Viščiukų ir kalakutų kiaušinių inkubavimo trukmė: išsamus vadovas
Viščiukų perėjimas inkubatoriuje yra efektyvus būdas kontroliuoti embrionų vystymosi procesą ir optimizuoti išsiritimo rodiklius. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgiamas kiaušinių inkubavimo procesas, daugiausia dėmesio skiriant viščiukams ir kalakutams, aptariami būtini žingsniai, dažnos problemos ir sprendimai.
Inkubatoriaus pasirinkimas
Renkantis tinkamą inkubatorių viščiukų perinimui, svarbu atsižvelgti ne tik į jo tipą, funkcionalumą, bet ir jūsų individualius poreikius. Yra keletas inkubatorių tipų:
- Automatiniai inkubatoriai: Šie inkubatoriai patys reguliuoja temperatūrą, drėgmę ir automatiškai varto kiaušinius. Tai geriausias pasirinkimas pradedantiesiems ir tiems, kurie siekia minimalaus įsikišimo į perinimo procesą. Jie sumažina klaidų tikimybę ir užtikrina geresnius rezultatus.
- Pusiau automatiniai inkubatoriai: Šie inkubatoriai dažniausiai palaiko pastovią temperatūrą, tačiau kiaušinius reikia vartyti rankiniu būdu arba naudojant specialų mechanizmą. Patyrusiems augintojams ar mažiems ūkiams tinka pusiau automatiniai modeliai, leidžiantys kontroliuoti tam tikrus parametrus, tačiau nereikalaujantys nuolatinės priežiūros.
- Rankinio valdymo inkubatoriai: Šie inkubatoriai reikalauja nuolatinės priežiūros: temperatūros ir drėgmės reguliavimo bei rankinio kiaušinių vartymo. Tai ekonomiškas, tačiau daugiau laiko ir dėmesio reikalaujantis variantas. Patyrusiems paukščių augintojams, kurie turi žinių apie perinimo procesą ir gali skirti pakankamai laiko rankiniam temperatūros, drėgmės reguliavimui bei kiaušinių vartymui.
- Pramoniniai inkubatoriai: Tai didelės talpos, profesionalūs perinimo įrenginiai, skirti masinei paukščių veisimo gamybai. Jie užtikrina optimalią temperatūrą, drėgmę, ventiliaciją ir automatinį kiaušinių vartymą, taip sumažindami žmogaus įsikišimo poreikį ir padidindami išsiritimo sėkmę. Šie inkubatoriai skirti paukštininkystės ūkiams ir fermoms, kur kasmet perinami tūkstančiai paukščių (viščiukų, putpelių, kalakutų ir kt.). Taip pat, veisimo centrams, kurie užsiima selekcine paukštininkyste ir specializuojasi aukštos kokybės veislių dauginime.
Svarbu, kad inkubatorius turėtų tikslų termostatą, leidžiantį palaikyti optimalią 37,5 °C temperatūrą (kai kurie šaltiniai siūlo - 38,1°C temperatūrą), drėgmės kontrolę, kiaušinių vartymo mechanizmą ir ventiliacijos sistemą. Oro cirkuliacija padeda palaikyti vienodą temperatūrą visame inkubatoriuje ir užtikrina pakankamą deguonies tiekimą. Inkubatorius turi būti ne tik lengvai prižiūrimas, bet ir valomas.
Kiaušinių paruošimas inkubavimui
Norint užtikrinti sėkmingą viščiukų perinimą inkubatoriuje, būtina tinkamai paruošti kiaušinius. Optimalus inkubacijai skirtų kiaušinių amžius yra 7-10 dienų. Inkubacijai skirto kiaušinio lukštas turi būti be įtrūkimų, nelygumų ar deformacijų. Rekomenduojama rinktis vidutinio dydžio kiaušinius. Optimali laikymo temperatūra yra 12-15 °C. Kai kuriais atvejais kiaušinių dezinfekavimas gali padėti sumažinti bakterinių infekcijų riziką inkubacijos metu.
Perinimui kiaušiniai renkami kuo dažniau - bent 4-5 kartus per dieną. Iš surinktų kiaušinių perinimui rekomenduojama atrinkti tik pačius geriausius. Kiekvieną kiaušinį apžiūrėkite, įvertinkite jo formą, dydį ir svorį, lukštą ir jo tekstūrą. Šis kiaušinis yra per didelis (jeigu toks svoris nėra tos veislės kiaušinių vidurkis). Per daug mažus kiaušinius irgi reikia atmesti. Tai idealus kiaušinis. Prieš perinimą galite patikrinti gaidžių darbą sudaužydami kelis atmestus kiaušinius ir paieškodami taip vadinamos jaučio akies (angl. bull's eye). Šis kiaušinis neapvaisintas. O šie kiaušiniai apvaisinti. Kartais pasitaiko, kad retos veislės tinkami pagal formą ir svorį keli kiaušiniai būna truputį nešvarūs.
