Karbamido ir vištų mėšlo naudojimas auginant agurkus: išsami apžvalga
Siekdami gausaus ir kokybiško agurkų derliaus, daržininkai naudoja įvairias trąšas ir priežiūros priemones. Karbamidas, kaip azotinė trąša, ir vištų mėšlas, kaip organinė trąša, yra populiarūs pasirinkimai. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime šių trąšų naudojimo ypatumus, jų poveikį agurkų augimui ir derliui, bei kitus svarbius aspektus, susijusius su agurkų auginimu.
Karbamidas: azoto šaltinis agurkams
Karbamidas, kurio cheminė formulė yra CO(NH₂)₂, yra plačiai naudojama azotinė trąša, pasižyminti dideliu azoto kiekiu. Azotas yra būtinas augalų augimui, ypač vegetatyvinėje stadijoje, kai formuojasi lapai ir stiebai. Karbamidas gali būti granuliuotas arba skystas.
Karbamido privalumai ir trūkumai
Granuliuotas karbamidas yra patogus transportuoti, sandėliuoti ir dozuoti. Jis tolygiai pasklinda tręšiant dirvą. Tačiau, karbamidas gali prarasti azotą, ypač esant karštam ir sausam orui, dėl amoniako išgaravimo.
Karbamido naudojimas skirtingais agurkų augimo etapais
Karbamidas naudojamas įvairiomis augalų augimo stadijomis, priklausomai nuo augalų tipo.Agurkai reikalauja daug azoto, ypač vegetatyvinėje stadijoje. Tręšimas karbamidu skatina lapų ir stiebų augimą, didina derlingumą.
Karbamido normos ir naudojimo būdai
Karbamido (azoto) panaudojimas skaičiuojamas pagal derliaus poreikius, dirvožemio savybes ir azoto netekimą, kuris priklauso nuo surinkto derliaus. Norint nustatyti, kiek reikia papildomo azoto, pirmiausia apskaičiuojamas augalų sunaudotas azoto kiekis (derlius × azoto poreikis) ir atimama natūraliai esamo dirvožemio azoto dalis.
Taip pat skaitykite: Mažeikių sriubos akcija
Svarbu karbamidą naudoti optimaliais augimo etapais. Tręšimas per karštą ar sausą orą gali lemti azoto nuostolius, nes didėja amoniako volatilizacija. Karbamido paskleidimui naudojami trąšų barstytuvai arba skystų trąšų purkštuvai.
Vištų mėšlas: natūrali trąša agurkams
Vištų mėšlas yra vertinga organinė trąša, turinti daug azoto, fosforo ir kalio. Šios medžiagos svarbios ne tik lapų augimui, bet ir vaisių mezgimui bei augalo atsparumui ligoms.
Vištų mėšlo privalumai ir trūkumai
Vištų mėšlas gerina dirvožemio struktūrą, didina derlingumą ir augalų atsparumą ligoms. Tačiau, šviežias vištų mėšlas gali nudeginti šaknis, todėl būtina jį tinkamai paruošti.
Vištų mėšlo paruošimas ir naudojimas
Vištų mėšlo trąša agurkams veikia tik tada, kai ji tinkamai paruošta - per stiprus tirpalas gali augalus nudeginti. Pirmiausia reikia naudoti gerai perpuvusį vištų mėšlą, o ne šviežią. Į kibirą dedama maždaug 1 dalis mėšlo ir 10 dalių vandens. Viskas išmaišoma ir paliekama rūgti apie 5-7 dienas. Po savaitės raugą dar kartą perkoškite arba pamaišykite ir atskieskite - šįkart santykiu 1:3 (viena dalis raugo ir trys dalys švaraus vandens). Laistyti tokiu tirpalu rekomenduojama ne dažniau kaip kartą per 10-14 dienų.
Dažniausios klaidos naudojant vištų mėšlą
Viena dažniausių klaidų - naudoti šviežią vištų mėšlą. Kita klaida - neskiesti rauginto tirpalo prieš laistymą. Agurkai dažnai nukenčia, kai tręšiama per dažnai. Ne mažiau svarbu - laistymo laikas. Jei trąša pilama saulėtą, karštą dieną, didėja rizika pažeisti tiek šaknis, tiek lapus. Dar viena klaida - netinkamas raugo laikymas. Šių klaidų išvengti paprasta, jei laikomasi pagrindinių taisyklių: naudoti tik perpuvusį mėšlą, laistyti reikiamu laiku ir stebėti augalo reakciją.
