žmogeliai trinasi.
Aušros Vartai
Marekui reikia susitikti mergaitę, su kuria pusę metų nesimatė. Jis nenori eiti vidun tuščiomis ir paima riedulį. Pašauktinis pataria laikyti riedulį, nes jis glotnus, švarus ir padės patekti vidun. Kartu jie eina palengva, o pašauktinis pataria neišmesti leidimo iš rankų. Vienuolis priplaka prie jų ir klausia, ar iš medžio iškrito, ar sukvailėjo visai. Marekas atsako, kad jam nerūpi jų reikalai. Vienuolis įspėja, kad pusės gali būti tiktai dvi - arba vienoje, arba kitoje, ir pataria šlietis prie savųjų, kad liktų sveikas.
Taip pat skaitykite: Patarimai kepant kepsnius
Elgetos ir rieduliai
Priešais Skaisčiausios Dievo Motinos soborą - grupelės nudriskusių elgetų ir šiaip žmonių, daugiausia prastuomenės. Ilgšis Driskis prašo Šlubį Driskį nueiti turgan į Didžiąją ir pasakyti, kad liepsnoja visa jo esybė ir nebeturi galios. Šlubis Driskis atsikalbinėja, kad negali vaikščioti. Žvairys Driskis domisi, ar šalia, Paupy, argi arielka neprekiauja. Ilgšis Driskis atsako, kad ten palei prūdus odadirbiai įsikūrę, kurie visą apylinkę išnuodys. Jis šaukia, kad kas merga, kas jau nėščia - pas jį skubėkit čia! Nesustirkit kamšaty - velnio sėkla jau arti. Šėlkim, uliavokim, apsidergt neduokim!
Keliauninkas ir sargyba
Keliauninkas pasikviečia žioplinėtoją ir liepia pašalinti du elgetas prie landos ir statyti sargybinius. Jis atima iš vieno elgetos glotnų akmenį ir prakrapšto jį iš šono, aptikdamas tuščią akmenėlį su įdaru. Gatvė greitai tuštėja, belieka tik keletas abejingų elgetų.
Marekas ir Jonušas
Jonušas liepia Marekui eiti geruoju ir paremti sieną, nes miestas didelis. Marekas atsako, kad pasaulis margas ir miestų jame kiek. Jonušas sako, kad pasikalbėtų su juo, bet ne čia ir ne dabar, nes kam liepta čia stovėti - nori nenori, turi stovėt! Marekas tvirtina, kad virš jo aukštesnis yra už Jonušo vyresnybę ir kad Dievo apvaizda jam paliepė kaip tik čia stovėt. Jis negali eiti į svetimą bažnyčią, nes jam ne vieta. Jonušas supranta, kad jis bijo pražiūrėti širdies damą, o Marekas atsako, kad pats susitvarkys.
Valdovų rūmai
Zamoiskis pasakoja, kad Švedijos hercogas Siodermanlandas išdavikiškai įkalino, o vėliau žvėriškai nužudė palankius mums kilniuosius riterius Sparę ir Banerą su bendražygiais. Apsišaukėlis regentas nebe pirmą sykį pakerta jungtinės valstybės pamatus, taip pat šventvagiškai kėsinasi į krikščioniškojo tikėjimo tvirtovę… Mūsų valdovas, kuris yra ir Švedijos karalius, siekia užkirsti tam kelią, jis vyksta nubausti ir priversti paklusti maištautojus. Karolio kariuomenės stovyklos stovi Estijoje, o mūsų būriai vyksta nurodyta kryptimi, per Livoniją į šiaurę, pakeliui pasipildydami vilkstinėmis ir žmonėmis. Viskas būtų neblogai, tačiau mūsų žemėje bręsta didelis sąmyšis ir mums derėtų ne svetimame krašte, o pas save įvesti nors kokią tvarką.
Zigimantas leidžia sėstis ir sako, kad žygin kilsime ne vėliau nei po dviejų parų. Proviantu ir kitais būtinais reikalais pasirūpink, Chodkevičiau. Parakas ir kita - tavo rūpestis, Radvila Perkūne. O tau, Zamoiski, būčiau dėkingas, jeigu bent kiek pasirūpintum naujokų apmokymu.
