Nėgių lervos: nuo vijūno iki vingilio
Nėgės - ypatingi vandens gyvūnai, priklausantys apskritažiomenių grupei, kuri egzistuoja jau 500 milijonų metų. Šios archajiškos žuvys, puikiai prisitaikančios prie kintančios aplinkos, Lietuvoje aptinkamos kelių rūšių. Nėgės išsiskiria savo gyvenimo ciklu, neršto ritualais ir mitybos įpročiais. Šiame straipsnyje panagrinėsime nėgių lervų pavadinimus, jų ypatumus ir reikšmę gamtoje bei žvejyboje.
Nėgių įvairovė Lietuvoje
Iki Roberto Staponkaus atradimo Lietuvoje buvo žinomos trys nėgių rūšys: dažniausiai pasitaikanti upinė nėgė (Lampetra fluviatilis), retesnė mažoji nėgė (Lampetra planeri) ir labai reta jūrinė nėgė (Petromyzon marinus). Tačiau ichtiologas Robertas Staponkus su kolegomis Žemaitijoje atrado ir ketvirtą rūšį - ukraininę nėgę (Eudontomyzon mariae), kuri yra prieš milijonus metų vykusių ledynmečių palikimas.
Atradimą patvirtino molekuliniai genetinės medžiagos tyrimai - nėgių genome užkoduota informacija. Anot ichtiologo, paprastai ukraininės nėgės dabar gyvena kalnų pašlaitėse tekančiuose upeliuose, mėgsta šaltą vandenį. Tad atrasti šią rūšį Šventosios upėje ir Blendžiavos upelyje buvo netikėta. Ukraininė nėgė vizualiai labai panaši į mažąją nėgę, todėl atskirti jas gana sudėtinga.
Nėgių lervų pavadinimai ir ypatumai
Nėgių lervos iš esmės skiriasi nuo suaugusių individų, todėl ilgą laiką buvo laikomos atskirais organizmais. Nėgės lervą žmonės nuo seno yra įpratę vadinti vijūnu, nors mokslinis pavadinimas - vingilis. Skumbrotai, tas negiu lervas vadina ne tik vijunais, bet ir vingyliais.
Nėgių gyvenimo ciklas ir nerštas
Nėgės, kaip ir Ramiajame vandenyne sutinkamos lašišų rūšys, per savo kelių ar keliolikos metų trukmės gyvenimą neršia tik vieną kartą. Ypač įspūdingi yra nėgių neršto ritualai. Susitelkusios nėgės ima kartu ruošti lizdą ikrams. Tam jos net prisisiurbia prie akmenėlių ir ima juos gabenti kartu su savimi, kad dugne suformuotų duburį, kuriame galėtų užsilaikyti apvaisinti ikrai. Paruoštame lizde patinėliai apsiveja kūnais pateles ir sudaro kilpas. Judant srovėje iš patelių išspaudžiami ir apvaisinami ikrai, kurie iškart nusėda į lizdą. Po šio poravimosi šokio nėgių patelės ir patinai žūva. „Jau plaukdamos į nerštavietę nėgės sunaudoja labai daug gyvybinės energijos. Po neršto joms tiesiog nebelieka jėgų ir jos žūva, kad milijonus metų gyvuojantį gyvenimo ratą galėtų tęsti nauja karta“, - sako R.
Taip pat skaitykite: Kaip kepti blynus su bananais
Nėgių mityba ir parazitizmas
Paprastiems žmonėms gali pašiurpti oda išgirdus, kad suaugusios upinės ir jūrinės nėgės prisisiurbia prie didesnių žuvų tarsi dėlės. Raginiais dantimis ir stipriu dantimis padengtu liežuviu jos pragraužia odą ir minta kito gyvūno audiniais bei krauju. Eudontomyzon pavadinimas labai tiksliai apibūdina nėgių mitybos būdą (iš graikų kalbos eu = tikras + odous = dantis + myzo = žįsti).
