Kiaušiniai, paukščių jauniklių vystymasis
Įvadas
Šis straipsnis skirtas išnagrinėti paukščių kiaušinius ir jauniklių vystymąsi, pradedant nuo kiaušinių formų ir spalvų įvairovės, lukšto ypatybių, dydžių skirtumų ir baigiant jauniklių priežiūra. Taip pat aptarsime įvairių paukščių rūšių, tokių kaip didžiosios zylės ir balandžiai, dauginimosi ir vystymosi ypatumus, įskaitant inkubacijos laikotarpį, jauniklių maitinimą ir priežiūrą. Straipsnyje remiamasi moksliniais duomenimis ir stebėjimais, siekiant pateikti išsamią apžvalgą apie šią įdomią gamtos sritį.
Kiaušinių įvairovė
Paukščių kiaušiniai stebina savo įvairove, pradedant nuo formos ir baigiant spalvomis bei dydžiais.
Formos
Kiaušinių forma gali skirtis priklausomai nuo paukščio rūšies. Pavyzdžiui, daugelis pelėdų deda apvalius arba rutuliškus kiaušinius.
Spalvos ir margumas
Laukinių paukščių kiaušiniai pasižymi įvairiausiomis spalvomis - nuo baltų iki mėlynų, žalių, dramblio kaulo, smėlio, pilkų, raudonų ir oranžinių. Spalvų intensyvumas taip pat gali skirtis. Net jei žmonėms kiaušiniai atrodo tiesiog balti, ultravioletinėje šviesoje jie dažnai būna ryškesnių spalvų, nes paukščiai mato ultravioletines spalvas. Tai padeda jiems atskirti skirtingus kiaušinius. Baltą spalvą lemia lukšte esantis kalcio karbonatas, o kitas spalvas - biliverdino ir protoporfirino junginiai.
Paukščių, perinčių drėvėse, kiaušiniai dažnai būna paprastesnių spalvų, tačiau atviresnėse vietose dedami kiaušiniai yra margesni, kad juos sunkiau pastebėtų plėšrūnai. Žymės ant kiaušinių gali būti juodos, rudos, pilkos, rausvos, violetinės ar kitos spalvos. Paprastai jie būna išmarginti dėmėmis ar taškeliais, kurie gali būti tolygiai išsidėstę ant lukšto arba sutelkti viename jo gale, taip pat gali sudaryti žiedą ar vainiką aplink kiaušinį.
Taip pat skaitykite: Virtas kiaušinis: baltymų šaltinis
Lukšto storis
Kiaušinių lukštų storis skiriasi, tačiau jie turi būti pakankamai stori ir tvirti, kad išlaikytų perintį suaugusį paukštį, o taip pat ir augantį jauniklį. Tačiau lukštas negali būti toks storas, kad šis negalėtų išlįsti. Didesnių paukščių kiaušinių lukštai paprastai būna proporcingai storesni. Kazuarų kiaušiniai turi storiausius lukštus.
Dydis
Didžiausius kiaušinius deda stručiai, kurių kiaušiniai vidutiniškai sveria apie tris kilogramus. 2008 m. Švedijos ūkyje vienas strutis padėjo rekordinį kiaušinį, kuris svėrė 5 kilogramus 311 gramų. Kiviai deda didžiausius kiaušinius vertinant pagal patelių dydį. Vienas kiaušinis gali sudaryti 25-30 proc. patelės dydžio. Mažiausius kiaušinius deda kolibriai, kurių kiaušiniai sveria vos trečdalį gramo.
Kiaušinių likimas
Kiaušiniai yra labai maistingi, todėl jie yra geidžiamas daugelio plėšrūnų grobis. Jais minta voverės, žiurkės, ropliai, katės, gyvatės, meškėnai ir daugelis kitų plėšrūnų. Kiti paukščiai, tarp jų suopiai, zylės, varnos, kregždės, klykuolės ir plėšrieji paukščiai, taip pat ėda visus kiaušinius, kuriuos randa. Daugelis lizduose perinčių paukščių net valgo savo jauniklių kiaušinių lukštus, nes taip ne tik pasipildo kalcio atsargas, bet ir padeda apsaugoti lizdą nuo plėšrūnų.
Ne visi paukščiai deda kiaušinius į savo lizdus ar net augina savo jauniklius. Yra daug rūšių paukščių, kurie sąmoningai deda kiaušinius į kitų lizdus ir leidžia „globėjams“ auginti jauniklius, net jei paukščiai yra skirtingų rūšių. Taip elgiasi rudagalvės kregždės ir gegutės. Kiti paukščiai, ypač daugelis ančių, deda kiaušinius į bendrą tos pačios rūšies paukščių lizdą.
Inkubacija ir ritimasis
Paukščių kiaušinių inkubacijos laikotarpis gali būti labai įvairus. Mažesnių sparnuočių jis gali siekti 10-11 dienų, didesniųjų - 60-85 dienas. Klimatas ir temperatūra gali turėti didelę įtaką tam, kiek laiko užtrunka kiaušinio vystymasis ir jauniklio išsiritimas.
Taip pat skaitykite: Žalias kiaušinis balsui: privalumai ir trūkumai
Didžiosios zylės dauginimasis ir vystymasis
Didžioji zylė (Parus major) yra plačiai paplitęs paukštis, kurio dauginimasis ir vystymasis yra gerai ištirtas. Patelės kūno apatinė pusė gelsva, ant krūtinės juoda juostelė ne tokia ryški, pilvo srityje susiaurėja, o kai kada ir nutrūksta. Didžiosios zylės kiaušiniai yra ovalūs, balti arba balsvi, išmarginti smulkesnėmis ar stambesnėmis rudomis dėmėmis. Neretai bukajame kiaušinio gale dėmės sudaro vainikėlį.