Taip pat skaitykite: Kaip virti koldūnus teisingai?
Joninės Vainute
Joninės - paslaptingiausia metų šventė, ilgiausios dienos ir trumpiausios nakties - vasaros saulėgrįžos šventė. Jonines švenčia daugelyje krikščioniškojo pasaulio tautų. Kas gali būti smagiau už paslaptingą Joninių naktį: vainikus, būrimus, liepsnojančius laužus, svajones ir tikėjimą, kad jos išsipildys, kad bus surastas paparčio žiedas? Joninių šventė Vainute prasidėjo krepšinio varžybomis. Dėl Vainuto seniūno Vitalijaus Mockaus prizo varžėsi net 16 komandų. Miestelio centrinėje A. Baranausko gatvėje, kaip ir kasmet per Jonines, netrūko šurmulio. Vainuto Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje aukotos šv. Mišios.
Šventės tradicijos ir papročiai
Šventės vedėja Vaida Galinskienė susirinkusius sveikino žemaičių tarme. Priminė, kad šventė nuo amžių amžinųjų net trim vardais vadinama: Joninės, Rasos, Kupolės. Visi vardai vienodai svarbūs. Joninės - mistikos, burtų metas. Tikima, kad Joninių naktį įsisiautėja piktosios jėgos, tačiau jos pergudraujamos ir nugalimos. Per Jonines merginos spėja savo ateitį. Į ateitį pažvelgti maga ir vaikinams. Merginos, norinčios sužinoti, kada ištekės, ant sausuolio medžio šakos mesdavo vainiką. Joninės - metas, kai visa gamta yra aukščiausiame pakilimo taške ir tarsi gyvybės šaltinis trykšta sveikata, teikia gyvybę ir jėgą. Nuo seno merginos ir moterys Joninių išvakarėse skubėdavo rinkti žolynų. Šventės vedėja pasidžiaugė, kad mergelių žolynai surinkti, surišti, todėl beliko žolynus gražiais žodeliais nudailinti, juos parsinešus namo už švento paveikslo užkišti, kad nuo piktų akių ir visokių blogybių per visus metus apsaugotų.
Sveikinimai ir apdovanojimai
Gražių žodžių šventės dalyviams negailėjo į šventinę, žolynais išdabintą sceną pakviesti svečiai: LR Seimo vicepirmininkas Kęstas Komskis, Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Inesa Murauskienė, tarybos nariai Daiva Žebelienė ir Vytautas Laurinaitis, kuris yra ir Vainuto bendruomenės pirmininkas. Vainutiškius ir svečius sveikino Vainuto seniūnas Vitalijus Mockus, kvietęs visus linksmintis, nes lietus numatomas tik naktį. LR Seimo vicepirmininkas Kęstas Komskis vainutiškiams ir jų svečiams palinkėjo slapčiausių svajonių išsipildymo, rasti paparčio žiedą. Priminęs, kad 2014-ieji paskelbti šeimos metais, palinkėjo visoms šeimoms sėkmės, išreikšdamas viltį, kad jos augintų sveikus vaikus, laimę rastų čia, bet ne užjūriuose.
Seimo narių K. Komskio ir R. Žemaitaičio iniciatyva šiais šeimos metais pagerbtos gražios, darnios šeimos, kurių Vainute ypač daug. „Po daugiau nei 20 metų nepriklausomybės mes svarstome, kas yra šeima. Jums tai nekelia klausimų, kad šeima yra vyro ir žmonos sąjunga, kurioje svarbiausia vaikai. Gaila, kad iš Europos ateina ne tik geros, bet ir blogos tradicijos“, - sveikindamas darnias šeimas sakė K. Komskis. Kaip ir kasmet, per Jonines buvo pagerbti tie seniūnijos žmonės, kurie prisideda prie Vainuto puoselėjimo. Jiems - padėkos raštai ir dovanos. Seniūnas pasidžiaugė, kad komisija, apvažiavusi Vainuto miestelį ir seniūniją, pamatė ir įvertino ne vieną daugiabutį, sodybą. Gražiai savo aplinką tvarko A. Baranausko gatvės 38 numeriu pažymėto daugiabučio gyventojai, Tauragės gatvės 17, A. Baranausko gatvės 35 namo gyventojai.