Nėgių apsauga ir žvejyba Lietuvoje
Lietuvoje nėgės yra saugomos pagal Berno konvenciją ir Europos Buveinių direktyvą. Upines nėges žvejai verslininkai gaudo Nemuno žemupyje, Šventosios upėje ir Kuršių mariose, naudodami nėgines gaudykles, bučiukus. Leidžiamų sužvejoti nėgių kiekis ribojamas, nėges draudžiama žvejoti nuo vasario 1 d. Žvejai mėgėjai nėges gali gaudyti tik turėdami žvejo mėgėjo kortelę ir laikydamiesi limituotos žvejybos sąlygų: žvejyba leidžiama tinkliniu samčiu iki 1 m skersmens arba 5 bučiukais. Žvejoti leidžiama tik nuo balandžio 1 d. iki balandžio 30 d. ir nuo birželio 1 d. iki gruodžio 31 d. Per vieną žvejybą leidžiama sugauti 50 vnt. upinių nėgių. Draudžiama žvejoti arčiau kaip 50 m nuo tvenkinių vandens nuleistuvų (užtvankų) ir šliuzų.
Deja, brakonieriavimo problema Lietuvoje neišnyksta. O užtvankos yra tarsi pagalba brakonieriams, nes net ir žuvitakiais nėgės neužkyla - tiesiog susispiečia prie dirbtinių užtvarų.
Nėgių reikšmė ekosistemai ir žmogui
Nėgės yra svarbi ekosistemos dalis. Jos dalyvauja maisto grandinėje, o jų lervos (vingiliai) yra maistas kitoms žuvims. Be to, nėgės yra indikatorius, rodantis upių ekologinę būklę.
Mažojoje Lietuvoje tik iš pasakojimų žinome apie seną nėgių sezono tradiciją - visas Kuršių kraštas švęsdavo, kai šios žuvys pasirodydavo upėse. Jos būdavo gaudomos specialiais bučiais, rūkomos ir valgomos. Rūkyta nėgė yra itin kaloringas patiekalas, todėl ši žuvis buvo vertinama labiau negu ungurys. Nėgių valgymo paprotys vis dar gyvuoja kaimyninėje Latvijoje, kur šių žuvų yra gausiau.
Taip pat skaitykite: Vištos kepimo patarimai Kamado Bono kepsninei
Nėgių lervos kaip masalas žvejyboje
Senais laikais šapalams buvo nepamainomas masalas nėgių lervos. Prisikasdavom dumble ir gaudydavom dugnine. Mūsų krašte jas vadino kažkodėl vijūnais, nors tai visiškai kita žuvis. Žvejodavom pervėrę kabliuku per trečią žiaunos skylę. Vingilis įsirausdavo iki kabliuko į smėlį ir vinuriuodamas kūnu viliodavo žuvis. Šapalai kibdavo kaip pasiutę, 1-2 kg meitėliai.
Skumbrotai, tas negiu lervas vadina ne tik vijunais, bet ir vingyliais. Beto jais zvejoti buvo draudziama, nezinau kaip naujose zukles taisyklese( teks pasiziureti). tai is ties puikus masalas sapalams. pats nesu pagaves, bet yra teke matyti kaip kiti zvejai pagauna.
Dabar galima įsigyti Stormo guminukų, tobulų nėgės įmitacijų, kurie turėtų gerai vilioti šapalus.
Užtvankų įtaka nėgių populiacijoms
Naują nėgių rūšį Lietuvoje atradęs ichtiologas, daktaras Robertas Staponkus pastebi, kad, apskritai, nėgės yra gan prastos plaukikės - net ir žuvitakiu užtvanką įveikia iki 5 proc. šių migruojančių žuvų. Keliauti Lietuvos upėmis ir upeliais joms labai sunku, nes iš viso šalyje pristatyta apie 1,5 tūkst. užtvankų. Būtent Salantų miestelyje, Kretingos rajone, neseniai buvo išardyta didelė betoninė užtvanka. Žuvims ir kitiems organizmams vėl atsivėrė 46 kilometrai Salanto upės ir jos intakų. Ekspertų teigimu, didžiausia nauda bus žuvų praeivių - šlakių ir upinių nėgių - populiacijoms, kurios negalėjo patekti aukščiau užtvankos daugiau kaip 30 metų.
Pavyzdžiui, Salanto upėje prieš pusantrų metų išardyta sena užtvanka, tad dabar ši upė sparčiai atsigauna. „Apie tikruosius pokyčius bus galima kalbėti dar po poros metų, kai upė visiškai persitvarkys, atsinaujins bioįvairovė. Salantas įteka į Miniją ir yra už ją gilesnis, o žuvys mėgsta kur giliau. Pakalbėjus su vietiniais žvejais jau dabar galima susidaryti įspūdį, kad užtvankos išardymas žuvims atvėrė svarbų kelią. Pirmasis ryškus to įrodymas - sugautas šlakis - lašišinių šeimai priklausanti praeivė žuvis, atplaukianti neršti iš Baltijos jūros“, - teigia R. Staponkus.