Taip pat skaitykite: Parama Mažeikių nakvynės namams
Ką daryti, kai agurkų lapai vysta?
Agurkų lapų vytimas gali būti sukeltas įvairių priežasčių:
- Drėgmės trūkumas arba perteklius: Jei dirva išsausėjusi, agurkų lapai pirmieji tai parodys. Tačiau perliejus situacija gali tik pablogėti - šaknys pradeda pūti.
- Aukšta temperatūra: Ypač šiltnamiuose, kur temperatūra greitai šokteli virš 30 °C, lapai gali imti vysti tiesiog nuo streso.
- Netinkama dirva: Jeigu dirva per molinga, sunkiai praleidžianti orą, arba jau suirusi ir susispaudusi - šaknys pradeda dusti.
- Grybelinės ligos: Jei lapai vysta iš apačios į viršų, stiebai tampa minkšti, o pats augalas atrodo tarsi „iš vidaus nualintas“ - verta įtarti fuzariozę arba panašią grybelinę ligą.
- Kenkėjai: Vytimą gali lemti ir pasislėpę kenkėjai - šaknų ėdikai, grambuolio lervos, net stiebo graužikai.
- Maistinių medžiagų trūkumas: Jei trūksta kalio, magnio ar net azoto, lapai gali ne tik pagelsti, bet ir prarasti stangrumą.
Diagnostika ir sprendimai
Kai agurkų lapai vysta, svarbiausia ne panikuoti, o įvertinti visumą - dirvos būklę, temperatūrą, laistymo istoriją ir net kvapą. Vytimas - tai simptomas, o ne liga, todėl reikia išsiaiškinti, kas jį sukelia.
- Dirvos drėgmės patikrinimas: Įkiškite pirštą ar kastuvėlį 10-15 cm gilyn. Jei dirva sausa - tikėtina, kad augalui trūksta vandens.
- Šaknų patikrinimas: Lengvai pakreipkite augalą. Jei jis labai laisvai juda ar net neturi pasipriešinimo - šaknys gali būti pažeistos.
- Stiebo patikrinimas: Apžiūrėkite ir stiebo pagrindą - ar nėra pajuodavimų, įtrūkimų, gleivėtumo.
- Aplinkos įvertinimas: Ar augalas stovi prie šiltnamio durų, kur siaučia vėjas? Ar šalia yra kiti augalai, kurie užstoja saulę?
Ką daryti, kai nustatyta priežastis
- Drėgmės trūkumas: Palaistykite giliai, kad drėgmė pasiektų šaknis, bet neapsiribokite paviršiumi.
- Netinkama dirva: Geriausiai agurkams tinka purus, šiek tiek rūgštokas substratas - maždaug pH 6-6,5.
- Grybelinės infekcijos: Reikia kuo skubiau išrauti pažeistą augalą ir šalinti jį iš šiltnamio.
- Maistinių medžiagų trūkumas: Rinkitės kompleksines agurkų trąšas su mikroelementais, bet lengvos koncentracijos - geriau duoti mažiau, bet dažniau.
Lapų šalinimas
Jei lapai parudavę, minkšti, „sudegę“ ar su aiškiais ligos požymiais (dėmės, tamsėjimas, pūvimas), būtina juos nupjauti kuo anksčiau. Net ir sveiki lapai, esantys prie pat žemės, su laiku praranda funkciją. Jie ima gelsti, tampa ligų židiniu, trukdo orui cirkuliuoti ir sukuria mikroklimatą, palankų pelėsiui.
Agurkų laistymo ypatumai
Tinkamas agurkų laistymas - vienas svarbiausių žingsnių siekiant gero derliaus. Agurkai yra vandeningos daržovės, todėl jų šaknims yra būtina nuolatinė drėgmė. Tačiau netinkamas laistymas gali išprovokuoti ligas ir taip pat prastą augimą bei mažą derlių.
Laistymo laikas ir dažnumas
Agurkus geriausia laistyti anksti ryte arba vakarop, kai saulė nebešviečia tiesiai ant augalų. Taip vanduo nespėja išgaruoti, o lapai nespėja perdegti nuo saulės spindulių. Laistymo dažnumas priklauso nuo kelių veiksnių: oro temperatūros, dirvos tipo, ar agurkai auga šiltnamyje, ar lauke. Svarbiausia - neleisti dirvai visiškai išdžiūti, bet ir neperlaistyti.