Taip pat skaitykite: Sapnininkas apie Kiaušinius ir Lemūriją
Kiaušinio sudėjimo metu jo temperatūra yra šiek tiek mažesnė nei vištos ir siekia ~40°C. Patekęs į aplinką kiaušinis pradeda vėsti, prasideda oro maišelio atsiradimas. Tai sukelia siurbimo efektą. Aplinkos oras patenka į kiaušinį ir yra užrakinamas tarp lukšto membranų. Jeigu įėjęs oras yra užterštas (išmatomis, nešvariu kraiku ir t.t.) bakterijos ar grybeliai gali patekti į lukšto membraną. Užterštumas gali būti labai nežymus, tačiau bet kokia tarša yra labai pavojinga. Pilnas kiaušinio atvėsimas, priklausomai nuo aplinkos temperatūros, trunka apie 4-6 valandas. Kaip tik šiuo momentu ir galima kiaušinį nuvalyti ir dezinfekuoti. Ir dėl šios priežasties pabrėžėme dažno kiaušinių perinimui surinkimo svarbą. Be abejo, net nuvalius ir dezinfekavus nėra garantijos, kad užkrėtimas panaikintas. Geriausias apsisaugojimas - kokybiškas, storo lukšto kiaušinis.
Vienas iš būdų pašalinti kraiko likučius ar išmatas nuo lukšto yra nutrynimas arba pašlifavimas. Bet piktnaudžiauti nereikėtų. Mes vadovaujamės tokia taisykle. Jeigu kiaušiniui nuvalyti reikia 1 ar 2 nubraukimų - jis tinkamas perinimui. Jeigu reikia daugiau - tokio kiaušinio vengiame. Plauti reikėtų su vandeniu, šiltesniu (~5-10°C) nei kiaušinis. Tai privers kiaušinį „išprakaituoti“ nešvarumus iš porų. Retai kuris veislinių paukščių mėgėjas per pora dienų surenka reikiamą perinimui kiaušinių kiekį. Paprastai tai daroma kelias dienas, kartais net savaites. Geriausius rezultatus gausite jeigu saugosite kiaušinius ne ilgiau kaip 7-8 dienas. Kuo ilgiau saugosite, tuo didesnis bus neišsiritusių viščiukų procentas. Ilgas kiaušinių saugojimas ne tik mažina išsiritimo procentą, bet ir blogina išsiritusių viščiukų kokybę, bei tolesnį jų augimą. Vartymas nebūtinas. Vartyti reikia bent tris kartus per parą.
Inkubacijos procesas
Privalu prisiminti, kad viščiukų perinimas inkubatoriuje užtrunka 21 dieną, nors, kai kurie gali išsiristi viena ar dviem dienomis anksčiau ar vėliau nuo inkubavimo pradžios. Diena skaičiuojama, kaip visos 24 valandos, todėl pirmoji diena būtų pirmosios 24 val. po kiaušinio padėjimo į inkubatorių, antra - kitos 24 val. ir t.t. Kai inkubatorius nustatytas ir paruoštas, sudėkite kiaušinius. Vienu metu sudėkite mažiausiai 6 kiaušinius. Įstačius mažiau kiaušinių, ypač, jei kiaušiniai buvo siunčiami, dažnai išsirita vienas arba išvis nė vienas viščiukas. Išsiritusių viščiukų skaičius ypač svarbus ką tik išsiritusiems viščiukams, nes jie yra bandos gyvūnai, todėl kuo jų daugiau - tuo jie yra laimingesni.
Kiaušinius reikia fiziškai pasukti, kad besivystantis viščiukas nepriliptų prie lukšto. Kalbant moksliškai, embrionas turi būti ant trynio viršaus. Jei kiaušinis neapverčiamas, trynys linksta aukštyn, ant baltymo, link lukšto. Todėl besivystantis embrionas gali būti prispaustas tarp trynio ir lukšto, ko pasekoje, tai gali sukelti mirtiną žalą. Kiaušinius reikia apversti ne mažiau kaip 3 kartus per dieną, o dar geriau - 5 kartus. Jei kiaušinius apverčiate rankiniu būdu, patariama atsargiai pažymėti pieštuku (jokiu būdu ne rašikliu!), kuris padės sekti, kurie kiaušiniai buvo apversti. Jei turite automatinį inkubatorių, jis turėtų apversti kiaušinius už jus ir nereikės pakartotinai atidarinėti inkubatoriaus.