Dėtyje dažniausiai būna 8-12 kiaušinių. Patelė perėti pradeda padėjusi paskutinį kiaušinį ir peri 13-15 dienų. Išsirita 93-98% jauniklių. Lizdą jaunikliai palieka po 16-19 dienų. Palikusius lizdą jauniklius dar apie dvi savaites vedžioja ir maitina tėvai. Apie 60% zylių porų per metus išveda dvi vadas. Antroji vada visada būna mažesnė ir perima kitame lizde.
Didžiosios zylės minta augaliniu ir gyvūniniu maistu, daugiausia vabzdžiais. Veisimosi metu sulesa daugybė įvairiausių vabzdžių, jų lervų ir vikšrų. Augindama 10-14 jauniklių, zylių šeima per parą sulesa apie 100-140 gramų vabzdžių. Vasarą maiste vyrauja lervos ir vikšrai, žiemą - lėliukės, kiaušiniai, suaugėliai, taip pat eglių, pušų, alksnių sėklos.
Balandžių dauginimasis ir vystymasis
Balandžiai (lot. Columba livia) yra karvelinių šeimos paukščiai, mintantys įvairiu augaliniu maistu. Jų istorija siekia tūkstančius metų, juos laikė netgi didieji faraonai. Balandžiai prijaukinti Egipte. Veislių skaičius nuolat didėja ir jos skiriasi didumu, kūno forma, spalvomis bei elgsena.
Inkubacinis periodas trunka 18-20 dienų, o temperatūra svyruoja nuo 36oC iki 41oC laipsnių. Tėvai jau ruošia naujus lizdus, kai viename lizde dar auga jaunikliai, o kitame - jau perimi kiaušiniai. Esant palankioms sąlygoms, užaugina 5-6 vadas jauniklių. Patinas atidžiai saugo lizdą. Balandžiai paeiliui šildo dėtį.
Taip pat skaitykite: Kūrybiški pusryčiai su kiaušiniu puodelyje
Išsiritę jaunikliai būna apaugę siūliškais pūkeliais. Maitina abu tėvai pakaitomis. Iš pradžių jie maitina „pienu“, o 6-7 dieną jau įmaišydami ir grūdus. Jei žūsta vienas iš tėvų, dažniausiai jaunikliai žūna iš bado. Nuo 3-4 savaičių jauniklius gali išmaitinti bet kuris iš tėvų.
Juodojo čiurlio dauginimasis
Juodasis čiurlys (Apus apus) - migruojanti, plačiai paplitusi ir perinti Lietuvos paukščių rūšis, šalyje aptinkama labai trumpą laiko tarpą - tik gegužės-rugpjūčio mėnesiais. Paprastai paukščiai iš žiemoviečių (Afrikoje, piečiau pusiaujo) parskrenda gegužės pirmoje pusėje. Rugpjūčiui perkopus į antrą pusę dauguma čiurlių jau palieka Lietuvą.
Dažniausiai juodieji čiurliai peri įvairaus dydžio miestuose, priemiesčiuose ir gyvenvietėse, kiek rečiau aptinkami nuo gyvenviečių nutolusiose atvirose miškingų ar pelkėtų vietovių atvirose erdvėse. Menkus lizdus suka mūrinių ar gelžbetoninių namų ir kitų pastatų pastogių plyšiuose, ventiliacijos angose, įvairiose nišose, taip pat įsikuria varnėnams skirtuose inkiluose (dažniausiai šiems jau išvedus jauniklius), rečiau - aukštų medžių drevėse, uoksuose. Lizdo vietą pasirenka taip, kad iš jos galėtų kristi vertikaliai žemyn.
Patelė paprastai sudeda 2 (rečiau 1 ar 3) baltus kiaušinius. Juos abu poros nariai peri maždaug 3 savaites. Jaunikliai išsirita pliki ir akli, o auga labai ilgai - lizde praleidžia net iki 40-50 dienų. Jei vasarą staiga atvėsta orai, seni paukščiai pasitraukia į piečiau esančius regionus, o be maisto ir šilumos palikti jaunikliai išgyvena keletą ar daugiau dienų.
Jauniklių priežiūra
Beveik visi paukščiai suka lizdus, kuriuose deda ir peri kiaušinius. Plėšriųjų paukščių, giesmininkų, kregždžių ir genių jaunikliai išsirita pliki ir bejėgiai. Tėvai juos maitina ir prižiūri, kol šie apsiplunksnuoja ir pradeda skraidyti. Vištinių ir vandens paukščių jaunikliai išsirita stipresni ir apsiplunksnavę. Jie iš karto gali vaikščioti arba plaukioti kartu su tėvais ir savarankiškai maitintis.
Radus dar jauną, tik apsiplunksnavusį paukštelį, reikėtų įvertinti, ar jam iš tikrųjų reikalinga pagalba. Pastebėjus nevikriai skraidantį, bet jau plunksnuotą paukščiuką, kuris nėra sužalotas, tiesiog palikite jį ten, kur radote. Imti ir įkelti į medžio ar krūmo šakas, derėtų tik tuo atveju, jei jam gresia pavojus. Jei rastas jauniklis dar mažai plunksnuotas, kūną dengia pūkai, yra plikų vietų, silpnai laikosi ant kojų - tokį paukštelį derėtų mėginti grąžinti į lizdą, kuris yra kažkur netoliese. Jei randate lizdą su iškritusiais, dar neplunksnuotais ar mažai plunksnuotais jaunikliais, patartina rasti nedidelę kartoninę dėžutę, surinkti lizdo likučius, sudėti paukščiukus ir įkelti į saugią vietą medyje ar krūmuose šalia radimo vietos.
tags: #Kiaušiniai #paukščių #jaunikliai #vystymasis