Taip pat skaitykite: Tradiciniai šaltibarščiai
Vandens kiekis
Vienam agurkų krūmui paprastai reikia apie 5-10 litrų vandens vieno laistymo metu. Jauniems daigams - mažiau, bręstantiems ir vaisius brandinantiems - daugiau.
Laistymo būdas
Agurkus būtina laistyti tiesiai prie šaknų, nešlapinant lapų. Drėgni lapai - puiki terpė plisti ligoms, ypač jei augalai tankiai pasodinti.
Vandens temperatūra
Agurkus laistyti reikia tik šiltu (22-25ºC) vandeniu. Užpylus šalto iš gręžinio, staiga atvėsta žemė ir šaknys nebeatlieka savo darbo.
Laistymas skirtingais augimo etapais
Iki žydėjimo verta tai daryti retai, bet gausiai, pirmoje dienos pusėje, kad iki nakties spėtų išgaruoti drėgmė. Tuomet agurkai auga lėčiau, bet suformuoja daugiau žiedų. Prasidėjus žydėjimui ir vaisių mezgimuisi laistoma dažniau, bet mažesniais kiekiais, o derėjimo laikotarpiu - vėl gausiai.
Papildomos laistymo rekomendacijos
- Vandeniu geriau neapipilti augalų. Tik tuomet, kai labai karšta ir sausa, palankus būtų šiltas dušas.
- Drėgmę taupyti padeda mulčias. Jis naudingas ir šiltnamyje, ir lauke.
- Jei temperatūra žemesnė nei 15 ºC, laistykite labai atsargiai, nes tokiu atveju drėgmės perteklius yra pavojingas.
Agurkų tręšimas: būtinosios maisto medžiagos
Augantiems daigams iki žydėjimo pradžios reikia nemažai azoto. Iš „naminių“ trąšų dažniausiai naudojami pelenai, mėšlo ir žolių raugas. Mineralines trąšas, turinčias mikroelementų, patogiausia naudoti ir tiksliai dozuoti. Parduotuvėse rasite specialiai agurkams paruoštų trąšų. Būtinai laikykitės ant pakuotės nurodytų normų.
Tręšimo būdai
Galite rinktis barstomas arba laistymo vandenyje tirpinamas trąšas. Barstomas trąšas pirmą kartą sumaišykite su dirvožemiu agurkų lysvėje dar prieš sodinimą. Apytiksliai beriama apie 50 g/m². Jei prieš daigų sodinimą į dirvožemį buvo įterpta mineralinių ar organinių trąšų (komposto, perpuvusio mėšlo, biohumuso), papildomai tręšti pradedama praėjus 2-3 savaitėms. Augimo metu geriausia kas savaitę išberti po 20 g/m² trąšų. Stenkitės, kad granulių nepatektų ant lapų, o tik tarp augalų. Atsargiai ir negiliai supurenkite dirvožemio paviršių ir palaistykite - tegul tirpsta. Vandenyje ištirpintas trąšas augalai pasisavina greičiau ir geriau. Galima kiekvieną kartą laistant įpilti truputį trąšų, bet savaitės dozė turi būti ne didesnė kaip 20-30 g/m².
Tręšimo dažnumas
Kuo tręšimas tolygesnis, tuo geriau augs augalai, tuo mažesnis ligų ir fiziologinių sutrikimų pavojus. Jei tręšite kas 7-10 dienų ar dar rečiau, augimas bus netolygus. Pradėjusius derėti agurkus verta tręšti 2 kartus per savaitę (savaitės trąšų normą padalinti į dvi dalis). Vienkartinė norma augalui - ne didesnė kaip 10 g. Tręšiant dažnai, bet nedideliais kiekiais, nieko blogo nenutiks, o tik agurkai geriau augs.
Augalų išvaizda ir tręšimas
Apie maisto medžiagų trūkumą ar netinkamą tręšimą dažniausiai pasako pasikeitusi augalų išvaizda. Agurkai nepakenčia didelės druskų koncentracijos dirvožemyje, todėl tręšiami dažnai, bet saikingai, ypač nokstant vaisiams.
Papildomos trąšos
Agurkus galima laistyti su jodu (keliais lašais jodo į vandenį) kartą per 10-14 dienų, geriausia - anksti ryte arba vakare. Taip pat, agurkų laistymas mielėmis padeda stiprinti šaknų sistemą, spartina augimą ir didina derlių (sumaišykite mieles su cukrumi ir vandeniu, palikite šiltoje vietoje 2-3 valandas, kol jos pradės “veikti“).