Šventės kulminacija
Vakarėjo, o žmonių vis daugėjo, iš visų pusių skubėjo į Joninių šventę. Meno kolektyvai griežė, dainavo, šoko - dovanojo gerą nuotaiką visiems ieškantiems paparčio žiedo, tikintiems, kad išsipildys slapčiausios svajonės. Linksmino kolektyvai iš Vainuto, Usėnų, Žemaičių Naumiesčio, Žemaitkiemio, Bikavėnų. Vainutiškiai šiltai išlydėjo į dainų šventę savo kolektyvus: folkloro ansamblį „Vainuta“ (vad. L. Mieliulytė) ir Vainuto gimnazijos šokių ansamblį „Ūta“ (vad. L. Šaulytė). Abiem kolektyvams įteikti įspūdingi duonos kepalai su daugybe mažų duonos kepaliukų. Ąžuolo vainikais vainikuoti varduvininkai Jonai, Janinos, Rasos. Varduvininkus sveikino ir į ratelį kvietė „Ūtos“ šokėjos, šampano taure ir duona vaišino seniūnas V. Mockus ir Seimo narys R. Seimo vicepirmininkas Kęstas Komskis įteikė LR Seimo padėkos raštus gražioms, darnioms vainutiškių šeimoms: Loretai ir Jonui Skurdeliams, Daivai ir Stasiui Kurlinkams, Loretai ir Aloyzui Lukočiams bei Ingai ir Remigijui Jurkams.
Taip pat skaitykite: Ar žinote, kiek sveria jūsų duonos riekė?
Aktualijos
Šiuo metu maždaug 38 tūkstančiai žmonių, kuriems buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai, dar nėra pateikę prašymo ligos išmokai skirti. Tai reiškia, kad jie rizikuoja prarasti teisę į išmokas, kurios jiems priklauso. Rugsėjį elektra Lietuvoje buvo pigesnė nei Lenkijoje, bet brangesnė nei Estijoje. Rugsėjo mėnuo gyventojus Lietuvoje pasitiko ir staigiai atkeliavusiu rudeniu, ir elektros energijos infrastruktūros gedimais regione. Tai turėjo įtakos ir kainoms biržoje, Lietuvos kainų zonoje. Rugsėjį didmeninė kaina biržoje brango 3 proc. Nepaisant to, šį rugsėjį elektros kaina išliko beveik tokia pat kaip ir tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Lyginant su 2023-aisiais - kainavo 39 proc. mažiau. Ekspertai pastebi, kad Lietuvoje atsinaujinančių šaltinių generacija buvo išskirtinė, lyginant su kitomis Baltijos šalimis.
Renginiai ir iniciatyvos
Lietuvos alboristikos centras kviečia į jų interneto svetainę ir dalyvauti 2025 m. Lietuvos medžio rinkimuose. Balsavimas vyksta spalio 1-19 dienomis. Spalio 1-3 d. vyko ir 20-22 d. vyks vairuotojų sustojimo prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal Kelių eismo taisykles, kontrolė. Spalio 6-9 d. - važiavimo per sankryžas, šviesoforo signalų paisymo, važiavimo per geležinkelių pervažas kontrolė. Spalio 6-12 d. - vairuotojų veiklos, nesusijusios su vairavimu (naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant, kai neturima laisvų rankų įrangos), privalomų saugos priemonių (saugos diržų, vaikams skirtų specialių sėdynių (pridegimo sistemų), saugos šalmų) naudojimo kontrolė. Spalio 16-18 d. ir spalio 26-29 d.
tags: #Krikščioniškojo #gyvenimo #bendruomenė #duonos #kepalai