Peršvietimas - tai paprastas būdas apšviesti kiaušinį stipria šviesa. Baltus ir šviesius lukštus peršviesti lengviausia, o tamsesniems lukštams reikės ryškesnio šviesos šaltinio. Neperšvieskite visų kiaušinių vienu metu, nes tai gali per daug atvėsinti likusius kiaušinius.
Taip pat skaitykite: Viskas apie kiaušinių galiojimą
- Skaidrus vidus: Jei kiaušinio viduje nėra jokių matomų struktūrų ar tamsesnių dėmių, jis yra nevaisingas arba embrionas žuvo labai anksti. Tokį kiaušinį reikia pašalinti iš inkubatoriaus.
- Raudonas žiedas: Jei kiaušinyje matomas raudonas žiedas, tai reiškia, kad embrionas buvo, tačiau jis mirė. Šį kiaušinį taip pat reikia pašalinti.
- Matomos kraujagyslės: Jei kiaušinyje matomos kraujagyslės, reiškia, embrionas yra gyvas ir vystosi tinkamai. Vištų kiaušiniuose kraujagyslės paprastai tampa matomos 7-10 inkubacijos dieną.
- Tamsi dėmė: Iki 18 dienos embrionas jau užima beveik visą kiaušinį ir atrodo kaip didelė tamsi sritis.
Nustokite vartyti kiaušinius nuo 18 dienos, padėdami juos taip, kad didesnis galas būtų viršuje. Paprastai viščiukai išsirita 21-ąją inkubacijos dieną. Tačiau, jei apvaisinti kiaušiniai prieš inkubaciją buvo atvėsę, išsiritimo procesas gali šiek tiek užtrukti. Leiskite viščiukui išsiristi pačiam - nebandykite jam padėti. Neišdžiūvusios kraujagyslės gali būti vis dar sujungtos su lukštu, todėl per ankstyvas lukšto pašalinimas gali sukelti stiprų ir net mirtiną kraujavimą. Išsiritimas gali užtrukti iki 24 val., tačiau dažniausiai procesas trunka 5-7 val. Po išsiritimo viščiukai turi likti inkubatoriuje bent 12-24 val., kol jų pūkai visiškai išdžius ir jie sustiprės. Po išsiritimo, inkubatoriaus temperatūra turėtų likti apie 36-37 °C, o drėgmė turėtų būti sumažinta iki 50-55 %. Kai viščiukai visiškai išdžiūsta ir tampa aktyvūs, juos galima perkelti į specialią dėžę su šildymu, kuri jau turėtų būti paruošta su 32-35 °C temperatūra. Jei 21 dieną dar yra neišsiritusių kiaušinių, neverta iš karto nusiminti. Jei temperatūra ar laikas šiek tiek nukrypo nuo normos, išsiritimas gali vėluoti. Palikite kiaušinius iki 23 dienos.
Dažnos problemos ir sprendimai
Perinant ar pastebėjus jau išsiritusių paukščiukų sveikatingumo problemų, reikėtų įvertinti gautų kiaušinių kokybę, jų surinkimo, laikymo, higienos ir transportavimo į inkubatorių sąlygas. Būtina išanalizuoti paukščių, iš kurių gaunami kiaušiniai, sveikatingumą, laikymo sąlygas, lesinimą, apvaisinimą.
- Kiaušinių neapvaisinimas: Perinant išaiškėjęs didelis kiaušinių neapvaisinimas dažnai siejamas su patelių apvaisinimo problemomis. Viena iš galimų priežasčių yra prasta (dažniau kalakučių) dirbtinio apvaisinimo technika, todėl reikėtų įvertinti procedūros kokybę. Neretai patelės lieka neapvaisintos dėl per mažo vyriškos lyties paukščių kiekio pulke ar jų nenoro poruotis. Jei patinai nesiporuoja, reikia įvertinti paukštidės, kurioje laikomi paukščiai, temperatūrą (kad ji nebūtų per aukšta), lesinimo sąlygas, streso veiksnius, ar patelės nedominuoja pulke, paukščių sveikatingumą, ar paukščiai nenutukę, neturi kojų patologijų.
- Embrionų žuvimas: Kita dažna problema, dėl kurios mažiau išsirita paukščiukų - embrionų žuvimas perinimo laikotarpiu. Yra skiriamas ankstyvasis - pirmoje perinimo pusėje, arba vėlyvasis periodas - antroje paukščiukų perinimo pusėje. Ankstyvasis embrionų žuvimas gali būti siejamas su inbrydingu (artimos giminystės paukščių poravimu), todėl reikėtų to vengti, rizikai sumažinti imti jaunus patinus. Kalakučiukų embrionai gali žūti dėl partenogenezės, kai embrionas vystosi iš neapvaisinto kiaušinio. Jei kiaušiniai apvaisinti, bet perinimo laikotarpiu nesivysto, problema dažnai susijusi su kiaušinių laikymu prieš perinimą per žemoje ar aukštoje temperatūroje arba per ilgai, netinkamomis sąlygomis. Reikėtų vengti per ilgo perinamų kiaušinių sandėliavimo, rekomenduojama perinti skirtus kiaušinius surinkti per ne ilgiau kaip 1-2 savaites (atsižvelgiant į paukščių rūšį), uždelsus kasdien išsirita 2-3 proc.