Agurkų kartumas: priežastys ir sprendimai
Agurkai užauga kartūs tik nepalankiomis sąlygomis, dažniausiai tuomet, kai per karšta ir per sausa. Naujų veislių ir hibridų vaisiai neapkarsta net ir gaudami nepakankamai vandens. Bet viskam yra ribos. Kartais net geriausi hibridai šiek tiek kartūs.
Priežastys
- Netolygus laistymas: Jei agurkai ilgesnį laiką kenčia nuo sausros, o tada staiga gausiai palaistomi - tai tarsi šokas jų sistemai.
- Per karšta saulė.
- Pertręšimas azotinėmis trąšomis: Pernelyg intensyvus tręšimas trikdo natūralų augalo balansą.
- Veislės ypatumai: Kai kurios senesnės veislės yra natūraliai linkusios kaupti daugiau kukurbitacinų.
- Tankus sodinimas: Tankus sodinimas sumažina oro cirkuliaciją, padidina drėgmės kiekį tarp lapų - ir augalai jaučiasi „įsprausti į kampą“, kas irgi kelia stresą.
Prevencija
- Rinkitės hibridines ar žinomas mažo kartumo veisles.
- Planuokite sodinimą taip, kad agurkai turėtų pakankamai vietos, šviesos ir oro.
- Gerai paruoštas, purus ir pakankamai drėgmę sulaikantis dirvožemis padės augalams išvengti streso net sausros metu.
- Neskinkite agurkų pernelyg ilgai ant krūmo.
Ką daryti, jei agurkas kartus
Nuskynus kartesnius agurkus, verta pašalinti jų galus - kartumas dažniausiai koncentruojasi ties koteliu.
Kiti svarbūs agurkų auginimo aspektai
Skynimas
Agurkėliai tinkami skinti būna po 8-10 dienų nuo žydėjimo. Mažyčius agurkėlius skinti reikia kasdien. Kuo mažiau vaisių paliekama kaboti ant augalų, tuo gausesnis ir kokybiškesnis derlius užauga. Skinti agurkus geriausia anksti iš ryto, kol dar neįkaito saulės spinduliuose - bus traškesni ir kvapnesni.
Formavimas
Agurkai reiklūs ir šviesai, todėl jų augimą ir šakojimąsi reikia riboti. Šiltnamiuose, kur mažai vietos ir agurkai rišami prie vertikaliai ištemptų virvių, reikalingas intensyvus formavimas. Lauke ant vertikalių atramų auginami agurkai taip pat gali turėti po vieną stiebą. Bet jų šoninių šakų augimas mažai ribojamas. Jei darže žydi vien piesteliniai žiedai ir mezgasi mažai vaisių, reikia nugnybti pagrindinių stiebų (virkščių) viršūnes.
Ligos ir kenkėjai
Dažniausiai lauke ir šiltnamiuose agurkus puola netikroji miltligė. Šiltnamiuose agurkus dažniausiai pažeidžia baltasparniai ir voratinklinės erkės.
Sezono pabaiga
Nuskynę paskutinius vaisius, nepalikite džiūvančių stiebų ir lapų. Sveikas augalų dalis kompostuokite, pažeistas sudeginkite arba giliai užkaskite nuošaly. Vieni geriausių agurkų priešsėlių - ankštiniai augalai (dobilai, lubinai, pupelės) ir rapsai.
Raugintų agurkų skysčio nauda
Raugintų agurkų skystis turi naudingų savybių:
- Elektrolitų šaltinis: Jame yra natrio, kalio ir vandens - šios medžiagos yra labai svarbios, kad būtų užtikrintas reikiamas skysčių kiekis organizme.
- Geras atsistatymui po treniruotės: Padeda išvengti raumenų mėšlungio po treniruotės.
- Probiotikų šaltinis: Jame gausu probiotikų - gerųjų žarnyno bakterijų, kurios ne tik gerina virškinimą, bet ir turi didžiulį teigiamą poveikį visam organizmui.
- Patenkina potraukį sūrumui: Sveika ir skani alternatyva traškučiams ar sūriems krekeriams.
- Padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje.
- Vitaminų ir antioksidantų šaltinis: Raugintų agurkų skystis yra vitaminų A ir E šaltinis.
- Tinka naudoti kitoms daržovėms rauginti.
tags: #karsta #rauga #naudoti #agurkams