Taip pat skaitykite: Kaip kepti lašišą keptuvėje
Karkvabalių gaudymas ir naudojimas žvejyboje
P.S. As tai karkvbaliu dazniausiai renku diena kai jie miega ant medziu lapu. dazniausiai buna ant azuolu, karklu esu rades daug tvenkiniu pakrantese ant kazkokiu krumu. Dar vienas labai geras budas yra toks: jei gyveni ne paciame miesto centre ir turi garaza, privalumas nemazai medziu aplinkui. Tai garaze reikia uzdegti sviesa, pageidautina kuo stipresne ir lauki kol jie patys atskrenda. Tai sakau is savo patirties. P.S. Cia tikrai ne balandzio 1d. As sapalus ant karkvabalio esu gaudes taip pat dugnine, rezultatai neblogi. Bet jei norisi aktyvesnes ir efektyvesnes zvejybos tai bandyk zvejoti zVYNO nupasakotu budu leidziant pasroviui. Cia ir valai plonesni ir siaip idomiau kovoti su uzkibusia zuvimi. Be to grazus vaizdas kai sapalas griebia masala.
Voblerių naudojimas šapalų žvejyboje
Dėl voblerių pravedimo… na jei uzmeti pries srove, tai reiskias trauki pasroviui. Neseniai skaičiau kad "užmetant masalą prieš srovę, jis turi būti plukdomas arba traukiamas tik srovės greičiu, tai absoliuti aksioma". Pacitavau iš š.m. Dabar aš visai nebesuprantu: gaudant dambose yra aukščiau paminėta taktika, čia- kardinaliai priešinga. Ar čia gaudymo vieta šitiek įtakoja, ar autorius keičia nuomonę, ar aš pernelyg knisu ir lyginu ? Bet kodėl būtinai skęstantys arba suspenderiai ? Kodėl ne pvz. vabalo imitacija plaukiantis ? Man regis kad kiek "skersuojant" visai neblogai "kapanojasi" (Tiesa, bandžiau ne ant vabalo imitacijos, o ant visai mažyčio floating ešeriuko- labai gražiai dirba… Del vobleriu sapalams - pasidalinkit prasau patirtim, kokius naudot ? Ar tinka + / - tokie pat kaip upetakiams ar kazkas specifinio yr ?
Žiogų naudojimas šapalų žvejyboje
Dėl gyvo žiogo… Vėlgi skaičiau kad maunant gyvą, jis greit duoda duba ir šapalas jo neima Autorius klijavo ji prie kabliuko su moment klijais . Nu juokinga berods, ale teigia kad tai žymiai geriau. Aš jau turbūt visai nieko nebesuprantu - tada nafig reikalingi vobleriai, imituojantys žiogą ? Gal yra eksperimentavusių: metimai maunant ant kablio ir rišant/klijuojant ar kt. na jo..jis greit nupeipsta .. bet taj ziogu gi daug.. Na, dėl klijavimo, tai aš apakęs. Jau virš 35 metukų gaudau, bet taip dar nemačiau……
Sėkmingos šapalų žvejybos paslaptys
Tik vieną žinau-šapalui pagauti reik kantrybės, vietos suradimo, gero ūpo ir SVRBIAUSIA surasti kur jie tuo metu laikosi. siryt apie 6.00 pakabinau du spaliokus. pirmasis visai vaikas uzkibo 30cm gilyje. kita susekiau su polaroidais uzsilipes ant skardzio. be jo ten plaukiojo dar kokie penki ir lauke maisto seklumoje. susektaji beliko sugundyti patiekus slavko bug zalios spalvos. griebe is antro metimo.apie 1kg. abu kibimai traukiant pasroviui. kiek meginau traukti pries srove--tuscia. kadangi UL spino neturiu, vobleriuko svoris tik3.5g, meciau su 3m,5-25g uzmetimo paraboliniu kinetic seatrout spinu.
tags: #nėgių #lervos #pavadinimas