- Per ankstyvas išsiritimas: Anksčiau laiko paukščiukai gali išsiristi, jei perinami kiaušiniai yra maži, inkubatoriuje per aukšta temperatūra.
- Patologijos: Pasitaiko įvairių išsiritusių paukščiukų patologijų. Viščiukai gali išsiristi su sukryžiuotu snapeliu - ši patologija siejama su virusinėmis ligomis, paveldimumu. Kai kuriais atvejais (dėl lesinimo paklaidų ar netinkamos kiaušinių perinimo temperatūros) matyti paukščiukų kreivakaklystė, kojų iškrypimas. Galvos ir kaklo audinių edema pasitaiko, kai užtrunka išsiritimas, susijęs su per žema temperatūra inkubatoriuje.
Omfalitas - jaunų paukščiukų liga, kuriai būdingas bambos uždegimas, dažnai pasireiškiantis kartu su trynio maišo uždegimu. Pirminė omfalito priežastis yra ką tik išsiritusio paukščiuko atviros bambos kontaktas su nešvariais paviršiais. Jei paukščiukai laikomi patogenais užkrėstoje aplinkoje iki tol, kol jų bambos kanalas visiškai užsidaro, bakterijos gali migruoti iki trynio maišo ir jį užkrėsti. Sergantys, bet išgyvenę paukščiukai yra mažesni, atsilieka augimas, jie jautresni infekcinių ligų sukėlėjams, dažnai gaišta dėl į organizmą patekusių toksinų ir E. Ligos požymiai: bambos uždegimas, neužsidaręs bambos žiedas, šlapia apatinė paukščiuko pilvo dalis, bambos pažeidimo vietoje gali būti susidaręs šašas. Paukščiukai apatiški, nelesa, būriuojasi, glaudžiasi prie šilumos šaltinio, jų galvos nulinkusios. Jie nepriauga svorio, paukštidėje matyti padidėjęs iki dviejų savaičių amžiaus viščiukų gaištamumas. Kai kuriais atvejais viščiukų gaištamumas dėl omfalito ir trynio maišo uždegimo pulkuose gali siekti 15, o kalakučiukų - net 50 procentų. Per skrodimą gaišenoje matyti dehidratacija, užsilaikęs, nerezorbuotas trynio maišas (fiziologiškai sveikų paukščiukų trynio maišas, kuris yra svarbus maisto medžiagų šaltinis pirmosiomis gyvenimo dienomis, rezorbuojamas per 1-2 savaites - laikas priklauso nuo paukščio rūšies) pilvo ertmėje ir jo uždegimas, didesnė pilvo apimtis. Trynio maišas būna didesnis, hiperemiškas ir gali skleisti nemalonų kvapą, o pats trynio turinys sutirštėjęs. Specifinio gydymo nėra, mikrobiologiniu tyrimu nustačius ligos sukėlėją, gali būti naudojami antimikrobiniai vaistai. Ligos profilaktikai labai svarbu kontroliuoti temperatūrą ir drėgnumą, taip pat sanitarines sąlygas inkubatoriuje. Perinti turi būti naudojami švarūs, neįskilę kiaušiniai. Jei vis dėlto nusprendžiama perinti suterštus kiaušinius, jie turi būti atskirti nuo sveikų. Jei kiaušiniai plaunami, ploviklį reikia naudoti pagal instrukciją. Laikas, temperatūra ir dažnas vandens keitimas yra labai svarbu, kaip ir dezinfekanto koncentracija plovimo ir skalavimo vandenyje. Inkubatorius po kiekvieno perinimo turi būti nuodugniai išvalytas ir dezinfekuotas. Jei dezinfekuojama su formaldehido garais, orlaidės turėtų būti uždarytos, išjungta ventiliacija.
Kiaušinių kokybės problemos ir jų priežastys
Išsiritusių paukščiukų kokybė priklauso nuo perinti skirtų kiaušinių kokybės, jų transportavimo, laikymo, inkubavimo higienos ir technologinio proceso reikalavimų paisymo.
Taip pat skaitykite: Kaip virti kiaušinius
tags: #kiausinių #inkubavimo #trukmė #vištų #kalakutų